Sedziu visa apsiverkusi...ir baisiausia, kad niekaip negaliu nustoti. Taip jau man buna, kenciu kol galiu, o kai pratrukstu....tai kol akys uztinsta visai.

Net nezinau nuo ko pradeti...is tiesu minciu ir priezasciu labai daug, kad trumpai galeciau isdestyti. Bet jauciu, kad daugiau NEBEGALIUUUU.

Istekejusi esu jau.....o varge....pasirodo jau 9 metai!! Kiek daug... Vyras yra 13 m. vyresnis. Atrodo, problema butu jo lytiniam pajegume? Bet visiskai ne. Del to, jis dar labai sveikas. Bet as.... Jau kelinti metai nebejauciu jam jokios aistros. Visiskai.... Mes labai tankiai pykstames. Ir mylimes labai retai. Bet kaip sakoma, kiaulystes desnis...kai viena kart per metus pasimylim ir as pastoju Taip as susilaukiau antro vaikelio. Ne is meiles jis gime, netyciukas, bet labai lauktas ir mylimas. Bet siandien....mes jau nesimyleje turbut trecias menuo. Pykstames. Matau, kad jam smegenys del to uzspaustos, bet as....as negaliu prisiversti jo noreti. Ka daryti? Kaip man elgtis? Ar nebekankinti nei jo, nei saves? Tikiu, kad atsirastu vyras, kuris mane jaudintu. Bet as as noriu noreti savojo.... Ir visi tie pykciai, ir mano asaru priepuoliai zinoma susije....
O vyras toks siurkstus...toks saltas...

Vaj vaj vaj - čia jau reikia kalbėtis jums abiems, Tave prislėgė rutina, todėl ir dingo normalus fiziologinis noras, pabandyk palikti kam vaikus ir išlėkit savaitgaliui prie jūros: pailsėk, atsigauk, pasikalbėk su vyru. Jei jis Tave myli ir Tu jam rūpi - tikrai supras, stengsis ir viskas bus gerai, o jei nedrįsti - kažkas jau nebe taip jūsų santykiuose tikrai.
O dėl pastojimo - juk yra apsaugos priemonių visokiausių... Atsipalaiduok, liepk Tave pamasažuoti, išgerkite šampano, suvalgykit krevečių, muziką lėtą pasileiskit, pasikalbėkit, išsiverk - net pats šiurkščiausias mylintis vyras viską galėtų padaryti dėl Tavęs...

Oi kaip tave suprantu, nes pati dabar gyvenu ne ką geresnį gyvenimą. Tik negraužk savęs, mažiau apie tai galvok, pamatysi, kad gyvenimas tikrai gražesnis. Juk turi turi du žavius vaikučius. Mylėk ir saugok save. As jau lyg ir išmokau to, nors neslėpsiu, kartais išlenda nusivylimas ir suspaudžia širdelę.
Kas dėl skyrybų, tai begalo sunkus klausimas, aš pati dar nesuradau savyje tikrojo atsakymo. Dabar gyvenu su juo tik dėl vaiko, kas bus paskui, nežinau.
Bet dar pasikartosiu, negraužk savęs[COLOR=blue].

PABANDYK ''IŠLIPTI'' IŠ TOS RUTINOS IR PRADĖK VISKĄ KURI IŠ NAUJO.

...is naujo.... Turi galvoje ziuretis kito zmogaus?

Aciu uz supratima.... Is tiesu, pirmiausia gal reiktu prisiversti nustoti gailetis saves O paskiau, bus kaip bus. Vistiek su laiku turi kazkas pasikeisti. O gal jis pirmas pasakys SKIRIAMES Gal taip ir bus geriau
...nekenciu pavasario

Greiciausiai tu pervargusi ir persitempusi emociskai.Nusiramink.Gerai butu,kad pavyktu atsipalaiduoti,pailseti.Isvaziuok is namu kokia dienele,kita.Pamatysi kaip pasilgsi vaiku,vyro.
Visiems juk pasitaiko juodu tarpsniu.

nenusimink, as per nepilnai 2 metus mylejausi tik 5 kartus O pabandyk atspeti kiek kartu patyriau orgazma
Krize... Ji vis tiek praeis - as dar turiu vilciu surasti bendra kalba pas psihologa...
Nesvarbu koks bus musu sprendimas - gyventi kartu ar skirtis. Tik noreciau paaugusiam Lukui pasakyti, kad viska isbandziau kad musu seima butu kartu.
Bandyk ir tu. Net jei matai kad riba priartejo - dar pabandyk vadovautis protu. Kartais mums, moteriskems, jausmai pakisa kojas...

Puikiai tave suprantu... Panasia situacija isgyvenau... nors gal ir iki siol tame maudausi...
Siaip atsakymu gali buti labai daug. Svarbiausia tau isivardinti priezasti kodel taip yra, pripazinti ja ir po to su ta atrasta tiesa kazka daryti. Gal tarkim supratai, kad tau reikia jaunesnio vyro, gal amziaus skirtumas eme slegti. Tai pripazinti yra labai sunku, nes tuo paciu pripazintum, kad suklydai. O kaip sunku pripazinti tai.. O gal vyras elementariai nepateisina tavo lukescio is sekso, tai kogi tau troksti jo?
Isivardink dar viena dalyka - mazdaug 7-10 bendro gyvenimo metai KRIZINIAI. Ta su vyru abu turite suvokti ir kuo daugiau eiti i kompromisus.
Jei meile yra, o tik truksta aistros - tai pataisomas dalykas. Kur kas sunkiau kai ugnele gesta...

Laikas ir atstumas suartina. Pritariu čia pasisakančiom, kad turėtum viską palikus kur nors išvažiuot, pabūt pačiai su savimi, savo mintimis. Tada turėtum pasiilgt, to ko tiek laiko nematei. Jei ne, ko gero blogiausias variantas - skirybos. O gal kurį laiką pagyvenę atskirai, suprasit ko netekę ir grįšit vienas prie kito su nauja aistra?

Baikit kliedet apie isvaziavimus Jei santykiai ne idealus, tai tik pagreitintu visiska ju griuvima. Be to, kur ji maza vaika paliks? Dirbanciam vyrui? Na, nebent kokia mociute turi... O siaip man toks intymus klausimelis kilo Ar dar maitini pati? Jei taip, tai vyro tokiu metu nesinori
O verkt tikrai nereikia, pati rasai, kad nori noret savo nuosavo vyro, vadinasi padeti istaisyt tikrai dar galima Kartais uztenka vieno vakaro. Palikus vaikus, nueit kur pasizmonet, kad indu po to plaut nereiktu, truputi vyno isgert kad atsipalaiduotum ir issikalbeti pvz. putu pilnoj vonioj (aisku, jei pagal gabaritus ten abu telpat ) Vyrai saltumu kartais pridengia verdanti savo vidu... Kartais pramusi leda, o ten...

Sutinku su Agotuku. Issiskyrimas nepades. Nebent isvaziavimas kartu. Bet gali ir taip buti, kad labai sekmingai visa keliones laika bus prasirieta ir tiek
Kuomet as nebegalejau ziureti i saviski, emiau savo galvelej ieskoti jo pliusiuku. Radau ir nemazai Aisku ir minusu radau , bet stengiausi i juos nekreipti demesio.
Siaip pastebejau, kad noredama padaryti malonu vakara saviskiui - ta prasme vakariene, zvakes, vynas... - galiausiai pati uzsikreciu

Nežinau merginos...išvažiavimas kur vienai, tai tikrai nepdaės Esu tikra, kad apsipaišys visokiom gauruotom mintim: kad aš meiluži turiu ir t.t. ir pan. Aš jį žinau - jis to nesuprastų Bet baisiausia man tai, kad aš be jo jaučiuosi gerai. Ne, ne tik gerai, bet LABAI gerai Ir net tada, kai jo nebūna visą dieną, vėlai vakare aš jo vis dar nelaukiu Ugnelės nėra jau seniai, bet suprantu, kad norint ją būtų įmanoma įžiebti, bet ar aš noriu??? Jau labai jaučiasi amžiaus skirtumas ir tas jo nuolatinis vadovavimas... Jaučiuosi kaip su tėvu ir niekaip to nepakeisi.... O taip norisi mylėti, būti mylima, GYVENTI.... bet kažkodėl jaučiuosi kaip pensininkė

Siaip mano patarimas - kiek imanoma sugrizk i praeiti ir pabandyk surasti pradzia nuo kada eme zeme slysti is po koju. Gal tai susije su vaiko atsiradimu? Pagalvok ir apie savo isvaizda (visgi salia vyras ir jiems zarazom to reikia. Vyrai myli akimis!), gal buitis... Galbut kas nors pagalvos, kad na va - dabar pasirodo del visko ji kalta. Jokiu budu! Tokioj situacijoj vieno kalto nera. Tiesiog jei rastumet priezasti - sprendimas bus aiskus.
O del tevelio.... zinai musu skirtumas su vyru vos metai, o jis taip isijautes i tevelio vaidmeni, kad ir as pasijuntu vaiku. Ir tai mane NERVINA. Va pries pora dienu susipykom del to. Jam atrodo, kad jis manim rupinasi, o as jauciu tarsi mane persekioja, nepasitiki. Zinutes mat laiku neparasiau... Absurdas.
Savo gyvenime ta taska, nuo ko prasidejo viskas suradau. Dabar bandau ieskoti kaip is viso to islipti. Gal but truputeli suklydau, sakydama kad bus aiskus sprendimas. Sprendimas aiskus, jei yra tas, kuris aukojasi. Kitaip sakant pirmas eina i kompromisus...
Lengva nebus, bet to turit abu noreti

Viskas. Basta. Niekas čia jau nebepadės.
Jei tik turi jėgų ir TIKRAI NORI, skirkis, kol nevėlu!!! Nebegadink sau gyvenimo

Nu cia dabar Skirtis labai lengva, bet va kartu sugyventi, sutarti tai jau menas. As nekalbu apie tuos atvejus, kai seimoje smurtaujama, moteris santazuojama, girtuokliaujama ir pan.

O kas čia dabar tokio? Nematau tame tragedijos Tai pagal tave geriau kentėt dantis sukandus? Kiek galima??? Matau, kad jau ne pirmi metai tai tęsiasi... jei būtų tik šiaip kokia santykių krizė, ji jau senai būtų praėjusi. O vat nepraeina.
O skirtis tai tikrai nėra lengva, kaip sakai. Netgi labai sunku...

Vat man ir atrodo, kad kai smurtauja, girtuokliauja, negrizin4ja namo per naktis, lengiau viska uzbaigti....Bet kai pas mane nieko panasaus tai ir kenciu ir nekyla rankos. Matyt as per daug kantri. O gyvenimas tai bega... Vakar mudu kalbejoms apie mus ir pan. Jis praso, kad dar kiek paaugintume vaikus, pora meteliu. Bet nezinau...ar tai iseitis Taip...tesiasi ne pirmi metai. Ir jauciuosi nei prirista, nei paleista Matyt ir jis panasiai...nors niekada gyvenime nesu jam kokiu pavydo scenu kelus Ir atrodo nesu as zmona-ragana: pinigu neprasau , niekada neklausiu kur vaziuoja, kada gris , kiek uzdirbai kiek isleidai..... niekada jo negrizinau....ai...zodziu cia jau nukrypau nuo temos, bet tik ieskojau kazko ... Issiskirt nelengva...oj kaip nelengva. Jei buciau viena, butu kitaip. O dabar... Oj boze, kada prasvieses man?

Zinai, manau rodos cia ir yra klaida, kad niekad super jokiu reikalavimu nekelei. Cia as sakau is patirties, nes saviskiui irgi raudona kilima patiesiau ir visas laisves daviau. Ko beje pati nesulaukiau... Galiausiai man atrodo, kad jis eme manyti, kad as jo nebemyliu... jeigu jau taip viska leidziu... O as tiesiog manau, kad vedybos tai ne kalejimas. Mes kiekvienas turim savo poreikius, esam suauge ir protaujantys zmones, kuriem tikrai nevertetu del kiekvieno zingsnio ataskaita duoti. Bet turbut jis galvoja kitaip...

O jei būtum viena, tai kas būtų kitaip?

Pas mane irgi krize uzkniso vyrelis-mamytes sunelis, gimus antram vaikeliui maniskis apskritai nuo pareigu plaunasi, bet as (gal ir negerai) savo pozicijas ginu kaip kobra:snypsciu , ugnim spjaudau(na cia jau kaip slibinai), ir apskritai esu boba ragana(cia vyras mane tokia padare).Gyvenimo mums abiems seniai nera nes labai esam skirtingi:tiek paziuros , tiek interesai,bet...aistra visada buvo ir tik rai yra ir ko gero tai vienintelis dalykas , kuris mus sulaiko nuo skyrybu.Jau kartais taip "dakaso",kad norisi per laukus bekt, vos mustis nepradedam, bet praeina ir tiek.O gal tik pasiteisinti sau noriu, mol aistra tai negaliu pabekt, bet ateis toks laikas, kai as iseisiu, tai as tiksliai zinau, tik vat nezinau kada tai bus Tik stai ka rasiu isejus su dviem vaikais?O jai , nuo vilko ant meskos uzsoksiu (lietuviu liaudies ismintis), kas tada???
As uz tai, kad moterys butu laisvos ir nepriklausomos, mane tai diedas islaiko, taigi daug spardytis negaliu, bet jaigu as dar ir pati save normaliai aprupint galeciau, tai patikekit su juo tikrai negyvenciau.Tai tiek pamastymu sia opia tema

Gal lengviau iseiciau. Uztenka smutkes susirinkti ir gali buta issinuomot. O su vaikais i svetimus namus Kazkaip as to bijau...O gal cia tik saves apgaudinejimas...greiciausiai taip

Taip Pieva...tai buvo klaida, kad visiskai nekontroliavau, daviau pilna laisve. O jis mane "ant trumpo pavadzio laike". Ir kai jam sakydavau, kad as gi taves nekontroliuoju, netikrinu kiseniu (nu cia is viso zema), neklausineju kas skambino, man atsakydavo "taip, nekontroliuoji, nes as tau px...". Jis ta laisve suprasdavo, kaip mano abejinguma jam Bet matyt pagarba jam vis dar liko

Manau reikia daugiau kartu dalyvauti. Ir nesvarbu kur. Ir nesvarbu su vaikai ar be. Tiesiog butu kartu, bendrauti su draugais tiesiog gyventi ir neuzsidaryneti savyje ir namuose!!! Dabar pavasaris ora puikus, paemi vaikus ir varai miesta. Jei ir neturi masinos ar nevairuoji vistiek . Ir nieko kad bus sunku. Svarbaisiai pasizmoneti. O dar geriau isimyleti Pamatysi kaip tu pasikeisi, kaip pasikeis vyras. Nes kada mes isimylime mes kitaip atrodom sau, mes pasiradom grazesnes mes pradedam myleti save , o gi vyrai tai labai pastebi.

O skyrybios ne isseitis. Tai yra lengviausia. Ir daznai geraisia iseitis.

taigi mylekit save ir busit mylimos!

SEKMES
OSKARA

Tu teisi Oskara...Kai isimyli, isties spalvos atsiranda. Bet kad as dar negaliu atsimerkti i kazka, taip jau man tos problemos viska aptemde Ir kazin ar kada galesiu ZInau zinai...pasakysit "30 metu, dar viskas pries akis", bet siai dienai man nesitiki tuo

Pala, ką tu čia siūlai??? Įsimylėti kitą vyrą? Ar tą patį?

Mama Ruta, o bent kažkada kažką jautei tam vyrui? Tada, kai už jo tekėjai? Kuo jis tave sužavėjo? Jeigu visgi buvo kokie nors jausmai, tai yra šiokia tokia galimybė juos vėl sugrąžinti. Tiesiog reikia dirbtinai atkurti tas situacijas, kai tu žavėjaisi juo, o jis tavimi, nuvažiuoti ten, kur išgyvenote kažką romantiško... Sugrįžti, pažvelgti kitomis, jau daug gyvenimo mačiusiomis akimis, pasižiūrėti vienam į kitą, įvertinti tai, kas pasikeitė, ir pabandyt atsakyti, ar čia vis dar tas pats žmogus, kurį mylėjai? Na, bet jeigu santuoka buvo be ypatingesnių jausmų, ieškant saugumo, galbūt materialinio pagrindo - ko gero, situacija beviltiška, belieka skirtis arba ciniškai gyventi dėl vaikų, abiems vaikštant į šoną ir palaikant ekonominę partnerystę bei daugmaž kolegiškus tarpusavio santykius...

Beje, mūsų dukros gimę lygiai tą pačią dieną

Buvo Erszebeth...ir atrodė labai tikra meilė Bet su metais kažkaip ji blėso.
O jis sparčiai virto į niūrų bambeklį. Turbūt ir aš keičiausi.
Atkurt bandau jau kuris laikas, nors ir be didelio noro. O jis paskutiniu metu pasidarė ypač grubus Palaikyti, kaip tu sakai "kolegiškus tarpusavio santykius" man būtų priimtiniausia, bet bijau, kad su laiku galiu prarasti dukrą Jis vis bando ją pastatyti prieš mane. Viskuo. Mane menkina jos akyse. Jei aš liepiu jai daryti kažką, jis sako atvirkščiai. Gal jam taip ir atrodo teisingiau, bet dažniausiai mano akimis tai būna tyčia O ji jaučiasi plėšoma tarp dviejų frontų Matau, kad širdimi linksta į mane, bet bijo tėčio neklausyti. Labiausiai bijau, kad paauglystėje ne tik neturėsiu dukros kaip draugės, bet ir iš viso nesusikalbėsiu.

Panašu, kad jūsų šeima turi rimtų problemų Tikrai reikia kažką daryti! Aš tau siūlyčiau bent laikinai pagyventi atskirai. Jei patiks būti vienai, nepasiilgsi jo, tikrai nesinorės grįžti į tą patį gyvenimą su juo... Siųlyčiau tik vienintelę išeitį....
Nebekankink savęs!

Taip Pieva...tai buvo klaida, kad visiskai nekontroliavau, daviau pilna laisve. O jis mane "ant trumpo pavadzio laike". Ir kai jam sakydavau, kad as gi taves nekontroliuoju, netikrinu kiseniu (nu cia is viso zema), neklausineju kas skambino, man atsakydavo "taip, nekontroliuoji, nes as tau px...". Jis ta laisve suprasdavo, kaip mano abejinguma jam Bet matyt pagarba jam vis dar liko

[/quote]

O tu nebandei dirbtinai sukelti kontroles? Ziurek, gal jis pasijus reikalingesnis, o tau gal dar ir patiks
Ant saviskio isbandziau - tai jam buvo sokas Tipo zmon ko cia tai tu tapai tokia priekabi. Kiba nepasitiki?... Netgi sakyciau pyko Na o tada as jam ir pasakiau - "juk visada to norejai. Juk tau tai meiles israiska ta prasme kontrole... Na ir kaip patinka?" Zinok siek tiek nuleido jis gaza. Ir siek daugiau vertina, kad turi TOKIA zmona

Taip su metais meile blesta ,bet yra vaikai, musu bendro gyvenimo veidrodelis ir i tai taip pat turi buti atsizvelkta.MAMA RUTA, mes bendravardes , taigi susirask tu koki del savo sirdies ir nesuk tu galvos del to nuosavo diedo, pamatysi tada koki gyvenima gyveni is salies, gal tada ir atsiras drasos kazka pakeisti, o gal saviskis pasirodys pats geriausias Mes visos norim demesio, meiles, supratimo...rodos kartais uztektu tik gero zodzio ir apkabinimo , bet retai toki stebuklai ivyksta, arba ju apskritai nebuna, taigi ir vel tenka pacioms kapstytis kuri kaip sugebam.Tik vieno prasau, nenusileiskit diedams geriau juos pergudrauti, apmauti, bet nebuti pacioms apmautoms.Liudnu dienu pas visas sociai buna, matomai toks gyvenimas.Laisve supermamom

dar pamirsau pridurti, kad is sav o patirties zinau, jok uzkermeje diedai i romantiskas keliones jau neberodo jokio noro vaziuoti, rodyk tu jam demesi, viliok prisiminimais, jis kaip tas dikis katinas is multiko: a zacem nam Taiti, nas i zdes horoso kormit taigi jai meile ir aistra numireeeeeee jos nebeprikelsi.

Na gal nereikėtų taip kategoriškai - mirė, neprikelsi... Vyrai juk irgi žmonės Ir jie gali liūdėti, ilgėtis, graužtis, jaustis nesaugūs - tik visuomenė griežtesnė jiems šiuo atžvilgiu, todėl jie labiau linkę nuslėpti savo savijautą, užsidėti kaukę. Bet su kiekvienu visgi galima ir "nuo dūšios" pasišnekėti, išprovokuoti atsiverti. Ar tu tiksliai žinai, kaip jaučiasi tavo vyras, ar jis patenkintas tokiu jūsų gyvenimu, kaip jis įsivaizduoja perspektyvas, apie ką svajoja, ką mano esant reikalinga keisti? Ir su svetimu galima apie visa tai pasišnekėti, visai neprivalu tuo metu kažką jausti. Niūraus bambeklio, gubaus žmogaus kaukė aiškiai liudija, kad ir jis nėra laimingas. Pasikalbėkit kaip du nelaimės draugai, be jokių priekaištų ir savanaudiškumo. O kažkada buvę emocijos tikrai gali atgyti, atkartojus panašias situacijas. Argi praėjus seniai pabaigtos mokyklos koridoriumi neatgyja emocijos, patirtos, kai ten mokeisi? Tas pats ir su meilėm, bent tam kartui, jei tik abu geranoriškai nusiteikę sumanysite "atsukti laiko mašiną", turėtų pavykti. O ką toliau daryti su visu tuo - spręsite tada. Gal sukilusių emocijų užteks pakeisti šeimos gyvenimą į geresnę pusę, o gal ne. Blogiausiu atveju būsite įdomiai praleidę laiką. Ir dar - galėsi sau sąžiningai pasakyti, kad iš savo pusės padarei viską, ką galėjai, ir bus galima be didesnės graužaties eiti "kairėn" ar išvis nutraukti santykius. Nekalbu apie pigias (ne pinigine, o emocine prasme) romantikas su restoranais, žvakėmis, šampanais ir tylia muzika. Kalbu apie suolelį, ant kurio pirmąkart pasibučiavote, arba šokių klubą (tegul ir reorganizuotą po tiek metų), kur pamatėte vienas kitą, apie ėjimą lyjant be skėčio, kai jis buvo priverstas tave apkabinti, apie auskarus, kuriuos tada segėjai, apie vyno rūšį, kuri buvo gerta - na, žodžiu, visiems individualiai, supranti, ką noriu pasakyti. Svarbu, kad tie dalykai keltų stiprias emocijas, atrodytų reikšmingi.

Dėl dukros, manau, nesibaimink - aišku, šlykštu, kai taip elgiamasi, tačiau tu, kaip suprantu, daugiau laiko praleidi su ja, negu jis. Vaikas nebemažas, galbūt galima jos paklausti, kaip jaučiasi, kai tėvas taip elgiasi, paaiškinti šį bei tą apie sudėtingus santykius, tėvo "klastas", ypač jei iš tiesų galvojate skirtis. O apie paauglystę dar mažiau galvok - tai sudėtingas laiko tarpsnis, ir net pačių darniausių šeimų vaikai pridaro didžiulių rūpesčių. Vaikas stengiasi būti savarankiškas, jaučiasi tai galįs, o čia kažkas jį savinasi, reikalauja jo draugijos, o kas baisiausia - tas pats asmuo, kuris jam vystyklus keitė... Gėda nesvietiška. Tačiau tai nereiškia, kad praėjus paauglystei, įsitikinus, kad į jos autonomiją nesikėsinama ir ja neabejojama, tavo dukra nebus tau draugė. Mama visgi yra mama.

Noriu papasakot savo istorija, kazkiek panasia.... tekejau is dideles meiles, bet po kiek laiko neliko tos aistros Na jauciau, kad nenoriu vyro, nesimylejom menesiais.... Taip gyvenome beveik 2 metus, bardavomes, nervai visai paslije buvo... Galu gale, pries 3 metus as nutariau iseiti..... Isejau i niekur, viska palikau vyrui, pati su dukryte issinuomojau butuka.... Daug per tuos trejus metus isgyvenau, per daug nesiplesiu.... Bet siuo metu mes vel kartu ir neblogai sutariam....
Is savo patirties galiu pasakyti, kad deginancios aistros po daugelio metu nera ko tiketis, bet atsiranda daug kitu vertingu dalyku... Aisku del ju reikia padirbet...... Ne veltui sakoma: kurti seima, tas "kurti" reiskia ka sukursim ta ir turesim..
O kur dar vaikas, kuriam tetis yra bragiausias ir joks kitas dede neatstos jo...
Taigi, ka galiu pasakyti... Tas "pagyvenimas atskirai" is tikruju yra geras dalykas - galima ramiai, be emociju apgalvoti daug dalyku ir galu gale nuspresti, kaip gyventi toliau...
Sekmes tau, mama Ruta

ale šitas dalykas tikrai veikia.. mano vyras jaučia vaiką kaip konkurentą.

anksčiau mano vyras irgi būdavo nepatenkintas, kad laiku žinutės neparašau, aš anksčiau labai pergyvendavau, kad neparašiau laiku ar nepakėliau ragelio.., bet dabar kažkaip šitą reikalą pati sutvarkiau.. pradėjau nebekreipt dėmesio į jo nepasitenkinimą ir jis pamatė, kad nebereguoju ir kai dešimtakart nepakėliau laiku ragelio apsiramino, gal suprato, kad ir aš galiu negirdėt skambučio..

dėl skyrybų tai aš prieš skyrybas jau vien dėl vaikų, nebent esi tikra, kad po skyrybų rasi vaikams ne prastesnį tėtį ir užtikrinsi ne prastesnes gyvenimo sąlygas.. tuo labiau jei du vaikai, tai laimės viena mama, o nukentės du vaikai.. mama praras vyrą, o vaikai praras viską

Is pradziu atrode, kad Mamai Rutai paprasciausiai sezonine depresija, po to lyg ir vyra placiau nupiesei juodesnem spalvom. Bet kazkodel man atrodo, kad tai laikina....Moterys daznai galvoja "ach kokia as nelaiminga - metai bega - metai lekia - gal man reiketu skirtis, nes blin jei dar gyvensiu su juo, tai po to visai nieko nesusirasiu." Tarsi, laimingo gyvenimo su vyru troskimas yra pagrindinis dalykas gyvenime t.y. didelis noras tos meiles, kaip seiles. Juk seiles varva tik vaikystej! (Cia del tavo zodziu " o metai tai bega!")
Gal jis pas tave per daug geras?
Kaip mano vyras yra sakes man: nuo gero gyvemo stogas vaziuoja - reikia problemu..)))
Netraukia vyras seksualiai?
Manes irgi netrauke kokius metus (nestumas, maitinimas, o po to "daznas galvos skausmas"). Bet kai supratau, kad ji prarandu, tai taip pradejo traukti, kad uch...tai gal geriau reiketu ismesti visas nuoskaudas jo padarytas is galvos, visus praeities jo juodus darbelius ar piktus zodzius ir pabandyti i ji ziureti ir jo klausytis taip, kaip pirmais pazinties metais. Turetu jis tai pajusti ir gal nebetaps toks siurkstus ir saltas.
Juodai pykstates su vyru? Abu karstakosiai?
Pati gyvenu su oziaragiu, gimusiu ozkos metais - patirties konfliktinese situacijose turiu. Pradeda vyras karsciuotis - pati nutilk, nekirsink jo smarkiau, lai viskas nurimsta, o po to vel is naujo pasisnekekit ta tema pvz.: as pries uzvesdama kokia jautria savajam tema pries pokalbio pradzia pasakau "visu pirma - as nenoriu pyktis ir rekti, bet man nepatinka tas ir anas". Bent jau mums padeda.
Sekmes!

Kazkur girdejau tokius zodzius:
Su svetimais zmonemis (kolegomis, draugais) dazni is musu elgiasi labai tolerantiskai, draugiskai ir nutyli tai, ko kitas nenoretu girdeti. O sau pati artimiausia zmogu mes linke specialiai skaudinti ir sakyti viska, kas papuola ant liezuvio.

na ir man taip su vyru, tai gal rimtai kad maitinu, aš jo nenoriu, jis mane erzina, bet myliu. Pati nieko nesuprantu, kažkokia nesamonė.

Joo.As su tuo nesu susidurusi, bet zinau atveja kai moteris griebesi problema spresti
Pagimde. Vaikui apie 2m. buvo kai ji persigandusi man pasakojo, kad vyro nebenori Taip, visa tai lydejo nervai, buitis, gere raminancius, truko vyro demesio ir seip labai panikavo delvisko ir se.......rezultatas. Ji i tai labai rimtai paziurejo nes persigando , kad vyras i sona nenueitu ir... Kreipesi i ginekologa.Pasidalino rupesciu. Jai paaiskino, kad yra kazkokiu hormonu sumazeje..Israse tableciu. Ir ka manote...Viskas toliau vyko be priekaistu

Reikia kazka daryti, kazko griebtis, pagalbos prasyti

Sveikos. Kaip gerai, kad radau šitą temelę, nes mane kamuoja panaši problema ir jau gana senai apie 2 metus.
Tai va. Nesu ištekėjusi, bet jau 5 metus turiu, draugą, kuris man buvo pirmas (cia kalbu apie sexą). Aš jį begalo myliu, apie geresnį vyrą net negalėčiau svajoti: jis žino kaip mane palepinti staigmenomis, įvairiomis dovanėlėmis, visada švelnus, visada parodo ir prie kitų žmonių kad mane myli ir lovoje stengiasi, kad tik man būtų geriau. Bet deja jau 2 metai kaip aš nebenoriu mylėtis. Ir dėl to kyla daug problemų. Išpradžių jis buvo supratingas, bet kai tesiasi jau du metus tai žinoma, kad neišvengiam ir barnių dėl to. Nesuprantu ar čia aš kokia frigidiška, ar aš jo nebemyliu. Bet kai pagalvoju, kad reikėtų išsiskirti, nes taip kankinuosi tiek aš tiek jis, man verkti norisi, nes man jis tikrai, labai brangus, labai jį myliu, bet man užtenka tik prie jo prisiglausti ir apsikabinti.
Man jau važiuoja stogas Juk aš dar labai jauna (22 metai)
Planuojam bendrą ateitį: vestuves, vaikus (jis jų labai nori), bet nebežinau ką ir bedaryti. Labai noriu su juom kurti šeimą, bet dabar dar būtų paprasčiau viską baigti, kol dar niera vaikų, nes bijau kad kuo toliau tuo bus blogiau. Dabar dar šiaip ne taip 2 kartus išstenu per mėnesį, nors mūsų metų manau visi mylisi kurkas dažniau. Beje kai pasimyliu visada galvoju, kad durna buvau kam nenorėjau nes buvo labai gerą, bet kai kitą kartą reikia mylėtis ir vėl viskas išpradžių

sveikos
nežinau kodėl bet kažkodėl moteriška psichologija suveikia taip: kažkodėl lengviau pasidaro, kai žinai kad ne tau vienai tokios problemos kyla. Šiaip taip gražu pažiūrėtį į draugų poras viskas atrodo taip gražu taip miela pas juos, o tu vis vaidini kad pas tave irgi viskas gerai Šiaip tai turiu tokia problema na nesinori su vyru mylėtis, priedo ir neįvyksta ten nieko gero tuo metu. tik nuo vaikystės visada buvau mokinta kad kartais reikia daryti tai ko daryti visai nesinori. todėl ir vyksta gyvenime viskas taip reikia reikia reikia. rezultate REIKIA gyventi dėl vaiku. Šiaip tai viskas prasidėjo irgi nuo abejingumo. nuolatinio vyro sėdėjimo prie kompiuterio. dabar pažvelgus atgal nors ir nesu gydytoja įtariu kad po gimdimo man buvo pogimdybinė depresija, tačiau niekam tai nebuvo įdomu. vos kam atsitikus pradėdavau vergti, o vyrui tai būdavo nemotais. Kai norėdavau kad apkabintu ir paguostu jis sėdėdavo prie kompo ir nekreipdavo dėmesio. o as vis nervinausi. praėjo daug laiko bet manau kad tie metai buvo siaubingi ir to pasekmes aš asmeniškai jaučiu dabar. na dabar man nereikia jo. Jis pastoviai kabinėdavosi, priekaištaudavo. ir pagaliau atėjo laikas kai aš jau nebekreipiu į tai dėmeio. Ir man atrodo jis jau pradeda suprasti, kad nėra pasaulio bamba.
Ech dar galėčiu pasakoti ir pasakoti. iki šiol dar niekam nesu to sakiusi.

Mane irgi ta pati problema kamuoja.Viskas prasidėjo po gimdymo.Iš pradžių buvo aistra,bet po kelių menesių viskas pasikeitė.Dabar kankinuosi jau 2 metai.Vyrą labai myliu,neįsivaizduoju kito žmogaus šalia savęs,bet kai tenka save prievartaut,tai darosi bloga.Nežinau ko griebtis.Buvau ir pas ginekologę.Tai vietoj patarimo ,gavau tik paaiškinimą,kad lietuvės 75 % frigidiškos.Tai amo netekau. Taip ir vargstu su savo bėda ir galvoju,gal tai nuo nuovargio(mažas vaikas),gal sutrikusi hormonų pusiausvyra?...Reikia ryžtis eiti pas seksopatologą

Atradau šią seną temą ieškodama atsakymų į savo gyvenimo problemas.
Tačiau perskaičiau šios mamos istoriją ir pagalvojau apie savo tėvus. Tarp jų skirtumas irgi 13 metų. Kankinosi mama su tėvu ilgai. Dėl mūsų su broliu...
Išsiskyrė jie pernai, taip ir nesulaukę 30 vestuvių metinių...
Mama gailisi tik vieno - kad nepaliko jo anksčiau ir nepradėjo gyvenimo iš naujo...

Kažin kaip viskas išsisprendė?padėjo kas nors? Džiaugiuosi ir aš radusi šią temą, tikrai apsidžiaugiau kad ne aš viena tokia. Manau ,kad bjaurybės hormonai tai dirba savo juodą darbą ir trukdo geriems reikalams. Turėjau ir aš šią bėdą, gal ir tebėra. Aš tai užsiėmiau savo darbais, bet vyras mane tiesiog "išprievartaudavo"( psichologiškai aišku) kas dvi ,tris savaites, o čia kitos atlaikydavo mėnesiais, .Nusiteikiau ir aš skirtis, bet kai vaikai užaugs, tai nusprendžiau pakentėti 6-7 metus, nes ne taip ir baisu kai turi ką veikti pati su savimi, bet atsitiko nelaimė -mano vyras susilaužė abi kojas, nevaikščios iki kalėdų o poto sunki reabilitacija. Ką jūs manot- kaip ranka viską nuėmė, bent jau dabar taip atrodo

Nezinau , mocios, koki ten pas jus hormonai, bet man tai depresija...geriu vaistus, susgribau rimtai gydytis ir tik dabar supratau, ka reiskia, kai vyro nenori....siaip as jo norejau visur ir visada, kaip ir jis manes...nors pykstames ir gyvenam jau 10 metu.Vyra siuo metu retai matau, kas 10 dienu, tai labai dziaugiuosi, kad tie vaistai tuos norus slopina, kitaip be jo isproteciau visai.Gal vyrai jusu prasti lovose????Sako, nera frigidisku moteru, yra tik netike vyrai.MAniskio i nieka nemainyciau....(bent jau del to )PAti auginu du mazus vaikus, nuovargis didziulis....nu bet vistiek noriu Jei su vyru nera normalaus seksualinio gyvenimo, tai nesuprantu ...kam jis is vis namie reikalingas???

Na, jei vyras šaltas, šiurkštus ir nedėmesingas, labai sunku jo norėti. Moteris paprastai konkretaus vyro fiziškai geidžia tik tuomet, kai ji jaučia, kad jos siela ir jausmai yra saugūs to vyro rankose. Kitaip tariant - neįmanoma negeisti mylimo ir mylinčio vyro.

Vyrams fizinis ryšys dažnai yra labai svarbus ir tik jį įgyvendinę jie jaučiasi mylimi bei gali duoti savo meilę. Fizinio artumo trūkumas dažnai gimdo ir jausmų šaltumą. Išeiti iš to užburto rato labai sunku. Nežinau ar įmanoma. Man nepavyko.

TAi vat cia suo ir pakastas ir joki hormonai neisgelbes jei diedas visas apzeles, prasmirdes ar da koks ateis i lova ir daug maz prades grabinetis....nera vaistu , kuriuos isgeres uzsimanytum stuobrio.Viskas priklauso, kaip jus vyras tam paruosia, kaip su jumis elgiasi miegamajame....noriu dar karta pabrezti...neesat nei viena frigide (ir neteisi ta ginekologe, kuri sake, kad 75% LT moteru frigidiskos...matomai diedas jos irgi "kermekas")Mergos, iskokit, skaitykit, ekspermentuokit, nekompleksuokit....Sako, kare, visos priemones pasiteisina KAd vyrams tai labai svarbu, galiu patvirtinti 100%