Taigi po ginekologes vizitacijos dar vakare man pasakė, kad kaklelis dar nesuminkstejo na ir nuejau sau ramiai i palata...
Bet vis sukau sau galvą ko man taip ziauriai skaudejo nugara ir vis skauda, bet tai buvo nesaremiai , taip man pasake sesele kuri klause vaikelio toniuku,(tipo ant aparato rodo saremius) Bandžiau tada isivaizduoti, kaip vis gi tie saremiai prasiseda ir ar labai skauda, labai bijojau nes buvau prisiskaičiusi kad jau labai ten skauda
Labai vėlau nuejau miegoti...Palinkėjau labos nakties savo pilvukui, dar zinojau kad anksti man reikes keltis apie 6.30 nes turėjo daryti kraujo tyrimus, del cukraligės tikrino, jiems kylo itarymas, kad sergu , tik del to kad geriau daug skysciu, per diena mazdaug 5-6litrus...(tikrai labai norėjosi ir buvo jau net gėda sakyt) dabar pasirodo tai buvo del nestumo... dabar jau nebesinori.
Taigi po visu kraujo tyrimų mane dar nuvede vėl paskraidyti ant to lektuvelio...
Siaubas kaip skaudejo ju apziura, visos trys daktares mane ziurejo, ir pacios negaliejo isitikinti, kaip mano kaklelis suminkstejo, juk vakar buvo visai dar nepasiruoses...na ir jos man sako,,, siandien mes tave galim israsyt namo(cukraliges nerado) taciau po keliu dienu ar net valandos grisi, nes jau turi gimdyti i paklause ar sutinku gultis i gimdykla su skatinamaisiais??? Iškart labai išsigandau, bijojau žiauriai gimdyti, tu skausmu ir t.t. bet kazkodel sutikau juk vis tiek tektu...taigi jau apie 10.00 ryto kroviau daiktus, nes turėjau keliauti i 2 aukšta į gimdyklą...
Susikroviau...
Parasiau visiems sms, kad šian gimdysiu, dėja nieks dar manim labai nepatikejo ir neėme naujienos į galvą...
Taigi atėjo manęs seselė ir nuvede į kambariuką... iškart nesupratau į kokį, ir liepe palaukti...laukiau gal 15 min, ai dar man pasake persirengti, davė spec rubus gimdyvėms..tokie negražus, bet švarus, ai nors man tai nebuvo visai svarbu
, persirengiu ir laukiu, laukiu.. dar parašau visiems smsus, ir vyrui, kad tik jis greičiau liektų...kad suspėtu su manim pabuti, viena but nenorėjau, ypač per saremius... 
Na tai va labai jaudinausi
, nes jis neatrašinėjo...del to buvau dar nervingesne...pagaliau atėjo seselė, ir liepe gultis ant šono, tada supratau.... 
Darys klizmą...kurios taip bijojau,,, dabar nesuprantu kur ten ta baime...man visai patiko... taigi ikišo, ir pora minucių laukiau, tada pajutau kad daugiau nebegaliu, ir sakau ačiu, man uztenka ir nuejau į tuliką, kuris buvo už 2metru, labai bijojau kad nespėsiu , bet spėjau dar ir nueit atrašyt sms, o seselė mane paliko viena 
praleidau tuose patalpuose gal minučiu 20... ir sakau neverta bijoti klizmos, man ji patiko, taip išvalo organizmą, jaučiausi kaip nauja, i suliekniejusi 10kg...o daktarams tai iprasta procedūra... Atėjo liemiama akimirka, nuvede mane į gimdyklą ir liepe gultis ant tos lovos, panaši į tą lėktuvą, tik ilgesne...ir lauktiau ...gulejau viena, gal 10min, man nieko neskauda, aš pikta kad vyras vėluoja, aš jau manau, kad kas atsitiko, ir kaip jis mane taip paliko viena, o pasirodė jog ilagai jis ieskojo pinigu daktarei, buvo pamirses, kur juos padejo...(manau iš nervų)
Tai va tada atėjo akušerė ir pasakė, kad ji priims gimdymą...maloni labai, sako statysim kateterį o aš taip bijau adatų, ir mane tai pradėjo pykinti nuo vien minties, o dar ir pilvukas suburbuliavo dar karta is nervu, taigi vos ne basa nuliekau i WC kur praleidau dar apie 10min...pykino mane bet ne vemiau...tada grižau ir sakau noriu pabuti 10min viena , jos pamato, kad aš balta ir nelabai noriai bet mane palieka viena, as itikinau, na bet praejus 10min ji vėl grižo ir teko istatyti man tą kateterį, tada atėjo mano ginekologė, ir nuleido man vandenį, visai neskauda, ikiša maža pailgą pagaliuką, ir nuleidžia, vandenu buvo pas mane daug, taigi tekėjo ilgai, ilgai jaučiau šilumą, nuleidus ji man pasakė pagulėti lovoje valandelę, ir nuejo ir tuo metu atėjo mano vyras, tai buvo apie 12.30 na ir tada viskas prasidėjo... Atnešė man mineralinio, man dar neskauda, mes kalbames, juokiames, jis man ten kažka pasakojo, ka dare vakar, kad namuose baisi netvarka..o man dzin
, as klausausi...ir žiuriu vis į laikrodį, kada jau praeis šita valanda kol ateis gydytoja, žiauriai norėjau atsikelt, nes ligoninei prieš kelias dienas nieko neveikiau tik gulėjau, norėjau pavaikščiot...taigi praejus valandai atėjo gydytoja dar karta mane apžiurėjo sako 3cm, ir paklausė, ar yra saremiai? Sakau man tik biški maudžia pilvuką, tada ji pasakė, kad man turi skaudėti, tokie saremiai per silpni...ir liepe akušerei suleisti man lašeline, tipo vakcina kad labiau skaudėtu,(nes be saremiu napagimdyčiau pati) ir tada po pusės valandos as pajutau, kad pradeda skaudėti labiau, bet dar galiejau juoktis, saremiai buvo kas 5min ir nestiprus, dar pagalvojau ką rašo internete, tipo kad ten jau taip skauda , o man visai neskauda, nors iš tikruju skausmo aš nebijojau, aš bijojau adatų, kraujo, pas mane visada buvo skausmingos menesinės ir skausmas buvo i jas panašus, taigi jau beveik 14.20 ateina vėl akusere ir liepia keltis, mat einam i geresnę gimdyklą, ten šilciau, jaukiau, ir po remonto, aš atsikėliau ir einu, su vyru už rankos, man biški paskausta, bet liečiant jo ranką skauda mažiau, jis mane dar pabučiuoja...
ir man darosi vis lengviau, taigi atėjus į tą gimdyklą, man davė kamuolį, tipo pašokinėt ant jo, parodė kaip, skaičiau apie tą kamuolį, žinojau kam jis skirtas, kad priartina gimdymą, kaklelio atsidarymą, taigi stengiausi daryti viską, taip kaip liepta, norėjau, kad greičiau pag5mdyčiau, ir man kuo mažiau skaudętų...taigi per saremius šokinejau, jie truko kas 3min maždaug po 20sekundzių ir kentėjau, skaudėjo, bet nelabai, skausmas kaip danties... tada atėjo gydytoja vėl liepė gultis į lovą, o man taip nenorėjosi, lovoje daugiau skaudėjo....atsidarymas 5cm, o saremiai vis der per silpni, mat su tokiais saremiais nepagymdysiu, tada manes paklausė ar norėčiau nuskausminimą į veną, as atsakiau galite duoti, nes tai skausmelis nors ir menkas labai vargino, o nuskausminimas veikia maždaug 30min, taigi sutikau, per tuos 30 min man dar atsiverė 1,5cm,,,jau 15.30 buvo 7cm atsiveres kaklelis, na ir tada jau prasidėjo skausmas,,,tiesa sako, kad po 7cm skauda saremiai labiausiai...gydytojos nurodymu man į veną istatė pompa, didelis švirkstas, kuris į valandą suleidžia 5ml kažkokių vaistų, nuo kurios skaudesni saremiai, saremiai užeina kas 2-3 min man jau skauda, man jau norisi kad vyras mane glostytu, kad nepaliktų manes vienos, man darosi baisu, aš vis dar apžiurinėju palatą, man norisi rėkt, bet aš kenčiu, kažkaip gėda, spaudžiu vyro ranką, saremius nustojus man nieko neskauda bandau užmigti per tas 2min, jos man atrodo tokios ilgos...tada jau 16.10 man jau pradeda po truputi norėtis po truputi stumt...bet dar 8cm man neleidžia, sako kvepuokit, kentekit, ir vis palieka mus dviese su vyru... man asmeniškai buvo geriau kai jų nematau pamirštu kur aš, nematau tu xalatų, man norisi nuskausminimo bet žinau, kad jau nebegalima (nes epiduro atsisakiau dar kai tik tariausi su gydytoja dėl gimdymo)taigi kenčiu, sakau vyrui, kad pas mane daugiau niekada nebus vaiku, kad daugiau niekada su juo nesimylėsim, kad net vienoj lovoj nemiegosim... 
jis juokiasi... ramina mane, tada 16,35 ateina gydytoja ir sako 9cm, o aš sakau viskas negaliu, jau daužau galvą į lovą, negaliu išlaikyti kojas išskiestas...norisi susisukti i kamuoliukį, vyras man prilaiko kojas nes jau mato kad man viskas dzin...aš sakau viskas stumiu, negaliu... lenda...o ji sako dar ne vos ne rekia, bet toks skausmas kad negaliu, jausmas kad mirsiu kitaip!!!!! negalima dar 1cm, o aš sakau ne aš gimdau, tada ateina akušerė paziūri i mane tenai
ir sako greitai: i 2 palatą gimdo jau...;;; pagaliau 
prasideda, pagaliau man neskaudės, ir turėsiu leliuka, savo, mažiuką, mielą zuikį.Man sako kvepuok, stumk, stumk, kvepuot, 2saremiai ir pajaučiau, kaip man kažka ištraukia ir greit paguldo ant pilvo su žodžiu mergytė, sako kiek sveria, ūgis o aš ją laikau ant pilvo, man norisi verkti, ja bučiuoji, dėkoju gydytojams, jaučiu jos kojytes, ir jinai taip greitai užmiga...tokiu saldžių mieg, man norisi su ja pabūt ir tada ją nuo manęs paima, o jinai taip pradeda verkt...man taip norisi verkt kartu, man skauda širdį, lyg kas nors atimtų visam laikui, nenoriu jos palikti...
bet suprantu, kad tai jos labui, ją tikrins, žiūrės ar viskas gerai...o man sako, kad duos narkoza nes ne visą placentą išėjo, taigi nuskausminimas, užmigdymas 45 minutėms... išima placentą, aš miegu , ir nieko nejaučiu, tik dainuoju...atsibundu po narkozo, šalia manes vyras, jo motina, taip tyli, o man kyla klasimas as pagymdžiau ar aš sapnavau ir tada senelė man ją paduoda, lygiai tokia pati jinai, kokia aš ją isivaizdavau, tokia graži mulatka(neprisimeniau kaip atrodo kai dėjo ant pilvo)...plaukuota, juodi, juodi pluakeliai, aš tokia laiminga, vyras pabuočiuoja ją ir mane, pasako ačiu tada mano širdele užliejo didelė nepaiškinama meilė, ir sakau reikia mūsų Viktorijai broliuko...(o pati jaučiausi tokia alkana, taip norėjau valgyti po keliu valandų atsikėliau ir normaliai vaikščiojau, man nieko nekirpo, ir nesiuvio, viskas buvo gerai, gimdymas mano manymu buvo lengvas... pagimdžiau 16.40val,
ūgis 52cm, 3.650kg....
Nemaniau, kad motinystė atneša tiek džiaugsmo, laimės, neapsakomos, tokios gražios, aš jaučiau kas skrendu, juk aš turiu viską, kas man svarbiausią, mylimą vyra, ir dukrą, savo angelelį...tai buvo mūsų meilės vaisius, mūsų abiejų ir niekieno daugiau. Mylim ją begalo ir kasdien vis labiau
stai tokia mano istorija...
Linkiu laimes ir sveikatos Jums =) 
,dabar tikrai nebijosiu gimdyti.Sekmes jusu seimynai 
, kuri ka tik buvo baigusi mokykla, sapnavau kad ant mano sofos sedi mergyte lygiai tokia pati kokia dabar sturiu savo mergyte, as ja matau ir sakau duok man bucki, o ji sako ne, neduosiu ns tu manes ne lauki, tu trugdai man, tu ruklai ir man sunku kvepuoti, o as jai sakau vardan taves as padarysiu viska tik ateik pas mane, ir ji atejo, lygiai tokia pati kaip dabar, ir as ja labai myliu!!!! nereikia man tu tusovkiu ir begale draugiu turiu ja ir ji man svarbiausia