Pasiguosiu...Bernui mano 11 metu. Jau 3 metus lanko berniuku chora GINTARELIS. Ir Pasaulio lietuviu dainu sventej buvo, ir perna DAINU DAINELEJ dainavo, ir siaip po Lietuva pasivazinejo. Simet zadejo vaziuot i Danija...Visa beda, kad yra dar papildomas instrumentas privalomas - akordeona pasirinkom. Na, mat ji turejom, o pianina pirkt ne pagal kisene, be to, kur as ji buciau savo skylej pastaciius ...nebent ant lubu pakabinus Ta va, 2 metus atlanke be problemu. Nu simet kazkoks kosmaras...Neina, ir piktybiskai...Is namu tai iseina, o ten nenueina...As gi i darba...Tevas irgi...Juk ir nemazas, nevedziosi uz rankos.....Mokytojai skambina, o as, dura, kaip is medzio iskritus....nieko nezinau....Kalbejom, aiskinom....Klasej bernai futbola lanko, ir jis nori...Gal, sakau, klasej kas juokiasi, itariu taip... Gal kas ka pasake, kad nevyriska... Net nebezinau, kaip elgtis, ka daryt...Per prievarta irgi negaliu versti, nors ten mokytojai sako, kad gerai dainuoja, tegul lanko..... O jis uzsispyres, jega ir pykciu nepadarysi nieko...
Nu kaip man elgtis su juo...

Maniškiui greit 13. Problemų nepasakosiu, tik pasakysiu mamų, auginančių paauglius patarimą - kaip nors iškęst iki 18 metų. Mažai mane tai guodžia, bet...

Aha, o kai mokytoj gedina, sako, na, kaip cia nesusitvarkot, gi dar ne paauglyste, kas bus paskui...Toks jausmas, kad as jo nepriziuriu visai, nesidomiu, nesirupinu... Nu neklauso, tylom isklauso galva nuleides, o daro vel ta pati... Ir baustas buvo (ne uz nelankyma, kitos problemos), ir kompu nezaide, i lauka nejo, ir drauigu buvo neleidziama kviestis...Atkencia viska, o paskui vel ta pati daro...Ir tikrai baisu, kas bus paskui...? O koks uzsispyres...Prie sriubos lekstes sedejo 5 valandas, ir vistiek nevalge...

Tai kad 11-gryna paauglyste. Visai nenuostabu, kad vaikiokas protestuoja. Visi sprortuoja- didus vyrai, o jis mat, muzikuot turi. Savaime suprantama, kad ji erzina. O kokia stovykla pazadet? Ar ka nors, ko jam tikrai reikia ir kas jam patinka.Antravertus, koks tikslas ji versti kazkuo uzsiimti, nuo ko jam bloga darosi. Reik suprast ir vaiki. Save prisimenu. Lankiau muzikalke( tevai liepe), o mane vimde nuo jos. Baigiau ir viskas. Ziuret i instrumento puse ilgai negalejau. Teisingai, reikia kazkuo uzsiimti, bet ne tuo, kas atgrasu. Butu mane leide i kokia daile, sokius ar dar kur nors....

Nu tai tegul ir nelanko. Jau 11 metu - turi savo nuomone. Kol mazesnis buvo, gal, pats nezinojo, ko nori, o dabar jau vienuolikmetis
Turiu ir desimties, ir dvylikos, ir trylikos metu bernus... Puikiai zinau, kad prievarta nieko nepadarysi. Nei su maistu, nei su tvarka, nei su uzsiemimais. Kas butina ir reikalinga - ikalbineju ir aiskinu, kodel taip reikia daryti, nupiesiu pasekmes, jei nedarys. O kas nebutina - leidziu rinktis. Taip mano vienuolikmetis nuo sokiu perejo prie kung fu uzsiemimu. Na ir ka padarysi. Jis gi lanko...
Tokio amziaus lyg ir ne vaikai jau, bet dar ir ne paaugliai. Atrodo, isstype, balsas jau storeja, o, kaip padaro kartais
Vakar susigalvojo nauja zaidima - baisu ir sakyti - "Kristaus kancia" Viena pririsa prie lovos ir kitas tvatina, kuo papuola Cia po filmo perziuros Tai va, truksta zodziu...

UOLAMA, MARTA, tai va as ir galvoju, galgi cia as pati daugiau noriu tos muzikos.....Puikiai suprantu, kad prievarta neduos jokios naudos.....Vyras tai ir noretu, kad koks sportas geriau....Na, bandysiu ikalbet, kad nors siuos metus pabaigtu....Visgi pinigai sumoketi, o paskui bandysim koki sporta, gal kazka is tu kovu menu.....

Manau, kad svarbiausia, jog vaikas nebimbinėtų pakampiais, turėtų užsiėmimą. O futbolas ar muzika - tai jau priklauso nuo to, ko vaikas nori. Per prievartą muzikanto profesionalo neužauginsi, o savo malonumui dainuoti galės ir iš to, ką dievas davė. Jeigu vaikas nekenčia tik instrumento ar solfedžio, pabandyk suieškoti kitą chorą, kur reikėtų tik dainuoti, kad ir žemesnio lygio.

Mano sūnui tuoj 18 , jis turi draugę , kuri juo monipuliuoja kaip nori , ji yra vienturtė ir viskasturi būti kaip ji pageidauja .Matau kaip jam sunku , bet jis aklai ją isimylėjęs . Tiesiog baisuuuuuuuuuuuuu.

ramsiau, o man mintis kilo (ish savos vaikystes patirites). jei jau vaikis be problemu atlanke xora 2 metus, o problemos prasidejo tada, kai reikejo pradeti groti papildomu instrumentu, tai gal butent tai ir trukdo? gal jam akordeonas nepatinka arba nesiseka juo groti? arba mokytojas bara ir gedina?

Sunku ką ir patarti

Kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam.
Mano 10 m. sūnus jau keturi metai lanko sportinius šokius. Rezultatai puikūs. Progresas yra.
Bet... pasitaiko visko. Kartais tingisi, o kartais tiesiog rūpi tik laukas. Gali net "kompo" nebūti.
Jei leisčiau, tai nereikėtų jokių užsiėmimų. Užtektų kiemo ir draugų. O tas ir yra baisiausia. Kiemuose formuojasi kompanijos. O jos iš dyko buvimo velniai žino ką prigalvoja. Ir mane tai labai neramina.
Tad nusprendžiau nepasiduoti. Yra žodis "REIKIA". Tad būk malonus - atidirbk.
Jau iš anksto suformavau jam nuomonę, kad tie, kurie šaiposi paprasčiausia pavydi. Nes jie šokt, kaip mano sūnus, tikrai nesugebėtų. Ir jei jis mes šokius, tai draugeliai iš pasitenkinimo tink rankutėm plos. Užakcentavau - tikri draugai niekada nesišaipo. Dėl to lyg tai ir ramu.
Na, laiks nuo laiko kuo nors paskatinu. Nuperku kokį pageidaujamą daikčiuką (žinoma - normos ribose), nueinam į kiną, vasarą į atrakcionus ir panašiai. Žodžiu, negaliu snaust. Tik atleidžia vadeles, aš tuoj vėl ką nors nauja sumąstau.
Visa laimė, kad treneris - vyras. Ir jis mano vaikui yra autoritetas. Tad daug kas priklauso ir nuo trenerių.

na, sutinku, kad tokio amziaus vaika reikia biski paspausti -- kiemas ir zaidimai kiekvienam atrodo patraukliau, o papildomo ugdymo rezultatus pradedi vertint tik kiek veliau gyvenime.
bet kita vertus, jeigu ta veikla (siuo atvjeu -- muzika) yra tik tevu ambicija, o pats vaikas nuo to tik ziaukcioja, tai kazin ar verta laika gaisint.

siaip siulyciau su vaiku iki galo issiaiskint -- ar jis nenori muzikuot, nes mieliau lankytu futbola, ar tik siaip tingi. Ir galima susitart -- tegu lanko iki metu galo, ir jeigu jam ten tikrai nepatinka, o sportuot noras nedingo -- tegu eina sportuot.

Prieš porą metų turėjau analogišką situaciją , sūnus vidury mokslo metų atsisakė toliau lankyti šokius. Susėdome ir rimtai pasikalbėjome, kad tuos metus jis privalo lankyti šokius, nes mokytoja turi planų dėl įvairių koncertų ir kitų renginių, ir jis negali vidury mokslo metų viską mesti. O kitais metais galės pabandyti lankyti kitą būrelį. Taip ir susitarėme. Iki mokslo metų pabaigos sūnus pats pakeitė nuomonę ir dabar šokių net negalvoja nelankyti. Tiesa, papildomai pradėjo lankyti krepšinį.
Aš manau, kad vaikas negali vidury mokslo metų mesti pradėtą veiklą ir eiti kitur, juk turi būti kažkokia ugdoma atsakomybė už savo veiksmus.

Ui, Ramsiau, pas mane ta pati problema. Maniškiui 12, antrus metus lanko folklorą, vakar per Balticum žinias interviu pavarė Nu nuobodybėėė, bet va, kolektyvas , svarbiausia mokėt nieko nereikia, aprangą duoda, norinčius ir instrumentais grot pamoko, o jis jau kuris laikas nori iš ten bėgt. Vat, sako, jei gitara grot mokintų... Kokia gitara folklore? Mano moralų kiek privengia, tai dėl to dar vis lanko, bet kiekvienąsyk pakartodamas, kad tai jau tikrai paskutinė repeticija. Ir keliauja visur, ir koncertuoja, ir stovyklą su ansambliu pernai turėjo, ir šiemet irgi į Daniją ruošiasi - nieks nepadeda. Tiesa, tos repeticijos būna tik šeštadieniais, o prieš koncertus dažniau. Todėl jis turi galimybę dar ir kokį sportą lankyti. Ai, dar sakė, kad draugai juokiasi. Taigi sakau, turėk savo nuomonę: susirasi kokią paną, draugai pasišaipys, pasityčios ir ką, pravarysi?
Nu nežinau, kiek ilgai čia jis dar ištemps

Susidūrėm ir mes prieš beveik porą metelių su pan problema - tik mano vaikinas sportuot linkęs, bet niekaip negalėjo apsispręs, o karate buvo jau porą metų pralankęs. Tai leidau aš jam nebelankyt, blaškėsi blaškėsi jis po įvairias vietas, bet...po pusantrų metų blaškymosi sugrįžo atgal. Ir ne per seniausiai prasitarė - et, bereikalo aš tuos metus praleidau

Aišku, kitose srityse toks praleidimas gali būti negrįžtamas, arba bent jau sunkiai pataisomas, bet gal reikia leist pabandyt, kad pajaustų ko netenka

Sveikos mielosios, as sau pasidariau isvada kad tikrieji sunkumai su vaikais prasideda jiem paaugus. Kol jie mazi ir mano rupesciai buvo mazi (dabar man taip atrodo) Niekad nemaniau, kad bus taip sunku buti tevais. Mano dukrai 12,5 m. sunui 8-eri. Su sunumi dar sutariam ir del sokiu (lanko liaudies sokiu) ir tarpusavio santykiu, bet dukra ...
Tiesiog turiu namie priesa, kuris springsta neapykanta man- kaip potencialiam blogieciui, kuriam vis kazko is jos reikia (tvarkos, pagalbos ir t.t.). Geriausia leisti daryti ka ji noretu ir viska leisti, tada problemu manau nekiltu, bet negaliu as leisti eiti mokykla issidaziusiai, pliku pilvu ir nevalgiusiai (cia siaip viena is pavyzdziu paemiau). Zodziu konfliktuojam del visko. Gyliai sirdyje jau palaidojau vilti, kad kada nors tapsime draugemis. O juk ji mano pirmagime, taip laukta, planuota ir labai mylima. Suprantu paauglyste, bet kaip skaudina pikti zodziai ir atviras priesiskumas

Gal kažkada kažką praleidai? O gal per daug reikalauji? Turiu vieną draugę, kurios dukra panašaus amžiaus, kaip tavo. Irgi nesutaria, bet kai pagalvoju, jos reikalavimai dukrai nuo pat mažens buvo

Taip nesinori tiketi, kad jau kazka praleidau. Aisku niekada nebuna viena puse kalta siuo atveju vaikas, kalta ir as. Taciau dukros charakteris istiesu labai sunkus, o cia dar paauglyste. Viena paguoda gerai mokosi ir versti nereikia. Taciau labai norisi esama situacija pagerinti, gal kam panasios problemos yra kilusios?

Nusiramink Kotryna

As tikrai buvau 'baisi paaugle' ir mama nelabai zinojo, kaip cia elgtis
Tuomet man mama buvo pats didziausias priesas, nes nesuprasdavo manes
Isaugau- dabar sutariam puikiai

Sveika, maniske tokio pat amziaus, 12,5 metu. Sia tema mastau taip - rengiasi ar dazosi - taip, kaip drauges mokykloj greiciausiai, nes paauglystej svarbu buti bandos dalimi, nebent kazkiek kritiskumo idiegtum gatvej mergeliu parodydama, ar pasakodama kad oda istampys. Pas maniske, tai uniformos, cia problemu nekyla, del valgymo - panasiai kaip pas jus, na yra visokie dribsniai ka megsta, nors ta pavalgo. Del tvarkos - irgi kovos, bet jau antri metai ivesta ''sistema'' - pirma ta ir ta susitvarko, tada kompas, telikas, ar kazkas, ko nori. Na matyt dar reik susitaikyt ir mums su tuo, kad baigiasi nurodinejimu metas, reik bandyt ieskot kalbos su ''nepriklausomu'' zmogumi apie drauges, mokykla, madas, apie tai, kas jai svarbu, kad pajustu, jog mamos laiku pasakytas zodis si ta reiskia. As jai sakau, kad net ir pykdama labai tave myliu, visada paskui apsikabinam ir tt.

Aciu! Kazkaip lengviau kai zinai, kad ne tau vienai taip, kad taip lyg ir turetu buti.
Jau pradejau naktimis nemiegoti ir galvoti, galvoti, galvoti... Tik kad nieko gudraus negaliu sugalvoti, ir pati buvau priejus isvada kad reikia keisti bendravimo styliu. Stengiuosi. Dar karta aciu visoms atsiliepusioms.

Pas mus namuose irgi labai pasiutęs 10-metis auga. Na su muzika jis nieko bendro nenori turėti, tai šiemet pradėjom į Atlanto futbolo mokyklą leisti - į savaitę 3 kartus neblogai išsilaksto (ir tik 20lt mėnesiui kainuoja), nuo sekančių mokslo metų dar bandysiu vesti į vaidybos studiją "Trepsė' (čia dar tartis su vadove reikės), nes jis, kaip keista būtų, mėgsta vaidinti su lėlėmis - mokyklos lėlių teatriuką lanko
Žinoma nei futbolininkas nei aktorius neišeis, bet užtat gatvėj nesitrins

Ramsiau

kai as buvau mazdaug 11 metu, mamai pareiskiau, kad metu sokius (o prestizini bureli lankiau, gerai sekesi, daug koncertuodavome ir viskuo aprupinta buvau!!!), vot kazkas fariktelejo i galva ir nors tu ka!! tuo metu mano brolis buvo ka tiktai gimes, bet tikrai nejauciau jokio pavydo, diskomforto. Mama sake - eisi!! jezau, kaip pykau ant jos, kad man tokiai ``dideliai`` neleidzia spresti paciai!! Manau, kad to priezastis buvo mokyklos fizinio pamokos - buvo suoliai i toli, ir as nusokau labai daug (4 metrus 20cm!!!), tuo atkreipdama graziausiu klases berniuku ir fizinio mokytojo demesi, buvo man pasiulyta uzsiimineti sportu, ir as vakarais atsigulusi i lova save matydavau su olimpiniu medaliu ant kaklo, grodavo himnas, o as is laimes verkdavau Na, dabar tai naiviai skamba (net pati nusizvengiau tai parasiusi), bet tuomet tai buvo mano gyvenimas, mano pasaulis , o mama su savo sokiais norejo visa tai sugriauti!!!!! Baigesi tuo, kad mama priverte, o ir man tas duras praejo ir studiju laikais sokau VU ansamblyje, kas sukelia pacisu graziausiu prisiminimus iki dabar.

Ramsiau, o kai parasei apie 5 valandas sedejima prie sriubos, tai as ta dabar ``turiu'' - vakar mano astuonmetis lygiai valanda valge pietus - ir maldavai, ir klykiau, niekas nepadejo,, nezinau, gal but visu protingiausia nekreipti demesio, bet juk vien tiktai gero nori savo vaikams. Siandien pursrycius pusvalandi knebinejo, pasiremes galva ranka ziuri i ta lekste tokiu angelisku veideliu (nu toks grazus vaizdelis, kad net pyktis praeina)...

Siais laikais del tokiu problemu kalta tik draugu itaka Visais laikais paaugliams ji buvo ir bus svarbesne, nei tevu.

Sveika Ramsiau,
Labai gerai suprantu tavo problema ir tavo sunu... Speju, vaikinui nepatinka groti akordeonu, reikejo rinktis geriau pianina... Mesti "Ginterelio" tikrai nepatariu. Tai ka jis gaus ten, liks visam gyvenimui. Tai labai puikus kolektyvas. Klaipedoj kito tokio nera.
Manyciau, jum reiktu rasti kazkoki kompromisa.
As pati lankiau ta muzikos mokykla, kurioje mokosi tavo sunus. O muzikos literatura turejom su "Gintareliu"... Dvi mergaites ir..... daaaaug berniuku.
Labai gerai prisimenu, kokia kancia budavo begiot is vienos mokyklos i kita... Draugai leisdavo laika kieme ar dar kur... Sportuodavo... O as tik prie instrumento, prie natu... Kiek asaru, kiek nervu islieta... Ziauriai nekenciau viso to. Ir mest bandziau, tevai (tiksliau, mama, versdavo)...
Dabar galiu pasakyti, kad visiskai nesigailiu to, kad lankiau.
Mano su tevais buvo tokia sutartis - baigiu muzikalke ir... uzsiimu kuo noriu.

Atidžiai perskaičiau šią temą ir sugrįžau mintimis į praeitį.....Taigi pačią ištiko tokia pat istorija.Lankiau muzikos mokyklą ir štai vieną dieną viskas, nebenoriu lankyti.Mama labai gražiai tolerantiškai pakalbėjo ir mes susitarėm, tuos metus palankysiu, jei bus laabai blogai, kitą met galėsiu mesti.Praėjo tas durnumas, pabaigiau muzikalkę tai baigusi mokyklą ir dar toliau studijavau muziką.Manau svarbiausia , kad praeitų tas užsidegimas.Aišku visiems skirtingai.
O štai pačios dukra paauglė piešia, gerai dainuoja(per koncertus dainuoja solo) ir nikur į jokį rimtesį (apart mokyklos ansamblį) būrelį nenori eiti.O versti prisiminus save nenoriu.Kaip man pasielgti? Vis galvoju ir manau iki rugsėjo pirmos sugalvosiu ir bandysim ieškot, kas jai arčiau širdies...

Mano sūnelis be priežasties pirmą trimestrą praleido 99 pamokas. Klasės auklėtoja kreipėsi į policiją ir man buvo surašytas administraciniės teisės pažeidimo protokolas. Už vaiko nepriežiūrą būsiu nubausta. Pirmą kartą įspėjimu, antrą kartą bauda iki 400 litų.

Ar dar kam nors toks bajeris buvo nutikęs?

Dar ne, bet teko moraliskai palaikyt ta, kuriam taip nutiko (supakavo policija isgerusi nepilnameti).

Jei dar nenubaude, turetu buti teismo posedis (anam pilieciui buvo). Tai patariau vestis "kaltininka", ir -- is esmes -- gailetis. As gal pries posedi uzsukciau pas teiseja ir paprasyciau paaukleti atzala posedzio metu.... Viena, kai sako motina/tevas, kita, kai dede su grandzine ant kaklo, ir, kaip taisykle, gresmingu balsu...

As nepatarsiu, taciau noriu papasakoti, kaip tokia problema issprende mano viena pazistama.
Buvo jau netoli vasaros, kai suzinojo, kad sunelis i mokykla neina, tai sumane ji pamokyt. Pasake, kad jei nenori mokytis, tai tures eit dirbt (vaikui 9 metai). Is gydytoju "suveike" vaikui savaitei pazyma, jog tas serga ir... isveze pas gimines i kaima. Ir giminaiciu paprase, kad darbo duotu negailedami - nuo ryto iki vakaro, aisku, kad pagal jo jegas butu. Na, ir ka, kai parsiveze, sunelis net neragintas i mokykla isleke. Dabar jam jau 11 ar 12 metu ir problemu su mokyklos nelankymu neturi

Keista. Tikrai kažkas ne taip. Mano klasiokai ir ne tiek buvo praleidę...ir jokių pažeidimų. Pasidomėkit.

Kreipėsi net tėvų neinfomavusi?! Greitą auklėtoją turit

Kiek metų tavo sūnui? Maniškis buvo pradėjęs praleidinėti pamokas pirmoje klasėje, bet psichologo patarta pakeičiau mokyklą - problema išsisprendė ir jau visi metai viskas tvarkoje. Ir iki šiol mano sūnus negali paaiškinti pamokų nelankymo ir daugelio kitų problemų priežasties, nors aš ir nujaučiu. Dėl visų administracinių baudų ir pan. - susidūrusi nesu, bet visada būna kažkokios lengvinančios aplinkybės: gal nebuvai mokytojų laiku informuota apie vaiko nėjimą į mokyklą, gal mokykloje ar aplinkoje vaikas susidūrė su smurtu, reketu, gąsdinimais ir pan., netinkami draugai. Ir vaikas gali tau to nepasakoti, išsiaiškink visas aplinkybes, gal kreipkis į psichologus (pvz.miesto pedagoginę psichologinę tarnybą ar pan. - priima ten gana greitai), gal patars kažką, o juk nelankymo problemos greitai neišspręsi, tai psichologo rekomendacijos ar atsiliepimai gali labai padėti.
Žodžiu, linkiu aiškintis pačią situaciją ir bandyti kažkaip ją spręsti. Kad ir kaip atrodytų tau pati situacija, gali būti, kad vaikas tapo aplinkybių auka.

pirmiausia klasės auklėtoja turėjo informuoti tėvus, o tik paskui į policiją. Pas mus 99 nepateisintos pamokos smulkmena, paprastai tik informuojam tėvus, kad būtų popierius, kad susipažino. O kada policijos komisariatui mokykla pateikė sąrašą vaikų, praleidinėjančių pamokas, tai gavo atsakymą, kad policija negali imtis jokių veiksmų, nes nemato kokių priemonių ėmėsi mokykla. Dėl to labai stebiuosi, kad taip greitai ir sakyčiau griežtai nubaudė.

Jinai ir informavo mane, kad kreipsis į policiją. Rankų jai surišti negalėjau, tik gailiuosi, kad tos policininkės nepasiunčiau su visu protokolu, o kaip dūračka sneguračka ėmiau ir pasirašiau. Reikėjo man tai policininkei kontrpareiškimą parašyti, tegul ištiria reikalą, o po to protokolus surašinėja

pirmiausiai ji turėjo tave informuoti, kad sūnus nelanko mokyklos, o į policiją kreiptis tik tada, kai yra popieriai, t.y. informacijos su tėvų parašais, kad jie informuoti apie esamą padėtį. Kadangi pati dažnai susiduriu su tokiais atvejais, tai mane stebina policijos operatyvumas, pas mus tokiais atvejais būtų šauksmas tyruose, kol neprirenkam kalno popierių, tol niekas nė pirštelio nepajudina.

Jokių popierių nepasirašinėjau, apie padėtį buvau informuota tik žodžiu. Aš tada paprašiau klasės vadovės ir socialinės pedagogės išsiaiškinti (irgi žodžiu) ar iš tiesų mano sūnui mokykloje yra nepalankus psichologinis klimatas, nes jis teigė, jog iš pamokų laksto, nes iš jo tyčiojasi.
Atsakymo apie atliktą/neatliktą tyrimą negavau nei žodžiu, nei raštu. Dabar ketinu iš tos "prestižinės" mokyklos vaiką atsiimti. Tik neįsivaizduoju, kas tokį perestukiną priims

gali rašyt raštą mokyklos direktoriui, kad nebuvai informuota ir t.t., o dėl savo, kaip tu sakai, "perestukino" nepergyvenk, priims išskėstu glėbiu, nes mokyklai labai svarbu mokinio krepšelis

Nu šakės,čia tai tikrai bajeris.Apšalau skaitydama.Aš maniau,kaddabar jau nebūna tokių dalykų.O auklėtoja tai apsaugok dieve.Juk turi padėti mokiniams ir tėvams problemas spręsti,o ne kaip kokia psichė po policijas lakstyti.Juk matė,kad į mokyklą vieną ,kitą kartą raštelio neatnešė,tai nors pastabą knygelėje galėjo įrašyti ar tėvus į mokyklą išsikviesti aiškuintis,kame reikalas.Eina ji š....kt.Imk tą vaiką ištokios durnos mokyklos ir lėk kuo toliau.Arba sugalvok,ką nors,dėl ko į mokyklą nėjo ir auklėtoją į teismą paduok už moraliniar dar ten kokį įžeidimą.Juk pas mus dabar taip madinga.Tik tiek,kad pasirašei ten ant kažko...Bet dar gal eina sutvarkyti tai?Sugalvok ką nors.Nes paskui kur bevestai savo vaiką visi į jį žiūrės,kaip į kokį bomžą.Kaltas bus ar ne.

Jinai buvo įspėjusi mane, kad vaikas mokyklos nelanko. Aš pradėjau aiškintis priežastis ir sūnus man pasisakė, kad neis į tą mokyklą, nes klasės mergos iš jo tyčiojasi. Jis labai jautrus, todėl nusprendė problemą spręst lengviausiu būdu - nuo jos pabėgti.

Aš auklėtojai pranešiau apie tai ir pasakiau, kad aš būsiu bejėgė prieš tą lakstymą iš pamokų, jei nepasikeis psichologinis klimatas klasėje. O jinai nieko nesiaiškino, pareiškime policijai parašė, kad "mama skundėsi, kad vaikas klasėje patiria psichologinį smurtą. Tačiau su tokiu jos teiginiu nesutinkame, nes psichologinio smurto apraiškų klasėje nepastebėta. Be to, tai neįmanoma, nes berniukas klasėje mokosi pirmus metus"

A ne čiotkai pavarė pedagogė?

O vaikui kitą mokyklą jau nužiūrėjau. Neprestižinę. Bet ten yra vienas nuostabus šiuolaikinis dalykas - elektroninė pažymių knygelė. Aš kiekvieną dieną internete galėsiu stebėti, ką veikia/neveikia mano sūnus mokykloje. O "prestižinė" mokykla vis dar neturi tokios pažymių knygelės

Labai nesižavėčiau šituo dalykėliu. Maniškis per 3 metus kokius 5 kartus gal atsižymėjo, o gal ir ne. Ir dar labai bjauru, kai trimestro pabaigoje gauni popierinį trimestro variantą ir, sulyginus jį su elektronine versija, pamatai, kad pusės pažymių net nebuvo įrašyta. Paaiškinimas paprastas - mokytojai nespėja fiziškai, nes per susidariusias eiles negali prieiti prie kompiuterių

O gal gali paaiškint kaip tavo manymu aukletoja turėtų tą "klases atmosferą" gerint Kiek prisimenu iš savo mokyklinių dienų, bet koks aukletojos žodis situaciją tik pablogina. Taip, ji gali pasikvėst psichologę, tą atliks "klases atmosferos" tyrimą. Pvz, paaiškės kad klasė tavo vaiko nepriemė. Kokiu būdu aukletoja gali tai pakeist? Ypač, jei kaip dažniausia būna, klasė jo nepriima dėl kažkokios priežasties? (drovus, mikčioja, storas,...)

As ne pedagoge , bet tavo pozicijai nepritariu.
GAl blogai galvoju, bet jei mano vaikas imtu begti is pamoku del zodinio terorizmo, nesiplauciau ranku reikalavimu mokytojai "keisti psich. klimata". Gal specialistu konsultacijos butu padeje vaikui keisti poziuri, rasti priemoniu atremti mergu terora.

Nu bet tu mama, todel gerbiu tavo poziuri. Vis delto, manyciau, kad dalis atsakomybes uz tau tenkancia bauda turetu tekti ir vaikui...

Pritariu Mirejai. Pacios mokymosi laikais is klases i kita mokykla perejo mergaite, kad neva mokytojas ant jos buvo "uzsisedes". Bet - is vidaus ziurint - nu pacios elgesys buvo labai probleminis.

Matau pagrindinę priežastį šioje situacijoje - mokytoją. Ir galit mane kritikuoti kiek tik norit. Kiek suprantu, mokytoja neranda bendros kalbos nei su mokiniu, nei su jo mama, o tose "prestižinėse" mokyklose dažniausiai mokytojos įsivaizduoja esančios labai teisios. Čia aš iš savo patirties. Ir atmosferą tikrai mokytoja gali gerinti, pirmiausia tardamasi su mama, kaip vaikui padėti, o ne perduoti viską į policijos rankas ir padaryti tą vaiką kaltu prieš visą klasę, taip atmosfera tikrai nepagerės. Ir kaip rašiau anksčiau, probleminis vaiko elgesys atsiranda dėl neteisingo elgesio su juo. Smurka, teisingai darai, kad keiti mokyklą, pasikalbėk su būsima mokytoja ir paaiškink visą situaciją, papasakok apie savo vaiką - jei ji moka dirbti savo darbą, viskas bus gerai. Bent jau mano atveju mokyklos pakeitimas padėjo, ir sūnus iš probleminio vaiko pasidarė normaliu.
Prieš keletą metų nebūčiau buvusi tokia kategoriška, bet dabar pati pamačiau, kad net turinčios didelę darbo patirtį mokytojos kartais nesugeba bendrauti nei su mokiniu nei su jo tėvais - iškilus problemoms aš stengiausi rasti bendrą kalbą su mokytoja ir ieškoti sprendimų, bet... Todėl aš įsitikinusi - labai daug kas priklauso nuo mokytojos ar auklėtojos.
Sėkmės!

Aš galvoju, kad šioje situacijoje abi pusės, tiek mama, tiek mokytoja iki galo neatliko savo darbo.Ir dar socialinė pedagogė.Ji būtinai turėjo būti apsilankiusi namuose pas vaiką, bendravusi su vaiku, tėvais. O kur dar visokios sutartys su vaiku, kuris nelanko mokyklos, fiksuoti pokalbiai su tėvais, direkciniai ir t.t. toks jausmas, kad vaikas nelankė, o mokytojams buvo dzin. Tu, Smurka, gali sakyti niekas manęs neinformavo. Jeigu nori pateisinti save. Bet jeigu tu žinojai, tai kur tavo kaip mamos kontrolė? Pastangos išsiaiškinti,pokalbiai su vaiku kas ir dėl ko konkrečiai terorizuoja?Kur skambučiai auklėtojai ar mokytojams (juk mokėsi visą pusmetį) pasiteirauti kaip sekasi tavo vaikui adaptuotis, mokytis? Taigi, sūnus, matydamas, kad visi labai užimti savo darbais, elgėsi taip, kaip jam atrodė geriausia. O baudą dabar tikrai reikės sumokėti.Mano dukros mokykloje jau tokių atvejų buvo ne vienas. Buvo atvejų, kad tėvai mokėjo baudas už tai, kad jų vaikai pasakė mokytojai "žiurkė", "atsiknisk" ir kitus necenzūrinius žodžius.
Beje, Smurka, o kelintą kartą sūnus keis mokyklą?

kazokia nesamone, mano klasioke praleido 120 pamoku ir nieko nesake.

Galėčiau su tuo sutikti. Bet kodėl tada į policiją tik mane vieną pridavė? Ir ko tuo siekiama? Tipo, vaikas mokyklą po to su malonumu pradės lankyti? O gal aš visus darbus mesiu ir už rankos vaiką vedžiosiu, o po to per pertraukas budėsiu, kad jis vėl nepabėgtų???
Aš teismui bandysiu užginčyti visą tą administracinę bylą, nes nėra pažeidimo sudėties. Su pedagoge aš bendravau, į mokyklą nuėjusi buvau. Todėl kaltinti mane tuo, kad man viskas dzin tikrai nepavyks
Ir dar užginčysiu policininkės veiksmus, nes ji, surašydama protokolą, man neišaiškino mano teisių, ką PRIVALO daryti ir nesupažindino su bylos medžiaga - auklėtojos pareiškimu policijai
Papildyta:

Pirmą. Kažkaip nelabai linkusi kaitalioti tas mokyklas, bet jau pats vaikas maldauja, vadinasi, tikrai nekas. Be to, dabar jis mokosi antrojoje pamainoje, o toje mokykloje, į kurią aš ketinu pervesti, pamokos vyksta tik iš ryto. Tai yra didelis pliusas, nes vaikaslabai nori lankyti baseiną. KOl mokosi antrojoje pamainoje, aš jam tokios galimybės suteikti negaliu

Na, Smurka, aš galvoju, kad tu čia nieko neužginčysi. Pažeidimo sudėtis yra - tu, kaip mama, neužtikrinai vaiko mokymosi, lankomumo. Viskas. Bijau, klysti, bet administracinėje teisėje nelabai daugiau kas ir svarbu. Čia ne baudžiamoji, kad ieškoti nusikaltimo sudėties.Faktas - tavo vaikas nėjo į mokyklą.Nebent tu įrodysi, kad visą pusmetį tavęs niekas neinformavo, tu nežinojai ir t.t., kad tavo vaikas praleidinėja pamokas.Bet jeigu jau mokykla perdavė dokumentus policijai, tai jie greičiausiai susitvarkę dokumentus, t.y. užfiksavo pokalbius su tavimi, turi pasirašę protokolus ir t.t.O dėl policininkės veiksmų, tai nemanau, kad ji tau turėjo kažkokias teises aiškinti. Jeigu turėjo, tai kokias?Tu pasiimk sutartį , kurią sudarei atiduodama vaiką į mokyklą ir ten yra abiejų šalių, tiek tėvų, tiek mokyklos įsipareigojimai. Vienas iš tėvų įsipareigojimų skamba kažkaip panašiai: tėvai(gobėjai) įsipareigoja užtikrinti punktualų ir reguliarų vaiko mokyklos lankomumą.Ir dar vienas :nuolat domėtis vaiko mokymosi pasiekimais, lankomumu.tai va čia, jie gali ir teigti , kad tu nevykdei šių punktų, už tai tave ir apskundžia Administarcinių bylų teisenai.

Sveika Smurka,

Matau pas tave problemeles nesibaigia.Zinai skaitau ir galvoju, kad lengvai cia tau patarineja.Daryk taip daryk anaip.Ne taip paprasta.Amzius jo toks.Ir jie daugelis dabar yra "atbuli".Viskas jiems visai kitom spalvom atrodo.Ir maniskis jau "ragus" rodo, atsikalbineja ziauriai, bumba iki pazaliavimo, o ir mano kantrybe ne gelezine.Bijau to momento(o jis ateis), kai nebus kuo pagasdinti.Dabar pasakau, kad nelankys krepsinio treniruociu jei pazymiai nepageres.Tai dar veikia.Bet vat bandau isivaizduoti tokia situacija, vaikas bega is pamoku, nesimoko.Na aiskini graziuoju-rezultatu nera, tada bariesi-rezultatu nera, tada staugi kaip reikalas, gasdini, kad gaus i kaili-rezultatu nera.Na ir ka tada daryti? Musti ji? 14-15 m. bernus?Gali greitai viskas atsisukti pries tave pacia.
Na ka daryti, jei vaikas i nieka visiskai nereaguoja.Na nueis jis pas pasichologa, bet po to vel tas pats.Na juk tikrai yra tokiu "baisiu" vaiku.
Tevas jei bara, tai tik rekia-toks auklejimas, nors dazniausiai tai palieka man.O pats sako:"O ka tu labai geruole buvai? ","as irgi buvau jo amziaus ir atsimenu kai tevu moralai uzknisdavo". Na is tiesu ir as atsimenu savo 14-15 metus.Uiiiii uiiiiiiii, kaip mes begdavom is pamoku.Na gal 16 metu, ne 14. Bet vis tiek.
Zodziu Smurka situacija sunki, juolab su ta policija ir mokykla...Bet jei zmogui toj mokykloj negera na kaip i ja eiti? Vat mano viena drauge , net pastojo 16 metu, kad nereiketu eiti i mokykla.Kaip vaizdas ka? Dabar aisku jos dukrai jau 18, tai kai su drauge pasneku, tai ji sako:"Mama galejo mane i kita mokykla pervesti, bet ne laike toj kurioj jai buvo blogai." Tai ji sitaip parode savo protesta.Vel gi- toks amzius, kai neesi suages, o sau atrodai laaaaaaaaabai didelis.Tai vat .

Ačiū dievui, kad čia tik savo samprotavimus išdėstei. Na, švelniai tariant, pateikei savo nuomonę, bet nepagrindei jos jokiais teisės aktais.

Kadangi aš žinau, jog net įspėjimas, neužtraukiantis piniginės baudos, jau yra traktuojamas kaip nuobauda ir jis jau teršia mano teisinę biografiją, aš šiuo klausimu pasikonsultavau su teisininkais. Turiu net tris puslapius, atsakytus raštu, kaip galėčiau nuo šios nuobaudos išsisukti.

O mokykla į šį reikalą pažiūrėjo formaliai. Praleido vaikas 100 pamokų, jie ir parašė pareiškimą policijai. Niekas nė karto per visus tris mėnesius nebuvo apsilankęs pas mane nemuose, o man atvykus į mokyklą, niekas nesurašinėjo jokių pokalbių protokolų, niekur nebuvo paprašyta mano parašo.

O iš tavo išdėstytų tėvų įsipareigojimų... Atsakingai pareiškiu, kad aš, kaip motina, esu savo vaikui sudariusi visas sąlygas lankyti mokyklą. Užgarantavusi jo lankomumą, jei taip nori. Ir nuolat domiuosi jo mokymosi pasiekimais (šiuo atveju - nepasiekimais, bet čia jau atskira kalba) ir lankomumu. Aš ne sykį auklėtojai sakiau, kad vaikas manęs maldauja pervesti jį į kitą klasę ar mokyklą, nes šioje klasėje jis yra žeminamas. Ir kai realiai ketinau tą padaryti, jinai mane atkalbinėjo kaip įmanydama, esą toks mano žingsnis problemos neišspręs.

O jau kai skirs teismas man įspėjimą, tai vaikas kaip prikaltas prie suolo mokykloj sėdės Nejuokinkit voverių, ši nuobauda dar niekam problemos neišsprendė, pati domėjausi kitose mokyklose

O kokius matai problemos sprendimo budus? Vienintelis- perkelti i kita mokykla. Nuosirdziai tikiuosi, kad tai jums abiems pades.

Sprendžiant problemą veiksmai turi būti komandiniai. Jei aš nuėjusi į mokyklą pasakiau, kad jį skriaudžia mergos ir dar vienos iš jų vardą pasakiau, tai galėjo auklėtoja ką nors nuveikti šiuo klausimu. O jinai tik stebėjo ir "nieko nepastebėjo". Dar paprašiau jos, kad man "pamajakintų" iš karto, jei pastebės, kad sūnaus mokykloje nėra. Pamokų praleista 100, o "majako" nei vieno. Tiesa, jinai dar ir atsisakė tai daryti. O aš kiekvieną dieną užeidinėti į mokyklą neturiu galimybių tai jau tikrai.

O kai ateidavau pasikalbėti su atskirais pedagogais (na, matematiko, geografijos), tai tik išgirsdavau iš jų, kad retas svečias mokykloje yra mano vaikas. KAi susigarbanojusi iš pykčio grįždavau namo ir puldavau aiškintis su sūnumi, tas tik raudodamas man tėkšdavo, kad nelankys jis mokyklos, kol mokosi šioje klasėje. Aš vėl su auklėtoja šnekuosi, sakau, ką su tom mergom daryti. Tai ji tik kažkokią beletristiką man ten sumalė, net atkartot neįstengiu. Lyg kažką mato, kad vaikui sunku, lyg nemato... TAda ir nutariau, kad metas vaiką pervesti į kitą mokyklą.