Kaip suprantu visos esat vienišos ir visos auginat vaikus, atstojat ir mama ir tėtį
nebutinai rwikia issiskirti, kad but vienisai mamai ir auginti vaikucius.... kartais gyvenimas pakisa koja ir nori to ar ne- bet lieki viena
TAI MANE PALIKO
Draugai ir mergos buvo svarbiau uz mane su pilvuku
Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis..
QUOTE(tyluma7 @ 2008 03 03, 14:07) Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis.. is savo puses dar galeciau pridurti,kad santuoka sugriuvo,kai neliko pasitikejimo,tikejimo,kad gali dar buti su tuo zmogum,kurti ateiti,auginti bendra vaika. Kai supratau,kad mane jis traukia i prasiskolinimo,losimu liuna.Ne tik amne,bet ir musu vaika. Nemaciau savo ex'e zmogaus, kuris uzaugint galetu dora savo sunu .O dar neduok die sunus i ji lygiuotusi: melas,melas,neatsakingumas....
As isvijau savo ex is namu, kai galutinai isitikinau, ir supratau, kad jis nenori gydytis savo priklausomybes-narkomanijos. TAi baisi liga... Bandziau zmogui padeti...visaip...pati prisikankinau...
BEt tam reikejo ilgai kauptis-kaip zinia, artimi zmones, gyvenantys su priklausomu, tampa patys priklausomi nuo to zmogaus. BEt skyrybos buvo lengvos, nes sprendimas jau buvo padarytas. Be to ex sutiko jas duoti. Stiprybes besiskiriancioms QUOTE(tyluma7 @ 2008 03 03, 13:07) Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis.. o kaip vaikas? Ar nebuvo gaila jo? suprantu, kad vaikui gal taip ir geriau, nes mato bloga pavyzdi seimoje! Ar ilgai kentei tuos santuokos metus kai buvo blogai, kiek laiko tai truklo??? Papildyta: QUOTE(gerlin @ 2008 03 01, 16:16) O kaip buvo kai pagimdei? Ar turi kazkiek atsakomybes del vaiko? ar lanko? ar vaikas irgi dabar nerupi, ar jis nesigailiejo? QUOTE(gerlin @ 2008 03 01, 18:16) Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai... Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu. QUOTE(aniaczka @ 2008 03 04, 18:16) o kaip vaikas? Ar nebuvo gaila jo? suprantu, kad vaikui gal taip ir geriau, nes mato bloga pavyzdi seimoje! Ar ilgai kentei tuos santuokos metus kai buvo blogai, kiek laiko tai truklo??? Na, vienam 3metai gali buti trumpas laikotarpis, man tai jis buvo juodas, palyginus su kitais 11metu. Depresavau ir zliumbiau, gal gailejau saves o siaip maniau vaikui tevas salia, slydo zeme tada is po koju, maniau galiu gyventi tik su tuo zmogumi, bet argi tai galima pavadinti gyvenimu??? O vaikas ne mazas, labai gerai viska supranta. Koki susikurs sau semos ivaizdi?? kad nereikia seimoje silumos, meiles, tikru santykiu?? QUOTE(puuupi @ 2008 03 04, 19:24) Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai... Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu. Kazkoks nesubrendelis, tokius vyrus tik statyt prie sienos Dziaugiuosi kad suradai savyje jegu nepaluzti ir dideliausios sekmes viskam uzbaigti
aš savo ex visada ruošiausi palikt, nuo pat nėštumo pradžios. Nes jis gerdavo. Būdavo, gauna algą ir visą ją prageria. Tada visą savaitę, kai jau likdavo be pinigų būdavo geras geras, tai aš ir atsileisdavau, sumokėdavau už buto nuomą, pirkdavau maistą.. viską už savo pinigus. Net drabužius jam nupirkdavau ir kt. reikalingus daiktus. O jis vėl gaudavo algą, ir vėl pragerdavo.. Žodžiu, užburtas ratas. Išmesti jį iš namų neturėjau nei fizinės jėgos, nei emocinės, nes vis dėl to mylėjau tą žmogų. nors ir jaučiau, kad nieko gero iš jo nebus.. Taip praverkdama pusę savo nėštumo, pagimdžiau. KAi mažytė buvo dar leliukas, grįžom visi į Lietuvą, taip išėjo, kad kurį laiką turėjom pagyventi atskirai. TAda buvo pati tinkamaiausia proga bėgti nuo jo (susituokę ir nebuvom).. O dabar esu labai laiminga, kad šalia manęs nėra jo. Kiek nervų ir pinigų sutaupau!
As nesitikejau, kad sugrys ir tiesa psakius nors buvo skaudu, bet tuo paciu dziaugiausi, nes zinojau kad tai man i nauda ir be jo as daugiau pasieksiu. Ir dabar po 7.5 metu galiu drasiai pasakyti, kad jis man padare paslauga, nes as bigiau mokslus dirbu ir esu laiminga su savo vaiku.
Istikruju kai paliko atrode, kad pasaulis sugriuvo, nebuvau nei 12 klasiu 18 metu, nedirbus ( del dekreto ), o paliko nes surado savo gyvenimo meile kuri taip pat man nespejus pagimdyti pastojo ir jie apsizenijo, dabar turi du vaikus be mano ir jo zmona sedi namie laukia jo kada sugalvos parsibastyti, dirba nedirba is mamos maisto ima ir t.t. O as baigiau vidurine igijau prfesija,veliau pabaigiau aukstaji sekmingai studijuodama dieniniam ( nes nemokama) dirbau ir vaika uzsiauginau. abar turiu drauga, keliauju po pasauli, dirbu ir gyvenimu dziaugiuos matydama ji visoms spalvoms Nera to blogo kas neiseitu i gera QUOTE(puuupi @ 2008 03 04, 18:24) Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai... Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu. manau siaubingi suzinoti, kai tave atstumia o dar Papildyta: QUOTE(nirvana @ 2008 03 05, 13:06) aš savo ex visada ruošiausi palikt, nuo pat nėštumo pradžios. Nes jis gerdavo. Būdavo, gauna algą ir visą ją prageria. Tada visą savaitę, kai jau likdavo be pinigų būdavo geras geras, tai aš ir atsileisdavau, sumokėdavau už buto nuomą, pirkdavau maistą.. viską už savo pinigus. Net drabužius jam nupirkdavau ir kt. reikalingus daiktus. O jis vėl gaudavo algą, ir vėl pragerdavo.. Žodžiu, užburtas ratas. Išmesti jį iš namų neturėjau nei fizinės jėgos, nei emocinės, nes vis dėl to mylėjau tą žmogų. nors ir jaučiau, kad nieko gero iš jo nebus.. Taip praverkdama pusę savo nėštumo, pagimdžiau. KAi mažytė buvo dar leliukas, grįžom visi į Lietuvą, taip išėjo, kad kurį laiką turėjom pagyventi atskirai. TAda buvo pati tinkamaiausia proga bėgti nuo jo (susituokę ir nebuvom).. O dabar esu labai laiminga, kad šalia manęs nėra jo. Kiek nervų ir pinigų sutaupau! na tikrai saunu kad palikai, kad myledama zmogusupratai kad su juo negyvnimas, manau vyras turetu islaikyti seima, ir vaiak, as irgi daug ka savajam atleidziu, kai buwom ka tik susituoke bet dar neturejom vaiko, buvo kad ir jis puse pragerdavo su draugeliais, bet kai gime vaikas, daugiau taip nedare, nes viena karta pamate ka reiskia kai vaikas nori va;lgyti, o nera pinigu del jo kaltes, jam buvo gera pamoka, dabar niekad neprageria Papildyta: QUOTE(Rykute @ 2008 03 05, 21:48) As nesitikejau, kad sugrys ir tiesa psakius nors buvo skaudu, bet tuo paciu dziaugiausi, nes zinojau kad tai man i nauda ir be jo as daugiau pasieksiu. Ir dabar po 7.5 metu galiu drasiai pasakyti, kad jis man padare paslauga, nes as bigiau mokslus dirbu ir esu laiminga su savo vaiku. Istikruju kai paliko atrode, kad pasaulis sugriuvo, nebuvau nei 12 klasiu 18 metu, nedirbus ( del dekreto ), o paliko nes surado savo gyvenimo meile kuri taip pat man nespejus pagimdyti pastojo ir jie apsizenijo, dabar turi du vaikus be mano ir jo zmona sedi namie laukia jo kada sugalvos parsibastyti, dirba nedirba is mamos maisto ima ir t.t. O as baigiau vidurine igijau prfesija,veliau pabaigiau aukstaji sekmingai studijuodama dieniniam ( nes nemokama) dirbau ir vaika uzsiauginau. abar turiu drauga, keliauju po pasauli, dirbu ir gyvenimu dziaugiuos matydama ji visoms spalvoms Nera to blogo kas neiseitu i gera zinai ir gerai gal kad paliko, nors turejai del ko stengtis, kad gailetusi, kad tokia moteri prararo, ir tai labai padeda ko nors pasiekti,tegu dabar kankinasi zmona(nors jos irgi gaila), tave gal ir apsaugojo dievukas nuo tokio, nes mate ko uis tikruju esi verta, didele saunuole, pavydetina net, surast tiek viskam kantrybes ir padaryti svo gyvenima tokiu spalvingu, sekmes tau, dziaugis gyvenimu toliau
Supratau, kad tas žmogus nebus nei geras tėvas, nei geras vyras. Mane nuo jo atbaidė alkoholio pomėgis, nesubrendimas, atsakomybės nebuvimas, vienu žodžiu jis buvo didelis vaikas. Iš jo pusės buvo daug pažadų pasikeisti, bet... Džiaugiuosi, kad nebuvau jo įsimylėjusi. Kartais gailiuosi, kad mano vaikiukas atsirado būtent tokiom aplinkybėm, bet niekada nesigailėjau ir nesigailėsiu, kad turiu savo mylimiausią turtą.
manau oas daugelis labai panasi situacija, bet pavydziu jtokiom smoterims kaip jus, turit tiek valios iseit ir wiska pradet is naujo, mano vyras daugeli karto mane besindavo irgi del savo nesubrendimo, kartais as jo nekenciu, bet ne wisada buna blogai tik tada kai jis isgeria, ir tada draugai jam svarbiau uz mane su vaiku, nors prasyk, maldaug, verk, pjaustykis kad neiseitu wis tiek eis, ir net nepaskambins, o po dvieju dienu gris namo kaip nieko nbuve, ir as dar ji turiu myleti,,, buna taip nedazni karta i menesi, bet kaip man kentet, tas dvi dienas?
Palikau savo ex nes supratau kad kuo toliau tuo musu santykiai labiau nepataisomi. jis mate tik draugus ir kavines, o kai siulydavau eit kartu sakydavo kad tam nera pinigu...Gyvenom del vaiku nors abu manem kad tai meile bet juk meile jungia o ne tolina.Niekada negaledavom rast bendru kompromisu,pastovus priekaistai kad as niekam tikusi,nesugebesiu nei vairuot nei dirbt koki darba.Labiausiai ji8s norejo laikyti mane narvelyje
QUOTE(renacike @ 2008 03 11, 17:55) Palikau savo ex nes supratau kad kuo toliau tuo musu santykiai labiau nepataisomi. jis mate tik draugus ir kavines, o kai siulydavau eit kartu sakydavo kad tam nera pinigu...Gyvenom del vaiku nors abu manem kad tai meile bet juk meile jungia o ne tolina.Niekada negaledavom rast bendru kompromisu,pastovus priekaistai kad as niekam tikusi,nesugebesiu nei vairuot nei dirbt koki darba.Labiausiai ji8s norejo laikyti mane narvelyje jo.. vat tas narvelis QUOTE(vienišoji @ 2008 03 09, 17:11) Supratau, kad tas žmogus nebus nei geras tėvas, nei geras vyras. Mane nuo jo atbaidė alkoholio pomėgis, nesubrendimas, atsakomybės nebuvimas, vienu žodžiu jis buvo didelis vaikas. Iš jo pusės buvo daug pažadų pasikeisti, bet... Džiaugiuosi, kad nebuvau jo įsimylėjusi. Kartais gailiuosi, kad mano vaikiukas atsirado būtent tokiom aplinkybėm, bet niekada nesigailėjau ir nesigailėsiu, kad turiu savo mylimiausią turtą. pas mane lygiai tokia pat situacija. ir nuo siandien as jau viena. jis isejo, net neatsisveikines us suneliu Papildyta: iki siol maniau, kad tik man kliuvo toks vyras, o pasirodo ne
As istekejus beveik 3 metus, tekejau del nestumo, budama 17kos. Tiek visko buvo, kad nuo vestuviu pradzios galvojau ir vis galvoju apie skyrybas, taciau stabdo vaikas. Ypac dabar, kai jam jau 2 metukai, ir vis kalba "teti, teti...". Pastojau..pati kalta- jauna, durna. Tekejau, su mintim, kad noriu suteikt vaikui galimybe turet teva, o tevui matyt kaip auga jo vaikas. Meiles turbut ir nebuvo. Pries vestuves del jo kaltes gulejau del gresiancio. Budama nescia po vestuviu, tiek pykdavomes, kad sienos drebedavo, as ejau is proto, mano tevai taip pat (pas juos gyvenam), pagimdziau 2 sav anksciau termino, nes eilini karta su juo susipykom, jis spjoves isvaziavo, o man prasidejo saremiai. Pinigu visada turejom nedaug, bet negaliu sakyt, jis dirbdavo ir dirba daug, kad ju butu. Taciau vel tas islaidumas... Tempiasi mane su draugais i pirtis, kur maziausiai 200 lt per viena vakara istirpsta. Sau drabuziu neperka, neisgerineja, su draugais nebaliavoja ir nevaiksto i barus, bet tu pinigu vis nera. Vaika augint padeda mazai. vis pavarges, o apie mane isivaizduoja, kad as nieko neveikiu ir man lengva tai daryt. Tvarkyt namus, gamint, vaika augint, ir dar jam paduot kaip mazam vaikui maista, drabuzius isrinkt, pasakyt kur jo daiktai.. Vis priekaistai, kad viska darau blogai, kad "jam visi sako... o jis neklauso ir vistiek buna su manim...", kad as nedekinga, kad jis aukojasi, dirba, o as neatsidekoju jam. Juk net sekso tarp musu beveik nera. Nera potraukio is mano puses.
Pradejau dirbt, vaika leidziu i darzeli, bet prasidejo nesibaigiancios ligos, as vis ant biliotenio, nervai del vaiko, nervai kad jau girdziu uzuominas apie kita darbuotoja i mano vieta.. o is vyro tik zodziai "tylek, nes as tave islaikau. KIEK TU UZDIRBI? juokas! turi but dekinga tam ir anam, man, nes tiek ariu kad tave aprengciau ir pamaitinciau.." Visko tiek daug, bet vis laiko vaikas. Kartais vyro taip nekenciu, o kartais galvoju, kad jis is tikro stengiasi, dirba, kad butu gerai. Tik kad nelaikytu to kaip kokio zygdarbio. Juk kiekvienas normalus vyras didziuotusi islaikydamas zmona ir vaika. Ir dar... tas narvelis... visaip bandau is jo istrukt, priesinuosi, nesileidziu uzdaroma, bet zinoma ne visada pavyksta. Per ji beveik neturiu draugu. Jauciuosi vienisa, nelaiminga. Noriu tiek pasiekt.. bet zinau, kad jis mane stabdo. Turiu toookiu svajoniu ir tikslu, bet jis mane stabdo. Esu pasimetus, niekaip negaliu padaryt sprendimo. Visgi yra prisirisimas prie zmogaus. Kaip galima sjaut i tiek laiko... Aisku as cia vardinau tai, kad buvo negera.. Buvo ir geru akimirku, bet pagalvojus, kad pykstames dazniau, nei buna taika, pasidaro apmaudu. Dabar jis planuoja isvaziuot i uzsieni. Laukiu, nes tikiuosi, kad gal bus lengviau.. atitolsim.. nezinau. QUOTE(pušelė @ 2008 03 16, 15:49) As istekejus beveik 3 metus, tekejau del nestumo, budama 17kos. Tiek visko buvo, kad nuo vestuviu pradzios galvojau ir vis galvoju apie skyrybas, taciau stabdo vaikas. Ypac dabar, kai jam jau 2 metukai, ir vis kalba "teti, teti...". Pastojau..pati kalta- jauna, durna. Tekejau, su mintim, kad noriu suteikt vaikui galimybe turet teva, o tevui matyt kaip auga jo vaikas. Meiles turbut ir nebuvo. Pries vestuves del jo kaltes gulejau del gresiancio. Budama nescia po vestuviu, tiek pykdavomes, kad sienos drebedavo, as ejau is proto, mano tevai taip pat (pas juos gyvenam), pagimdziau 2 sav anksciau termino, nes eilini karta su juo susipykom, jis spjoves isvaziavo, o man prasidejo saremiai. Pinigu visada turejom nedaug, bet negaliu sakyt, jis dirbdavo ir dirba daug, kad ju butu. Taciau vel tas islaidumas... Tempiasi mane su draugais i pirtis, kur maziausiai 200 lt per viena vakara istirpsta. Sau drabuziu neperka, neisgerineja, su draugais nebaliavoja ir nevaiksto i barus, bet tu pinigu vis nera. Vaika augint padeda mazai. vis pavarges, o apie mane isivaizduoja, kad as nieko neveikiu ir man lengva tai daryt. Tvarkyt namus, gamint, vaika augint, ir dar jam paduot kaip mazam vaikui maista, drabuzius isrinkt, pasakyt kur jo daiktai.. Vis priekaistai, kad viska darau blogai, kad "jam visi sako... o jis neklauso ir vistiek buna su manim...", kad as nedekinga, kad jis aukojasi, dirba, o as neatsidekoju jam. Juk net sekso tarp musu beveik nera. Nera potraukio is mano puses. Pradejau dirbt, vaika leidziu i darzeli, bet prasidejo nesibaigiancios ligos, as vis ant biliotenio, nervai del vaiko, nervai kad jau girdziu uzuominas apie kita darbuotoja i mano vieta.. o is vyro tik zodziai "tylek, nes as tave islaikau. KIEK TU UZDIRBI? juokas! turi but dekinga tam ir anam, man, nes tiek ariu kad tave aprengciau ir pamaitinciau.." Visko tiek daug, bet vis laiko vaikas. Kartais vyro taip nekenciu, o kartais galvoju, kad jis is tikro stengiasi, dirba, kad butu gerai. Tik kad nelaikytu to kaip kokio zygdarbio. Juk kiekvienas normalus vyras didziuotusi islaikydamas zmona ir vaika. Ir dar... tas narvelis... visaip bandau is jo istrukt, priesinuosi, nesileidziu uzdaroma, bet zinoma ne visada pavyksta. Per ji beveik neturiu draugu. Jauciuosi vienisa, nelaiminga. Noriu tiek pasiekt.. bet zinau, kad jis mane stabdo. Turiu toookiu svajoniu ir tikslu, bet jis mane stabdo. Esu pasimetus, niekaip negaliu padaryt sprendimo. Visgi yra prisirisimas prie zmogaus. Kaip galima sjaut i tiek laiko... Aisku as cia vardinau tai, kad buvo negera.. Buvo ir geru akimirku, bet pagalvojus, kad pykstames dazniau, nei buna taika, pasidaro apmaudu. Dabar jis planuoja isvaziuot i uzsieni. Laukiu, nes tikiuosi, kad gal bus lengviau.. atitolsim.. nezinau. dieve, beveik mano situacija aprasei... taip panasu QUOTE(taly @ 2008 03 17, 15:06) dieve, beveik mano situacija aprasei... taip panasu Sveika, zinai, bandziau tau rasyt az, bet neleidzia issiust kazko (klaida, arba uzpildytas tavo az...) QUOTE(pušelė @ 2008 03 16, 14:49) As istekejus beveik 3 metus, tekejau del nestumo, budama 17kos. Tiek visko buvo, kad nuo vestuviu pradzios galvojau ir vis galvoju apie skyrybas, taciau stabdo vaikas. Ypac dabar, kai jam jau 2 metukai, ir vis kalba "teti, teti...". Pastojau..pati kalta- jauna, durna. Tekejau, su mintim, kad noriu suteikt vaikui galimybe turet teva, o tevui matyt kaip auga jo vaikas. Meiles turbut ir nebuvo. Pries vestuves del jo kaltes gulejau del gresiancio. Budama nescia po vestuviu, tiek pykdavomes, kad sienos drebedavo, as ejau is proto, mano tevai taip pat (pas juos gyvenam), pagimdziau 2 sav anksciau termino, nes eilini karta su juo susipykom, jis spjoves isvaziavo, o man prasidejo saremiai. Pinigu visada turejom nedaug, bet negaliu sakyt, jis dirbdavo ir dirba daug, kad ju butu. Taciau vel tas islaidumas... Tempiasi mane su draugais i pirtis, kur maziausiai 200 lt per viena vakara istirpsta. Sau drabuziu neperka, neisgerineja, su draugais nebaliavoja ir nevaiksto i barus, bet tu pinigu vis nera. Vaika augint padeda mazai. vis pavarges, o apie mane isivaizduoja, kad as nieko neveikiu ir man lengva tai daryt. Tvarkyt namus, gamint, vaika augint, ir dar jam paduot kaip mazam vaikui maista, drabuzius isrinkt, pasakyt kur jo daiktai.. Vis priekaistai, kad viska darau blogai, kad "jam visi sako... o jis neklauso ir vistiek buna su manim...", kad as nedekinga, kad jis aukojasi, dirba, o as neatsidekoju jam. Juk net sekso tarp musu beveik nera. Nera potraukio is mano puses. Pradejau dirbt, vaika leidziu i darzeli, bet prasidejo nesibaigiancios ligos, as vis ant biliotenio, nervai del vaiko, nervai kad jau girdziu uzuominas apie kita darbuotoja i mano vieta.. o is vyro tik zodziai "tylek, nes as tave islaikau. KIEK TU UZDIRBI? juokas! turi but dekinga tam ir anam, man, nes tiek ariu kad tave aprengciau ir pamaitinciau.." Visko tiek daug, bet vis laiko vaikas. Kartais vyro taip nekenciu, o kartais galvoju, kad jis is tikro stengiasi, dirba, kad butu gerai. Tik kad nelaikytu to kaip kokio zygdarbio. Juk kiekvienas normalus vyras didziuotusi islaikydamas zmona ir vaika. Ir dar... tas narvelis... visaip bandau is jo istrukt, priesinuosi, nesileidziu uzdaroma, bet zinoma ne visada pavyksta. Per ji beveik neturiu draugu. Jauciuosi vienisa, nelaiminga. Noriu tiek pasiekt.. bet zinau, kad jis mane stabdo. Turiu toookiu svajoniu ir tikslu, bet jis mane stabdo. Esu pasimetus, niekaip negaliu padaryt sprendimo. Visgi yra prisirisimas prie zmogaus. Kaip galima sjaut i tiek laiko... Aisku as cia vardinau tai, kad buvo negera.. Buvo ir geru akimirku, bet pagalvojus, kad pykstames dazniau, nei buna taika, pasidaro apmaudu. Dabar jis planuoja isvaziuot i uzsieni. Laukiu, nes tikiuosi, kad gal bus lengviau.. atitolsim.. nezinau. mano situacija irgi labai panasi,,, tik istekejusi esu beveik 2metus ir tekejau del nestumo, bet ir del meiles, nes is tikruju ji mylejau, mylejo ir jis... vienintele kliutis man buvo jo nesubrendimas mat man buvo beveik 19 jam beveik 21! jauni, neissilaste, as niekad nebuvau juoda pelyte, ir beveik niekad jo neklausiau, neklausau ir dabar, Iseinu su draugem i diskonus, i vakarelius, jis zino, vaiksto ir jis su savo draugais, yra susitarymas jokiu mergu ir jokiu baxuru, kartu iseinam retai pasitusint, nebent i pardas, kavines dviese ar i koki turgu, maxima, bet man to amzai, mane besina tai kad nesitusinam kartu, mazas vaikas jo yra!!! gyvenam su mano tevais ir seneliais, taigi tikrai yra kam ji priziuret!!! galim daznai iseit bet jis nenori su mani, tarsi sako ten vyriska kompanija ka tu ten darysi, jo draugao beveik niekas nevedes!!!tai va tokia situacija tik jis kartais geria, ir tada jam wiskas dzin, vaikas as, nereikia nieko daryt tik gert!!! mane besina tas alkoholkizmas jo!!
Manes vaikai nesustabde mes pabendravom as juos nuraminau ir pazadejau klad viskas eis tik i gera, o kalta nesijauciu nes vaikai labai greit prisitaiko prie naujoviu.Beje vaikui ar bus geriau matyti kad jo mylimi zmones pesasi juk geriau kai jis tuos zmones mato laimingus nors ir nekartu-svarbiausia bendrauti. Pagrindine musu klaida kad mes dareme viska del tevu kad jiem nebutu geda uz mus.Ko negali padaryt protu reikia siekti gudrumu,gaila per velai ismokau bet ne negaila nes as antra karta esu laimingesne, manes nieks neskaudina, nevarzo
skaitineju sita temele ir randu labai panasiu gyvenimu i savaji.... mergaites, bukit stiprios ir rupinkites savimi ir savo kleckais....
as istekejau budama 19 nes laukiausi. vyro nemylejau, tiesiog vestuves buvo is reikalo, kaip sakant. o po vedybu prasidejo linksmas gyvenimelis.... pastovus vyro aiskinimai- nerukyk, uzsiaugink plaukus, taip nesirenk nes mano mamai nepatiks, neik niekur, neturek draugiu.... seima islaikydavau as ir mama mano, nes vyras visus pinigus nesdavo savo mamai ir ten juos taupydavo, nesvarbu kad zmona su vaiku neturi ko valgyti, bet turbut pati kalta kad taip isiiauklejau. reikejo nuo pat pradziu trinktelt su kumsciu i stala ir paklaust "vyras jis ar ne" o as atvirksciai kaip kokia mama terese, gal to gal ano, ner pinigu, tai spranda nusisuksiu bet gausiu.... bijojau ji palikt nes kai pagalvodavau koks bus mano gyvenimas viena, be namu, su mazuliuku ant ranku. bet viena diena taip davede ,kad spjoviau i viska kas gali nutikti ir sukroviau jo daigtus. kai jis pasake jog jei noriu kur isvaziuot su jo masina, ta prasme iki parduotuves ar su vaiku pasivaiksciot tai turiu jam duoti 1000 euru nes uz tokia suma as nudevesiu jo masina dabar po truputi tvarkausi gyvenimeli, kleckas auga, radau zmogu kuris rupinasi mumis abiem ir myli be galo. viskas tik i gera. zinoma buvo sunku ir netgi labai sunku, bet viskas praeina ir viskas pasimirsta....
marezagare mano istorija ir panasi tik kai supykdavom gal net ir ziauriau budavo
Pasukom skirtingais keliais, bet tam prireike 17 metu, o kiek asaru pralieta, kiek kartu atrode, kad jau mirsiu is skausmo, dabar kai pagalvoju-o buvo del ko? Abu norejom gyvent, tik kuo jis labiau ejo i kaire, tuo as labiau i desine...
šnekėti mes visi norime ir mokame, bet va, kad girdėti ką kitas sako, tai jau nelabai išeina
QUOTE(VERADONA @ 2008 03 22, 12:56) šnekėti mes visi norime ir mokame, bet va, kad girdėti ką kitas sako, tai jau nelabai išeina Pas mane buvo kiek kitaip, nei šūkavom, nei rėkavom, bet tylėjom, tiksliau jis, nesugebėjau prakalbint...Paskutiniu metu ir asaru mazejo-pradejau augt kaip zmogus ir vien del to jam esu dekinga...
yra lengviau kai snekiesi, aptari nors ir menkiausia smulkmena, nors kartais ir sunku buna, norisi patyleti, ar tiesiog negirdeti zinoma kartais reikia ir negirdeti ir patyleti bet ir tai buna sunku
QUOTE(VERADONA @ 2008 03 22, 13:18) yra lengviau kai snekiesi, aptari nors ir menkiausia smulkmena, nors kartais ir sunku buna, norisi patyleti, ar tiesiog negirdeti zinoma kartais reikia ir negirdeti ir patyleti bet ir tai buna sunku Taip, tas jau tiesa, siaip esu tolerantiska, tai oi kaip megsta tuo papiktanaudziaut kai kas
mokinuosi is savo klaidu
as saviski internetu uzsisakiau
jo
QUOTE(aniaczka @ 2008 03 25, 21:55) jo turiu drauga kuri myliu labai, sutikau visiskai netiketai ir net negalvojau kad po skirybu dar kada ziuresiu i vyrus
istiesu jei pasiulytu tai greiciausiai sutikciau
skaitau istorijas is jos tokios panasios...
Mes su leliaus teciu buvome beveik tobulybes. graziai gyvenome, nieko netruko, draugai, vakareliai, jaukus namai, keliones. Bendra ateitis...taciau kai su stebukleliu grizome namo, viskas pasikeite, as bloga, nesugebu nieko, netinku jo draugams, ir galiausiai nesibaigiantys jo gerimai isvede mane is kantrybes, jis mums pasiule iseiti, as po gimdymo, sunui 13 dienu,as taip ir padariau ta pacia diena po jo "gerojo pasiulymo", buvo sunku, taciau dbr kazkaip tvarkausi, nezinau kaip bus toliau, gyvenu del mazylio. O jis gyvena su savo draugais, savo nesibaigianciais tusais... gal vistik kada nors subres tas zmogus, bet gali buti per velu stiprybes visoms QUOTE(Violialia @ 2008 04 07, 16:04) skaitau istorijas is jos tokios panasios... Mes su leliaus teciu buvome beveik tobulybes. graziai gyvenome, nieko netruko, draugai, vakareliai, jaukus namai, keliones. Bendra ateitis...taciau kai su stebukleliu grizome namo, viskas pasikeite, as bloga, nesugebu nieko, netinku jo draugams, ir galiausiai nesibaigiantys jo gerimai isvede mane is kantrybes, jis mums pasiule iseiti, as po gimdymo, sunui 13 dienu,as taip ir padariau ta pacia diena po jo "gerojo pasiulymo", buvo sunku, taciau dbr kazkaip tvarkausi, nezinau kaip bus toliau, gyvenu del mazylio. O jis gyvena su savo draugais, savo nesibaigianciais tusais... gal vistik kada nors subres tas zmogus, bet gali buti per velu stiprybes visoms jo na ir pasiulymas, gaila man tokiu vyruku...
Man išvis nesuvokiama, kaip žmogus gali atsisakyti savo vaiko, po skirybų nelankyti? Kas per žmonės tokie "vyrai"? Šiaip, mamytės, esate tikros šaunuolės, kad išdrįstate tokius svolačius palikti. Esate jaunos, turbūt ir gražios, vyrai žiūri ir į "panas su vaikais"(patirtis
Sveikutes visos
Jau keturi metai kai esu viena ir auginu 3 nuostabius angeliukus, taciau esu ir labai laiminga Gyvenau su savo ex 15 meteliu, 5 is ju buvo laimingi, 5 pakenciami, likusieji kosmaras Dabar turiu dar viena angeliuka, visi vaikai labai Su laiku visos zaizdos uzgyja, toks gyvenimo akibrokstas tik dar labiau duoda pasitikejima savimi,ikvepia nauju jegu eiti i prieki. Dziaugiuosi dabar gyvenimu ir jis tikrai nuostabus. Linkiu kiekvienai buti stipriai ir nepasiduoti..Jei daugiau nebegalit kenteti, nebijokit gyvenimo naujoviu, nes jis pilnas staigmenu. Viskas kas kazkada atrodo baisu, veliau tik sukelia juoka. Sekmes visoms.. QUOTE(rasike @ 2008 03 01, 11:46) nebutinai rwikia issiskirti, kad but vienisai mamai ir auginti vaikucius.... kartais gyvenimas pakisa koja Ir tai pajutau per savo gyvenima. Bet dabar tik i gera isejo, nes as esu vaikams viskas ir jie visada bus tik uz mane. Papildyta: QUOTE(d-krall @ 2008 05 22, 18:35) Man išvis nesuvokiama, kaip žmogus gali atsisakyti savo vaiko, po skirybų nelankyti? Kas per žmonės tokie "vyrai"? Šiaip, mamytės, esate tikros šaunuolės, kad išdrįstate tokius svolačius palikti. Esate jaunos, turbūt ir gražios, vyrai žiūri ir į "panas su vaikais"(patirtis As galiu suprasti tuos, kurie neturi ir gal tikrai patys vos gala su galu suduria..Bet tokie, kurie turi daugiau kaip proto ir savo vaikams gaili tai Toks buves mano ex, tikiuosi, kad viena diena pasprings tais pinigais..
Manasis Exas buvo nerealus mergisius...jam neuzteko vienos meiluzes, dvieju, trieju, desimt...jam reikejo daug daugiau...ir taip su juo 5 metai, kol atsirado leliukas, po gimdymo, pakrikstyjus vaikeli, as isejau is jo, mes net nebuvom susituoke, net nenorejau, kai ir pastojau, zinojau, kad jis ne mano zmogus...
Auginu maziuka viena, ex skambina, aplanko vaika karta per menesi, labai su juo pykstames...bijau tik del vieno ar netruks vaikui tevo...del saves nebijau, vyro kito net nenoriu, nors jau greit metai kaip viena...
Jeigu jau palieka moteris antra puse, matyt vertas to palikimo
QUOTE(aniaczka @ 2008 02 29, 17:54) Kaip suprantu visos esat vienišos ir visos auginat vaikus, atstojat ir mama ir tėtį As su savo vyru issiskyriau kai mano suneliui buvo 5 menesiai. Pagrindine priezastis - kitos moterys. Ir del to visai nesigailiu. Puikiai tvarkomes vieni.
[quote=aniaczka,2008 03 11, 05:07]
manau oas daugelis labai panasi situacija, bet pavydziu jtokiom smoterims kaip jus, turit tiek valios iseit ir wiska pradet is naujo, mano vyras daugeli karto mane besindavo irgi del savo nesubrendimo, kartais as jo nekenciu, bet ne wisada buna blogai tik tada kai jis isgeria, ir tada draugai jam svarbiau uz mane su vaiku, nors prasyk, maldaug, verk, pjaustykis kad neiseitu wis tiek eis, ir net nepaskambins, o po dvieju dienu gris namo kaip nieko nbuve, ir as dar ji turiu myleti,,, buna taip nedazni karta i menesi, bet kaip man kentet, tas dvi dienas? [/quote Pas mus irgi panasiai buvo... kuo toliau tuo tie pasivaiksciojimai daznejo... nusibodo man ji vaikytis, skambinti ir laukti
Geriau vienises gyvenimas, nei gyventi itampoje ir nervintis. Skaudesniu ivykiu gyvenime buna. Praeis tas skausmas... tam reikia laiko. Patikek...
|