Kaip suprantu visos esat vienišos ir visos auginat vaikus, atstojat ir mama ir tėtį kažkaip kovojat su sunkumais, vaikų auklėjimų, bet domina tai, kas lemie jūsų paskutinį žodi <užteks, aš ji palieku> Kokia buvo svarbiausią priežastys, kad nutarėt likti viena? Kur nutėkėjo paskutinys lašas kantrybės??? Ir kaip ištverėt skyrybas? Iš kur semetes jėgų viskam užbaigt ir ar jūs kas palaikė? Ar buvo sunku likti vienai su vaikais ir viską pradėt iš pradžių?

nebutinai rwikia issiskirti, kad but vienisai mamai ir auginti vaikucius.... kartais gyvenimas pakisa koja ir nori to ar ne- bet lieki viena

TAI MANE PALIKO net nespejau pasakyti " Visakas uzteks"

Draugai ir mergos buvo svarbiau uz mane su pilvuku

Viena ryta pabudau ir supratau, kad tam zmogui as meiles nebejauciu...kad mano gilius ir grazius jausmus per laika jis sutrype, kad gyvena kartu, nes jam paranku.. Nemegstu visko kas netikra, taipogi santuokos vien del pavadinimo..todel ir pasiuliau skirtis..

is savo puses dar galeciau pridurti,kad santuoka sugriuvo,kai neliko pasitikejimo,tikejimo,kad gali dar buti su tuo zmogum,kurti ateiti,auginti bendra vaika. Kai supratau,kad mane jis traukia i prasiskolinimo,losimu liuna.Ne tik amne,bet ir musu vaika. Nemaciau savo ex'e zmogaus, kuris uzaugint galetu dora savo sunu .O dar neduok die sunus i ji lygiuotusi: melas,melas,neatsakingumas....

As isvijau savo ex is namu, kai galutinai isitikinau, ir supratau, kad jis nenori gydytis savo priklausomybes-narkomanijos. TAi baisi liga... Bandziau zmogui padeti...visaip...pati prisikankinau...
BEt tam reikejo ilgai kauptis-kaip zinia, artimi zmones, gyvenantys su priklausomu, tampa patys priklausomi nuo to zmogaus. BEt skyrybos buvo lengvos, nes sprendimas jau buvo padarytas. Be to ex sutiko jas duoti.
Stiprybes besiskiriancioms

o kaip vaikas? Ar nebuvo gaila jo? suprantu, kad vaikui gal taip ir geriau, nes mato bloga pavyzdi seimoje! Ar ilgai kentei tuos santuokos metus kai buvo blogai, kiek laiko tai truklo???
Papildyta:

O kaip buvo kai pagimdei? Ar turi kazkiek atsakomybes del vaiko? ar lanko? ar vaikas irgi dabar nerupi, ar jis nesigailiejo?

Na pas mane dabar tokia situacija kaip tik... Pradzioj pasakas seke kaip nori vaiku, o kai pastojau prasidejo...tai jam vaikas trukdys tai dar kas.Parsitempe drauga, kuriam jis nieko negaili, nei alaus, nei drabuziu (jis kol kas nedirba), o vaikui net seilinuko negali nupirkt.tipo dar yra daug laiko...Galiausiai gryzes po atostogu pareiske, kad sutiko savo gyvenimo meile, savo antra pusele ir t.t.sake, kad manes nepaliks, nes as jam daug kuom padejau kai buvo sunku, bet ir toliau bendraus su savo nauja meile. Raudojau kaip isprotejus turbut pora dienu.viskas sugriuvo per viena diena.supratau, kad jau kartu nebusim.po kiek laiko pavyko sielvarta nustumt i sali, nes vis tik vaikiukas svarbiau.Tada pradejau sukt galva del to kaip toliau gyvensiu.esu uzsieny,tevai toli, draugu irgi neypatingai daug.isejus i dekreta net uz buta neiseitu susimoket...vienu zodziu stogas vaziavo nerealiai...
Po kiek laiko dangus pragiedrejo.atsirado nemazai geru zmoniu, kurie padeda kuom gali.sesuo pas vietini teisininka pririnko man visokios info kaip ir ka tvarkyt...vienu zodziu po truputuka tvarkausi gyvenim.Tik va, dar menesi turiu gyvent vienam bute su JUO, bet kaip nors pakentesiu.

Na, vienam 3metai gali buti trumpas laikotarpis, man tai jis buvo juodas, palyginus su kitais 11metu. Depresavau ir zliumbiau, gal gailejau saves o siaip maniau vaikui tevas salia, slydo zeme tada is po koju, maniau galiu gyventi tik su tuo zmogumi, bet argi tai galima pavadinti gyvenimu???
O vaikas ne mazas, labai gerai viska supranta. Koki susikurs sau semos ivaizdi??
kad nereikia seimoje silumos, meiles, tikru santykiu??



Kazkoks nesubrendelis, tokius vyrus tik statyt prie sienos
Dziaugiuosi kad suradai savyje jegu nepaluzti ir dideliausios sekmes viskam uzbaigti

aš savo ex visada ruošiausi palikt, nuo pat nėštumo pradžios. Nes jis gerdavo. Būdavo, gauna algą ir visą ją prageria. Tada visą savaitę, kai jau likdavo be pinigų būdavo geras geras, tai aš ir atsileisdavau, sumokėdavau už buto nuomą, pirkdavau maistą.. viską už savo pinigus. Net drabužius jam nupirkdavau ir kt. reikalingus daiktus. O jis vėl gaudavo algą, ir vėl pragerdavo.. Žodžiu, užburtas ratas. Išmesti jį iš namų neturėjau nei fizinės jėgos, nei emocinės, nes vis dėl to mylėjau tą žmogų. nors ir jaučiau, kad nieko gero iš jo nebus.. Taip praverkdama pusę savo nėštumo, pagimdžiau. KAi mažytė buvo dar leliukas, grįžom visi į Lietuvą, taip išėjo, kad kurį laiką turėjom pagyventi atskirai. TAda buvo pati tinkamaiausia proga bėgti nuo jo (susituokę ir nebuvom).. O dabar esu labai laiminga, kad šalia manęs nėra jo. Kiek nervų ir pinigų sutaupau! Tik įsimylėti jau nebesugebu nieko, labai greit pamatau kokio kito vyro ydas ir mane iškart atbaido. Anksčiau taip nebūdavo bet ir didelio poreikio nejaučiu turėti šalia savęs vyrą

Mane taip pat Vis tikejausi,kad atsitokes sugriz i seima palikes mergas,bet buvau naivuole.

As nesitikejau, kad sugrys ir tiesa psakius nors buvo skaudu, bet tuo paciu dziaugiausi, nes zinojau kad tai man i nauda ir be jo as daugiau pasieksiu. Ir dabar po 7.5 metu galiu drasiai pasakyti, kad jis man padare paslauga, nes as bigiau mokslus dirbu ir esu laiminga su savo vaiku.
Istikruju kai paliko atrode, kad pasaulis sugriuvo, nebuvau nei 12 klasiu 18 metu, nedirbus ( del dekreto ), o paliko nes surado savo gyvenimo meile kuri taip pat man nespejus pagimdyti pastojo ir jie apsizenijo, dabar turi du vaikus be mano ir jo zmona sedi namie laukia jo kada sugalvos parsibastyti, dirba nedirba is mamos maisto ima ir t.t.
O as baigiau vidurine igijau prfesija,veliau pabaigiau aukstaji sekmingai studijuodama dieniniam ( nes nemokama) dirbau ir vaika uzsiauginau. abar turiu drauga, keliauju po pasauli, dirbu ir gyvenimu dziaugiuos matydama ji visoms spalvoms
Nera to blogo kas neiseitu i gera

manau siaubingi suzinoti, kai tave atstumia o dar tai kam reikejo pasakas sekt??? as toki teva isvis atstumciau ir net nepasakyciau kada gimtu vaikas, jai jam meile su kazkokia swetima nauja pazistama svarbesne uz busima vaika, tai deja, yra gi tokiu vyru kiauliu, o tu tikrai saunuole, ne paluzai, ir asdrisai gimdyt, ne kiekwien taip galetu, stiprybes tau ir daug laimes
Papildyta:



na tikrai saunu kad palikai, kad myledama zmogusupratai kad su juo negyvnimas, manau vyras turetu islaikyti seima, ir vaiak, as irgi daug ka savajam atleidziu, kai buwom ka tik susituoke bet dar neturejom vaiko, buvo kad ir jis puse pragerdavo su draugeliais, bet kai gime vaikas, daugiau taip nedare, nes viena karta pamate ka reiskia kai vaikas nori va;lgyti, o nera pinigu del jo kaltes, jam buvo gera pamoka, dabar niekad neprageria linkiu tau surast nauja gyvenimo meile tau ir teveli vaikeliui
Papildyta:



zinai ir gerai gal kad paliko, nors turejai del ko stengtis, kad gailetusi, kad tokia moteri prararo, ir tai labai padeda ko nors pasiekti,tegu dabar kankinasi zmona(nors jos irgi gaila), tave gal ir apsaugojo dievukas nuo tokio, nes mate ko uis tikruju esi verta, didele saunuole, pavydetina net, surast tiek viskam kantrybes ir padaryti svo gyvenima tokiu spalvingu, sekmes tau, dziaugis gyvenimu toliau

kokia pazistama situacija

Supratau, kad tas žmogus nebus nei geras tėvas, nei geras vyras. Mane nuo jo atbaidė alkoholio pomėgis, nesubrendimas, atsakomybės nebuvimas, vienu žodžiu jis buvo didelis vaikas. Iš jo pusės buvo daug pažadų pasikeisti, bet... Džiaugiuosi, kad nebuvau jo įsimylėjusi. Kartais gailiuosi, kad mano vaikiukas atsirado būtent tokiom aplinkybėm, bet niekada nesigailėjau ir nesigailėsiu, kad turiu savo mylimiausią turtą.

manau oas daugelis labai panasi situacija, bet pavydziu jtokiom smoterims kaip jus, turit tiek valios iseit ir wiska pradet is naujo, mano vyras daugeli karto mane besindavo irgi del savo nesubrendimo, kartais as jo nekenciu, bet ne wisada buna blogai tik tada kai jis isgeria, ir tada draugai jam svarbiau uz mane su vaiku, nors prasyk, maldaug, verk, pjaustykis kad neiseitu wis tiek eis, ir net nepaskambins, o po dvieju dienu gris namo kaip nieko nbuve, ir as dar ji turiu myleti,,, buna taip nedazni karta i menesi, bet kaip man kentet, tas dvi dienas?

Palikau savo ex nes supratau kad kuo toliau tuo musu santykiai labiau nepataisomi. jis mate tik draugus ir kavines, o kai siulydavau eit kartu sakydavo kad tam nera pinigu...Gyvenom del vaiku nors abu manem kad tai meile bet juk meile jungia o ne tolina.Niekada negaledavom rast bendru kompromisu,pastovus priekaistai kad as niekam tikusi,nesugebesiu nei vairuot nei dirbt koki darba.Labiausiai ji8s norejo laikyti mane narvelyje DEJA JIs liko ant ledo

jo.. vat tas narvelis mano ir taip nori, kad buciau namie, su vaiku niekur neeiciau o =tik vaika ziureciau ir gaminciau valgyt!!! bet as gi ir zmogus, kas cia per nesamone draugai??? su draugais ant pasaulio krasto? o iseit kartu jau ka negalima, ai gi tiesa mes prisivaikscojom iki tol kol nepasakiau kad laukiuosi,,,

pas mane lygiai tokia pat situacija. ir nuo siandien as jau viena. jis isejo, net neatsisveikines us suneliu o rytoj sunelio gimtadienis
Papildyta:
iki siol maniau, kad tik man kliuvo toks vyras, o pasirodo ne

As istekejus beveik 3 metus, tekejau del nestumo, budama 17kos. Tiek visko buvo, kad nuo vestuviu pradzios galvojau ir vis galvoju apie skyrybas, taciau stabdo vaikas. Ypac dabar, kai jam jau 2 metukai, ir vis kalba "teti, teti...". Pastojau..pati kalta- jauna, durna. Tekejau, su mintim, kad noriu suteikt vaikui galimybe turet teva, o tevui matyt kaip auga jo vaikas. Meiles turbut ir nebuvo. Pries vestuves del jo kaltes gulejau del gresiancio. Budama nescia po vestuviu, tiek pykdavomes, kad sienos drebedavo, as ejau is proto, mano tevai taip pat (pas juos gyvenam), pagimdziau 2 sav anksciau termino, nes eilini karta su juo susipykom, jis spjoves isvaziavo, o man prasidejo saremiai. Pinigu visada turejom nedaug, bet negaliu sakyt, jis dirbdavo ir dirba daug, kad ju butu. Taciau vel tas islaidumas... Tempiasi mane su draugais i pirtis, kur maziausiai 200 lt per viena vakara istirpsta. Sau drabuziu neperka, neisgerineja, su draugais nebaliavoja ir nevaiksto i barus, bet tu pinigu vis nera. Vaika augint padeda mazai. vis pavarges, o apie mane isivaizduoja, kad as nieko neveikiu ir man lengva tai daryt. Tvarkyt namus, gamint, vaika augint, ir dar jam paduot kaip mazam vaikui maista, drabuzius isrinkt, pasakyt kur jo daiktai.. Vis priekaistai, kad viska darau blogai, kad "jam visi sako... o jis neklauso ir vistiek buna su manim...", kad as nedekinga, kad jis aukojasi, dirba, o as neatsidekoju jam. Juk net sekso tarp musu beveik nera. Nera potraukio is mano puses.
Pradejau dirbt, vaika leidziu i darzeli, bet prasidejo nesibaigiancios ligos, as vis ant biliotenio, nervai del vaiko, nervai kad jau girdziu uzuominas apie kita darbuotoja i mano vieta.. o is vyro tik zodziai "tylek, nes as tave islaikau. KIEK TU UZDIRBI? juokas! turi but dekinga tam ir anam, man, nes tiek ariu kad tave aprengciau ir pamaitinciau.."
Visko tiek daug, bet vis laiko vaikas. Kartais vyro taip nekenciu, o kartais galvoju, kad jis is tikro stengiasi, dirba, kad butu gerai. Tik kad nelaikytu to kaip kokio zygdarbio. Juk kiekvienas normalus vyras didziuotusi islaikydamas zmona ir vaika. Ir dar... tas narvelis... visaip bandau is jo istrukt, priesinuosi, nesileidziu uzdaroma, bet zinoma ne visada pavyksta. Per ji beveik neturiu draugu. Jauciuosi vienisa, nelaiminga. Noriu tiek pasiekt.. bet zinau, kad jis mane stabdo. Turiu toookiu svajoniu ir tikslu, bet jis mane stabdo. Esu pasimetus, niekaip negaliu padaryt sprendimo. Visgi yra prisirisimas prie zmogaus. Kaip galima sjaut i tiek laiko... Aisku as cia vardinau tai, kad buvo negera.. Buvo ir geru akimirku, bet pagalvojus, kad pykstames dazniau, nei buna taika, pasidaro apmaudu.
Dabar jis planuoja isvaziuot i uzsieni. Laukiu, nes tikiuosi, kad gal bus lengviau.. atitolsim.. nezinau.

dieve, beveik mano situacija aprasei... taip panasu as ir nezinau ka daryt. tik kad as nedirbu o mokausi univere 1 kurse.. su vaiku tas pats, darzelis, ligos.. tevai labai padeda, kitaip nezinau kaip gyvenciau.. parasyk jeigu ka asmenine zinute, gal susirasysim, nes tikrai Laaabai panasios situacijos pas mus.. bet skirtis nenoriu, nors jau kaip ir netikiu kad dkas nors gali pasikeisti..

Sveika, zinai, bandziau tau rasyt az, bet neleidzia issiust kazko (klaida, arba uzpildytas tavo az...)

mano situacija irgi labai panasi,,, tik istekejusi esu beveik 2metus ir tekejau del nestumo, bet ir del meiles, nes is tikruju ji mylejau, mylejo ir jis... vienintele kliutis man buvo jo nesubrendimas mat man buvo beveik 19 jam beveik 21! jauni, neissilaste, as niekad nebuvau juoda pelyte, ir beveik niekad jo neklausiau, neklausau ir dabar, Iseinu su draugem i diskonus, i vakarelius, jis zino, vaiksto ir jis su savo draugais, yra susitarymas jokiu mergu ir jokiu baxuru, kartu iseinam retai pasitusint, nebent i pardas, kavines dviese ar i koki turgu, maxima, bet man to amzai, mane besina tai kad nesitusinam kartu, mazas vaikas jo yra!!! gyvenam su mano tevais ir seneliais, taigi tikrai yra kam ji priziuret!!! galim daznai iseit bet jis nenori su mani, tarsi sako ten vyriska kompanija ka tu ten darysi, jo draugao beveik niekas nevedes!!!tai va tokia situacija tik jis kartais geria, ir tada jam wiskas dzin, vaikas as, nereikia nieko daryt tik gert!!! mane besina tas alkoholkizmas jo!!

Manes vaikai nesustabde mes pabendravom as juos nuraminau ir pazadejau klad viskas eis tik i gera, o kalta nesijauciu nes vaikai labai greit prisitaiko prie naujoviu.Beje vaikui ar bus geriau matyti kad jo mylimi zmones pesasi juk geriau kai jis tuos zmones mato laimingus nors ir nekartu-svarbiausia bendrauti. Pagrindine musu klaida kad mes dareme viska del tevu kad jiem nebutu geda uz mus.Ko negali padaryt protu reikia siekti gudrumu,gaila per velai ismokau bet ne negaila nes as antra karta esu laimingesne, manes nieks neskaudina, nevarzo

skaitineju sita temele ir randu labai panasiu gyvenimu i savaji.... mergaites, bukit stiprios ir rupinkites savimi ir savo kleckais....

as istekejau budama 19 nes laukiausi. vyro nemylejau, tiesiog vestuves buvo is reikalo, kaip sakant. o po vedybu prasidejo linksmas gyvenimelis.... pastovus vyro aiskinimai- nerukyk, uzsiaugink plaukus, taip nesirenk nes mano mamai nepatiks, neik niekur, neturek draugiu.... seima islaikydavau as ir mama mano, nes vyras visus pinigus nesdavo savo mamai ir ten juos taupydavo, nesvarbu kad zmona su vaiku neturi ko valgyti, bet turbut pati kalta kad taip isiiauklejau. reikejo nuo pat pradziu trinktelt su kumsciu i stala ir paklaust "vyras jis ar ne" o as atvirksciai kaip kokia mama terese, gal to gal ano, ner pinigu, tai spranda nusisuksiu bet gausiu....
bijojau ji palikt nes kai pagalvodavau koks bus mano gyvenimas viena, be namu, su mazuliuku ant ranku. bet viena diena taip davede ,kad spjoviau i viska kas gali nutikti ir sukroviau jo daigtus. kai jis pasake jog jei noriu kur isvaziuot su jo masina, ta prasme iki parduotuves ar su vaiku pasivaiksciot tai turiu jam duoti 1000 euru nes uz tokia suma as nudevesiu jo masina ir paskutiniai zodziai jo buvo kad "as ir vaikas jam esu nasta" tai as ji tyliai palikau ramybej...

dabar po truputi tvarkausi gyvenimeli, kleckas auga, radau zmogu kuris rupinasi mumis abiem ir myli be galo. viskas tik i gera. zinoma buvo sunku ir netgi labai sunku, bet viskas praeina ir viskas pasimirsta....

marezagare mano istorija ir panasi tik kai supykdavom gal net ir ziauriau budavo bet kai issiskyrem tai dabar kai sviestu patepta

Pasukom skirtingais keliais, bet tam prireike 17 metu, o kiek asaru pralieta, kiek kartu atrode, kad jau mirsiu is skausmo, dabar kai pagalvoju-o buvo del ko? Abu norejom gyvent, tik kuo jis labiau ejo i kaire, tuo as labiau i desine...

šnekėti mes visi norime ir mokame, bet va, kad girdėti ką kitas sako, tai jau nelabai išeina kai reikia šūkauti vienam per kitą kad išgirstu, tai ir nieko gero gyvename vieną kart, nenusipelnėme kad visą gyvenimą reiktu lieti ašaras ir būti skaudinamoms....

Pas mane buvo kiek kitaip, nei šūkavom, nei rėkavom, bet tylėjom, tiksliau jis, nesugebėjau prakalbint...Paskutiniu metu ir asaru mazejo-pradejau augt kaip zmogus ir vien del to jam esu dekinga...

yra lengviau kai snekiesi, aptari nors ir menkiausia smulkmena, nors kartais ir sunku buna, norisi patyleti, ar tiesiog negirdeti zinoma kartais reikia ir negirdeti ir patyleti bet ir tai buna sunku kai as viena kart nutyledavau kita kart o trecia kart ziuriu kad jau ant galvos lipa labai sunku islaviruoti tarp pasisnekejimo ir diskusiju

Taip, tas jau tiesa, siaip esu tolerantiska, tai oi kaip megsta tuo papiktanaudziaut kai kas

mokinuosi is savo klaidu su nauju draugu daug ka pakeiciau savo gyvenime, dabar ir pati jauciuosi geriau

Ir iš kur Jus tuos draugus traukiat Man tai atrodo, kad as pasmerkta likusi gyvenima nugyvent viena, tada biski liudna pasidaro

as saviski internetu uzsisakiau

jo tikrai ir kur juos jus randat, kaip sugebate vel pamilti??? bet seip klausimelis jei radot kazka kita ir mylit ar tekesit vel dar karta, ar ne?

turiu drauga kuri myliu labai, sutikau visiskai netiketai ir net negalvojau kad po skirybu dar kada ziuresiu i vyrus bet kad ir kaip gaila teketi nebezadu. nors kaip sako niekada nesakyk-niekada....

istiesu jei pasiulytu tai greiciausiai sutikciau

skaitau istorijas is jos tokios panasios...
Mes su leliaus teciu buvome beveik tobulybes. graziai gyvenome, nieko netruko, draugai, vakareliai, jaukus namai, keliones.
Bendra ateitis...taciau kai su stebukleliu grizome namo, viskas pasikeite, as bloga, nesugebu nieko, netinku jo draugams, ir galiausiai nesibaigiantys jo gerimai isvede mane is kantrybes, jis mums pasiule iseiti, as po gimdymo, sunui 13 dienu,as taip ir padariau ta pacia diena po jo "gerojo pasiulymo", buvo sunku, taciau dbr kazkaip tvarkausi, nezinau kaip bus toliau, gyvenu del mazylio.
O jis gyvena su savo draugais, savo nesibaigianciais tusais...
gal vistik kada nors subres tas zmogus, bet gali buti per velu

stiprybes visoms

kaip liudna:((

jo na ir pasiulymas, gaila man tokiu vyruku...

Man išvis nesuvokiama, kaip žmogus gali atsisakyti savo vaiko, po skirybų nelankyti? Kas per žmonės tokie "vyrai"? Šiaip, mamytės, esate tikros šaunuolės, kad išdrįstate tokius svolačius palikti. Esate jaunos, turbūt ir gražios, vyrai žiūri ir į "panas su vaikais"(patirtis ). Visas gyvenimas priešaky. Tokie debilai, kuriems tūsai svarbiau už vaiką, tik sugadintų gyvenimą, o jūs juk esate vertos gero gyvenimo. Ir jūsų atžalos vertos matyti gerą gyvenimą, o ne nuolatines tėvų rietenas. Sėkmės jums ir stiprybės. Ir... nebijokite pamilti dar kartą Visgi, įtariu, ne visi jie kiaulės.

Sveikutes visos

Jau keturi metai kai esu viena ir auginu 3 nuostabius angeliukus, taciau esu ir labai laiminga
Gyvenau su savo ex 15 meteliu, 5 is ju buvo laimingi, 5 pakenciami, likusieji kosmaras . Pinigai, kuriu as nemaciau buvo tik jo, nesvarbu, kad kartu uzgyvenom, draugai, nesiskaitymas, zeminimas, isdavystes, melas.....ir daugybe kitokiu siaubu..kentejau, nes bijojau su dviem vaikais likti, bet viena diena nebeistveriau ir liepiau nesdintis, nes daugiau nebegaliu...grasino, su kita apsigyveno, persekiojo ir neleido ramiai gyventi, padaviau oficialiom skyrybom, nes kol popieriuje buvau jo zmona, jis isivaizdavo, kad esu jo nuosavybe. Ten prisidare vaiku ir nusprende sugryzti po puses metu, nes isivaizdavo, kad gali kada nori pareiti. Isiverze i namus, isvadino visokiais zodziais, apipyle su kava....Nu jau tada tai pasiutau, kaip laukine galvojau, kad nudesiu, isvyjau ir pakeiciau spyna.Ohoho kas prasidejo, bet nieko istveriau, sustiprejau ir galu gale po metu pagaliau ivyko skyrybos...

Dabar turiu dar viena angeliuka, visi vaikai labai , bet gyventi su kitu nesiryzau , gal bijau vel but iskaudinta . Man ir taip gerai, esu laiminga, nieks neknisa proto, pajamu uztenka ir mums gera visiems kartu , o kai reikes ko nors, tai ir bus, bet tik is toli..
Su laiku visos zaizdos uzgyja, toks gyvenimo akibrokstas tik dar labiau duoda pasitikejima savimi,ikvepia nauju jegu eiti i prieki. Dziaugiuosi dabar gyvenimu ir jis tikrai nuostabus. Linkiu kiekvienai buti stipriai ir nepasiduoti..Jei daugiau nebegalit kenteti, nebijokit gyvenimo naujoviu, nes jis pilnas staigmenu. Viskas kas kazkada atrodo baisu, veliau tik sukelia juoka. Sekmes visoms..



Ir tai pajutau per savo gyvenima. Bet dabar tik i gera isejo, nes as esu vaikams viskas ir jie visada bus tik uz mane.
Papildyta:


As galiu suprasti tuos, kurie neturi ir gal tikrai patys vos gala su galu suduria..Bet tokie, kurie turi daugiau kaip proto ir savo vaikams gaili tai
Toks buves mano ex, tikiuosi, kad viena diena pasprings tais pinigais..

Manasis Exas buvo nerealus mergisius...jam neuzteko vienos meiluzes, dvieju, trieju, desimt...jam reikejo daug daugiau...ir taip su juo 5 metai, kol atsirado leliukas, po gimdymo, pakrikstyjus vaikeli, as isejau is jo, mes net nebuvom susituoke, net nenorejau, kai ir pastojau, zinojau, kad jis ne mano zmogus...
Auginu maziuka viena, ex skambina, aplanko vaika karta per menesi, labai su juo pykstames...bijau tik del vieno ar netruks vaikui tevo...del saves nebijau, vyro kito net nenoriu, nors jau greit metai kaip viena...

Jeigu jau palieka moteris antra puse, matyt vertas to palikimo

As su savo vyru issiskyriau kai mano suneliui buvo 5 menesiai. Pagrindine priezastis - kitos moterys. Ir del to visai nesigailiu. Puikiai tvarkomes vieni.

dažniausiai taip

taciau pasitaiko atveju, kai po keliu metu susitaiko ir nugyvena ilgai... oi tas gyvenimas

[quote=aniaczka,2008 03 11, 05:07]
manau oas daugelis labai panasi situacija, bet pavydziu jtokiom smoterims kaip jus, turit tiek valios iseit ir wiska pradet is naujo, mano vyras daugeli karto mane besindavo irgi del savo nesubrendimo, kartais as jo nekenciu, bet ne wisada buna blogai tik tada kai jis isgeria, ir tada draugai jam svarbiau uz mane su vaiku, nors prasyk, maldaug, verk, pjaustykis kad neiseitu wis tiek eis, ir net nepaskambins, o po dvieju dienu gris namo kaip nieko nbuve, ir as dar ji turiu myleti,,, buna taip nedazni karta i menesi, bet kaip man kentet, tas dvi dienas?

[/quote

Pas mus irgi panasiai buvo... kuo toliau tuo tie pasivaiksciojimai daznejo... nusibodo man ji vaikytis, skambinti ir laukti prie viso to dar prisidejo melas, naglumas, arogancija ir pykcio priepuoliai. Viena nakti po eilinio ginco suparatau kad toliau gyventi taip nebenoriu ir nebegaliu jei noriu islaikyti pagarba sau. Liepiau jam issikraustyti ir jis isejo sekancia diena... Neseniai tas buvo... Liudna ir skaudu dar... Zinau kad tarp musu viskas baigta ir niekada nebebusim seima, bet gaila tu svajoniu kurioms nebelemta issipildyti, pazadu, vilciu ir geru laiku praleistu drauge...

Geriau vienises gyvenimas, nei gyventi itampoje ir nervintis. Skaudesniu ivykiu gyvenime buna. Praeis tas skausmas... tam reikia laiko. Patikek...