nežinau ar teisingai adresuoju klausimą-ar tai tikrai psichologinė problema,bet jei galėsite,patarkit prašau.Mano mergaitei tik 2.5 metų.Pastebėjau,kad pirštukai burnytėje,atkreipiau dėmesį ir iš tiesų-graužia nagus.Stengiuos dabar kuo dažniau kirp,bet vis viena ir tuos trumpučius graužt bando.Tikrai nerimauju,kad taps rimtu,bjauriu įpročiu.Kol kas jai nieko nesakau,tik kad ištrauktų pirštukus ir burnytės.Ką tokiu atveju sakyti? Dėkoju Jums už patarimą.

Nezinau ar tau kiek pad4siu, bet galiu pasakyti, kad vaikystėje aš buvua mėgėja kramsnoti savo nagučius.. Tai iš tikro yra daugiau psichologinė problema, tik nustebau, kad tavo dukrytei dar tik 2.5 metukų o ji jau "pasigavo" toki įprotį. Kiek atsimenu mama tepė man nagučius jodu... Turėjo būti kartu, bet aš išmokau nusivalyti. Tiesa, poto man nustatė diagnozę: nervinis tikas. Neužilgo pagijau ir dabar galiu didžiuotis ilgais katės nagučiais... Sėkmės tau kovojant su dukreles blogu įpročiu....

Mano pažįstama pirko mergytei kažkokį specialų paprikos skonio nagų laką. Bet, kiek žinau, tas skonis jai...patiko.

Mano mazylis ir kramte nagucius, budavo nukramto ranku ir tada puola prie koju nagu, bet kakzkaip savaime praejo, o ne per seniausiai pastebejau, kai supyksta eina i kampa ir lupineja, kramtineja nagucius, itariu cia is pykcio taip jis daro, o gal jaucia apsiraminima koki

mano sesers dukra kramtė nagučius ,sesuo nupirko iš AVONO toki laka kramtukams, tai tikrai padejo, greit šio ypročio atsikratė , nes labai jau kartūs tie nagai būdavo

Mano mergaitė irgi kramtė nagus, skaičiau daug literatūros ir ten rašoma, kad vaiką kažkas neramina , jis kažko nepasako arba yra labai jautrus.Aš daug kalbėjau su ja ir nusprendėm, kad labai gražu, kai nagučiai nenukramtyti.Vaikui sutvarkiau nagučius(padariau manikiūrą) per atostogas juos palakavau laku kuris jai patiko.Sutarėm, jei jau nagučiai nulakuoti juos reikia saugoti.Manau mums tai ir padėjo.Sėkmės.