Vis niekaip negaliu normaliai pradėti dirbti. Pirmą vaikutį kai pasigimdžiau tai mokiausi universitete. Liakas prabėgo kosmiškai greitai
Na as cia ta negera mama kuri vaika 5 men mociutei paliko ir issejo dirbti. Tiesa, as irgi dirbu mokykloje. Kadangi kruvi pries gimdyma turejau normalu tai paprasciausia nesinorejo, o ir finansikai neapsimokejo namie sedeti. Be to ir sugrizti sunku, bent jau i ta pati kruvi gauciau 18 pam ka su jom veikti ( teisingiau su atlyginumu), gi cia asaros... O dabar jau mano pilietis zygiuoja i darzeli...
Jei antras vaikiukas atsirastu nezinau... gal nedirbciau, nes pakankamai sunku buvo...
As tai irgi namuose sedziu, nes kai buvau sugalvojus eiti dirbti i nauja darba, paskaiciavom, kad aukle kainuos tiek pat, kaip ir mano atlyginimas (700 lt)
na, as ir dirbu ir auginu vaika
isejau i darba kai vaikui buvo 2.5men. baisu sakot, ir man taip atrode, bet darbdaviai gailestingi, isleisdavo maitint. dabar vaikui 1.6m. ir dziaugiuosi, kad toliau dirbu, nes 5-6val. praleidziu darbe, bendrauju su kitais zmonems, dirbu patinkanti darba, o grizus laukia vaikas, su kuriuo tikrai uztenka ir laiko ir noro buti. aisku gaila tu 400lt i menesi, bet vaikas priziuretas, as toliau tesiu savo rezidentura... kai iseinu is ryto i darba, vaikas priima taip kaip naturalu dalyka, nes visada taip buvo, ir nebuna graudziu asaru. pastebejau, kad budamas ne tik su manim, bet ir su aukle, mums isejus i svecius, nesislepia uz mano sijono, o drasiai duoda sveciams labas, eina zaisti su vaikais. mano drauge su vaiku buvo virs 1metu-sake neimanoma kiap ji bijo vaiku ir but viena(t.y. su aukle) bet jei nepadetu tevai su aukle, nezinau ar eiciau toliau dirbt, gal irgi sedeciau su vaiku ir laukciau, kol ateitu laikas jam i darza Pirmo besilaukdama irgi dirbau mokykloje. Kruvi irgi turejau nemaza. Pasigimdzius po metu gryzau dirbti,bet vel pastojau. Dabar auginu savo ziogus pati it ne kiek del to nesigailiu. Gryzus mokyklon dali pinigu atiduociau auklei,mokeciau uz vyresniojo darzeli. Paskaiciavus - nekas ir lieka. Tai ir dziaugiuosi kolkas kad galiu tiginiauti
as isejau i darba, kai vaikui buvo trys menesiai
O as dabar auginu vaikiuka, bet kai sueis puse metu, tai manau kad eisiu i darba pusei darbo dienos, nes turiu tokia galimybe. O ir nebus taip kad kiek uzdirbu atiduodu auklei, tai man ir finansiskai apsimoka o jau ir pati noriu darbo ir veiklos, nes jauciu kad namuose uzsisedejau ir dziustu
as isejau i darba, kai vaikui buvo trys menesiai
As dirbti pradejau si rudeni kai vaikui buvo 1,5 m. Pavasari kai jam bus 2 metukai leisiu i darzeli, o tuos puse metuku maziuka priziuri mano sesuo
Aš prie tų kurios išlėkė dirbti vaikiukui nė metų nesuėjus... Tada tai džiaugiausi nes jau norėjosi veiklos, pakeisti aplinką, o ir dabar nesigailiu, vaikelį prižiūri tėtis (dirba pamaininį darbą) ir močiutė. Taigi finansiškai tikrai apsimoka.
Tiesa nesenai buvau atostogų...paskui taip sunku buvo grįžti, atrodo sėdėčiau ir sėdėčiau su mažium, gal tiek nesirgtų, skaniau valgyt padaryčiau... Vis tam žmogui negerai
Kai auginau pirma vaika,dar mokiaus universitete.Tai to poilsio nuo darbo nei nesijaute.Dabar mazajai 5 menesiai,ir suku galva,ka reiks daryt,kai sueis metukai.kazkaip as paniskai bijau ja palikt auklei,atrodo svetimas zmogus,ka gali zinot kokia ji.Beje,irgi dirbu mokykloj
Na as irgi sedziu namie ir auginu suneli jau 1 metai ir 9 men. man atrodo,kad vaikui nera geresnes aukles kaip pati mama. Na is pat pradziu kai pasigimdziau tai tikrai sakiau kad namie su vaiku sedesiu tik iki metu,bet taip isejo,kad aukles neradom,mociute isvaziavus (uz atlanto) kita mociute kitam mieste,tai va ir sedziu sau namie ir auginu suneli.I darzeli gaila dar atiduoti,nes tenai absoliuciai pastoviai visi serga,vel nedarbingumo lapeli imk......darbe tuoj visi nepatenkinti.......
Na o pats mano vaikas tai labai drasus,su visais zaidzia kur benueitum,na ir siaip megsta buti kompanjoj
As pirma vaika beveik iki treju, su trumpais islekimais padirbeti, auginau pati. Dabar net nebuvau jokiu atostogu isejus. Tai laikas kaip gerit bega, sakes
mums jau metai ir 4 menesiai, gal reiketu eiti i darba. Bet visai nesinori, labai bijau palikti savo mergyte kokiai nors auklei. Labiausia tai mane bara manomama, liepia i darba eiti, sako kad jau uzsisedejau
Na man ir problema su darbu. Kai vaikeliui sueis metai, mano sefe nori, kad sugrizciau i darba. Ir kaip ti ant vasaros
Pirma vaika auginau pati iki 3 metu, o maziukui buvo menuo kai isejau i darba.Didelis skirtumas
Išvada: pasirodo mokytojoms lieka vaikutį augint iki triejų metelių. Jei gerą darbą turėčiau ir finansiškai apsimokėtų, tai būtinai dirbčiau, nes jau tikrai užsisėdėjau namuose. O ką veikt tuos tris metus???
Hmmmm,na nezinau,namie jau sedziu 5 metus
Kaip prastumt laika? As nusprendziau, kad jo neprarast veltui, tai bent jau mokytis, del to istojau i magistrantura, ir pasiemiau atostogas is darbo iki metu, reikes - dar prasitesiu. Kadangi turiu daug aukliu namie, tai yra kam palikt kai paskaitos ar kiti uzsiemimai.... Is namu gan daug iseinu, nors skaitosi kad "auginu vaika"...
Taigi, "auginu vaika", bet kad nedirbu....
As tai "kalt" pinigeliu isejau po metu. Is pradziu aukles neieskojom (musu su vyru darbai pamaininiai), bet po menesiuko stogai pavaziavo nuo "dvieju" darbu, tai dabar su maziuku paliekam jo seseri. I darba is pradziu nelabai norejau, bet dabar netgi dziaugiuosi istrukus is namu i zmones
Dirbti užsinorėjau, kai mergytei dar nebuvo 2 metukų. Pajutau, kad noriu naujos veiklos; kaip tik ir maitinimas krūtimi ėjo į pabaigą. Taigi susiradau darbelį vieną dieną per savaitę; laikraščio redakcijoje: daug žmonių, jaunas kolektyvas - tik spėk suktis. Mergytė darželyje irgi greitai priprato, džiaugiasi, kad daug vaikų ir yra su kuo žaisti. Vakare pilni namai jos čiauškėjimo. Dabar jau dirbu 3 dienas per savaitę, tai tom dienom su vyru pietaujam ne namie (nauja tradicija). Manau, kad jeigu mama laiminga (nesvarbu dirbtų jinai ar namie augintų vaiką), laiminga ir visa šeima.
jei butu salia mano mama, eiciau dirbt nuo 1 mazes metu garantuotai. bet mamos deja salia nera
auginu vaika namuose. Ir auginsiu kiek galesiu ilgiau pati, nes nepasitikiu jokiomis auklemis savo vaiko prieziuros.
Butent "kiek galesiu" -turiu omeny ir nervus ir finansus Kas del prieziuros, tai manau kad mamoms lygiu nera
nuo pirmadienio einu i darba.darbo valandos man labai palankios nuo ryto iki pietu.tuo metu kai dirbsiu vaika priziures vyras,gal kartais anyta
o as darbo ieskausi - i sena niekas nepriims, tai ten dar prasitesiau iki triju metu atostogas, kad pagal knygute nesimatytu stazo nutrukimo, o pati skelbimus vartau.
Dar kaip tik komercijos direktorius pasake, kad jam viena karta apie mane pasiteirauti skambino.
Sunu auginau namie 3metus. Aisku pinigu truko, bet jei buciau isejusi i darba, jam labiau nei pinigu butu truke manes
dirbu nuo kai vaikui suejo 1,5m, ikisau i lopseli ir pirmyn, norejau anksciau, bet kad normalios aukles, t.y tokios kuriai galeciau patiketi savo vaika neradau, tad ir sedejau iki 1,5m
Man irgi tas pats - jau kai išeidavau 2-iem savaitėm poilsio atostogų, būdavo labai sunku susigaudyti grįžus, nes naujienų ir pasikeitimų kasdien būna labai daug, o jau praėjo metai.... jei grįžčiau dabar į darbą, eičiau kaip naujokė į apmokymus kokiam mėnesiui, o po to dar prie manęs sėdėtų žmogus ir stebėtų dar mėnesį kaip aš dirbu....
Aš auginau abu vaikus iki 3 metų ir nė kiek dėl to nesigailiu.Neįsivaizduoju,kaip būtų,jei ne aš,o svetimas žmogus matytų svarbiausius pirmus mano vaiko pasiekimus:kaip pradeda kalbėt,vaikščiot,o jei dar suserga?Ir mokslai jiems gerai einasi,pradėjo skaityti nuo 4metų,nes pati su jais užsiiminėjau,ir bendravimo įgūdžių jiems netrūksta.Juk auklę gerą surasti problema,savo kailiu įsitikinau,kad žymiai geriau samdyti jauno amžiaus,nes pas seną močiutę vaikas klykdamas nesileido vedamas,matyt,senam kantrybė ne ta,pabara.Žodžiu,į darbą eik,jei tai tikrai apsimoka finansiškai,nes tokie laikai...
Nu, nezinau, Alma, man tai kantrybes truko namie sedet - vos iki 1.8 m iklaukiau. Buciau ir anksciau isejus dirbt, tik va darbo neradau.
Islepinti tie tavo vaikai.
Aš planuoju 1 metus lialkai save visą skirti, o paskui ir vėl pulsiu prie darbų, stosiu į magistrantūrą ir etc...
Atrodo aš būsiu su didžiausiu stažu "sėdėjimo"jau 10 metų.Labai serga vaikai ,iš to ir seka visa eilė todėl...Visom patariu ,nuoširdžiai ,tik neužsisėdėkit. Nesvarbu kiek lieka iš to atlygynimo,pačios liksit sveikesnės ,linksmesnės ir t.t. Nors tame yra ir pliusų ,bet tik vaikams,jie pas mane daug ką gali lankyti (dirbu už vairuotoją),skaitė ir rašė dar nelankydami mokyklos ir t.t.
As dabar kaip tik turiu spresti ka daryti: pirmadieni ejau i darba rasyti prasymo atostogoms iki metu, o sefe man sako-as iseinu is darbo-ateik i mano vieta
As labai myliu savo darba, be to ir finansiskai apsimoka, o vaikelis bus priziuretas tevelio, mociutes ir mamytes (vakarais)
Aš visai neseniai prasitęsiau atostogas iki kol vaikui sueis 3 metaukai. žinoma negaliu sakyti, kad aš nenoriu į darbą, atvirkščiai, noriu ir net labai, nes tas sėdėjimas namuose kartais jau net vargina, tačiau širdis neleidžia savo vaiką palikti kokiai auklei ar leisit jį į darželį. dabar pats tas metas, kai sūnus visko tiek daug išmoksta, tiek atranda ir aš noriu būti kartu su juo, noriu jam rodyti pasaulį pati.
as tai kai buvau nescia visiems sakiau kad su vaiku busiu iki treju metuku bet stai jau praejo vieni metai pasirasiau dar darbe iki treju bet manau kad po puses meteliu eisiu nutraukti tada vaikuciui bus pusantru meteliu ir galesiu vesti i darzeli nes jau pabodo namuose sedeti ir nieko nevikti
Labai laukiau, kol iseisiu gimdymo, po to vaiko prieziuros atostogu (parasiau iki 2 m.), nes jau buvau pavargusi nuo to darbo - darbas pamaininis ir taip jau maniau, kad siame darbe uzsisedejau, nes kiekviena diena tas per ta pati. Prabegus metams, jau norejosi veiklos, nes truksta bendravimo, pastoviai su vaiku, vyras savaitemis komandiruotese nuo pat vaiko gimimo, anyta retai padeda, o savo mamos neturiu. Jau nuo birzelio planuoju vaika leisti i darzeli (jam bus 1m 10 men), po truputi pratinsiu, kol gales pasilikti visa diena. Nutariau pratesti iki 3 m. atostogas, nes grizti neiseis, nera kam vaiko priziureti, pasiimti is darzelio, dar ir naktines pamainos - tikrai jau ne man
Jaigu galečiau atsukti laiką atgal, tai auginčiau vaiką iki 2m.
Kai vaikui buvo 9mėn. įstojau studijuoti neakivaizdinį VU, labai noriu aukštojo išsilavinimo, birželį jau baigsiu. Taigi reikėjo pinigų už mokslus susimokėti. Savo vaiką pradėjau pratinti prie darželio nuo 1m., vesdavau pusei dienos. Nuo 1,3mėn. jau pradėjo eiti normaliai - visą dieną. Sūnui daržas patiko, neverkdavo paliekamas. Bet užtekdavo, kad koją apsikabina ir jau širdį spaudžia. Mažulis pradėjo sirgti (kolektyve bacilų daugiau), kol namie auginau apseidavom tik su sloga. Man darbo vietos nelaikė Po vasaros vėl blogas darbas, tada 4 mėn vėl laikinai, nu vieu žodžiu per 1,5mėn. dirbau 7 darbo vietose, klaiku
Dar esu namie
Darbo salygos suprastejo,kruvis padidejo+naktines,vaikas namie arba darzely Kol dar yra galimybiu tai busime namie QUOTE(Jūratė Čiakienė @ 2004 02 06, 12:16) dirbu, o kaip norėčiau auginti pati
na jeigu rasciau gera aukle uz 400lt tai gryssiau i darba, bet manau tai nerealu
vaikus auginau iki 2 metu pati kai susirgdavo biletenius imdavom pakaitom su vyru koks skirtumas ar iki 3 metu auginsi ar iki 2 juk susirgus nepaliksi vieno namie, o tiketis kad vyresnis maziau sirgs tai beviltiska
Na, nedirbu, auginu vaikučius. Tik prieš savaitę savo noru negrįžau į darbą po vaiko priežiūros atostogų, nutariau dar metus pabūti su mergaitėm.
nedirbu ir as auginu mergikes rudeni didziajai jau ikimokyklinis tai nori nenori leisiu o mazajai 2 metukai rugseji ir bandysiu leisti i darzeli su darbu tai nzn kaip bus bet tikrai noreciau pradet dirbt bent puse dienos...
diagnozė - chroniškas nėštumas. darbovietė - namai (3 etatai)
Nedirbanti,kolkas dirbu kaip ir dauguma mamos darba
iki metuku nedirbsiu.po pirmagimio tiesiog verziausi i darba /grizau po metu/kadangi jis buvo baisus zliumba
man į darbą grįžti neapsimoka, nes beveik visas atlyginimas sueitų auklei, man pavalgymui (dirbu miesto centre), važinėjimui į darbą. O juk dar auklė pas mus namuose valgytu. Žodžiu iš viso to liktų koks 100lt geriausiu atveju.. tai juk tas pats kaip nedirbti, o be to, ir pati vaikiuką prižiūrėčiau. kažkaip nenoriu į darbą, man gerai namie, labai noriu matyti savo mažulį augantį
mano mazoji iszygiavo i darzeli budama 1,8 metuku.pirmus du menesius dar nedirbau ,ziurejau kaip seksis,bet kadangi viskas buvo kaip ir nablogai,tai pradejau dirbti.vienintele blogybe yra ligos,kai suserga tai nors nusissauk,laisvu darne neduoda,su biuleteniais geriau jau nesirodyk,tai taip ir lakstau.sesta i darba iki 8 padirbu,lekiu namo.po pietu,kai jau sunus namie,vel lekiu i darba.karatis vyras pasiima kokia laisva diena,pas ji siuo klausimu geresnes salygos.
Turiu gerą išsilavinimą, gerą profesiją, netgi buvau sulaukus naujo įdomaus darbo pasiūlymo (dukrytei buvo 11 mėn.), bet po ilgų svarstymų, keletos pretendenčių į aukles pokalbių, jo atsisakiau ir likau namie. Nė kiek dėl to nesigaliu. Džiaugiuos, kad kasdien galiu daug laiko praleisti su savo mažule, dabar pats įdomumas prasideda, jie gi mažučiai stebūkliukai
Rutina nespaudžia, juk yra Supermama, nauji draugai bendraamžiuose ir dar nedidelis versliukas |