Tai va, o buvo taip, neštumas buvo labai geras, iskyrus tuos tris mėnesius kuriuos pykino nezmoniskai, del to teko net ligoninėj paguleti.
Taigi ekoskopas parode, kad gimdymo data nusimato spalio 13 d., kaip dabar atsimenu, kad man nelabai patiko skaicius 13, todel visa nestuma sprendziau klausima kaip cia ta 13 d. aplenkus

, ir kaip jus manot, man pavyko, nors tikrai neesu prietaringa. Mano angelukas visiskai nesiruose palikti mamos pilvelio, spalio 11 d.(tai buvo pirmadienis) apziurejus ekoskopu ir pasiklausius vaikelio sirdies tonusu paaiskejo, kad gimdos susitraukimu nematyt, vaikelis nesiruosia ateiti i pasauli

, bet del vandenu nepakankamumo gydytoja pasake ,kad sia savaite butinai turesiu gimdyti, kas idomiausiai tai ji liepe issirnkti data, kada mes norime kad vaikelis gimtu, ot buvo galvosukis, kada gi ta vaikeli gimdyti, gal 14 d., o gal 15 d...galu gale nusprendeme, kad kuo greiciau tuo geriau
Taigi 14d. as 8 val. as ligoninej. Apie 9 val. nuleido vandenis, iskart pradejau jaust saremius, buvau pasiryzusi gimdyti su epiduriniu nuskausminimu, nes buvau prisiklausiusi kaip skausminga gimdyti ir kaip baisu tai yra, laikas ejo nezmoniskai greitai, apie 12 val. pasikvieti gydytoja apziurai (paziureti kiek atsidares kaklelis) ir padaryti epidura, nes man jau buvo labai "SKANU"

ir isgirdau as siuos zodzius:"Oiiii, atsidarymas tiek ir tiek (nepamenu kiek sake

) tuoj gimdai jokiu epiduru tau nereikia". Gryzau i palata, palaukiau kol dvi mamytes pagimdys ir mano eile ateis.
taigi 12.38 val. laikiau savo biciuka ant ranku.
Tiesa pamirsau pasakyti, vyras gimdyme taip pat dalyvavo, nors pries tai nelabai norejo, o po to labai dziaugesi, jam patiko ir sake antro vaikelio gimime dalyvaus taip pat
mano berniukas gime didelis: svere 4,612, o ugis 52 cm.Ta savaite jis buvo pats didziausias vaikas toje ligonineje