Labutis!
Cia paskaiciau ir atrodo, kad viskas grazu ir nuostabu. Bet mano gimdymo istorija kitokia. Nors as gimdziau beveik pries 4 metus, bet atsimenu viska taip, kad tai butu atsitike tik vakar. Matyt, todel ir bijau antr karta pastoti
Kai suejo 7 menesiai ir as myledamasi pajutau astru skausma, nesupratu, kad tai gali buti saremiai. Praejo menuo ir mes nuejome pas gydytoja, pas kuria ruosiames gimdyti. Man jau lygiai 35 savaites. Ji pasiziurejo ir sako, kad cia jau kaklelis atsidares 3 cm ir kad dar, pvz, po klizmos galima iskviesti gimdyma. Bet kadangi vaiko plauciai formuojasi paskutiniai, tai dar reiketu palaukti. Pagulde i ligonine. Po 2 dienu man prasidejo dipresija ir mane israse. Turejau gimdyti geguzes 28. Atejo ta diena, o as vis dar nieko ypatingo nejauciau, tik kazkoki maudyma pilvo apacioje ir siap kazkaip negera buvo. Susitariau su gydytoja, kad geguzes 30 po pietu pasirodau pas ja ir mes iskvieciam, pradedame gimdyti, t.y. padarome gera klizma ir viskas turi prasideti. Geguzes 29 vakare nuejau miegoti, bet jau 00.10 prasibudau nuo saremiu. Vaziavome i ligonine, atvare ir mano gydytoja. Jau buvo beveik 5 valandos nuo saremiu pardzios , o kaklelis kaip buvo pries 2 menesius atsiveres 3 cm, taip ir liko. O man baisiasiai skauda, ypac desini sona. Tada pasitarus su vyru nusprendeme daryti epidurine nejautra. Subego seseles, pastate laselines (nes siuo atveju riekia). Bet man vis tiek labai skaudedjo desini sona. Tad jie padidino nejautros doze. Atsijunge mano kojos. Pabandziau atsisesti ant tokio pripuciamo kamuolio, bet pradejau kristi, gerai vyras pagavo. Tada per 2 valandas visiskai atsivere kaklelis, bet man vis dar nezmoniskai skaudejo desini sonas. Daktarai apake (taip greitai!!!)Apie 9 ryto pradejo tikrai gimdyti. Turejau stumti, jauciau saremi, bet nebeturejau jegu stumti. Tada kazkaip is vienos issprudo 2 kateteriai (state laselines pries darant epidurine nejautra). As dar ne pagimdziau , o jau visa guliu kraujuose. Stumti jau nebegaliu, liko dar keli stumimai. As atsijungiu, o daktarai saukia "Ji uzmiega". Dave man kaz ka pauostyti. Paskutinis stumimas, maksties prakirpimas, ir vaikas gime; tik visas violetinis, kol nesurieke. O mano vyras tai buvo soke. Stovejo salia ir negalejo nei zodzio pasakyti.
Ziuriu, cia viska gana svelniai aprasiau, bet daugiau gidyti nenoriu.

aprasiai normalu gimdyma, kuri as jau po savaites pamirsau ir noreciau antro.
turetu antras greiciau gimti, nesinervuok ir jei yra toks noras tai ir pastok

Niu galima ir taip pasakyti
Po epidūro kojos visom nutirpsta jei ką - mano pirmasis gimdymas buvo stipriai komplikuotas - ir ką, - kai po mėnesiuko teta paklausė "na, prisikentėjai?" per daug nemastydama pasakiau, kad tai jau visai nebesvarbu Iš tikrųjų taip ir buvo...dėl antro nėštumo aišku jaudinausi (visos jaudinasi - ypač kai jau to "saldumo" paragavę... Na bet pasiryžom tam antram lėliukui ir tiek, o šiandien tuo grožiu atsidžiaugt negalim

Ale jau tikrai Tik prigasdinsi vargses nestukes Nebijokit , mielosios, ne taip viskas baisu, kaip cia piesia O vaikiukai daznai tik gime violetiniai buna. Pabandykit jus pro orlaide i lauka islysti Pirmo pati nepagimdziau, dare Cezari, bet po antrojo gimdymo, tai gulejau palatoj isisiepus iki ausu ir galvojau, kad dar gimdyciau ir gimdyciau

Tiesa, po geros klizmos gimdymas tikrai neprasideda o va nuo : gali...

Skauda, žinau, bet tavo istorija ne pati baisiausia

Sutinku, istorija visai nebaisi, bet baisių istorijų geriau ir nepasakoti... Todėl apie savuosius gimdymus ir tyliu, nors "mediciniškai" gal ir nebaisūs, bet patys gydytojai savo nežmonišku elgesiu atgrasė nuo vizito pas ginekologus dešimčiai metų.

Ir as nematau nieko baisaus. Ir epidurine gavai, ne taip kaip man jos nedave, nes buvo pasakyta, kad vien uz vaistus tureciau 200 Lt sumoket, o is kur dar anesteziologa gaut? Nors kazkodel Vilniuj epidurinis tuo metu nieko nekainavo ir ji net siulydavo, kiek man pasakojo. O as net isprasyt negalejau. O kadangi is zverisko skausmo vemiau kas 3 min. (o valgius nieko nebuvau), tai gavau morfino doze. Antraip man butu buve sakes. Daktare net akiu nerode tuo metu, tad...
Ai, zodziu jei norit pasiskaitykit temoje "Kur gimdyti Panevezyje" (ten 30 psl. rasiau, #351 zinute berods). Ten stengiausi neissiplest, tad visu smulkmenu labai nerasiau, bet ir tiek uztenka vaizdeliui susidaryt.

Na man darė epidūrinį nuskausminimą tai kojos nenutirpo Vaikščiojau sau, ant kamuolio šokinėjau, o per sarėmius pilvą maudė truputį kaip per mėnesines.Tik va kai jau prasidėjo tas didysis gimdymas, tai jau nuskausminimo nebegavau Bet ten to skausmo buvo gal 20-30 min.
Pagimdžiau ir iškart pasakiua - galėčiau dar kartelį gimdyčiau
Na bet aišku būna ir tikrai baisių ir sunkių gimdymų.Kaip sako VISKAS GERAI KAS GERAI BAIGIASI

nuo epidurinio kojos neturetu nutirpti - jeigu nutirpsta, reishkia, kazhkas blogai padaryta... beje, del to, kad epiduras buvo prastai padarytas, galejo ir shona skaideti - nusiskausmino tik viena puse...

o shiaip, labai dazhnai "baisumas" priklauso nuo pozhiurio. mano pirmas gimdymas buvo komplikuotas, bet kad jis toks buvo suzhinojau tik po savaites gryzhus ish ligonines namo - kai perskaichiau ishrasha

O man nutirpo...abu kartus. Laukė kol tą pajausiu ir sakė, kad taip turi būti - gal tai priklauso nuo nuskausminamųjų dozės ...nežinau. Po antrojo (nors epidūras buvo darytas planuotai Cezario pjūvio operacijai) kojų išvis kurį laiką nejaučiau Ir padaryta viskas gerai buvo , nes su tokiais galimais pojūčiais kaip normaliais supažindino dar prieš pasirašant sutikimą dėl nejautros darymo Tiesa pirmuoju atveju vaikščioti ir net ant kamuolio sėdėti galėjau, nežiūrint kutuliuko kojose . Be to stuburas tiesiogiai susijęs su kojomis, todėl nieko čia nuostabaus

sutinku su tavim

Žinai kai aš sakau : viskas pasimiršta, o vaikai lieka

Todėl nors ir labai skaudėjo visai nebijau dar 2 kartus gimdyti

Sėkmės ir tau

Viešpatie, 7 valandos su epidūru - čia baisu? Čia kurortas Tik vargšėms nėščiosiosms gąsdint...

Aš mažiuką gimdžiau per tiek pat be jokių epidūrų... Aš tiesiog prieš epidūrus Tai net neturiu apie ką istorijos rašyt Šnai šnai - i vyskas O vyras mano buvo ne tik kad natūralios spalvos, bet tuo pat metu mane prižiūrėjo masažavo šokinėjo, ir neatsitraukdamas nuo gamybos maloniai juokavo su daktarais O po to, kadangi viskas baigėsi pusę septynių, grįžo, nuvežė vyresnėlį į darželį ir ramiausiai išėjo į darbą... Net nepavėlavo

laba,

uzjauciu ir manau kad suprantu tave. Man teko su girtais gimdyt...

RenataR, o kur Tu gimdei? Lazdijuose? Juk Druskininkuose nėra akušerinio?

AŠ TAI PRIEŠ VISOKIUS EPIDURUS, NA AIŠKU NEBENT CEZERĮ DARO, O ŠIAIP TAI MANAU VERTA PAKENTĖT, BENT JAU ŽINOSI, KĄ DARYT, KAI REIKĖS STUMT. MANO GIMDYMAS BUVO LENGVAS, JEI NESKAIČIUOSIM 14 VALANDŲ SĄREMIŲ O ŠIAIP TAI VISKAS ČIKI

Viskas pasimiršta, o vaikai gyvenimo džiaugsmas, tad kuo daugiau gerų gimdymų.

Pasimiršt, tai visiškai nepasimiršta. Aš po pirmojo net dešimties metų pertrauką padariau ir gimdymo bijojau kaip velnias kryžiaus. Kai tik vėl pastojusi apie tai pagalvodavau, vos ne isterija prasidėdavo - mat pirmasis gimdymas nebuvo iš maloniųjų.
Tai antrąją savo kleckytę gimdžiau su epidūrine nejautra. Ir dabar, kai iš patirties galiu palyginti abu gimdymus, niekada nerizikuočiau gimdyti natūraliai. Kam kęsti tą skausmą, kuris taip išvargina, kad po gimdymo rankos su šukomis iki plaukų pakelti nebegali, nekalbant apie veido spalvą ir kt. dalykus (net prisiminti nenoriu).
Po savo antrojo gimdymo visai nebuvau pavargusi, buvau kupina jėgų, energijos ir labai džiaugiausi savo mažuoju stebuklu (mat džiaugtis jėgų užteko). O ir mažoji gimė ramesnė, be stresų ir dabar auga labai rami.
Taigi džiaugiuosi "surizikavusi" gimdyti antrą kartą, nežiūrint į pirmojo karto košmarus, nesigailiu, kad pasirinkau epidūrinę nejautrą, taip pat labai džiaugiuosi savo mažąja Pupa ir jai nuolat dainuoju: "Kaip gerai, kad aš tave turiu, Pupa", o ji visuomet į tai atsako plačia nuostabia šypsena.

. Kam kęsti tą skausmą, kuris taip išvargina, kad po gimdymo rankos su šukomis iki plaukų pakelti nebegali, nekalbant apie veido spalvą ir kt. dalykus (net prisiminti nenoriu).
Po savo antrojo gimdymo visai nebuvau pavargusi, buvau kupina jėgų, energijos ir labai džiaugiausi savo mažuoju stebuklu (mat džiaugtis jėgų užteko). O ir mažoji gimė ramesnė, be stresų ir dabar auga labai rami.




O vat kažin ''priešepidūrininkės" pas stomatologą irgi atsisako nuskausminimo paslaugų vardan troškimo pajusti visą "kaifą"... Čia jau man sado-mazo kvepia...

Odetux, na neatsisakau pas odontologą tik kad jam ramiau būtų ir paprasčiau O epidūro nedariau ir nedarysiu normalaus gimdymo metu vien todėl, kad nenoriu gauti ligoninės infekcijos pagimdžiau du be nuskausminimo ir trečią pagimdysiu (tikiuosi), nes reikia gimdymui pasiruošti, tuomet ir skauda ne taip, o gal kitaip

jau praejo metai, kai gimdziau Mazylio gimdymo namuose Kaune. dabar jau viskas gerai, sunelis sveikas, gerai auga, taciau, kai atsimenu ta laika, kai gimdziau, negaliu tokie negeri jausmai uzplusta, toks kirminas dar ten mane griauzia, nu negaliu pamirsti ir atleisti. visa niestuma pravaiksciojau su gresianciu persileidimu, gydytoja, pas kuria lankiausi planavo man daryti Cezari, nes esu turejusi gimdos operacija pries 5 metus. vandenys nubego man netiketai, dar buvo 38 savaites niestumo. ir kas keisciausia nubegus vandenims gimdymo veikla neprasidejo. buvo naktis. mano gydytoja, kuri planavo gimdyma Cezario budu apie operacija net nekalbejo, gal tingejo, juk naktis vis delto...na,nezinau. nubegus vandenims t.y. bevandenej busenoj mane pralaike 12 valandu. po skatinanciu lasalines pagimdziau berniuka, kuris jau buvo gerokai pameles. tada ir prasidejo... isnese vaikeli i inkubatoriu pastebeti kuriam laikui, paskui atnese man ir viskas, nepaaiskino ka jie to stebejimo metu mate, sveikas jis ar ne. na, jei nieko nesake , tai as padariau isvada, kad jis sveikas, bandziau maitinti, bet jis man toks keistas iskarto pasirode. labai daznai kvepavo ir nosytes sparneliai buvo labai issiplete, toks vaizdas, kad jam sunku buvo kvepuoti. atejus gydytojai vizituoti i palata as pasakiau, kad vaikas sunkiai kvepuoja. gydytoja nepriejo atidziau pasiziureti, man pasake, kad jis turbut "kakoja" ir dar as ji per siltai apklojusi. taip visa para as neprisisaukiau pagalbos Mažylio gimdymo namuose! kas tik ateidavo i palata ir seseles ir akuseres ir gydytoja, niekas i vaika atidziai nepaziurejo! atejo rytas (as dekoju vienintelem Dievui, kad mes to ryto sulaukem gyvi!!!) ir vel atejo gydytoja, na si karta paklause plauciukus ir ... vel nieko neisgirdo (suprantu, kad buna, jog karkalai plauciuose nesigirdi, bet kad vaikas kvepuoja 120 kartu per minute, kai turi kvepuoti 35-40 kartu per minute ir kad ikvepus tarpsonkauliniai tarpai idumba baisiausiai, tai kazka gydytojai turi pasakyti ar ne???) taigi as ir tai gydytojai pasakiau savo nuogastavima, kad sunkiai vaikas kvepuoja, ji tada liepe seselei isvalyti mano vaikui nosyte ir viskas... as tada tos seseles paklausiau, ar tai yra normalu, kad vaikas taip kvepuoja? ir tada ji vienintele! atidziai pasiziurejo i mano vaika, aciu jai uz tai labai, ir pamate kad vaikui negerai, tada mano berniuka issinese i inkubatoriu, padare tyrimus ir tada pasidare viskas aisku - igimtas plauciu uzdegimas. tada mes islekem i Kliniku reanimacini. klinikose pragulejom menesi laiko. skaudu dar ir tai kad Mazylio gimdymo namu medikai mane kvaisa laike, nes kliniku reanimacijai jie perdave, kad liga pasirode ne iskarto, o tik sekancia diena!!! suprantu, jie tiesiog gelbejo savo kaili. liga pasirode iskarto, bet nezinau, del kokiu priezasciu, jie to nepastebejo,ir baisiausia, kad i mano nuogastavimus jie ziurejo pro pirstus, (sakydavo, "mama neissigalvok, viskas cia gerai"ir iseidavo is palatos taip ir nepasiziureje normaliai ) jei as nebuciau prisisaukusi pagalbos pati, tai nezinia, kaip butu ir pasibaige...vaikas sirgo jau ka tik gimes ir niekas to nepastebejo ir net nesistenge pastebeti, kiek as beprasyciau. kiek naujagimis gali isgyventi be gydymo sirgdamas plauciu uzdegimu...? tik kelias dienas...baisu, nesaugu...Nesakau, kad specialiai dare mums blogai, bet kad neatidziai, neatsakingai ir abejotinos kvalifikacijos gydytojai dirba "Mazylio" gimdymo namuose, tai tikrai, o isleidziant mus is tu gimdymo namu galejo bent atsiprasyti, kad iskarto ligos nepastebejo, bet ne kurgi medikas niekada savo kaltes nepripazins, bet jie ne tik kad neatsiprase, bet dar man iteike skiepu pasa kuriame buvo irasyta, kad jie dar ir paskiepino mano serganti vaika! zodziu ne tik kad pagalbos nesuteike, bet ir skiepus serganciam vaikui suvare! tai va kokia mano istorija... atrodo jau viskas gerai isgijom, augam gerai, jau tiek laiko praejo, bet kai prisimenu sia istorija, taip sirdi suspaudzia...

jauciu kad tapus nesciai siu straipsniu neskaityti, nors jauciu visvien butu smalsu suzinoti kas ir kaip per tuos gimdymus vyxta bet didesni dziaugsma juk suteikia jau isvyde pasauli mazyliai

Gimdymas gulint ir gimdymas atsitupus skiriasi, kaip diena nuo nakties...sakau is savo patirimo....

Skirtingai visoms buna.. Net tai pačiai moteriai pirmas ir antras gimdymai gali labai skirtis.

O as tave labai uzjauciu, kad taip nugasdino tas gimdymas. Tikiuosi, kada nors atsigausi (psichologiskai).

Kiekviena skirtingai reaguojam i skausma, kiekviena skirtingai galim "pernesti" ir gimdyma. Maniskis irgi buvo sunkus, saremiai vargino 3 paras, veliau nuleisti vandenys, neatsidarinejantis kaklelis, epidurinis (kaip rojus po 3 paru kanciu), ruosimasis cezariui, bet po to sugebejau per 1.5 val. pagimdyti pati. Man nuo viso to buvo uzkilusi temperatura, vaikutis del to irgi gime su 38 laipsniu temp. Suplyses kaklelis, prakirpta tarpviete. Po 16 paru gimdos valymas... Nesaldu, bet noriu vel buti nescia, nors pagalvojusi apie gimdyma oi kaip nupurto Ne del to, kad skauda, ne... Mane jau pagavo noras tureti dar viena maza leliuka
, kuris stipresnis uz baime ir pries ja as tiesiog uzmerkiu akis...
Tikiu, kad ir tau atejes noras tureti dar viena maza zmogeliuka istrins slogius prisiminimus apie gimdyma, kad ir koks jis baisus ir sunkus buvo.

Suplysusios , nesijauskit vienisos:) as irgi gavau po gimdymo 7 siules, o po 2 savaiciu plysau dar karta (jei galvojat, kad neiskentejau ir puoliau myletis, tai labai klystat, tiesiog bandziau pakelti vaika su vezimeliu...), bet jau antriniu siuliu nebedare, kol kas praejus 2 metams atrodo viskas gerai, ir vyras patenkintas

Na va, rašei, kad daugiau gimdyti nenori, bet matau labai gražią liniuotę, bylojančią apie dar vieną kleckiuką Lengvo tau vaikščiojimo, o svarbiausia lengvo ir gražaus gimdymo linkiu.

na kiekviena musu jaucia skirtingai skausma, gal kada ir panoresi antro

Nu tikrai, o kas cia baisaus? Gal baisesnis buvo poziuris i gimdyma, o pats gimdymas visai nebuvo jau toks baisus
Skausmo juk beveik nejautei, gimdei su epidiuru

Man atrodo, cia labai nuo nusiteikimo priklauso As kai gimdziau, zinojau , kad turi skaudeti, ir kazkaip i tai nereagavau, kad kokia as vargse, gimdau be epidiuro, man skauda, kaip baisu, niekada nebegimdysiu...

Gal tikrai, geriau kitoms ir negimdyti

labai skauda ir man labai skaudejo, o pries keturiolika metu niekas jokio epiduro nesiule, tai visa skausma jutau naturaliai net akyse temo neduok dieve tai pakartot.
Gimdziau gana greit, paskui mane dar viena lauke eiles, tai kai pavare skatinanciu, tai suplysau ir prakirpo. Nuo pirmo saremio iki gimdymo praejo vos 3 valandos.
Bet po 10 metu labai norejau leliaus vel, tai iskart tariausi su gydytoja operacijai, na ir visai gerai buvo.

Kažkaip berašant visi baisumai dingo, atrodo paprastas gimdymas, bet matyt visoms savas skausmas pats baisiausias.

Visiskai normalus gimdymas Tik vienai jis lengvas atrodo, o kitai sunkus

MAnau kad tas gimdymas nebuvo toks jau ir baisus- galbut paciai taip atrodo nes dar neturi su kuo palyginti. As gimdziau be jokiu nuskausminamuju, o gimdymas ilgas, be proto varginantis bet nesakau kad baisus - o skausmai ir nemalonumai lab greit pasimirso...Na ir visu svarbiausia- ta procesa vainikavo sveikas vaikelis

kiuek gimdymų , tiek skirtingų istorijų ..ir tikrai nereiškia, kad taip bus ir kitą kartą Man pirmą sykį buvo viskas ok, antrą jau ...nebe Bet išvadų dėl trečio dar nedaryčiau... Tau linkiu sėkmės

Kiekvienas gimdymas yra kitoks. Nereikia galvoti, kad taip bus ir kita karta. Reikia tiketi, kad viskas bus gerai. O bus, kaip bus.

Visai cia nebaisu Balionas mamai

nu manau aprasei eiline gimdymo istorija, tik kiekviena ta skausma skirtingai pernesa, manau buna ir blogiau. Linkiu, kad kuo greiciau visos blogos emocijos pasimirstu, ir uzsinoretum antro leliuko

As puikiai suprantu, kad nesinori antra karta gimdyti. Kodel mes turime kesti sitokius skausmus vel ir vel? Suprantu, kad nereikia gasdinti nesciu moteru, bet faktas yra tas, kad gimdymas nera malonus dalykas. Ir nors manasis truko apie 10-15 minuciu, as vis tiek antro leliuko nenoriu... Nes antra karta gali taip ir nepsisekti...

na nezinau man cia labai normalus gimdymas atrodo. Nes nezinau ka kalbet apie toki kaip mano gimdyma tada jei sitoks yra baisus. Kai 24val. prasiraiciau tuokiuose skausmuose, kad vos ne ligonines sienom lipau, verkem su vyru abu gimdymas irgi dievuliau svenciauses maniau sutruksiu, suplysiu ir isvis is manes nieko neliks, beeeet as sakau, kad buvo ne baisus gimdymas mano o na nelengvas tik, ir beje skausmai ir visas patirtas blogis pasimirso vos gime dukryte ir paeme ja ant ranku, nes po pusvalandzio iejusi sesel paklause na kaip dabar skauda? o as juokiausi ir sakiau baikit o kas nors cia buvo

ojei

bet kaip visada ir visur buna nenumatytu atveju ne pagal plana