visiskai pritariu gamtos neapgausi reikia ne nsavo igeidziu ziureti - o vaikucio sveikatos.

Oi, Brangiosios, per kokius rozinius atvejus jus zvelgiate i gamtos desnius ir naturaluma!
Svarbiausias gamtos desnis, kuris leidzia gyvybei prisitaikyti ir tobuleti yra naturali atranka. Kazkodel ji pamirstate. Norite naturaliu salygu be gydytojo isikisimo, bet simtaprocentinio motinos ir vaiko isgyvenamumo bei sveikatos. Tai nenaturalu. Gamtoje niekad neisgyvena visi jaunikliai. Tad apie koki cia naturaluma kalbame?

Teoriskai tai imanoma. Jei nera komplikaciju ar kokiu padidintos rizikos bukliu, tai Jusu pageidavimu Jus gali isleist namo. Aisku, reik nepamirst vakcinaciju ir vitaminu. Tik kad nezinau, ar praktikoj kas nors tai taiko. Gal... bet tikrai dziaugsmo del tokio pasirinkimo nedemonstruoja, nes bijo, kad veliau issivyscius komplikacijoms kaltinsite, kad per anksti isleido.

Beje, Shantal ir Dange, Jus - tikras tyro oro gurksnis siose diskusijose.

kalbam apie skirtingus dalykus

Manau, kad pats geriausias gydytojas yra tas, kuris nesikiša tada, kai nėra būtina, bet yra akylas stebėtojas ir iškilus grėsmei reaguoja operatyviai, taip ir pasiekiamas tas 100proc.

Taip ko gero ir yra, bet tik kad tas stebejimas siais laikais gana invazinis...

Beje, dar vienas dalykas man uzkliuvo pono Odento pasisakymuose. Jis teigia, kad CP budu gimusiu vaiku intelekto koeficientas zemesnis. Tai gal ir tiesa - teko kazkada skaityti, bet tas skirtumas labai nedidelis - iki 5-10 balu. Taciau kaip patyres akuseris jis visai nelogiskai nagrineja priezastis. Jis leidzia suprasti, kad tai - tiesiogine operacijos pasekme. Man zymiai logiskesnis paaiskinimas atrodo, kad tas mazesnis intelekto koeficientas yra pasekme indikaciju, del kuriu CP operacija atliekama:
- vaisiaus hipoksijos, t.y. deguonies trukumo audiniuose, o kaip zinia deguonies stokai jautriausias ir greiciausiai pazeidziamas smegenu audinys,
- vaisiaus augimo suletejimo - suletejus vaisiaus augimui nukencia visu audiniu vystymasis, tarp ju ir smegenu;
- motinos patologiniu bukliu - sirdies ligu, diabeto, hipertenzijos, preeklampsijos ir kt; visos sios ligos daugiau ar maziau sutrikdo placentos funkcijas ir kraujotaka;
- vaisiaus defektu ir igimtu ligu;
- ilgu ir neefektyviu saremiu - jie irgi trikdo deguonies pernasa per placentos barjera ir ilgainiui gali sukelti hipoksija, juk saremio metu matomas vaisiaus sirdies ritmo suletejimas irgi reiskia trumpa deguonies stoka.

Zodziu, nereikia visko pritempineti prie savo teorijos. Be to yra atlikta beveik vienodai studiju, kurios patikimo rysio tarp CP ir zemesnio intelekto nerado. Tas pats ir su autizmu, nes jis taip pat gali vystytis del smegenu pazeidimo, ypac limbines sistemos.

Aisku kiekvienas pasirenka, kuo tiketi.

Arven, o ar būtinas būtent invazinis stebėjimas?

Nebūtinas, tačiau: kuo mažiau invazijos,tuo didesnė paklaidos, interpretacijos, ''žmogiškojo faktoriaus rizika", kita vertus, kuo agresyvesnė invazinės kontrolės taktika, tuo didesnė komplikacijų tikimybė dėl paties invazyvumo.

nemanau kad jis pritempia... dabar labai daznai CP daromas del gimdyviu ivairiu baimiu, del mados, o ne tik del svarbiu priezasciu.

Daromi Bet norint gauti patikimus rezultatus, reikia kaip manoma labiau "išgryninti" lyginamąją grupę ty vaikus gimusius po CP, įvertinant ne tik extra CP priežastis, bet ir daugelį kitų faktorių(genetinius, aplinkos ir tt) galinčius sąlygoti intelekto vertinimų testų rezultatus.

Jei kalba eina apie normalius mokslinius darbus - i siuos dalykus tikrai atsizvelgiama. Juk tam ir mokslininkai.
Va dabar knibinejuosi dabar ties keletu su kudikiu sveikata susijusiu moksliniu projektu ir ten atsizvelgiama i viska ka tik galima sugalvot.

Atsižvelgti į viską pavyksta tikrai nedaugelyje klinikinių studijų, dažniausiai studijos dizaino reikalavimus įtraukiamos tokios sąlygos, kurios atrodo reikšmingos studijos iniciatoriams. Taip atsitinka nebūtinai dėl tyrėjų tendencingumo, tiesiog kuo daugiau atrankos kriterijų, tuo sudėtingiau surinkti dvi lygiavertes grupes palyginimui taip, kad statistiniai duomenys būtų patikimi.

Na bet cezario priezastys manau yra vienas svarbiausiu faktoriu darant tyrima apie cezariuku sveikata. Kur nukrite tonai, kur mamos pageidavimas Nezinau, as to tyrimo neskaiciau, bet man kaip mokslo zmogui butu labai keista jei publikuojamas mokslinis darbas i tai visai neatsizvelgtu.

Matot, CP atlikimo priežastis gali būti svarbus, tačiau ne vienintelis faktorius, įtakojantis vaiko intelektą. Jei lygintumėm vaikų intelektą, kaip įtraukimo kriterijų imdami tik CP priežastis,(medicininės indikacijos ar motinos pageidavimas) rezultatų patikimumas būtų abejotinas, net jei abi tiriamas grupes suvienodintumėm pagal demografinius rodiklius(amžius, lytis), APGAR skaičius po gimimo ir pan.Dar yra abiejų gimdytojų intelektas, aplinkos faktoriai, veikę nėštumo metu ir po gimimo, vaiko ligos po gimimo, socialinė aplinka ir tt- visus galimus faktorius įtraukti į kriterijus nerealu.Be to, tokios studijos dažniausiai būna retrospektyvinės, duomenys apie nėštumą ir gimdymą imami iš gydytojų padarytų įrašų, o tai reiškia, kad pvz Lietuvoje, kur CP pagal motinos pageidavimą nėra oficialiai reglamentuotas,o gimdymo istorijose surašomos neegzistuojančios indikacijos CP, patikimą studiją atlikti būtų visai neįmanoma

Oi, as nenorejau pasakyti, kad gimimo budas lemia intelekta. Aisku, kad svarbiausia vaidmeni cia turi kiti veiksniai. As tik norejau parasyt, kaip as pirmiausia aiskinciausi toki tyrimu rezultata, o ne pulciau kaltint CP. Bandziau pasamprotaut, kaip teoriskai galetu buti susijusi operacija su intelektu.
Beje buvau skaiciusi ir studija, kad savo noru dazniau CP renkasi zemesnio intelekto moterys. Aisku, sito irgi nereikia imti uz absoliucia tiesa.

Tiesa pasakius, man atrodo, kad jei nori gauti tendencingus rezultatus, tai tokiuose abstrakciuose dalykuose tai labai lengva. Todel reiktu remtis tik tikrai kokybiskomis studijomis, o sitam informacijos sraute atsirinkti labai sunku.

ir aš norėjau tai pasakyt, yra daug veiksnių, kurie lemia žmonių intelektą - gimimo būdas ir maitinimas pirmais metais yra tarp jų, bet je tikrai nelemia visko

na o aš anarchistiškai paprieštarausiu, kartais atrodo kad pagal visokius intelekto faktorius vaikas turėtų būti dundukas, tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra nusiteikimas vaiko atžvilgiu ir šiaip mintys, kokiomis kuriamas būsimas vaiko pasaulis ir mąstymas. pvz.: mes gyvenam daugiabučių rajone urim šunų kaimynus (na susipažinom per šunis) šeima atrodė etatinė tokiam rajonui, tėvai šiek tiek išgeriantys tiksliau tėvas labiau negu mama o mama daug negerianti, dukra didelė nuėjus nelabai kokiais keliais o sūnus berniokas jaunas (9m ar jau 10 gal). didžiai mano ir visų nuostabai augdamas tokioje aplinkoje netik jis tapo vienu protingiausių vaikų tarp savo bendraamžių, bet ir užsiėmė vadinamu "šokinėjimu per klases". be galo džiaugiuosi už jį, nes jau dabar matau kad bent kol kas nemuš bimbo lauke ir neužsiiminės betono zulinimu kieme

p.s. gal grįžtam prie temos???

Griztant prie temos keista buvo skaityti tuos susireiksminusiu mamu postus. Negi niekam net nesove i galva kad gimdyme visu svarbiausias yra kudikis? Laukiuosi savo pirmojo, ne pirma diena gyvenu ir save pazistu, man duota atsakomybe atnesti nauja gyvybe ir man dzin kaip man skaudes, nemalonu ar dar kas nors.Noriu kad viskas praeitu greitai ir sklandziai, o jei ir kas vyks ne taip kaip noretusi noriu kad salia butu gydytojas kuris tikrai daugiau ismano negu mes visos cia kartu sudejus. Paskaicius kai kuriuos postus atrodo kad gydytojai tai antzmogiai, maziausiai sesis metus universitetuose trenirave kaip cia tik viska sugadinus, o gimdancias is vis kankinti reikia kad gyvenimas per saldus nepasirodytu. Gal baikime visus aplink kaltinti del butu ir nebutu dalyku, milijonai moteru gimdo ir gimdys skausmuose, aciu gydytojams kad pasirinko profesija kuri pades mano vaikui ateiti i pasauli, o as is savo puses nusprenziau gimdyti naturaliai t.y. be nuskausminamuju tik del to kad buciau kiek imanoma veiksni ir samoninga kad galeciau padeti vaikeliui kuo greiciau ir ramiau gimti. Galu gale jugi vaikui gimimas didziausias stresas.

Kaip tame filme (business of being born) ... gydytojas sako - po trijų mėn kai ji vežiuos savo lelių vežimuke jau bus nebesvarbu kaip jis gimė....

Mergynos, gimdymą, koks jis bebūtų jus įsiminsit visam gyvenimui, jis turės didžiulė įtaka jūsų gyvenimui, tam kaip jus žiurėsit į save ir kitus. Liks džiaugsmas, gali likti nuoskauda, atsiskirimo skausmas, arba pirmo prisilietimo džiaugsmas. Taip pat gimdymo būdas turės įtaka ir kūdikiui - jo būdui.

Laukiausi pirmo vaikelio, susimaišėm gimdymo datą, "pernešiojau". Buvo dar įmanoma laukti, bet gydytojos nusprendė, kad gana. Pastatė lašalinę, 8 val lipau sienomis, jau paruošė operacinę. Atėjo stumimas - vaikas neeina, užgulė pilvą, prakirpo - vualia - jūsų vaikutis.... Mažylis nuo gimimo turėjo cistą smegenyse, buvom neurologo klientai, masažai, vaistukai pirmą pusmetį. Užaugo toks, nervų kamolis, sunkiai užmiega, greit susierzina....

Ar galėjo iš karto nenatūraliai stiprus ir ilgi saremiai ir gydytojos spaudimas ant pilvo (būčiau išstumus pati, jei galėčiau pasirinkti kaip gimdyti, nes ant kedutės stumti man sekėsi puikiai, o atsigulus ant nugaros - nežinojau ką daryt) išprovokuoti mano mažylio lengvą traumą? Gal jis būtų visai kitas vaikas dabar?

Kitas atvėjis - neseniai skaičiau čia, SM, skyriuje apie gimdymo skausmus. Atvažiavo su aštuonių cm atidarymu, be skausmu. Daktarams pasirodė būtina lašalinė - per likusį laiką ligoninėje lengvas gimdymas tapo pragaru, suplišo viskas kas galėjo suplišti. Vaikui iššaukti lašaline staigus gimdymai taip pat nelabai į sveikatą, yra galimybę gauti traumą - tai gal but verta kartais "susireikšminti". Ką daryti, jeigu ne visais gydytojais gali pasitikėti?

Mano paskutinis, sekmingas gimdymas galėjo neįvykti taip gražiai ir sklandžiai. Kai atvažiavau, jau buvau ilgokai be vandenų, atidarymas trys cm, veiklos jokios. Verdiktas būtų - ant stalo, lašalinė ir kentėt. Ir tikrai neaišku kaip viskas būtų man ir mažyliai ir ar būtų ji dabar rami ir netraumota, ir ar būčiau aš nenukraujavus, neišsekus ir sugebėjus savaitę po gimdymo rupintis ne tik savo keturiais vaikais, bet ir susirgusiu plaučių uždegimu vyru....

Gerai, kad buvau susitarus su gydytoja - "natūraliste" ir ji tiesiog uždarė mus su vyru palatoje keliom valandom. Poilsėjom, atsipalaidojau ir gimdymo veikla atsistatė. Po šešių valandų turėjau vaikelį ant rankų - ir... buvau kupina jėgų, pagimdžiau sveiką vaiką be plyšimų, kirpimų bei intervencijų.

Žalvarine, o nepagalvoji, koks tas vaikas būtų protingas, jeigu būtų gavęs dar daugiau iš tėvų? Arba kritinėse situacijose, kai kiekvienas papildomas intelekto taškas galėtų vaiką kilstelėti į gerenį gyvenimo lygį?

Keliautoja, mama ir vaikas nėštumo ir gymdymo metu yra pora. Kiekvienas iš jų be galo svarbus, kad gimdymas būtų natūralus ir sėkmingas. Jeigu tu pasitiki gydytojais, jeigu tiki, kad jie tau parinks geriausią sprendimą (kai po ilgo natūralaus gimdymo pasiūlys nuskausminima arba skatinimą arba cezarį), tuomet tikrai, tau saugiausia gimdyti ligoninėje, ir puiku, kad ligoninės yra, kad gydytojai dirba savo darbą.

Na, o man pati geriausia gimdymo aplinka visgi yra ne ligoninė, o namai. Kadangi man čia lengviausia gimdyti (o jei aš negalėsiu gimdyti iš baimės, nepatogumo, kuklumo, tai gimdymo rezultatai tikrai bus prasti - nevykstanti gimdymo veikla, vaistai, galbūt cezaris ir visa tai tik dėl to, kad vieta netinkama), tai ir mano vaikui gimti saugiausia namuose. Būtų tobula, jeigu kiekviena iš mūsų galėtume gauti profesionalią pagalbą ten, kur mums gimdyti geriausia, tiesa?

http://findadoulatoday.com/articles/birthi...ol.asp?q=colson
fainas straipsnis apie vandens poveiki gimdymui

dar nuotraukos
http://picasaweb.google.ca/emma.kwasnica/2...492551452995522
Reikia pavartyt atgal, jeigu norit pažiurėti gimdymą. Žinoma vaizdelis ne pats estetiškiausias, bet taip atrodo tas gimdymas... juk ne pasivaikščiojimas per pievelę tačiau vis gi jis visai įmanomas su specialistės pagalba ir be stalo bei kitos įprastos atribūtikos. Tarp ktiko, kūdikis čia gimsta neapsisukęs, kas taip pat apsunkintų įprastą gimdymą

O ka jie ten su placenta padare??

xixi suvalge
kai kurie zmones taip daro , nors as irgi turbut to niekada nesuprasiu

xixi suvalge
kai kurie zmones taip daro , nors as irgi turbut to niekada nesuprasiu

[/quote]

Rimtai??? -negalėjau net pabaigt žiūrėti,negera pasidarė..

O dėl maitinimo dviejų vaikų iš karto-mieli vaizdeliai-ir mes pirmą savaitę po antrosios gimimo taip gyvenom-kol didžioji pati atsisakė pienelio

tiesiog be komentaru kaip sakoma, nei juoktis, nei verkt
ko tik siam pasaulyje nebuna....

mačiau rusų interneto platybėse receptą kaip ją gaminti
o šiaip man labiau patinka Lietuvos tradicija palaiduoti sode ir pasodinti ant jos medį

tokios grazios nuotraukos, tokia pilna meiles ir svelnumo atmosfera tvyro jose, tuose namuose! net apsiverkiau. visgi namie yra namie tik labai svarbu, kad visi butu taip mylinciai ir draugiskai nusiteike. Jokio streso, jokios baimes ir jokiu minciu, kad vyksta kazkas pavojingo. kiekevienam vaikui linkeciau tokio pasitikimo! aciu Natuke uz linka.

http://rutube.ru/tracks/3070603.html?v=020...158c3f789714333
fainas videvo rusu k
del antros dalies nzn, gal per daug sureiksmina gimdyma ir sugebejima myleti, juk mes ne gyvunai

perziurejau ir as nuotraukas. o as vistik noreciau buti tik su vyru ir kazkuo is salies profesionaliu kas reikalui esant galetu padeti. Kazkaip visa gimine noreciau susikviesti tik po gero menesio....gal tiesiog nesijauciu tokia artima su jais.
Vaikai zinoma galetu ateiti paziureti gimusio kudikelio is karto.
Na bet as nesu tokia drasi kad galeciau gimdyti namie. Be to gydytoju nuomone, antras gimdymas po cezario jeigu bus naturalus, tiesiog reikes didesnes prieziuros, todel tokio visai laisvo be niekieno isikisimo supratau kad ner ko tiketis....bet irgi dar noreciau nuvaziuoti pas ta Natukes naturaliste tiesiog idomu butu jos nuomone....kazkaip manau kad daugiau nebegimdysiu siame gyvenime, tai noriu kad sis paskutinis gimdymas butu toks kokio AS noriu. Nenoriu jokiu nuleistu vandenu, skatinimu, nuskausminimu ir tt ir pan.....Ir dar man teikia vilties tai, kad pirmojo gimdymo metu prie 5 cm atsidarymo nejauciau absoliuciai nieko, tik sioki toki nerima
Beje, gal kas turit patirties naturaliai gimdyti po pirmo cezario?

Beje, gal kas turit patirties naturaliai gimdyti po pirmo cezario?

[/quote]


Turiu-pirmas gimdymas vyko ligoninėj,baigėsi cezariu po paros,antras -natūralus,namuose

[/quote]

tikrai, namie yra namie...sava aplinka, savi zmones, savos taisykles...jokiu suirzusiu seseliu, ligonines kvapo, salia rekianciu gimdyviu...
isivaizduojant gimdyma ligoninej, tai mane turbut nemaloniausiai nuteikia ta dalis, kai reikia apsimauti plaunamas gumines tapkes, uzsideti "naktinius, kuriu negaila, nes vistiek issikraujuos" ir keliauti i plytelemis isklota didziule patalpa - gimdykla, kurioje sviecia ryskios lempos ir stovi lova su tvirtom atramom rankom ir kojom kai isivaizduoju save ten einant, jauciuosi kaip kiaule, vedama i skerdykla
bet visgi teks gimdyti ligoninej, nes nesu tokia naturaliste ir drasuole ir tikrai gimdysiu su epiduru...ir siaip baisu pirmakart, maza kokios komplikacijos....

na, ligoninėje, tai ligoninėje, o kodėl "tikrai su epidūru"?

[quote=Natuke,2010 08 12, 21:04]
http://rutube.ru/tracks/3070603.html?v=020...158c3f789714333
LABAI ŠAUNUS VIDEO VERTA PAŽIŪRĖTI IR VYRAMS...

Sveikos,

As taip pat domiuosi nemedikalizuodu gimdymu.

I rankas papuole knyga "New Active Birth", parasyta Janet Balaskas, joje ivada parase ir zymusis M. Odent.

Idomu skaityti- daug teoriniu paaiskinimu, kas ir kodel vyksta moters organizme gimdymo metu, taip pat praktiniu patarimu, kaip padeti sau iskesti skausma, isvengti komplikaciju, pagreitinti procesa, na tuo paciu ir leliukui- kaip greiciau bei saugiau gimti, kaip paskatinti laktacijos procesa ir pan.

Maciau moterys temos pradzioje stebejosi, kaip akusere gali priimti kudikeli, kuomet gimdyve klupi arba tupi, arba gili ant sono ir pan- ten labai graziai viskas paaiskinta ir parodyta, pasirodo, tereikia buti pasiruosus ir zinoti technika. Ne raketu mokslas, sakyciau

Taigi, rekomenduociau visoms nestukems ruosiantis leliuko atejimui i pasauli daugiau pasidometi ir gimdymo eiga- tada, tikiu, buna maziau panikos "o kas gi su manim vyksta?" ir kyla mazesnis noras desperatiskai isikabinti gydytojo, kaip vienintelio ismanancio ir kaip vienintelio, reguliuojancio padeti bei garantuojancio sekme/nesekme.

Pirmas gime per cezari antra pagimdziau pati pas ta pacia gyd kur ir Natuke
Papildyta:

Is kur cia tokie vaizdai buvau ir su savo naktiniais ir su slepetem ir gimdymo kambarys atrode normaliai, tiek ir teziurejau atsimenu didelia vonia, kurioj tik spejau nusiprausti, nes greit ten pas mane viskas vyko ir lyg spalva aplink buvo rozine, kremine bandziau gimdyt ant kedutes, bet pasirode man kazkaip netiko, paskui ant to stalo , labai patogaus minksto pusiau sededama ir pagimdziau

Mano gimdymas buvo labai naturalus sakyciau, 12val vakaro nubego vandenys, 1 val jau buvom klinikose, saremius pradejau jausti nuo 6 ryto, o siaip visa laika kol buvau pramiegojau palatoje. I gamdykla 8val ryto, nors ir skausmai nebuvo super skaudus. 9.27 supau jau leliu savo. Be jokiu epiduru, plysimu.
Tikiuos ir sis gimdymas bus toks pat neskausmingas ir greitas

Uztikau visai netyciom sia tema, ir buvau pakraupus pamacius naturalaus gimdymo namie nuotraukas kai salia dalyvauja vyresni vaikai, mociutes... o dar tas placentos paruosimas ir valgymas.... Cia jau panasu i kazkokia sekta..... Nesuprantu kam to reikia... gerai kai skandus gimdymas, o kiek yra istoriju su labai liudna pabaiga nuo tu gimdymu namie. Skandus gimdymas ir ligonineje bus lengvas... Pati gimdziau abu vaikus liginineje ir su epiduru. Neliko jokiu negatyviu jausmu... nebuvau isvarginta skausmo, ramiai gimdziau, juokaudama su vyru... galejau dziaugtis savo katik gimusiais vaikais. Ir buvo ramu nes zinojau kad salia yra profesionalai, kurie pades jei kas ne taip. Niekada nedrisciau surizikuoti savo vaiko gyvybe gimdydama namie.
Sorry, jei mano nuomone sioje temoje visai nevietoje, bet perziurejus nuotraukas negalejau nutyleti...

P.S. Gal kai kurios moterys visai pamirso apie savo seksualuma ir moteriska paslapti... bet tikrai nuotraukose ta moterys visiems taip parodo savo nuoguma, tie dideli baisus papai, tas pilvas, tarpviete... prie vaiku, prie mociuciu.. jau nesnekat apie tai ka jos vyras mate ir dare gimdymo metu...
Mano vyras irgi dalyvavo abejose gimdymose, ir labai mane palaike, ir kartu dziaugesi ka tik gimusiais kudikiais ir vyste pats, ir laike pirmas, bet nemate atsiprasau '' isplestos, kruvinos tarvietes''. Manau tikrai nebutina vyrui sluostyti ir plesti tarpviete gimdymo metu
Yra geras posakys: .....Visada yra durys, kurias praverus niekada nebebūsi toks pats žmogus...
Tai vat po tokio patirimo, kai nebelieka jokios paslapties seksualiniai santykiai niekda nebus tokie kaip iki tol. Cia mano asmenine nuomone...

tiesa, daug kraštutinumų su tais natūralumais iki placentų valgymo bet juokavimai ir visiškas atsipūtimas su epidūru, kol vaikelis per vargus braunasi į gyvenimą, man taip pat yra kraštutinumas.

O ka vaikeliui bus gerai jei skausmu isvarginta mama, nesugebes ji isstumti. Mano sese gimde be epiduro, as dalyvavau jos gimdyme ligonineje. Tai nors gimdymas buvo sklandus ir greitas is viso 4 valandos saremiu, ji buvo tiek isvarginta skausmo, kad stumimo laikotarpis truko 1,5 val. Ji tikrai nelabai suprato ka jai sake daktarai... Pasekoje sese visa raudona kaip braske iki krutu, akys veidas pilnas karujosruvu, vaikas su melyne ir guzu ant galvos
Pasikartosiu kad pati gimdziau su epiduru visai be skausmo ir abu vaikus istumiau per 10 min. su antru vaikeliu net neplysau... Ir vaikai gavo 10/10 pagal Apgar... Zinau kad visos naturalistes labai pries epidura, bet negirdejau realios istoriojs kad epiduras butu padares zala, snekama tik apie teorine galimybe, kad vaikai bus apsvaiginti. Nieko panasaus is savo vaiku nepastebejau. Abu is karto ziurejo, tyrinejo aplinka, iskarto abu paeme sekmingai kruti ir buvo ilgai maitinami. Mano nuomone vaikai labiau kankinasi ir gali net pridusti, jei isvarginta mama nebeturi jegu isstumti vaikeli.

Tų natūralisčių tikrai yra daug įvairių ir gan juokingų, kaip ir rašiau kai daviau nuorodą - nebandykit tai daryti namie . O natūralus gimdymas nebūtinai gali būti namuose, nors LT pagimdyti tikrai natūraliai su medikais yra gan sunkus darbas, reikalaujantis daug pasiruošimo prieš gimdymą -

Dėl skausmų išvargintos mamos... gimdžiau penkis kartus, trys iš jų, kai gimė sūnus, buvo labaai ilgi ir skausmingi - pirmas - 8 val skatinimas be epiduro (Jo tada nesinaudojo..), antras sūnus gimė po geros paros saremių, iš jų keturios valandos - kai gimda užstrigo ir nebeatsidarinėjo beveik ant pačio "piko" - 7-8cm... atrodė, kad mirštu, kad kažkas mane mušė - epiduro jau nebegalima buvo, o progresas nevyko... ir dabar - gimdymo istorija paraše , saremiai prasidėjo vakare, tikrai labaai skaudėjo nuo antros valandos DIENOS, taip kad jau nebeįmanoma buvo kentėt, o pagimdžiau tik apie SEPTINTĄ. Visus kartus išstumiau pati, du pirmus kartus stumiau gulint ant gimdymo stalo ir gydytojos turėjo padėti išstumti, atrodo - nemokėjau stumti - užgulė pilvą ir išspaudė vaikučius. Trečią kartą stumiau pati, klupint, vaikutis ėjo šoniuku o ne pakaušiu, tačiau išstumiau pati, labai greitai ir be plyšimų. Prie viso to, aš esu gan smulki, o vyro šeima - aukšti žmones, ir mano vaikai yra truputi man didoki .

Taip pat atsimenu tokį dalyką per pirmą gimdymą - stumiau pradžioje ant tokios a lia gimdymo kedutės - nuo kedės nusiimdavo sedynė ir gaudavosi kažkas kaip klozetas . Sekėsi puikiai, viską jaučiau... nebeskaudėjo... kai jau akušerė nusprendė, kad laikas stumti ant stalo - jaučiausi kaip prispausta varlė - nebegalėjau, nebejaučiau, nebežinojau kaip ką daryti ir kaip stumti tą vaikiuką..... Tai gi, pagal mano patirtį, sunkumus išstumiant lemia ne tiek nuovargis gimdymo metu, kiek tiesiog neteisinga pozicija stumiant, gan didelis personalo įsimaišymas, gimdvybės blaškymas, net ir pačios mamos supratimas, kad ja dabar kažkas turi vadovaut. Tsakant - kitas kraštutinumas nuo jūsų paminetų

Kiekvienas su savo patirtim. Kaip sakiau nematau prasmes kesti ta nepakelima skausma... Esu pilnai patenkinta savo gimdymais. Niekas prie manes liginineje nelindo, gulejau kaip man patogu, o man buvo patogu guleti tiesiog ant nugaros, taip pat ir stumiau, nes man irgi tas buvo patogu, ir be problemu ir skausmu greit isstumiau vaikus !!! Beje, neplysau nes daktaras kol vaikutis ejo ranka man plete ir masazavo tarpviete, manau jei jis to nebutu dares reiketu pjauti kaip su pirmu vaiku. Nes kai drukra ejo, niekas man nieko nepadejo... tik pjuvi padare, kurio pasekoje 2 savaites negalejau atsisesti

Stumiau 5val, bet ne del nuovargio is skausmo ir net po tokio ilgo stumimo pavyko isstumti paciai, be pompu, pilvu uzgulimu ir pan. Pavargau, bet vis tik ne pasivaikscioti buvau isejusi

Plysau, siuvo, 2 savaites nemalonu buvo toj vietoj, ir dabar ne viskas uzgije, bet man tai menkniekis. labiausiai dziaugiuosi, kad maximaliai pavyko isvengti med intervenciju.

Gimdzau visiskai naturaliai abu, bet ji trecia karta tektu, reiketu dvasines jegas sutelkt, kad nepasiduot pagundai-epidurui, skauda visgi labai

Reikia temą pribaigti
viena geriausių knygų apie natūralų gimdymą (neblogai išbalansuota ir įdomi) yra čia:

dėja, atrodo į lietuvių kalbą dar neišversta

gimdziua ir su epiduru ir be. man asmeniskai, gimdymas be nuskausminimo buvo nerealus potyris aišku, skaudėjo, bet man pasisekė, kad tas žiaurus skausmas truko tik 10min, po to 15min - stumimas. visas gimdymas 1h15min. o gimdant su epiduru, gimdymas uzsitese...6h...po gimdymo visą nakti nepajudejau lovoj, kai naturaliai pagimdzius as jau po 1,5h uzlipau laiptais i palata...(abu kartus truputi plysau, nes vaikuciai dideli virs 4kg svere...) siaip, jei skaudetu ilgai, neatsidarineja kaklelis, ar per letai veriais ir etc, tai grcsiai imciau epidura...cia jau nuo gimdymo priklauso ir nuo mamytes sugebejimo pakelti skausma...

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.