Mano mažius pradėjo užsiklykti, anksčiau dažniausiai, kai išsigąsdavo svetimų (labai bijo, tai - irgi bėda), o dabar vis dažniau ir šiaip, pvz. ilgiau neprieini ar guldai į lovytę ir pan. O kai jau užsiklykia, tai neįmanoma nuraminti nei nešiojant ir netgi žindant. Pvz. šiandien klykė pusę valandos, o po to paguldžiau ant lovos - šypsotis pradėjo.Gal kas susidūrėt su tokia problema? Gal žinot kaip reikėtų elgtis? O gal jau reikia susirūpint ir su neurologu pasitart?

Ar uzsiklykia reiskia kad ir nustoja kvepuot ar tik rekia ir viskas? Musu draugu bahuras kai susinervina tai nustoja kvepuoti, tai vaizdas tikrai kraupus buna. Bet knygoj skaiciau, kad cia tipo nieko tokio. O gal tavo maziui ka nors skauda? As tai pasirodyciau neurologui, del visa pikta

Būtinai papasakok neurologui, jis išrašys raminančių žvakučių. Maniškė taip pat vakarais be perstojo verkė, šokdino mus, padėdavo tik tėčio dainavimas, bei pasakų sekimas...norėjo, kad kalbėtumėm ir kalbėtumėm, kai tik nutildavom pradėdavo bliauti....supimas padėdavo, bet neilgam.....Pasiskundžiau neurologui, tai išrašė žvakučių, pora dienų paklykė ir nurimo, nurimo taip ,kad, sakau, vėl reikia parodyti daktarams ...kažko man neramu, kad ji neverkia, tik zyzia

Gal tikrai ką nors skauda, o gal taip dėmesio reikalauja

Mano mažiukas irgi taip daro.Taip jis reikalauja mano dėmesio.Kai paguldau vieną į lovytę,kol būnu šalia nerėkia,bet tik pasitraukiu ir Nemato manęs ir
Svetimų irgi bijo,nes jis jau atskire kur savi ,o kur svetimi.Tai yra normalu.
Kartais vaikas iš skausmo gali verkti,bet tas verkimas yra kitoks.

Oi, mums tai jau praeitas etapas Irgi taip pat budavo vakarais Bet jokių raminančių vaistų nedavėm ir savaime viskas susitvarkė Galima sakyti išaugom

Manyciau, nustotu greitai klykti, priklausomai, kokiu greiciu atrastume verksmo priezasti ir ja pasalintume...

Kartais ne taip jau lengva tą priežastį atrasti .

Pilnai tikiu (nelabai galiu ka praktisko patarti savo leliuku neturejus...), as tik pasvarsciau taip, o dar Montesori knygele skaiciau kazkada apie kudikius ir mazus vaikus, kur taip rase, kad reikia rasti priezasti, jei uzsiklykia leliukas, O priezastis dazniausiai buna artumo trukumas. Isivaizduoju, kaip neramu, kai vaikutis rekia, o nesupranti kas ir kaip...

Mes savo klykaliui karusele nupirkom virs lovytes, mums padeda, vaikas kazkaip aprimsta. Gal ta muzikele padeda, o gal tie pliusiniai zvereliai, besisukantys virs galvytes...Tiesa, dar karuselei besisukant ant lubu debeseliai atsiranda .

Mano mažutis taip pat kartais pradėdavo stipriai verkti, dažniausiai kai ko nors labai išsigąsdavo. Tai aš pradėdavau dainuoti jo mėgstamą lopšinę, iškart nurimdavo, bet turi pati neišsigąsti ir to neparodyti leliui, nes jie labai jaučia mamos nuotaiką. Kartais nusinešdavau prie veidrodžio ir pradėdavau kalbinti gražiai, nusišypsodavau ir padėdavo.

Mūsų labai jau panašaus amžiaus, todėl papasakosiu, ką aš darau
Buvo keletą kartu, kai tikrai užsiklykdavo, isteriškai. Ir dėl ko? Dėl to, kad tuo momentu užsimanydavo dėmesio. Aš pvz plaunu grindis, jinai ant kilimėlio savo žaidžia. Tik staiga nusprendžia, kad jai manęs labai reikia - iš karto pradeda kviestis, jei per pusę minutės nesureaguoji - isterija. Aš jai visaip sakau "tuoj, palauk, padėsiu skudurą į šalį, liko porą minučių ir baigsiu grindis plauti, tuoj rankas nusiplausiu..." Niekas nepadeda - žviegia. Kol aš rankas nusiplaunu, vis tiek praeina kokia minutė-kita, aš ateinu, paimu ant rankų - viskas praėjo, vaikas pagijo. Ir taip vieną dieną gal kokius tris kartus.
Supratau, kad tikrai kažkas ne taip... Nusprendžiau, kad gal vaikui tikrai per mažai dėmesio. Pradėjau laikas nuo laiko ilgiau su ja pažaisti, ant kilimėlio susėdusios padėliojam kaladėles, pavartom knygutę, daviau visokių tikrų daiktų (jogurto indelį, plastmasinį šaukštą ir pan.). Ir vaiko įnoringi rėkimai baigėsi. Dabar jinai pas mane jau intensyviai ropinėja, tai pati daugiau laiko praleidžia viena, bet vis tiek laikas nuo laiko aš su ja pabendrauju.

Tokia tai mūsų "išgijimo" istorija

ir pas mus neseniai taip buvo - kokias 4-5 dienas iš eilės vaikinas "nuklykdavo" tikrąja ta žodžio prasme po 10-15 min Buvo baisu Taip ir nesupratau, dėl ko, pora savaičių jau tai nesikartoja, tpfu tpfu tpfu, bet nelabai suprantu, kas čia buvo ir kodėl praėjo Gal - dantys, nes tuo metu maždaug augo 2 iškart, bet kodėl tada tik 10 min per dieną Ir ne dėl bendravimo stygiaus - o tai vaikinas ant rankų ar šalia būna praktiškai visada Galiu pasakyt, tik kad buvo šiurpu, nes niekaip nuramint neina to isteriško klyksmo - jausmelis ne iš gerųjų

Mano mazhylei visai uzsiklykimo atvejais padeda paemimas ant ranku ir veiduko priglaudimas prie savojo ar buciavimas i zanduka. Vaikas nurimsta ta pacia sekunde.

Dabar mums tai aktuali tema Kaip tik nuvažiuojame į svečius - vaikas apsižvalgo ir pradeda klykti Gali nešioti, čiūčiuoti, maitinti, girdyti - niekas negelbėja Kol kas padeda tik vienintelis dalykas: įsodintas į mašina vaikas iš kart nurimsta, grįžtam namo - vėl viskas gerai Taip ir isvaziuok kur nors

6,5 men. prasidejo klykimai ir pas mus. Karta vakare nezinojom ka daryti, tai ikisom viburkolio zvakute, nurimo akimirksniu. Bet tai teses dar kelias dienas. Gal tai buvo sutapimas, kad tomis dienomis lankeme masazus ir mankstas, kuriu metu klykdavo nesavu balsu. Bet joniniu vakara sode savo klyksmu iki asaru privede ir mane. Tai nusiunciau mociute ieskoti melisos. Tada kelis vakarus pagirdziau arbatele- stiklinei vandens 1-2 lapeliai, nestiprios. Padejo. Dabar jau nieko. Pries valanda musu gydytoja sake, kad gerai, ir zvakutes galima, nes viburkolis- is zoleliu. Gal del dantuku-vis dar ju nesulaukiam.

Jau kelintą dieną ir maniškė klykia kad atrodo oro pritruks tuoj,net balselis dreba.Iškarto buvau labai išsigandusi,bet supratau kad dėl dėmesio,nenori gulėti ant rankų visalaiką nešioti pavargstu,kai tenka pagulėti vienai tai prasideda .Užtenka prieiti apsikabinti švelniai pakalbinti ir klyksmai pasibaige.

O mano jau ne pirmą kartą pradeda klykti per miegus,siaubingu garsu ir nenustoja tol kol jos nepabudinu,pabudusi dar kurį laiką graudžiai tampo lūpą.... Ar tai gali būti susapnuotas košmaras??? Šiaip sakyčiau,kad ji visai nedirgli ir pakankamai linksmutė mergička

mamytes, jei vaikas klykia taip, kad net neikvepia oro, puskit ora i veiduka, bent keliom sekundem sustos ir ikveps
maniskis irgi klykia, na dazniausiai kai kankina diegliai , o paskutiniu metu ir kai reikia mamos ir niekas kitas netinka

[I][FONT=Arial][SIZE=1][COLOR=purple]
Mano mažylė (jai 12 26 bus 3mėn.) irgi kelis vakarus klykia taip, kad ir aš kartu su ja verkiu. Kartais padeda stiprus ir greitas supimas, kilnojimas aukštyn - žemyn, o kartais klykia, kol pati nurimsta. Tada jau paguldyk į lovytę, padainuok, merliuką duok ir labanakt. Štai taip bandau susitvarkyt ir susitart su savo mažuoju angelėliu Urtyte. Sėkmės

visais atvejais rekomenduoju parodyti neurologui - jis tai tikrai pasakys ar verta jaudintis... bent zinosit priezasti (cia ypac toms, kuriu leliukai dar maziukai ) aisku, pilvuko vakarinius dieglius lengviausia atpazinti, o vat irzlumo priepolius jau sunkiau diagnozuoti... o dar kiek visokio brudo gali buti apie kuri tikrai mazai nutuokiam

jo pritariu, paskutiniu metu maniskis irgi klykia vakarais kol numigdom. tai uzsirasiau pas neurologa, geriau pasirodyti vis ramiau bus, dar be to drauge paemus mano mazyli ant ranku pastebejo, kad labai isitempes jis, mat jos pacios sunui jau metai ir kai buvo maziukas irgi stangindavosi.

Mano maziulis klykdavo iki keturiu menesiu. Del pilvelio skausmu. Budavo labai baisu. Net pamelynuodavo nuo rekimo. O gal man is siaubo taip atrodydavo. As dedavau vibrukolio zvakute. Aprimdavo. O po 15 min. uzmigdavo. Labai bijojau. Vis galvoju, kad tik sirdute neplistu nuo tokio rekimo. Dabar jau viskas gerai ACIU DIEVUI.

kai maniske uzsiklike, as bandau kokiu nors staigiu ir rykiu veiksmu patraukti jos demesi, pav suploju ramkom (nu tik aisku ne pris pat veida, o pav rankas i virsu uzkelusi) ir butinai sypsotis ir nesinervinti nes kuo labiau tu erzinies tuo labiau vaikas rekia, o kai patrauki demesi tada jau galim kalbetis

Maniskis tai taip klykdavo,kai jo ant ranku neimdavau.Stengiausi atpratint nuo ranku,tai leisdavau paklykt kelias min.Bet po to tekdavo vistiek paimt,o jis vistiek nenustodavo.Dabar taip neeksperimentuoju

keista kai mamos del to siulo apsilankyti pas neurologa ir prikisti vaika raminamuju vaistu

visko pasitaiko, gal isigando svetimo zmogaus ir palaido dudas, gal norejo pabuti ant ranku, o ji pagulde gal gal...priezasciu daug...

buna ir manoji pradeda rekti kad atrodo jai kazkinkas darosi, nu ir nesioju ant ranku, snekinu, dainuoju, ar rodau koki idomu daikta kad nukreiti demesi ir nusiramina...tokie jau tie vaikai....

Manyčiau kad : 1. Reikalauja dėmesio, bandyti kaip nors kuo daugiau užsiimti su juo/ja. 2. Ko nors bijo, jeigu yra kokių nors naujų žmonių arba naujas didelis daiktas, kuris jam nepatinka.

Iš mano trumpos patirties kurios dienas galima ant pirštų suskaičiuoti tai tik tiek dalykų kas galėjo leliui atsitikti

Maniškis irgi klykia, bet manau išaugs. Tik laukt reiks ilgai...

Aš tai imu ant rankų, nes klykt nenustoja

stengdavausi pakeist aplinką (išnešt į kita kambari),paleisdavau muziką,duodavau krūtį,dainuodavau lopšines man padėdavo

mums ir kartais atsitinka, kad uzsirekia, bet as manau, kad tai demesio reikalavimas... man dazniausiai atsitinka, kai esu viena namuose ir kai prispaudzia reikalas, begu i toleta, o mergyte nesupranta kur mama yra, ir i asaras, o po to kad uzsirekia, tai praeina laiko kol nuraminu... o kartais vakarais verkia, kai buna pavargusi, mazai diena miegojusi ar sveciu buve( kai yra sveciu sunku jai buna uzmigti, irzli buna) ar patys sveciuos... o ja nuraminu nesiodama po kambari ir guosdama, kazkodel tai ja ramina. kartais ant galo ,atrodo, jau pati man guodziasi guguodama ,tai tada papuka pakisu ir viskas, pavalgiusi pradeda man sypsotis kaip niekur nieko.

buvau gavusi filmuką el. paštu kaip nuraminti įsiverkusį kūdikį, realų nufilmuotą, ne šiaip kokį multiką:
reikia prinešti kūdikį prie kriauklės ir paleisti šniokšti vandenį visa srove (kad nesitaškytų o pilnai šniokštų)- tas garsas kūdikiui primena šniokštimą, kurį jis girdėjo mamos pilvelyje. Išbandžiau dar ligoninėje - veikia

nebloga mintis

reikes pabandyti!!!

štai radau ir tą nuorodą su minėtu filmuku apie kūdikio raminimą

ŽIŪRĖKIT ČIA

Mums irgi taip pasitaiko tai imu ant ranku ir supuoju jeigu nepadeda atsuku veiduka i televizoriu nurimsta besikeiciancius vaizdus matydama

nu buna ir pas mus,kad klykia,ypac rengiantis tai ant ranku bandau visaip nuraminti,paguosti