Pasakaitė apie mielą kirmelaitę Skirta mano dukrytei MonikuteiSode, ant seno suolelio, prieš saulutę šildėsi maža žalia kirmelaitė. Nors ir mažutė ji buvo su skrybelaite ir akiniais nuo saules... Nusnūdo kirmėlaite ir pabudusi pajuto alkį savo mažame pilvukyje, apsidairė ir ant obels šakos pamatė gražų raudonšonį obuoliuką. Kaip tik man- pagalvojo kirmelaitė... Vaje pamiršom jos vardą, koks vardas tiktų kirmelaitei? Gal Žaliuokė, nes buvo žalia, tebunie Žaliuokė... [attachmentid=17926] Ėmė kirmėlytė ropštis medžio kamienu, pasuko šakele ir jau visai pavargusi pasieke obuolį...Ach kaip jis skaniai kvepejo, apsilaiže Žaliuokė ir atsikando, niam niam , kaip skanu, kando kasnį po kasnio ir net nepajuto, kaip atsidūrė obuolio viduryje, apsidarė...O gi visai jaukus namelis, nei vėjas užpūčia, nei lietus užlyja ir maistas čia pat...Apsidžiaugė kirmėlaitė ir apsigyveno... Daug dienų prabėgo ir kirmėlaitei pasidarė nuobuodu, sumanė išlysti laukan, bet per tą laiką kol obuolyje gyveno buvo paūgėjusi ir per tą vietą kur buvo įropojusi nebetilpo, todėl ėmė graužti naują išėjimą... Kiek pagaraužusi išgirdo kžebždesį, sukluso išsigando, susigūžė ir ėmė laukti, kas čia bus...Tik staiga į jos obuolinį namą įsirito kitas krmėliukas... -Kas tu- paklausė ji? -Kirmeliukas Benukas, -O tu? -Aš kirmėlytė Žaliuokė, čia gyvenu...Benukas paprašė,kad ir jam leistu pasilikti, o Žaliuokė apsidžiaugė, kad turės draugą ir nebebus liudna... [attachmentid=17927] Ilgai jie ir draugiškai gyveno, tik vieną dieną pakilęs vėjas nuplėšė obuolį nuo šakos ir su trenksmu obuolys krito ant žemės , pasirideno ir pagaliau sustojo. Labai išsigandę buvo mažieji obuolio gyventojai, bet kai viskas nutilo toliau sau linksmai šnekučiavosi ir žaidė... Bet kasgi čia??? Obuolį atrado mergaitė ir nusinešė, ji prisiminė, kad mama mokė obuoliukus nusiplauti, todėl įmetė obuoliuką į kibirėlį su vandeniu, ai kaip vėl baisu buvo kirminukams, obuolys suposi ir lingavo į visas puses, jie apsikabino ir susirietė į kamuoliuką... Mergytė nusišluosė obuoliką ir susimastė nuo kurio šono jo atsikasti? Mat viena pusė buvo raudona, o kita geltona, bet mergytei labiau patiko raudona spalva, net jos suknytė buvo raudona, todėl tuoj atsikando nuo raudono šono. Oi kaip skanu, apsilaižė ir vėl atsikando, taip sušveitė pusę obuoliuko , bet kai pamatė viduje tunančius kirminukus išsigando ir obuoliuką padėjusi ant suolelio nubėgo namo pasakyti mamai. Kirminukai Benukas ir Žaliuokė ilgai nelaukė, tuoj spruko iš obuoliuko ir nukeliavo suoliuku..., paskui suoliuko koja..., pasuko prie obels kamieno... ir ėmė kopti į viršų, kur jų laikė dar daug raudonskruosčių obuoliukų...Mergaitė grįžo į sodą , pažvelgė į obuoliuką, bet kirmeliukų jau nebebuvo..... [attachmentid=17925]
Visai grazi pasakaite  man patiko, o tesinys bus
QUOTE(Akyra @ 2005 04 14, 14:41) Visai grazi pasakaite  man patiko, o tesinys bus   Pratęsti galima, bet tada jau būtų pasaka be galo O vaikutis užmigs ir pe šitą, jei kiekvieną kirmėlitės ropojimą pasokosim taip- jis ropojo, ropojo.... ir pasuko ten ....pasuko šen vaikams buna juokingą ir jei tingisi ką nors pasakoti naujo galima ilgai tęsti tapatį, o jei dar beropodamą ką nors pamato ar sutinka, čia jau prisideda ir vaikai ir patys nusprendžia kuria linkme pasisuka pasakaitę...
Medeina
2005 04 19, 15:22
QUOTE(pravil @ 2005 04 14, 12:22)  Pratęsti galima, bet tada jau būtų pasaka be galo O vaikutis užmigs ir pe šitą, jei kiekvieną kirmėlitės ropojimą pasokosim taip- jis ropojo, ropojo.... ir pasuko ten ....pasuko šen vaikams buna juokingą ir jei tingisi ką nors pasakoti naujo galima ilgai tęsti tapatį, o jei dar beropodamą ką nors pamato ar sutinka, čia jau prisideda ir vaikai ir patys nusprendžia kuria linkme pasisuka pasakaitę... Aha  , labai teisingas pastebėjimas, kad vaikai patys mėgsta "pasukti" pasakaitę ta linkme, kuri jiems tuo momentu atrodo teisingiausia Labai tikroviška pasaka-todėl nenustebk, jei Monikutė, radusi raudonskruostį obuoliuką močiutės sode, pradės ieškot pasakos herojų
 Sveikutės kurios domitės mano pasakaite. Pasakaičiu vaikučiams prikuriu visokiausiu, kiekviena priklauso nuo nuotaikos, tą vakarą labai norėjau miego ir kai dukrytė paprašė pasakos , galvojau papasakosiu apie kokį kirminą jai nepatiks ir nutrauks mane, tada greit abi užmigsim, bet taip susidomėjo tuo žaliu padarėliu, kad teko sukurti tokią istoriją  Aišku tarpuose ji klausinėjo, kur kirmėlaitės lovytė, o kur staliukas tame namelyje.Kitą vakarą liepe sekti tą pačią, o aš nebeprisimenu visų detalių, tai ji mane net keliose vietose pataisė, ne taip mamyte, juokas suėmė, kad taip rimtai į viską reguoja.
Kazimiera d'Artanjan
2005 05 03, 07:32
Iš serijos "pažinkime gamtą", taip sudomini vaiką, kur gi ten miegos  Gaila, kad Maximoj be kirmėlyčių obuoliai
Neigaja
2005 11 05, 19:56
grazi pasaka
labai grazi pasaka
samrasa3
2006 05 03, 21:39
labai graži pasakėlė apie kirmėlytę
Plumeria
2006 06 27, 01:21
edelveise
2006 07 01, 19:18
grazu, savo mazajai seksiu siandien jau atsispausdinau, dekui
garbanota
2006 07 29, 12:08
Labai grazu!!!!!!!  As ir savo maziesiems paseksiu
Raflezija
2006 08 12, 23:16
Na  savo maziukei irgi paseksiu kaip bus siek tiek didesne
Labai ačiū už gražią pasakaitę. Maniškis grožinės literatūros nepripažįsta, tačiau šią pasaką išklausė su didžiausiu dėmesiu ir šypsena. Gera buvo mums abiems: man sekti, jam klausytis...
Kaliteja
2006 08 14, 14:16
asta_ged
2006 09 28, 12:58
Mylimoji
2006 11 06, 23:41
grazi pasakaite
Malonu kad patiko pasakaitė, seniai čia bebuvau užklydus ir nustebau kad ta pasakaitė domitės, Ačiū ir gražių vakarų su mylymais vaikučiais ....
Polijana
2007 01 01, 17:50
super patiko.
Jurgulė
2007 01 26, 20:19
kaip gražu,linksma pasakaitė.  o jums?
Fliansiukas
2007 01 27, 16:43
QUOTE(pravil @ 2005 04 14, 13:44) Pasakaitė apie mielą kirmelaitę Skirta mano dukrytei MonikuteiSode, ant seno suolelio, prieš saulutę šildėsi maža žalia kirmelaitė. Nors ir mažutė ji buvo su skrybelaite ir akiniais nuo saules... Nusnūdo kirmėlaite ir pabudusi pajuto alkį savo mažame pilvukyje, apsidairė ir ant obels šakos pamatė gražų raudonšonį obuoliuką. Kaip tik man- pagalvojo kirmelaitė... Vaje pamiršom jos vardą, koks vardas tiktų kirmelaitei? Gal Žaliuokė, nes buvo žalia, tebunie Žaliuokė... [attachmentid=17926] Ėmė kirmėlytė ropštis medžio kamienu, pasuko šakele ir jau visai pavargusi pasieke obuolį...Ach kaip jis skaniai kvepejo, apsilaiže Žaliuokė ir atsikando, niam niam , kaip skanu, kando kasnį po kasnio ir net nepajuto, kaip atsidūrė obuolio viduryje, apsidarė...O gi visai jaukus namelis, nei vėjas užpūčia, nei lietus užlyja ir maistas čia pat...Apsidžiaugė kirmėlaitė ir apsigyveno... Daug dienų prabėgo ir kirmėlaitei pasidarė nuobuodu, sumanė išlysti laukan, bet per tą laiką kol obuolyje gyveno buvo paūgėjusi ir per tą vietą kur buvo įropojusi nebetilpo, todėl ėmė graužti naują išėjimą... Kiek pagaraužusi išgirdo kžebždesį, sukluso išsigando, susigūžė ir ėmė laukti, kas čia bus...Tik staiga į jos obuolinį namą įsirito kitas krmėliukas... -Kas tu- paklausė ji? -Kirmeliukas Benukas, -O tu? -Aš kirmėlytė Žaliuokė, čia gyvenu...Benukas paprašė,kad ir jam leistu pasilikti, o Žaliuokė apsidžiaugė, kad turės draugą ir nebebus liudna... [attachmentid=17927] Ilgai jie ir draugiškai gyveno, tik vieną dieną pakilęs vėjas nuplėšė obuolį nuo šakos ir su trenksmu obuolys krito ant žemės , pasirideno ir pagaliau sustojo. Labai išsigandę buvo mažieji obuolio gyventojai, bet kai viskas nutilo toliau sau linksmai šnekučiavosi ir žaidė... Bet kasgi čia??? Obuolį atrado mergaitė ir nusinešė, ji prisiminė, kad mama mokė obuoliukus nusiplauti, todėl įmetė obuoliuką į kibirėlį su vandeniu, ai kaip vėl baisu buvo kirminukams, obuolys suposi ir lingavo į visas puses, jie apsikabino ir susirietė į kamuoliuką... Mergytė nusišluosė obuoliką ir susimastė nuo kurio šono jo atsikasti? Mat viena pusė buvo raudona, o kita geltona, bet mergytei labiau patiko raudona spalva, net jos suknytė buvo raudona, todėl tuoj atsikando nuo raudono šono. Oi kaip skanu, apsilaižė ir vėl atsikando, taip sušveitė pusę obuoliuko , bet kai pamatė viduje tunančius kirminukus išsigando ir obuoliuką padėjusi ant suolelio nubėgo namo pasakyti mamai. Kirminukai Benukas ir Žaliuokė ilgai nelaukė, tuoj spruko iš obuoliuko ir nukeliavo suoliuku..., paskui suoliuko koja..., pasuko prie obels kamieno... ir ėmė kopti į viršų, kur jų laikė dar daug raudonskruosčių obuoliukų...Mergaitė grįžo į sodą , pažvelgė į obuoliuką, bet kirmeliukų jau nebebuvo..... [attachmentid=17925] Papildyta: man patiko.Tokia paprasta ir gyvenimiska istorija.Maniskiui labiausia patinka pasakos,kuriose ir jis kaip veikejas  [COLOR=purple]
*dzūkė*
2007 01 28, 16:16
 graži pasakaitė, labai tiko, nes ir mano dukrytė Monikutė. Dabar neatstoja:- mama, dar!!! Šiaip aš jai skaitydavau iš knygučių.
domatyte
2007 02 07, 10:14
Liuks pasakele
deivydukomama
2007 04 06, 21:15
Neglaite
2007 04 13, 22:52
kaip fainiai  , gausi ir mum pasekt pasaką
LedineLedi
2007 06 02, 08:35
labai labai gražu. Ir kirmėliukai
voveraite1302
2007 06 21, 15:36
Miela pasakaitė, jau sekiau savo sūnėnui - klausėsi išsižiojęs, nes šiaip pasakas jam seka tik darželyje...
Tikrai miela pasakaite. Saunu, kad ja sukurusi mamyte turi tiek fantazijos.  As irgi maza budama megau pasakas.
gerai,kad kirmelytes pabego ir mergaite ju nesuvalge
kaip miela
Kleckutė
2008 02 04, 12:14
Graži pasaka. Gerai kad kirmėlytė liko gyva
astule122
2008 02 07, 13:40
Super..
graži pasaka
Gretuliukas
2008 11 07, 14:51
*melynake*
2008 12 30, 15:20
kemppinele
2009 01 08, 21:16
pasekiau as savo mergytei pasakaite:)  , bet dabar kiekvieno obuoliuko skylute jai ramybes neduoda fainute pasakaite..liuks!
gabvidas
2009 01 09, 23:33
Graži pasakaitė
Dominykos
2009 01 26, 12:56
QUOTE(pravil @ 2005 04 14, 12:44) Pasakaitė apie mielą kirmelaitę Skirta mano dukrytei MonikuteiSode, ant seno suolelio, prieš saulutę šildėsi maža žalia kirmelaitė. Nors ir mažutė ji buvo su skrybelaite ir akiniais nuo saules... Nusnūdo kirmėlaite ir pabudusi pajuto alkį savo mažame pilvukyje, apsidairė ir ant obels šakos pamatė gražų raudonšonį obuoliuką. Kaip tik man- pagalvojo kirmelaitė... Vaje pamiršom jos vardą, koks vardas tiktų kirmelaitei? Gal Žaliuokė, nes buvo žalia, tebunie Žaliuokė... [attachmentid=17926] Ėmė kirmėlytė ropštis medžio kamienu, pasuko šakele ir jau visai pavargusi pasieke obuolį...Ach kaip jis skaniai kvepejo, apsilaiže Žaliuokė ir atsikando, niam niam , kaip skanu, kando kasnį po kasnio ir net nepajuto, kaip atsidūrė obuolio viduryje, apsidarė...O gi visai jaukus namelis, nei vėjas užpūčia, nei lietus užlyja ir maistas čia pat...Apsidžiaugė kirmėlaitė ir apsigyveno... Daug dienų prabėgo ir kirmėlaitei pasidarė nuobuodu, sumanė išlysti laukan, bet per tą laiką kol obuolyje gyveno buvo paūgėjusi ir per tą vietą kur buvo įropojusi nebetilpo, todėl ėmė graužti naują išėjimą... Kiek pagaraužusi išgirdo kžebždesį, sukluso išsigando, susigūžė ir ėmė laukti, kas čia bus...Tik staiga į jos obuolinį namą įsirito kitas krmėliukas... -Kas tu- paklausė ji? -Kirmeliukas Benukas, -O tu? -Aš kirmėlytė Žaliuokė, čia gyvenu...Benukas paprašė,kad ir jam leistu pasilikti, o Žaliuokė apsidžiaugė, kad turės draugą ir nebebus liudna... [attachmentid=17927] Ilgai jie ir draugiškai gyveno, tik vieną dieną pakilęs vėjas nuplėšė obuolį nuo šakos ir su trenksmu obuolys krito ant žemės , pasirideno ir pagaliau sustojo. Labai išsigandę buvo mažieji obuolio gyventojai, bet kai viskas nutilo toliau sau linksmai šnekučiavosi ir žaidė... Bet kasgi čia??? Obuolį atrado mergaitė ir nusinešė, ji prisiminė, kad mama mokė obuoliukus nusiplauti, todėl įmetė obuoliuką į kibirėlį su vandeniu, ai kaip vėl baisu buvo kirminukams, obuolys suposi ir lingavo į visas puses, jie apsikabino ir susirietė į kamuoliuką... Mergytė nusišluosė obuoliką ir susimastė nuo kurio šono jo atsikasti? Mat viena pusė buvo raudona, o kita geltona, bet mergytei labiau patiko raudona spalva, net jos suknytė buvo raudona, todėl tuoj atsikando nuo raudono šono. Oi kaip skanu, apsilaižė ir vėl atsikando, taip sušveitė pusę obuoliuko , bet kai pamatė viduje tunančius kirminukus išsigando ir obuoliuką padėjusi ant suolelio nubėgo namo pasakyti mamai. Kirminukai Benukas ir Žaliuokė ilgai nelaukė, tuoj spruko iš obuoliuko ir nukeliavo suoliuku..., paskui suoliuko koja..., pasuko prie obels kamieno... ir ėmė kopti į viršų, kur jų laikė dar daug raudonskruosčių obuoliukų...Mergaitė grįžo į sodą , pažvelgė į obuoliuką, bet kirmeliukų jau nebebuvo..... [attachmentid=17925] Nieko tokia,tik galas...
Faina pasakaite
gražu, ale vistiek nemėgstu rasti kirmėliuką obuolyje
mammy22
2009 02 27, 18:45
Faina pasakytė  Reiks sivakara dukrytei pasekti, tikiuosi patiks  Nes visokios ssnieguolės, gražuolė ir pabaisa ir kitos tokio pobudzio pasakos mazylei mano nelabai tepatinka, nes galbūt dar nelabai supranta ka reiskia tos vedybos, begalinis grozis ir pan, bet si apie obuoliuka ir kirminiuka, manau, turėtu patikti
praavil
2009 03 05, 14:56
QUOTE(Dominykos @ 2009 01 26, 13:56) Nieko tokia,tik galas...  Nu galas kaip galas... čia ta pasakaitę sugalvojau eksprontu, ir sekiau dukrytei tiesiai iš galvos...kas neleidžia jos pakreipti kitaip  ...pvz. "atsikando mergaitė obuolio ir išspjovė nes ten buvo kirminas..."  ... man patiko tas varijantas kad kirmėliukai sveiki liko Nesu rašytoja, malonu kad kažkam pasakytė patiko
QUOTE(praavil @ 2009 03 05, 15:56) Nesu rašytoja, malonu kad kažkam pasakytė patiko  Labai patiko
Vaidagan
2009 08 26, 19:02
nu negaliu patiketi.. kodel man niekas tokiu neskaite kai buvau maza
man patiko  tokia tikra istorija be pesticidu  net obuoliuko uzsimaniau
|
|