sveikutes,labai noreciau ir buciau dekinga,kad turincios panasios patirties mamytes pasidalintu savo patirtimi su manim
situacija tokia:
pries keturis metus pastojau nuo vyro kuris nenorejo vaiko,kategoriskai jo atsisake,buvau jauna,naivi nera ko ir kaltinti,bet kazka daryti reikejo. Kadangi vien mintis apie nestumo nutraukima man buvo ir yra nepriimtina,nusprendziau gimdyti,juk taip labai norejau seimos ir vaiko.Del saves neabejojau,zinojau,kad susitvarkysiu,turejau buta,nebloga darba,pastovias pajamas,tik vat del vaiko sirdi spaude,ka reiks apie visa sia istorija pasakyti jam??
Dabar jam jau ketveri,jo gimimo liudijime vietoj tevo tik-bruksnys. Jo zodyne zodis tetis yra,nes nuo vaikystes stengiuos jam skaityti pasakas apie seima teti,mama,pasakoju kaip semos gyvena,duodu pavyzdzius is gyvenimo,kad cia sito vaikucio tetukas,o cia mamyte,ypac pabreziu tetuka. Darau tai tam,kad vaikas bent teoriskai suvoktu seimos modeli.
Dabar as jau turiu gyvenimo drauga,dar viena sunu,zodziu tokia seima,apie kuria visada svajojau. Atrodo po visu vargu atejo svente ir i mano kiema,tik vel tas nerimas del vyresnelio
sunus sutaria su naujuoju dede,o jis geras mano vaikui,matau jog myli,bet jis tik dede..
karta paklausiau jo "zuiki,ar tau neliudna kad broliukas turi tetuka,o tu ne?'' jis nepakeldamas akiu greitai atsake''ne,negaila'' ir nusuko kalba kitur.Man tai labai suspaude sirdi,manau atejo tas laikas kurio labai nelaukiau ir labai bijojau,as kazkaip turiu ta situacija paaiskinti vaikui,nes panasu,kad jis supranta daugiau nei as maniau. Tik kur rasti tuos zodzius? Kokie jie?

Pasidalinkite savo patirtimi,kaip sprendete sia problema. Busiu labai dekinga.

labs,paskaicius tavo mintis ir man gumuliukas gerklej sukilo..
maniskis lelius dar mazas,bet laikas taip greitai bega..ka jam reiks sakyti?...
mamytes,pasidalinkit patirtim..

apsizliumbiau ir taip smarkiai spaudzia sirdi,kad atrodo plys mano sunelis tp neturi tetes (biologinio) bet aciu Dievui turim zmogu kuris atstoja tete tik vis sirdy kila visokios bangeles,kaip paaiskint ka sakyt ar visai sakyt?

Na man atrodo, kad neskaudinti vaiko širdutės, reikėtų sukurti kažkokią gražią pasaką apie tai, kaip jo tėtis jį myli, bet dėl to, kad gyvena pvz. kažkur už jūrų marių negali būti kartu ir tiek. Žiauri problema ir tema. Pati ją turiu - bet galų gale mano nuomonė išsirutuliojo į tokią, kad jokiu būdu negalima koneveikti ir juodinti to asmens.

Niu? O tai kam dabar šitaip????????
Aš nežinau kokie jūsų santykiai, bet ar neįmanoma būtų tavo dabartinį vyrą pirmajam sūnui vadinti tėčiu? Man atrodo, vaikui reikia viską sakyti taip, kaip buvo iš tikro. Pasakyčiau jam suprantamai, pagal jo amžių, kad taip susiklostė, jog su tikruoju jo tėčiu mes nebendraujame, tačiau dabar MES: aš, tu, tavo brolis, ir, tarkim, koks Robertas (čia tavo draugo vardas tarkim) - esame puiki šeima. Ar nenorėtum Robertą vadinti tėčiu?
Žinoma, to reikia atsiklausti ir tavo draugo ir apskritai, jei situacija yra užtikrinta, nematau jokių kliūčių kompensuoti tikrąjį tėvą. Svarbu, kad vaikas žinotų tiesą ir kad Tu pati neėstum savęs iš vidaus ir nesudarytum jam diskomforto. Nes jau vien tas tavo pasakymas, kad "ar tau neliūdna???" išduoda tavo pačios neužtikrintumą, blogą dvasinę savijautą......

manau, kad vaikas dar per mažas gvildent tokias temas. gal geriau palaukt laiko, kol jis sąmoningai tuo pradės domėtis ir tada paaiškint visą situaciją. o dabar jis mato pilną šeimą, jei joje yra sutarimas nematau reikalo lįst prie vaiko su tokiais klausimais

O ar tavo draugas nenoretu isvaikinti tavo pirmagimio?

mano situacija kiek kitokia... bet gal mano patirtis pades?
As su dukra kalbejau taip - kad tetis, tai tas zmogus, kuri myli, globoja, rupinasi... kartais taip atsitinka, kad teciai buna ne nuo gimimo o atsiranda veliau...

Ar naujas dede nenoretu tapti tikru teciu???
Mano dukra sugalvojo, kad savo dede dabar vadins teciu nieks nespaude- ir i supranta, kad biologine prasme jis nera tetis, taciau jis jai pats tikriausias TEVAS... aisku, kad taip graziai viskas butu, reikia ir dedei ir mamytei pasistengti bet tai verta pastangu

Pirma zingsniuka reikia zengti suaugusiems.

nors pas mus nieko panašaus nėr, bet manyčiau, kad tai būtų geriausia

kodel taip daznai rasai apie isivaikinima? nemanai,kad isivaikinimas nieko gero neduotu? as esu kategoriskai pries,kad mano draugas isivaikintu mano sunu man to nereikia ir net tekete nenoriu,vien todel kad pasikeis pavarde seimos statusas,bet tai nesutvitina santikiu ir meiles nedadeda tai kam tada to reikia?

As aiskinau panasiai ir tikrai labai padejo (buvo tik ka sukake 5)
Ji jau zinojo, kaip vaikai gimsta - kad i pilvuka patenka seklele, tada pilve vaikelis is jos auga auga ir gimsta.
Tai taip jai ir paaiskinau, kad ta seklele buvo jos biologinio tecio, kuris nuo musu 'nusisuko'.. O tetis juk yra tas, su kuriuo augi, draugauji, zaidi, myli... Jai to tikrai pakako (nors ji jo niekada teciu nevadina, nebent draugams apie ji pasakoja).

mes ivaikinima suprantame skirtingai.
tad as nelabai suprantu, kam tuomet sakyti, kad vienas vaikas teti turi ir irasytas i gimimo liudijima, o kitas neturi ir ten yra bruksnys. tai ir as pasiuliau. Ivaikinimas santykiu ir meiles gal ir nesutvirtina, jeigu jie ir taip stiprus yra, bet bent gimimo liudijimas bus ne su bruksneliu. Cia tik mano asmenine nuomone.

įsivaikinti tik tam, kad gimimo liudijime nebūtų brūkšnio irgi keista..

jeigu keista, tuomet palikti taip kaip yra

paskaiciau cia Jusu pasisakymus ir susimasciau...
musu seimoj yra tetis, ir man tokios problemos niekada nekylo.
bet kodel suaugusieji galvoja tik apie save o ne apie vaikus?
sakot, kad nieko neduoda tas irasymas i gimimo liudijima, taip pat gal ir nieko neduoda antspaudas pase?(tiesa jo dabar nera, bet isduodamas santuokos liudijimas).
man atrodo kad duoda ir daug ka.
as jei man taip atsitiktu, visu pirma arba sukurciau kokia grazia pasakele apie teti, arba pasistengciau, kad mano vaikiukas kuo greiciau turetu tikra teti.
nors neduok dieve atsidurti tokioje situacijoje...

na pas mane vienos dukrytės gimimo liudijime irgi brūkšnys.bet aš niekada nesakau,kad ji neturi tėčio.tėtį turi visi vaikai,tik būna atvejų kai tėčiai kartu negyvena.

Apsidžiaugiau, kad radau šią temelę dėl to, kad bus su kuo pasitarti tokiu sudėtingu ir skaudžiu klausimų. Bet taip pat ir dar daugiau abejonių sukilo. Mano dukrytės gimimo liudijime vietoj tėvo - brūkšnys. Kol kas ji dar mažutė, bet reikės kažką pasakyti. Galvojau, kad tiesiog pasakysiu, jog tėveliui mūsų nereikėjo ir viskas. Sutinku su nuomonėm, kad tėvas tas, kuris myli, rūpinasi ir augina.
Bet kita vertus biologinis tėvas yra tėvas. Nors ar galima tėvu vadinti žmogų, kuriam vaikas neegzistuoja. Laiminga mama rašė, kad nenori ištekėti, nes pasikeis pavardė. O aš labai noriu ir šeimos, ir ištekėti. Tikiu, kad atsiras ir mano žmogus. Bet neramu dėl tos pavardės pasidarė, kaip jausis dukrytė, turėdama kitą pavardę. Pavardė gal tik smulkmena. Bet apskritai, kaip reiks vaikui gyventi be tėvo.

Jolita23, parasiau i AZ.

[quote=jolita23,2008 03 16, 20:45]
Apsidžiaugiau, kad radau šią temelę dėl to, kad bus su kuo pasitarti tokiu sudėtingu ir skaudžiu klausimų. Bet taip pat ir dar daugiau abejonių sukilo. Mano dukrytės gimimo liudijime vietoj tėvo - brūkšnys. Kol kas ji dar mažutė, bet reikės kažką pasakyti. Galvojau, kad tiesiog pasakysiu, jog tėveliui mūsų nereikėjo ir viskas. Sutinku su nuomonėm, kad tėvas tas, kuris myli, rūpinasi ir augina.
Bet kita vertus biologinis tėvas yra tėvas. Nors ar galima tėvu vadinti žmogų, kuriam vaikas neegzistuoja. Laiminga mama rašė, kad nenori ištekėti, nes pasikeis pavardė. O aš labai noriu ir šeimos, ir ištekėti. Tikiu, kad atsiras ir mano žmogus. Bet neramu dėl tos pavardės pasidarė, kaip jausis dukrytė, turėdama kitą pavardę. Pavardė gal tik smulkmena. Bet apskritai, kaip reiks vaikui gyventi be tėvo.


nesakiau ,jog nenoriu teket ,nes pasikeis pavarde.. seimos ir as norejau ir gavau ja,graziai gyvenam,graziai dirbam,auginam vaikus ir mums to gana,apdraudziu savo vaika ir drauga nuo nemalonumu,kurie gali atsirasti issiskirus(jei butume susituoke) kiekvienas gyvenam savo gyvenima,niekam nekisu savo nuomones,kad nesivaikinti ir taskas,tiesiog as tokios nuomones ir turiu pavyzdziu uz ir pries siaip tai isiem tik sekmes ir laimes linkiu,nepatinka man kai zmones liudi
Papildyta:



taip tiesa ,mes tai nevienodai suprantam niekad nesakiau dukrytei ,jog ji teti turi o suneliui ,kad jis neturi ,abu jie turi TETI taip tai tetis is didzios raides,nes del vaiku perplauktu jura

Kiekvienas šiuo klausimu pats turėtų ir apsispręsti . Galima pasitarti, pasiklausinėti kitų nuomonės bet spendimas vis tiek turės būti dviejų žmonių. Džiaugiuosi, kad turi šeimą ir laiminga esi. Tikiu, kad ir šalia manęs atsiras žmogus, kuris mane ir mano mažylę mylės. O tada ir spęsim tą problemą

is visos sirdies tau ir tavo dukrytei to linkiu tureti grazia seima pusantru metu suneli auginau viena,buvo visko,sunkumu,laimes ir noro dingti nuo zemes pavirsiaus,bet sutikau savo zmogu.neskubeti svarbiausia laimes tau ir dukrytei

dėkui

matau , ne pas mane viena toks galvos "sopulys" gerai, kai atsiranda naujas draugas, o jei ne? o laikas eina -lelius auga ir vis nesugalvoji , ka sakyt apie tuscia bruksneli gimimo liudijime. Galvojau pasitart su vaiku psichologais,gal bandysiu kada nors. Gal kas bandet?

o ka galvojai (mastei), kai registruodama vaikuti rasei, kad tevo nera?

supranti, buna tokiu situaciju, kai negali nurodyt pavardes..........(ne del to kad nezinai, bet saugai to zmogaus situacija, kad neprasidetu klausinejimai, bendru pazistamu ieskojimai, zmonos, vaikai, ir t.t)
visko buna.........

saugoti to zmogaus situacija? o apie kokia situacija galvojai kai pradejote si vaikeli? juk pasekmes visi zinome, tame tarpe ir pati. vaikas paauges visvien nores zinoti tiesa. pasakysi kad mire. Panores aplankyti kapa.
Taciau ar verta meluoti ir vardan ko?

Na, aš negaliu dar pasakyt kaip pati elgčiaus, nes nei vaikiuko, nei jo tėvo dar net planuose nėra. Bet.
kadangi pati augau išsiskyrusioje šeimoje (situacija tik gal kita, nes ir mamą ir tėtį turiu ir žinau) tai negaliu pasakyt kaip vaikiukui jaustis.
Tik aš pati galvoju, kad tą naujieną kad nėra tėčio, pabandyčiau sugalvot kaip filme Gyvenimas yra gražus.(tėvas su sūnum buvo išvežti į konc.lagerį, o vaikiukas galvojo, kad čia žaidimas, kur reik rinkti taškus).
lygiai taip pat ir dabar. Tėtukas pvz stebi tave atsisėdęs ant debesėlio ir žiūri kaip tu augi.

Juk tetis ne tas, kuris padare, o tas kuris uzaugina... Kodel tas dede, negali buti teciu, juk rasei, kad myli, kad gerai sutaria?

Ne visos moterys sutinka ir nori, kad tas dede butu teciu arba bent jau juo vadintu.

Sveikos, Na mano situacija tikrai labai panasi i autores, tik tai atsitiko siek tiek seniau, pries 7m.... Taigi visos istorijos ir nepasakosiu, nes ji identiska ir vaiko gimimo liudijime bruksnys vietoj tevo.....
Na su zodziu tetis susipazino naturaliai, telikas, knygos ir t.t. Taciau ateina diena, kai vaikas pats paklausia, o kur mano tetis, nes mano draugai ji turi??? O tada jau buna skaudu..... Savo dukrai is kart stengiausi sakyti, kad tetis tiesiog nemylejo mamos ir mums nebuvo lemta gyventi kartu..... Nesmeiziau jo ir nieko daugiau apie ji nepasakojau..... Bet po kazkiek laiko jai vel iskilo kitas klausimas, kodel tetis visai jos nemyli ir net nepasidomi, kaip ji gyvena..... Va tada buvo tikrai skaudu ziureti i asarojancias vaiko akis....... Dziaugiuosi, kad dabar turiu gera vyra ir pasistengiau tai paaiskinti dukrytei.... Kad reikia dziaugtis, jog dabar su mumis geras ir mylintis zmogus, kuris mumis rupinasi ir myli ir nereikia galvoti apie tuos kurie mus paliko.....




O pasaku, mano nuomone, vaikams kurti nereikia....... Na cia tik mano nuomone, bet tai prilygsta melui ir labai skaudziam, kai po to is kazkur vaikas suzinos, jog tevelis visai ne toks gerietis koki ji piese mama.....




O tu saunuole Gerbiu uz toki poziuri ir bendravima su vaiku............




O del pavardes, tai tikrai neproblema, gi visada gali pasilikti dvi pavardes Na as tiesa pasakius taip ir padariau, kol nebuvau isitikinusi, kad mano vyras galetu isivaikinti dukra.....
Dabar jau galvojam, kad vyras isivaikintu, tik nezinau ar pavarde keisiu vaiko, nes ji jau pripratusi prie jos... Na galu gale su ja pasitarsiu ir leisiu jai apsispresti

Aš tai niekad nepaklausčiau vaiko tokio klausimo. Nes manau jei draugas myli tave ir tavo vaiką, su jumis gyvena, tai manau, kad jis tam vaikui yra kaip tėtis. Ir abu tavo sūnūs turi tą patį tėtį. Nes pritariu daugelio nuomonei, kad tėvas ne tas kuris padarė, o tas kuris užaugino. Ir jei vaikas nori tegu vadina jį tėčiu.
Papildyta:

Jei tikrasis tėvas būtų miręs ar tėvai būtų išsiskyrę, bet tėvas rūpintųsi vaiku, tuomet manau, kad to dėdės vadinti tėčiu nereikėtų. Bet jei biologinis tėvas atsisako dar negimusio vaiko, tai manau, kad kaip ir moters pareiga būtų surasti vaikui kitą tėtį, kad būtų šeima.

manau kad jei tevo nera ir nebuvo tai gali patevis juo pabut cia bus ir tiesa ir melas del tiesos ir ramybes,sunkiau jei issiskyre...mes irgi su siaubu laukiam tos dienos kai treciam reiks paaiskint kur broliai iseina pasisveciuot.Man geriau karti tiesa nei saldus melas o kaip ten vaikam tai neaisku

nuosirdziai aciu uz tiek vertingu komentaru. Kuri laika nebuvau prisijungusi,tai dabar smagiai perskaiciau visus iki vieno ir man kaip tikrai lietuvei taip palengvejo,kad ne as viena tokia "ziople"nemokanti gyventi
manau tiesos yra daug tuose zodziuose kad pirmiausia reik susitvarkyti su savo emocijom ir atsakyti sau i sita klausima,o po to galesi ir vaikui paaiskinti be dramatizavimo ir nereik cia vaidinti auku,juk viskas gerai
visame kontekste dabar pamaciau kad tas mano klausimas vaikui"'ar tau neliudna del to kad neturi tetuko''yra minimum absurdiskas,na bet is klaidu mokaisi ir tai jau neblogai.
zinoma as nieko pries ir netgi labai dziaugciausi,jei jis dede imtu vadinti tete,beje pastebejau,kad jo giminaiciai taip ir sako maniskiui,kad vat"paprasyk tecio''ar pan.,bet mes dar apie tai nesikalbejome,kazkaip visada buvau isitikinusi,kad nereik tokiu dalyku nei prasyti nei reikalauti,jei gausis naturaliai tai valio
gal ledai pajudes kai mazasis ims kalbeti,juk nesakysiu atskirai tu klausk dedes,o tu tetes,sakysiu tiesiog TETES.Arteja tecio diena jau mastau apie tai kaip vaikai pasveikins teti,ypac dickis,juk maziui dar nesvarbu. Na taip zingsnelis po zingsnelio gal viskas bus gerai.
Ai moterys manau,cia ne kiek problema kiek mes pacios ja pasidareme,isikaleme sau i galvas tuos bruksnelius gimimo liudijimuose,pavardes ir pan.juk svarbiausia santykiai,jei yra vaikui kas atstoja teti,tai gal viskas cia ir gerai
Papildyta:

man tiesiog idomu patapo o ta dedes vardo pavyzduka cia siaip ''is lempos'',o gal pazistamos esame?

o kodėl vaikas jo taip vadinti be jokių įrašų negali? Nebent antrojo tėtis to nenori.. Žinau net neįsivaikinusią porą (šeimyniniai vaikų globos namai), kuriems niekas niekaip globėjų neliepė vadinti, galėjo būt "dėdė", "teta" , be jokių nuostatų "kaip reikia", o vaikai , kai kurie jau ir gerokai paaugę natūraliai ėmė vadinti mama ir tėčiu...Čia gal daugiau nuo santykių priklauso. Jei jie panašūs į tėviškus, vaikas ir ima kreiptis "tėti"...

sveikos vienisos mamytes. as viena is jusu. na kiekviena situacija individuali kaip ir kiekviena seima ar kiekvienas vaikas. manau kieviena mama pazinodama savo vaika, zinodama jo poreikius ir charakteri pasielgs tinkamai pagal situacija.ar bent manys elgdamasi tinkamai. bet mano nuomone,kad nuo vaiko niekuomet nereikia slepti tiesos. kokia ji bebutu. na neturiu omenyje, kad imti mazam ir isresti ziauria tiesa, bet jam suprantamai paaiskinti kas kodel ir kaip. bet butinai nepamirsti pasakyti kad jis(vaikas) nera det to kaltas, kad nera tevelio.dar manau, kad nereikia juodinti tevo, nereikia ir aukstinti.vaikas augdamas pats ims suprasti kas elgesi blogai kas gerai.tai begalo skaudi tema ir vaikui ir mamai kurios tiesiog nustumti i sali negalima, nes manau jei nustumsim, tai veliau ji pasireigs i dar didesnemis problemomis nei "nuleistos vaiko akys".
as asmeniskai zadu su vaiku kalbetis apie tai. jam pasakyti kodel tevelio nera sakia ir viska paaiskinti. ir butinai pabresti, kad jis nera del to kaltas ir as(mama) ji vistiek labai myliu. dabar negaliu pasakyti kada ateis tam laikas, bet jis ateis ir manau gan greitai.

as papasakosiu kaip buvo mums, gal sakau pades jums
tai va sunus gime nors ir santuokoje bet kai buvo vos 1metu tetis tiesiog isgaravo (girdejau, kad isvyko i uk) tai teko vienai auginti sunu kai atejo tas laikas kai vaikas pradejo klausineti apie teti pasakiau kad toks buvo, kad yra isvykes ir t.t., kai metai bego, jam atsirasdavo vis daugiau klausimu. pasakojau, kad buvo tetis ir yra, bet nenori su mumis draugauti, ir uzsiminiau, gal kada nors turesim kita teti, toki kaip ir kitose seimose gyvensim kartu vaziuosim visur drauge ir t.t. viena diena atsirado toks, bet jis buvo tiesiog dede vaikui, kol sunus sako man jog noretu, kad sis dede butu tetis- antras tik nuo tada pradejau su juo artimiau bendrauti, kaip sakant gavus sunaus leidima po pirslybu persikraustem pas naujaji teti gyventi visai i kita miesta, nors naujaji teti vadino vardu, ir niekada nebuvo prasoma vadinti kitaip, bet isauso tokia diena kai atejes (tada jau buvo 4metu) paklause ar galiu tave vadinti teciu asaru buvo ne tik man, bet ir vyrui nuo tos dienos kitaip ir nevadina, ir tetis tikrai ne tas kuris "padare" o tas kuris ji augina, lavina ir myli
linkiu ir temos autorei tiesiog plauktu pasroviui, atsakyti tik tai ko klausia ir manau isaus tokia diena, kai dede taps teciu

Sveikos,likimo drauges Istorijos visu panasios,tik vienos jau pamate sviesa tunelio gale,o kitos dar tik pamatys,neabejoju
As irgi prisidedu prie jusu visu...Viskas loterija,niekad nezinai kokiu staigmenu tau pateiks artimiausias zmogus Ir as buvau naivi,patikli ir labai norejau buti mylima,suprasta...Taip pilvelyje pradejo augti sunelis,kurio tetis atsisake visiskai,tik apie tai suzinojes.Pakeliau galva ir gyvenau toliau...
Po 1,5 metu atsirado zmogus,kuris priverte mane patiketi,kad nori seimos,nori buti tetis mano sunui ir begalo mus abu myli...Sunus jo kitaip ir nevadino kaip teciu.Vyras man draude net prabilti apie kita,biologini,dingusi teva.Sunui iki sios dienos jis jam vienintelis tevas.
Cia istorija nesibaigia.Dabar turiu ir dukryte,kuriai greit metukai.O su vyru kartu jau beveik pusmeti nebegyvenam...Uzteko pagyventi metus,kaip viskas pasikeite.Daug negeru dalyku buvo,kol galiausiai pats isejo ten kur nera vaiku...Dabar turiu du mazuosiu,kuriu neaugina ju tevai.Tiek purvo ant ju man noretusi drebti,bet neturiu taip elgtis,nes tik ju deka,turiu tokius puikius vaikus As labai turtinga Tik va kaip su ta sviesa tunelio gale bus dar nezinau.Neturi mano vaikai nei seneliu,nei dedziu - mire arba nera.Nera is ko ta vyriska pavyzdi matyt.O ir eilini karta klysti vel, tikrai nesinori...Ziuresim

labai grazi, silta istorija
sekmes Jusu seimynai ir dar vaiku



Tavo vaikai turi tave, o tu juos. Tai svarbiausia. Mes ir neturime nicnieko, bet man del to neikiek neblogai

Manau, kad tavo vyresnelis turi teti. Tetis - tai ne tas kuris ji (atsiprasau uz issireiskima) "padare", o tas kuris ji myli ir juo rupinasi. Taigi, jis turi teti,nesvarbu, kad jis ir nebiologinis. O be to, jei tavo sunaus gimimo liudijime nera iraso apie teva. Galbut ateityje tavo dabartinis vyras panoretu tavo vaikuti isivaikinti...sekmes jums.

Sveikos merginos.Ka galiu pasakyt...Gyveni,laikas lekia,mokomes is savo klaidu,mokomes atleisti...Mano gyvenime viskas atsistojo i savo vietas.Didziausia problema buvo-nemokejimas vienas kito isklausyti.Dabar labai stengiames,nes santykiams reikia daug pastangu.Labai daug...O vaikai labai laimingi turedami teti
Sekmes jums visoms ir jusu vaikuciams

Manau nesvarbu biologinis ar ne
TAS KURIS AUGINA ir ant koju padeda atsistoti tas ir tetis

Vienoj angl knygoj buvo toks atsakymas. Mamyte labai norejo mazo vaikelio, bet nesutiko Mister Right, na lietuviskai idealaus vyro, tinkamo vyro.

Pries kelias dienas mano mazylis, krisdamas delniuku priliete ikaitusia zidinio sienele.Net cirkstelejo..Akimirksniu jis eme zviegti,klykti,dejuoti,raitytis is skausmo.Man buvo sudetinga jo rankute islaikyti po salta vandens srove.Mes gyvenam 25 km nuo Vilniaus.Griebiu tel.daktare liepia lekt i ligonine.Masina sugedus(vienises gyvenimo ypatumas).Teka asaros,garsiai liepiu sau nepraskysti.Dievas yra,netoliese randu pagalba.Vaziuodama miesto link,spausdama prie krutines suneli,pagaunu save galvojant"o ,kad turetumem mes ta teti...ta gyneja,kuris ...ech" Kita mintis"uzaugsi ,suneli sveikas protingas turintis palikto vaiko patirties ir tikiu,niekada nepaliksi savo vaiku "
Gal tiesiog taip turejo mums nutikti,kad dabar turime vienos auginti savo atzalas?Gal kazkada kazka paememe avansu ir dabar privalome uz tai atsakyti?Svarbu nepaluzti..
p.s.as sunui tikrai nemeluosiu del bio tevo.Nesuteiksiu vilciu,bet ir niekada nezeminsiu tevo sunaus akyse.Ne pirmas,atsidures tokioje pozicijoje.Jei tesiai paklaus "ar tetis kad nors ateis?",pasakysiu-nezinau."Koks jis?"- irgi nezinau.Tas mylimo zmogaus portretas po truputi blanksta tad nera ka ir kurti.Vaikas turi tureti sazininga mama.

Labas mamytes.mano istrija tokia pat kaip zirafeles,tik mano vyresneli sunu lanko tevas ,viska jam perka,moka alimentus.O mazutis sunelis neturi tecio.NES TETIS JO NEPRIPAZYSTA.TEKO DARYT DNR.TIK KAIP MAZIUS PAAUKS IR PAKLAUS KODEL BROLIS TURI TETI O AS NE?NA REIKES GERAI PAGALVOTI KA JAM ATSAKYTI. BET MES VISOS MAMYTES ESAM LABAI STIPRIOS IR VISKA ISTVERSIM .VIENA MOTERIS MAN YRA PASAKIUS TOKIUS ZODZIUS.DIEVAS UZDARO DURIS,BET VISA LAIKA ATIDARO LANGA.LINKIU VISOMS MAMYTES,KAD DIEVAS JUMS ATIDARYTU LANGA.

Jeigu Dievas nedavė proto, tai išmokė įjungti didžiąsias raides.

Gal po DNR testo atsakymo tetis pakeis elgesio krypti, o maziukas jusu dar visai mazas, ir iki to laiko, kol reikes kazka aiskinti, gal ir situacija bus kiek geresne

Kaip miela, kad atsiranda tokiu pastabiu vyru.