Aš paseksiu tau, dukryte Kai pati buvau mažytė, Pas močiute aš buvau Aveles baltas ganiau. Atsikėlus ankstų rytą, Dar saulelei nenušvitus Per rasas skaidrias, basa, Genu pievon aveles. Labas, saule!!! Kaip gerai, Kad dangun tu pakilai, Kad prižadinai paukštelį Ir bitutę, ir drugelį! Asisėdau pievoj aš Ir prižiūriu aveles, Kad nebėgtų per toli, Vilkas pilkas netoli Kiek grąžių gėlyčių pievoj, Kad močiutei būt linksmiau, Aš nupynsiu vainikėlį Ir nunešiu jai, vėliau Vos tik dienai įpusėjus Pilvas gurgia net baisu, Pasiimsiu aš duonelės Iškeptos ant ajerų. Jos močiutė man idėjo Rytą, kvepiančios šiltos, Ir pienelio stiklainėlį Kad pavalgyt būt skaniau. Tai gera močiutė mano Myliu ją visa širdim Kai buvau visai mažytė Supo ji mane naktim Piemenėliai bandas gena. Jau saulytė vakarop. Laikas, mielosios avelės Traukime kartu namo! Prie vartelių pasitinka Sengalvėlė mylima, Apkabina, pabučiuoja, Meilė spindi jos veide Lik sveika, brangioji saule Pailsai per dieną tu, Rytą vėl tave sutiksim, Su avelėmis kartu Ir šita mums patiko.
Graži , miela eiliuota pasakaitė, lietuvių liaudies motyvais
Aš irgi mėgstu paeiliuoti, viskas buna labai greitai ir su juokeliais vaikiams palinksminti, pavyzdziui ruošiant pusrytėlį, smagu kai jie mane pertaraukia ir bando kuri patys, QUOTE(pravil @ 2005 04 18, 11:50) Graži , miela eiliuota pasakaitė, lietuvių liaudies motyvais Aš irgi mėgstu paeiliuoti, viskas buna labai greitai ir su juokeliais vaikiams palinksminti, pavyzdziui ruošiant pusrytėlį, smagu kai jie mane pertaraukia ir bando kuri patys, Kepa blynas su blyniene, Tuoj apliesim juos uogiene Akyros pasakėlė man irgi
Aciuuuuu... merginos
Siaip tai ne isgalvota, o tik sueiluota ale pasaka, nes kai buvau kokiu 6m. istikruju tevai mane "priduodavo" mociutei, o ji augino keturias avytes, dvi didelias ir dvi mazutes, ir as eidavau jas ganyti. Ir dabar prisimenu, kokios nuostabios budavo pievos, ypac kai kildavo saule. Pilna geliu, raktazoles tokios geltonos geltonos, rugegeles, dar tokios raudonos smulkios gelytes ir daug kitokiu... Prisimenu, kai svintant krumynuose pradedavo ciulbeti pauksciukai, drugeliai skraidydavo visokiausiu spalvu... Dabar tokiu jau seniai nemaciau, o ir tos pievos, kurioj vaikystej lakstydavau, jau nebeliko, viskas uzstatyta gyvenamaisiais namais
Puiki,miela,šilta pasaka.Mano sūnus mieliau eiliuotų klausosi nei paprastų
Nostalgija, kai močiutė ar tėtis pasakodavo apie savo vaikystę...
Visai ir nieko, kad man cia kiek skaiciau visi patinka, kaip gerai, kad yra mamyciu tokiu isradingu
o as visiems vaikams deklamuodavau "Simatas zuikiu suisirinko, net zalia girele linko..." Nuo pradziu iki galo. Ir visi trys taip pat ismoko nuo pradziu iki galo:)
QUOTE(Akyra @ 2005 04 20, 07:58) Aciuuuuu... merginos Siaip tai ne isgalvota, o tik sueiluota ale pasaka, nes kai buvau kokiu 6m. istikruju tevai mane "priduodavo" mociutei, o ji augino keturias avytes, dvi didelias ir dvi mazutes, ir as eidavau jas ganyti. Ir dabar prisimenu, kokios nuostabios budavo pievos, ypac kai kildavo saule. Pilna geliu, raktazoles tokios geltonos geltonos, rugegeles, dar tokios raudonos smulkios gelytes ir daug kitokiu... Prisimenu, kai svintant krumynuose pradedavo ciulbeti pauksciukai, drugeliai skraidydavo visokiausiu spalvu... Dabar tokiu jau seniai nemaciau, o ir tos pievos, kurioj vaikystej lakstydavau, jau nebeliko, viskas uzstatyta gyvenamaisiais namais
grazus eilerastukas,pasirodo tarp sm ir neblogu
poeciu esama
Kai dar laukiausi savo pirmagimės, sklaidžiau senus žurnalus ir radau vieną labai mielą vaikišką eilėraštuką, tinkantį mažyliams. Nuo šiol dažnai jį sakau savo mergaitei, o ir pati jį mielai deklamuoja:
Trys meškiukai pagiry Valgė ryžių košę, O kadangi ji skani - Valgė atsilošę. Voveriukai mažuliukai Iš drevės iškrito, O kadangi storuliukai - Kūliais nusirito. Du gandriukai nedidukai Po kemsynę braidė, O kadangi nežiniukai - Varlytes tik baidė. Pasiklydo prietemoj Du maži vilkiukai, O juos parvedė namo Spygliuoti ežiukai. Viską matė pagiry Mažutė stirnaitė, Ir užrašė ant žievės Šitą pasakaitę.
ziedune, nu šakės kokia faina pasakaitė
Ačiū
Nu labai jau gražios abi pasakaitės
dedu visas ateiciai...
QUOTE(Akyra @ 2005 04 20, 06:58) Aciuuuuu... merginos Siaip tai ne isgalvota, o tik sueiluota ale pasaka, nes kai buvau kokiu 6m. istikruju tevai mane "priduodavo" mociutei, o ji augino keturias avytes, dvi didelias ir dvi mazutes, ir as eidavau jas ganyti. Ir dabar prisimenu, kokios nuostabios budavo pievos, ypac kai kildavo saule. Pilna geliu, raktazoles tokios geltonos geltonos, rugegeles, dar tokios raudonos smulkios gelytes ir daug kitokiu... Prisimenu, kai svintant krumynuose pradedavo ciulbeti pauksciukai, drugeliai skraidydavo visokiausiu spalvu... Dabar tokiu jau seniai nemaciau, o ir tos pievos, kurioj vaikystej lakstydavau, jau nebeliko, viskas uzstatyta gyvenamaisiais namais Žinai nenuostabu, kad tokius eilėraščius kuri, kai taip gražiai prisimeni savo vaikystę.
labai idomi
Gražu
Super
Man taip patinka eiliuotos pasakeles....net susigraudinau Saunuoles
abi pasakos tiesiog nuostbios...jus abidvi turit m,eno gyslelę...aš tiesiog sužavėta
hmmmm, kaip dvelkia 6iluma, jaukumu......
gražu... vėl norėčiau būti maža......
patiko
labai grazu ir silta,net graudu pasidare
as neturiu tokiu graziu prisiminimu ir todel issisaugojau savo pupai paskaitysiu siandien pries miega
smagu skaityt eiliuotas pasakas,jos taip greit skaitosi
labai grazu
kokia miela
Gražu ir man patiko
QUOTE(Akyra @ 2005 04 15, 09:40) Aš paseksiu tau, dukryte Kai pati buvau mažytė, Pas močiute aš buvau Aveles baltas ganiau. Atsikėlus ankstų rytą, Dar saulelei nenušvitus Per rasas skaidrias, basa, Genu pievon aveles. Labas, saule!!! Kaip gerai, Kad dangun tu pakilai, Kad prižadinai paukštelį Ir bitutę, ir drugelį! Asisėdau pievoj aš Ir prižiūriu aveles, Kad nebėgtų per toli, Vilkas pilkas netoli Kiek grąžių gėlyčių pievoj, Kad močiutei būt linksmiau, Aš nupynsiu vainikėlį Ir nunešiu jai, vėliau Vos tik dienai įpusėjus Pilvas gurgia net baisu, Pasiimsiu aš duonelės Iškeptos ant ajerų. Jos močiutė man idėjo Rytą, kvepiančios šiltos, Ir pienelio stiklainėlį Kad pavalgyt būt skaniau. Tai gera močiutė mano Myliu ją visa širdim Kai buvau visai mažytė Supo ji mane naktim Piemenėliai bandas gena. Jau saulytė vakarop. Laikas, mielosios avelės Traukime kartu namo! Prie vartelių pasitinka Sengalvėlė mylima, Apkabina, pabučiuoja, Meilė spindi jos veide Lik sveika, brangioji saule Pailsai per dieną tu, Rytą vėl tave sutiksim, Su avelėmis kartu Nepakartojama... QUOTE(Akyra @ 2005 04 15, 08:40) [font=Arial]Aš paseksiu tau, dukryte labai grazu
mat tai kazkaip atrodo-pasakos gerietes,tokios svelnios,mielos,kaip pukines,as taip pat issisaugojau ateiciai,gal atmintinai ismoks nors viena
Niu koks grožis. Labai mielos ir fainos paskos
QUOTE(Akyra @ 2005 04 15, 09:40) Aš paseksiu tau, dukryte Kai pati buvau mažytė, Pas močiute aš buvau Aveles baltas ganiau. Atsikėlus ankstų rytą, Dar saulelei nenušvitus Per rasas skaidrias, basa, Genu pievon aveles. Labas, saule!!! Kaip gerai, Kad dangun tu pakilai, Kad prižadinai paukštelį Ir bitutę, ir drugelį! Asisėdau pievoj aš Ir prižiūriu aveles, Kad nebėgtų per toli, Vilkas pilkas netoli Kiek grąžių gėlyčių pievoj, Kad močiutei būt linksmiau, Aš nupynsiu vainikėlį Ir nunešiu jai, vėliau Vos tik dienai įpusėjus Pilvas gurgia net baisu, Pasiimsiu aš duonelės Iškeptos ant ajerų. Jos močiutė man idėjo Rytą, kvepiančios šiltos, Ir pienelio stiklainėlį Kad pavalgyt būt skaniau. Tai gera močiutė mano Myliu ją visa širdim Kai buvau visai mažytė Supo ji mane naktim Piemenėliai bandas gena. Jau saulytė vakarop. Laikas, mielosios avelės Traukime kartu namo! Prie vartelių pasitinka Sengalvėlė mylima, Apkabina, pabučiuoja, Meilė spindi jos veide Lik sveika, brangioji saule Pailsai per dieną tu, Rytą vėl tave sutiksim, Su avelėmis kartu labai labai patiko Papildyta: QUOTE(digi @ 2006 12 20, 20:08) as irgi prisiminiau vaikyste QUOTE(Akyra @ 2005 04 15, 09:40) Aš paseksiu tau, dukryte Kai pati buvau mažytė, Pas močiute aš buvau Aveles baltas ganiau. Atsikėlus ankstų rytą, Dar saulelei nenušvitus Per rasas skaidrias, basa, Genu pievon aveles. Labas, saule!!! Kaip gerai, Kad dangun tu pakilai, Kad prižadinai paukštelį Ir bitutę, ir drugelį! Asisėdau pievoj aš Ir prižiūriu aveles, Kad nebėgtų per toli, Vilkas pilkas netoli Kiek grąžių gėlyčių pievoj, Kad močiutei būt linksmiau, Aš nupynsiu vainikėlį Ir nunešiu jai, vėliau Vos tik dienai įpusėjus Pilvas gurgia net baisu, Pasiimsiu aš duonelės Iškeptos ant ajerų. Jos močiutė man idėjo Rytą, kvepiančios šiltos, Ir pienelio stiklainėlį Kad pavalgyt būt skaniau. Tai gera močiutė mano Myliu ją visa širdim Kai buvau visai mažytė Supo ji mane naktim Piemenėliai bandas gena. Jau saulytė vakarop. Laikas, mielosios avelės Traukime kartu namo! Prie vartelių pasitinka Sengalvėlė mylima, Apkabina, pabučiuoja, Meilė spindi jos veide Lik sveika, brangioji saule Pailsai per dieną tu, Rytą vėl tave sutiksim, Su avelėmis kartu Labai grazi
Nu labai grazios visos pasakeles
Saunuoles mamytes
man patinka eiluotos pasakeles
smagi pasakaite
Abi pasakaites tiesiog nuostabios
gražu
grazi begalo
As kai pradedu skaityti pasaka, tai pati uzmiegu
|