Sveiki,

Prasau pagalbos tu, kurie patys tai patyre, arba palaike tokioje situacijoje savo artimuosius. Bet pradesiu is pradziu. Mano vyras pradejo rukyti paauglysteje. Dabar jam 32. Surukydavo mazdaug po pakeli cigareciu per diena. Sekmadieni susirgo plauciu uzdegimu, o taip sergant negalima rukyti (bent jau is keliu rukaliu pazistamu esu girdejusi). Taigi, maniskis nuo sekmadienio neruko, bet dabar jau sveiksta, daug geriau jauciasi ir zinoma vel jaucia poreiki cigaretems, kadangi kaip cia pasakyt, jau seniai ruko, yra nuo ju priklausomas. Bet kadangi jau keli menesiai karts nuo karto pagalvodavo apie metima, tai dabar tas kelias dienas nerukius, butu kvaila vel pradeti, kai zmogus nori mesti. As ji palaikau visomis keturiomis, bet pati niekada nesu rukiusi, todel zinoma, neisivaizduoju kaip sunku yra mesti. Matau, kad MB pasidare, toks kaip cia pasakius, irzlokas, truputi nervingas, ir zinoma nepriekaistauju jam del to, juk normalu, rukyti norisi, o negali.
Taigi, klausimas butu, kaip jam padeti, palengvinti ta sunkiausia laikotarpi? Gal kas turi panasios patirties? Butu labai malonu, jei pasidalintumete savo ziniomis.
Tik nepagalvokit, kad as ji verciu. Tikrai ne. Visada jam sakiau ir sakysiu, kad cia tik jo sprendimas, as tikrai jam nezyziau ir nepriekaistavau. Jis suauges zmogus, pats nusprende, ir as tik noriu jam kaip nors padeti.

Manau reiktų sugalvot kokios veiklos jam. Kad vis neturėtų laiko rūkyt. žinoma, jei pats nenorės nepadės jokia veikla. Bet manau tikrai nepakenktų visokie pasiūlymai nuvažiuot kur nors, gal pasportuot kažkiek, "iškraut" ta irzlumą. Aš bent bandyčiau kažkaip užimti Nes šiaip visiem sunkiausia susirast būdą, kaip nuleist garą metant rūkyt. O juk pažįsti SB, tai gal ir sugalvot nebus sunku

taigi ir MB tokiu budu mete, o trauke kip garvezys kokius 15 metu dvi savaites buvo irzlus ir piktas, patariau jam ciulpti ciulpinius ir kramtyti guma (nes rukymas oralinis malonumas) priaugo svorio kokius 5 kg bet.. susitaike su viskuo dabar jau 4 metai neruko.. reikia valios ir rimto uzsispyrimo.. jeigu nebus noro tai nieko ir nesgaus. MB pries tai niekada nebande mesti ar pan. netgi nelabai trosko tai padaryti, cia as jam ultimatuma buvau pastacius arba cigaretes arba vestuve, gal taip ir negerai, bet uztat dabar nesigailiu

na ultimatumai padeda tik pacioje meiles ir santuokos pradzioje o veliau jau tik pacio zmogaus reikalas

Man tai is viso tie ultimatumai nelabai patinka. Jis yra suauges zmogus. Koks jau yra toks yra, nepakeisi. Kitas reikalas, jei pats nori pasikeisti, tada aisku, galima.
Siaip tai jau neberuko pusantros savaites Siuliau pabandyti ta kramtomaja guma rukaliams, bet nenori.

Aciu visoms uz atsakymus

Labai panasi situacija ir pas mus buvo, mete sirgdamas tik angina ir prarukes buvo 24 metus ir jau po 2 pakelius per para Taigi, kas liecia ultimatuma, tai tikrai nepatarciau, nes beveik visi vyrai tiesiog netoleruoja ultimatumu pradzioje, tai vis sakydavao, kad "as nemeciau, tik siuo metu nerukau: ir kaip as tvarkydama masina ismeciau cigareciu pakeli(juk neruko jau pagalvojau tai labai uzpyko ir pasake, kad pats nuspres kada ismesti gal po pusmecio visas cigaretes pats atidave benradarbiui ( namuose gal 1,5 bloko buvo)ir tada pasake, kad dabar tai jau tikrai daugiau niekad nerukysiu Per tevo diena bus 2 metai Turiu pasakyti, kad nei kartelio nera uzsirukes nuo to laiko( nuo tos anginos) ir kaip pats sako, kad nera jokio poreikio Na o kaip vyras neruko ir man nera kaip taigi mano palaikymas tame, kad ir as nerukau

Panasi situacija ir pas mus buvo ir tikiuos nebepasikartos Mes jau kartu beveik 3 metai. Kai pradejome draugauti jis ruke, aisku man nepatiko, bet kazkaip nesijauciau ta, kuri galeciau jam vadovauti gyvenime, maniau suauges ir pats turi nuspresti. Bet kai nusprendem kurti seima, man TAI labai pradejo nebepatikti, jauciausi, kad galiu tarti zodi ir pakoreguoti sia situacija. As jam graziai, maloniai ir ramiai pasakiau, kad TAI man nepatinka ir as nuo rukancio vyro vaiku nenoriu tureti Zinau, kad ziauroka, bet manau baisesnis poveikis busimam vaikeliui. Ir zinokit, mergaites, suveike Ir jau beveik 1,5 metu nemaciau jo rukancio. Tiesa, pora kartu radau pas ji cigareciu - buvo labai nemalonus pokalbis. Bet aiskinosi labai rimtomis priezastimis (pvz. senelio laidotuves - nervai nelaike). As vis jam pasakau, jog suprantu, kad sunku mesti, bet tai iseis tik i nauda, jo ir musu busimu vaiku sveikata.

Dar zinau padeda budas: pasizadekit abu ko nors atsisakyti, pvz Jis mesti rukyti, o Jus nebevalgyti po 18 val

Tai va kas liečia ultimatumus, jau geriau tegu rūko atvirai, o ne pasislėpęs.
Aš ir pati rūkiau 10 metų, tik nejaučiau problemų metant; o kurie jaučia, yra tokie vaistai, TABEX vadinasi, tik jų nėra Lietuvoje. Iš pažįstamų, kas metė su tais vaistais, sakė, jie panaikina norą rūkyti.

Panaši situacija ir pas mus. MB nerūko jau apie 2 mėnesius, aš jam padedu nuolat sakydama kad man labai patinka kai jis neberūko ir koks jis šaunuolis, kad turi tiek valios mesti šitą bjaurų įprotį. Tiesa prieš mėnesį surūkė kelias cigaretes, bet tada aš stipriai suraukusi nosį sakiau fuu, kokia bjaurybė ir kad neverta tiek kentėjus vėl pradėti. Manau tik tiek mes ir galim padėti - t.y. vertinti savo MB pastangas ir dažniau jiems tai sakyti