Sveiki,
mano sunui 7.5 metu, eina i mokykla mokslai sekasi neblogai, bet turim labai didele problema, jis musu visai negirdi, ta prasme ar tu jam sakai jam 0 sveiku. Kalam kiekviena diena kad reikia klausyti, kad jis jau didelis vyras, kad jis turetu padeti namuose, kad priziureti broliuka reikia, bet jis tik palinksi galva atrodo supranta ir daro savaip, kartai tai ir nervai nelaiko, nes jam kol nepasakysi 10 kartu ir galu gale neuzriksi jis negiri, galima sakyti ignoruoja mus, niekaip su juo negalima susisneketi, kai uzeis koks ozys tai is vis baisu darosi, nes tada jau ir mes gauname, kad jam nieko neleidziam ir kad ant jo vis saukiam, bet kad kitaip neimanoma. Labai skauda sirdi, bet nezinau kaip su juo dar susisneketi ir graziuoju bandem ir piktuoju niekaip, gal galesit ka patarti, nes jau nezinau ka ir daryti. Atrodo ir didelis vaikas kaip ir galetum susisneketi, bet…

a ka konkreciai jis turi padet namuose
gi net dideli vyrai nesupranta sito pasakymo - reikia padet namuose

gi pasakyk jam - gal noretum indukus isplauti arba grindis
a gal siaip dar koks lengvas ir smagus darbukas butu

manajam 5m, bet labai tinka ir man tavo aprasymas, tik broliuko neturim

tai visada palengveja kai uzduoti sukonkretini - tiesiog paprasyk pagalbos
sakyk gal galetum man padet indus isplaut- tik aisku neprikrauk pina kriaukle - uzteks ir vieno puodelio ir poros leksciu

a del broliuko - tai ji neprivalo jo priziureti tai MAMOS darbas

būtent

juk as ir nesakau, kad broliuka priziureti jo darbas, bet juk galima pazaisti nors trumpam, kol pvz mama valgyti padarys juk neliepiu visa diena su juo buti

nesakiai tiesiogiai, bet is to ka parasei atrodo kad taip ir yra
"kad jis turetu padeti namuose, kad priziureti broliuka reikia"
a gal jam neidomu su juo zaisti jis nori veikti ka kitka a cia brolis zyzia dar mama zyzia nu vienu zodziu visi pikti tai ir vaikas atbunka ir apkursta (netiesiogine prasme)

labai suprantu , as taip pat susiduriu su sia problema...mano dukrai 4m. , jei bandai paaukleti ar ko paprasyti ko jai neisnori tai arba ignoruoja arba priestarauja ir kartais agresyviai....tai vargina, bet ka daryti net neisivaizduoju...idomu ka psichologai pasakytu, be abejo cia kazkur kalti tevai, bet kur?

negirdi nes priestarauja
mano penkiametis ir taip elgesi
kazkaip bandau nukreipti ta uzsispyrima bet daznai nesigauna
tarkim uzsispiria atejes ryte i darzeli nesirengti
tai sedi ir ziuri akis ismeiges ir lupa patempta ir nieko nebegirdi, kai sakai nusimk striuke batukus ir tt
kartais nurengiu kartais taip ir palieku
cia jau gal charakteris toks
sakyciau baisu bet gal nieko baisaus

sveiki visi,
nesusiturėjau nepastebėjusi kad nepasakyčiau.... problema man atrodo ne vaikelyje o tėvų elgesyje su vaikais, bent man taip atrodo. reikia keisti tarpusavio bendravimo taisykles, nejaugi vaikas savaime agresyvus be priežasties? iš kur kyla ta agresija? iš dalies suprantu, kad gali būti ir vaikui dienų nenuotaikos kaip ir mums suaugusiems vistiek kyla noras paklausti ar daug laiko skiriate bendravimui su vaiku? gal einate į darbą o augina aukles?
tik neįsižeiskite , tiesiog smalsu?

sveiki
aukles niekada neturejome ir net minciu tokiu nebuvo, kad samdytis, nes as buvau visada uz darzelius nes manau ten vaikui daug geriau negu namie su aukle, ten vaikai ismoksta savarankiskumo na cia aisku mano nuomone.
Gal ir teisi esi , kad problema ne tik vaikelyje bet ir musu elgesyje, taciau manu didziausia itaka dare seneliai, kuriems tai buvo pirmas anukas , todel viska leisdavo ir tevu nuomones nepaise, sakydami, kad tai "pirmas musu anukelis" , manu todel tokia situacija namuose, kad vaikas paprasciausiai musu negirdi , tuo labiau, kad ir is pazystamu taip sako, kad labai matosi seneliu itaka , todel dabar ir nezinau kaip su juo elgtis

temos autorės noriu paklausti vieno dalyko. Kai kalbates su vyru, prašote jo ko nors, ar elementariai pakviečiate prie stalo pietų (čia tik pavyzdys) - ar jam užtenka vieno pasakymo? Ir jūs pati - ar vyrui tenka pakartoti savo prašymus? o kai vaikas kažko prašo - ar jis zyzia (kartoja daug kartų) ar iš karto gauna atsakymą - ,,taip" arbe ,,ne, nes..."? pagalvokite, ar pastebėkite vieną dienelę - ir tada atsakykite.

na siap tai uztenka vieno pasakymo vyrui, kad ka nors padarytu, o kartais ir sakyti nereikia, pats susipranta aisku ne visada taip buna, bet kartoti tikrai nereikia, o vaikui irgi atsakome is karto, nebet buna pries pora minuciu musu negirdejas jei ko nors praseme, tai tada ir mes jam pasakome, kai musu ko praso, ar butu gerai jei mes dabar taves negirdetume , tai jis puikiai supranta, kad taip negerai, bet vis tiek savo daro po keliu akimirku. Aisku as nesakau, kad cia nera ir musu kaltes, bet kaip tai viska istaisyti , viliuosi, kad gal isaugs

Labai teisingas Mili pastebėjimas, vaikai kopijuoja suaugusių elgesį. Ir taip pat visiškai teisi mama gulbė - prašant padėti, vaikui būtina konkrečiai įvardinti, ką jis turi padaryti, kitaip nieko nebus.
Aišku, gali būti ir kitų prižasčių. Žinau dar bent vieną negirdėjimo priežastį.

Tai ką esu pastebėjusi gan dažnai taip elgiasi vaikai, žinodami, kad savo "negirdėjimu" lengviausiai išvengs jiems nemielų prašymų/ užduočių.
Pavyzdžiui, vaikui sakote "išplauk indus". Vaikas tingi, nenori, atidėlioja. Pakartojate. Vaikas jau beveik pasiruošęs plauti, bet dar delsia, juk taip nesinori. Mamai trūksta kantrybė, nueina, pati išplauna, dar pabamba, kad prisišaukti į pagalbą negali... Kokią išvadą padaro vaikas (ne tiek svarbu sąmoningai ar nesąmoningai)? Išvada paprasta - naudinga negirdėti to kas nemalonu, truputis kantrybės, mama pasikartojo keletą kartų, tai tik žodžiai, pabambėjo, bet indai "išsiplovė" - taip elgtis patogu. Vaikas su tokia patirtim kitą kartą dar labiau tikėtina, kad "negirdės".
Todėl pagalvokit, kai prašot, kad vaikas kažką padarytų, ar būnate nuosekli, ar per greitai savo prašymo neužmirštate, nepadarote darbo už vaiką?