QUOTE(Deivilė @ 2007 08 13, 20:18)
ar šią pasaką parašė mama?
dar ne, bet laabai labai noriu ja tapti 
.Ir kuo greičiau, nes mums jau beveik dvylika metų nepasiseka tapti mama ir tėčiu,-ir bijau, kad tas garbanius "pasiliks" tik pasakoj 
Full Version: Užsispyręs angeliukas
| dar ne, bet laabai labai noriu ja tapti .Ir kuo greičiau, nes mums jau beveik dvylika metų nepasiseka tapti mama ir tėčiu,-ir bijau, kad tas garbanius "pasiliks" tik pasakoj
QUOTE(Medeina @ 2007 08 16, 23:04) dar ne, bet laabai labai noriu ja tapti .Ir kuo greičiau, nes mums jau beveik dvylika metų nepasiseka tapti mama ir tėčiu,-ir bijau, kad tas garbanius "pasiliks" tik pasakoj Angeliukas tikrai užsispyręs, jam tokių gražių pasakų prikurta. Aš turiu jau tris angeliukus, o pasakos nei vienos . Dar kartą AČIŪ už pasaką ir linkiu aš ir mano dukrelės kuo greičiau prisikviesti garbanių.
Mano dukryte suzavejo si vakara tokia grazi pasaka. Tikiuosi greitai bus ir pasakos tesinys
grazi
Sekmes
lb lb grazu ir miela
u
nerealiai graži
Labai labai graudziai grazi pasaka...linkiu, kad ji turetu pacia graziausia pabaiga ir kad tas garbaniukas butinai butinai aplankytu Jus
Tesinio lauksiu,tikrai
grazu
linkiu greiciau sulaukti to mielo garbaniuko
GRAŽI PASAKA
Labai linkiu, kad pasaka baigtusi gerai,ir kad tas užsispyrėlis garbanius, kuo greičiau ateitų
Labai labai
Gal visgi jau tas garbanius pakeliui į Jūsų rūmus... ? ... labai norėtusi gražios pasakos pabaigos ..
grazi pasakele
laukiam tesinio
grazi pasakele,linkiu jums tokio garbaniuko,kokio mes sulaukeme
labai grazu,net sirdute virpa
, mes uz jus pabandysim laiska parasyt kaledinem zvaigzdutem, kad yra labai laukiantys ir nuostabus karalius ir karaliene , na o tada visi skaitysim pries mieguti nuostabios pasakos pabaiga dar su kitokiu tesiniu 
QUOTE(mute-liutuke @ 2008 12 10, 10:40) .. mes uz jus pabandysim laiska parasyt kaledinem zvaigzdutem ... Ačiū , perskaičiau jūsų šitą ketinimą ir apsiašarojau ..dar kartą labai ačiū Mes su vyru be galo laukiam to  ar tos , sutiktumėm iškart turėti ir du, ir tris, tik Dievo mūsų maldos vis nepasiekia, tik Dievas nemato kiek padedam sveikatos besiekdami savo tikslo, kaip dedam litą prie lito, kad tik galėtume "nusipirkt" savo svajonę..QUOTE linkiu jums tokio garbaniuko Paulapaula, labai mielas ir gražus gražus garbaniukas
dieve,paskaitau jusu mintis,ir pati bliauti noriu,taip suspaudzia sirdi,kai tokie super busimi teveliai laukia,troksta ir nera,o kokie degradai,meto pakampiais vos gimusius lelius,linkiu jums is visos sirdies,kad Kaledu senelis ispyldytu sita jusu troskima,ir tegu ispildo ne karta ne du,o maziausiai kokius tris
manau viskas tikrai pavyks,nes noro tikrai netruksta sekmes jums
Kokia grazi pasakele
na kur tik ilendu pasiskaityti, visur man sita pasaka papuola
na nesupykit, kam cia trinat nesamones??? ar maza lietuvoj nesamoniu, zmonems ir taip sunku tai dar aukso kalnus siulot... na turekit gedos, jau tikrai, bent jau sis forumas skirtas ne tokiai pasakai.... 
QUOTE(Medeina @ 2005 04 15, 23:18) Mūsų pasaka angeliukui, kurio taip ilgai laukiam.. "Seniai, seniai vienoje gražioje karalystėje, ištaigingoje pilyje gyveno karalius ir karalienė. Jie buvo jauni, laimingi ir labai mylėjo vienas kitą. Atrodo nieko karaliams netrūko... Bet vieną dieną, besisvečiuodami pas kitoje karalystėje gyvenančius karalius jie pamatė mažą princesę Jie niekad nebuvo laikę rankose tokio mažo angelėlio... Angelėlis taip sužavėjo, kad iš karto paklausė - iš kur ją gavę?Karalių draugai papasakojo, kad yra žvaigždė, kurioje gyvena mažieji princai ir princesės. Dieną jie išdykauja ant purių, saulės nutviekstų debesėlių, o vakarėjant grįžta į savo žvaigždę, žiūri į Žemę ir renkasi savo mamą ir tėtį.. Jaunieji karalius ir karalienė susimąstė...Dienos pasidarė liūdnos, o naktys -ilgos.. Leidžiantis saulei, kas vakarą jie išeidavo į didžiulį sodą, prisiglausdavo vienas prie kito ir žiūrėdavo į dangų. Kiekvieną naktį akimis ieškojo tos žvaigždės, kurioje gyvena mažosios princesės ir maži karalaičiai.. Kasdien karaliai padarydavo po gerą darbą ir laukė stebuklo..Bet angeliukas neskubėjo... Ėjo ilgi metai...Karaliai kas vakarą tebesižvalgė į žvaigždes, ieškodami tos stebuklingos žvaigždės ir savojo angeliuko..Ir vieną kartą jį pamatė :mažą garbanių, besišypsantį nuo vienaragio mėnulio. Karaliai suprato: tai jų angeliukas.Tas, kurio jau laukia visą amžinybę...Bet angeliukas neskubėjo...Karaliai kas vakarą tyliai tyliai jį kviesdavo sakydami:"mes lauksim Tavęs visą gyvenimą..išsirink mus ir ateik, kai bus laikas.." Ir vieną vakarą, grįžę į savo pilį jie išvydo stebuklą: tą mažą, baltapūkį garbanių, kuris šypsojosi nuo vienaragio mėnulio.." Ši pasaka turės tęsinį, kai įvyks tas stebuklas, kurio laukiam.. Ji bus panaši į šią, tik prasidės truputį kitaip: "Seniai, seniai, kai tavo mama ir tėtis buvo karaliai......." Labai grazu QUOTE(Medeina @ 2005 04 15, 22:18) Mūsų pasaka angeliukui, kurio taip ilgai laukiam.. "Seniai, seniai vienoje gražioje karalystėje, ištaigingoje pilyje gyveno karalius ir karalienė. Jie buvo jauni, laimingi ir labai mylėjo vienas kitą. Atrodo nieko karaliams netrūko... Bet vieną dieną, besisvečiuodami pas kitoje karalystėje gyvenančius karalius jie pamatė mažą princesę Jie niekad nebuvo laikę rankose tokio mažo angelėlio... Angelėlis taip sužavėjo, kad iš karto paklausė - iš kur ją gavę?Karalių draugai papasakojo, kad yra žvaigždė, kurioje gyvena mažieji princai ir princesės. Dieną jie išdykauja ant purių, saulės nutviekstų debesėlių, o vakarėjant grįžta į savo žvaigždę, žiūri į Žemę ir renkasi savo mamą ir tėtį.. Jaunieji karalius ir karalienė susimąstė...Dienos pasidarė liūdnos, o naktys -ilgos.. Leidžiantis saulei, kas vakarą jie išeidavo į didžiulį sodą, prisiglausdavo vienas prie kito ir žiūrėdavo į dangų. Kiekvieną naktį akimis ieškojo tos žvaigždės, kurioje gyvena mažosios princesės ir maži karalaičiai.. Kasdien karaliai padarydavo po gerą darbą ir laukė stebuklo..Bet angeliukas neskubėjo... Ėjo ilgi metai...Karaliai kas vakarą tebesižvalgė į žvaigždes, ieškodami tos stebuklingos žvaigždės ir savojo angeliuko..Ir vieną kartą jį pamatė :mažą garbanių, besišypsantį nuo vienaragio mėnulio. Karaliai suprato: tai jų angeliukas.Tas, kurio jau laukia visą amžinybę...Bet angeliukas neskubėjo...Karaliai kas vakarą tyliai tyliai jį kviesdavo sakydami:"mes lauksim Tavęs visą gyvenimą..išsirink mus ir ateik, kai bus laikas.." Ir vieną vakarą, grįžę į savo pilį jie išvydo stebuklą: tą mažą, baltapūkį garbanių, kuris šypsojosi nuo vienaragio mėnulio.." Ši pasaka turės tęsinį, kai įvyks tas stebuklas, kurio laukiam.. Ji bus panaši į šią, tik prasidės truputį kitaip: "Seniai, seniai, kai tavo mama ir tėtis buvo karaliai......." Kad laukimas angeliuko neprailgtu
QUOTE(Medeina @ 2005 04 15, 22:18) Mūsų pasaka angeliukui, kurio taip ilgai laukiam.. Vajei, net apsiverkiau skaitydama... Labai labai nuosirdziai linkiu sulaukt savojo steuklo
QUOTE(Medeina @ 2005 04 15, 23:18) Mūsų pasaka angeliukui, kurio taip ilgai laukiam.. "Seniai, seniai vienoje gražioje karalystėje, ištaigingoje pilyje gyveno karalius ir karalienė. Jie buvo jauni, laimingi ir labai mylėjo vienas kitą. Atrodo nieko karaliams netrūko... Bet vieną dieną, besisvečiuodami pas kitoje karalystėje gyvenančius karalius jie pamatė mažą princesę Jie niekad nebuvo laikę rankose tokio mažo angelėlio... Angelėlis taip sužavėjo, kad iš karto paklausė - iš kur ją gavę?Karalių draugai papasakojo, kad yra žvaigždė, kurioje gyvena mažieji princai ir princesės. Dieną jie išdykauja ant purių, saulės nutviekstų debesėlių, o vakarėjant grįžta į savo žvaigždę, žiūri į Žemę ir renkasi savo mamą ir tėtį.. Jaunieji karalius ir karalienė susimąstė...Dienos pasidarė liūdnos, o naktys -ilgos.. Leidžiantis saulei, kas vakarą jie išeidavo į didžiulį sodą, prisiglausdavo vienas prie kito ir žiūrėdavo į dangų. Kiekvieną naktį akimis ieškojo tos žvaigždės, kurioje gyvena mažosios princesės ir maži karalaičiai.. Kasdien karaliai padarydavo po gerą darbą ir laukė stebuklo..Bet angeliukas neskubėjo... Ėjo ilgi metai...Karaliai kas vakarą tebesižvalgė į žvaigždes, ieškodami tos stebuklingos žvaigždės ir savojo angeliuko..Ir vieną kartą jį pamatė :mažą garbanių, besišypsantį nuo vienaragio mėnulio. Karaliai suprato: tai jų angeliukas.Tas, kurio jau laukia visą amžinybę...Bet angeliukas neskubėjo...Karaliai kas vakarą tyliai tyliai jį kviesdavo sakydami:"mes lauksim Tavęs visą gyvenimą..išsirink mus ir ateik, kai bus laikas.." Ir vieną vakarą, grįžę į savo pilį jie išvydo stebuklą: tą mažą, baltapūkį garbanių, kuris šypsojosi nuo vienaragio mėnulio.." Ši pasaka turės tęsinį, kai įvyks tas stebuklas, kurio laukiam.. Ji bus panaši į šią, tik prasidės truputį kitaip: "Seniai, seniai, kai tavo mama ir tėtis buvo karaliai......." lbai gražu
Nuostabi pasakėlė. Linkiu, kad angeliukas ilgiau nebedelstų ir atskristų į jūsų šiltas ir mylinčias rankas
zavinga
pasaka
butinai reikes atsiminti sita pasaka
Pasaka
suvirpino man sirdi si pasaka
tikimes sulaukti tesinio,kuris parasidetu tavo minetais zodziais..senai senai,kai tavo mama ir tetis buvo karaliai..grazu
Labai grazu ir labai pazistamas jausmas.
Mes taip pat daug metu laukiam, tikimes ir neprarandam vilties. Jau tikejom, kad laikas pagaliau atejo ir turesim savo garbaniuka, taciau jis nepanoro pasilikti su mumis... Liudna, bet lauksim, kol jis apsispres su mumis apsigyventi
Labai grazu
Labai labai jautru...nzn gal todel,kad musu angeliukas jau pilvely
miela sirdziai pasakele
Man labai patiko
ačiū
grazu
nuostabi pasaka
Nuostabu
Labai gražu
kaip miela..gal jau turit ta ilgai laukta angeliuka?
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.