Atėjo laikas ir man papasakoti savo istoriją.
Gegužės 1 d. nusiperku vaistinėj testuką, nes nuojauta kužda, kad manyje jau plaka 2 širdutės. .. Pasidarau ir negaliu patikėti - teigiamas! Iš laimės nuskrendu į miegamąjį ir keliu vyrą - aš laukiuosi! Abu negalime patikėti.
Su pavydu žiūrėdavau į nėščias moteris. Man būdavo tai gražu... O dabar aš pati nėščia. Aš būsiu mama
Greitai prabėgo tie laukimo mėnesiai. 8 mėn. gydytojas patvirtina, kad turėsim mergytę. Gaunu nuostabią echo nuotraukytę, kur mano mažylė čiulpia pirštuką. Kokia gražuolytė, kokia mažulytė! Kas vakarą į ją žiūrėjau... Net apsiverkdavau, kaip norėjau ją greičiau pamatyti... Terminas buvo sausio 6 d.
Laimingai atšventėm Naujus Metus ir laukėm gimdymo. Ech, kokios ilgos man buvo tos dienos! Kiekvieną dieną galvojau, kad jau šiandien, jau... truputį suskausta - matyt jau sąrėmis.. Pamaudžia pilvą -imu skaičiuoti, kas kiek laiko.. Deja, skausmas nesikartoja... O aš taip laukiu! Viskas seniai sukrauta, paruošta, leliuko rūbeliai išlyginti, sudėti, 10 kartų patikrinti...
Šeštadienio vakare jaučiuosi ypač pavargus. Ryt jau terminas. O aš jau pavargau laukti... Buvau įsitikinus, kad pagimdysiu anksčiau. Atsigulu į lovą, žiūriu teliką ir kalbuosi su savo sparduke. Dar nufilmuoju savo "šokinėjantį pilvą" . Mažytė spardosi ypač įnirtingai, galvoju, matyt dviratininkė bus. Ir staiga - tai bent spyris!!! Galvojau, kad apsisisiojau atsistoju ir vos spėju į tualetą. Nubėgo vandenys.
Lygiai 12 val. nakties. Keliu vyrą. Sakau, kelkis, važiuosim gimdyt. Jis šoka iš lovos, apkabina ir sako – tu tik nesinervuok, o pats dreba iš jaudulio
Pakeliui į ligoninę jau burbu , kad taip nekratytų, nors jis kiekvieną šulinėlį aplenkia...
Nuvažiuojam į GN, ten viską surašo, duoda gražiuosius marškinius ir palydi į 1 gimdymo palatą. Apžiūriu ant sienų kabančias nuotraukas su kūdikėliais, jos įkvėpė stiprybės sunkiausiu momentu. Svarstyklės naujagimiui, šildymo lempa.. Dieve, jau šiandien ir aš turėsiu savo leliuką, jau tuoju aš pamatysiu savo sparduliukę! Negalėjau patikėt.
Einu pas gydytoją, nuleidžia likusius vandenis. Prašau epidūro, bet gydytojas pareikškia, kad šauktšai jau po pietų. Šakutės irgi... Pusė kelio jau nueita. Atsidarymas 5-6 cm. Su kiekviena valanda sąrėmiai vis dažnėja ir stiprėja. Iš pradžių dar juokavau, kalbėjau, apžiūrėjau įrangą, nuotraukas. Po to jau niekas nerūpėjo.
6 val. ryto. Man jau juokas nebeima. Kiekvieną kartą atėjus akušerei, klausiu, kada jau gimdysiu, nes nebegaliu. Ji man liepia vaikščiot ir neleidžia stumt, o man taip norisi... Paguldo į lovą pamatuot tonusiukų, aš jau maldauju man suleist ko nors ar užmigdyt ar ką tik nori daryt, nes jau nebegaliu. Bet kenčiu. Akušerė dar patikrina kaklelį sąrėmio metu. Velniškai skauda! Ir dar neleidžia gimdyt, neleidžia stumt Liepia vaikščiot. Iš pradžių dar kalbėjau, o po to – sąrėmis, vos iškenčiu, o per pertrauką tespėju ištart „gerti..“ ir vėl sąrėmis... Su kiekvienu sąrėmiu vis sakau, kad čia buvo paskutinis, kurį ištvėriau. Dar vienas ir mirsiu. Bet nemiriau
Vėl ateina akušerė. Man velniškai norisi stumti. Noriu gimdyti, bet ji neleidžia Atsineša žirkles ir pakiša po pirštinėm, kad aš nematyčiau. Paguldo ant kairio šono ir išeina. Vienas sąrėmis ir pajaučiu, kad jis ne toks, kaip visi. Nebesuprantu, kas vyksta. Pirmą kartą surinku, kviečiuosi daktarą. Atėjusi akušerė nuramina, kad nebijočiau, kad tai kūdikis slenkasi žemyn, o aš jai pareiškiu, kad niekur neitų, nes dabar jau gimdysiu, leis ji man ar ne! Ji iš mano tono matyt suprato, kad nejuokauju. Gerai gerai, jau tuoj gimdysim. Ateina dar 3 daktarai, per porą minučių mano lova virsta gimdymo stalu ir man jau leidžia gimdyti!
Po pirmo sąrėmio jau galiu paliesti kūdikio galvutę, bet man baisu, nenoriu.. Tik nuo tos minties įgaunu antrą kvėpavimą. Stipriai spaudžiu lovos turėklą…Antras sąrėmis... ir kažkas taip lengvai pliumpt………
Po kelių sekundžių išgirstu savo mažylės riksmą….. Tokį švelnų, tokį mielą… Patį gražiausią garsą pasaulyje! Daktaras iškelia mažiukę aukštyn ir sako: “Na, ką, pirmoji karalaitė Panevėžyje” (Buvo sausio 6-oji, Trijų Karalių diena). Mažą gniužuliuką padeda man ant pilvo. Tokį šiltą, tokį gležnutį… Jis tvirtai laiko tėčio pirštą ir kartais gailiai kniaukia…kaip kačiukas… Vyras nukerpa virkštelę. Iš tos laimės net nejutau, kaip siuvo. Negalėjau patikėti, kad aš ją turiu! Savo glėby… Savo rankose… Savo mažylę... Aš jau mama…
Vėliau vyras parodė įlenktą vestuvinį žiedą – vis tik ten buvo ne lovos turėklas, o jo ranka
Tapti mama tikrai nepakartojamas jausmas Mintyse vis atsuku “juostelę” atgal, kad galėčiau dar ir dar kartą tai išgyventi. Ir kaskart suvirpa širdis. Jau vien dėl tos laimės akimirkos verta gimdyti!

Ačiū tau, mano saulyte, kad leidai man pajusti, ką reiškia tapti motina ir ačiū vyrui, kad visada buvo šalia

sveikinimai didzhiausi

Sveikinu su dukrytės gimimu Labai tikroviškai viską aprašei, net pati tų žirklių išsigandau

sveikinu. as irgi panevezy gimdizua, bet apie aptarnaujanti pesonala geriau patylesiu, nes ispudis liko nekoks

Aciu
Papildyta:


Na taip Akusere paslepe zirkles, kad nematyciau, o as vis tiek pamaciau, bet man jau buvo visiskai dzin
Papildyta:


Na, teisybes yra ypac sesutes kai kurios ir tie daktarai su savo pasitymais apie naturalu maitininma krutine kai maige, tai pagalvojau, kad as karve gal, o ne zmogus

Didziausi sveikinimai

didziausi sveikinimai sulaukus dukrytes!!!!
mazajai tegul auga stiprute ir didute!!!
na o kas liecia daktarus lt tai jie tragiski, vien kaip paklausai kaip gimdyves po gimdymo pasneka kad jas iskeikia ir t.t. tai siurpas nukrecia!!! dziaugiuos kad gimdziau ne lt!!!

Nieko sau stipri gimdyvė O jei būtum pirštą žmogui sulaužius
Aukit sveikos

Labai idomi ir nuosirdi istorija

Aukit sveikos ir didutės

vargsai teciai, kaip visada kencia tyledami...
na sekmes jums - grazi istorjia
paskaitau tu istoriju ir nusprendziu, kad gal ir gerai, kad man paciai planinis gresia, gal maziau kankintis reiks...

grazi istorija

Ber verta

labai graziai ir svelniai atpasakojai gimdyma saunuole sveikinu visa jusu seimynele sekmes jums

Grazi istorija
p.s.as taip pat pnv gimdziau

Sveikinu

Labai smagi istrorija, saunuole mamyte ir tevelis irgi

Dukrai

Aš tau pasekčiau pasaką, kurioj
Nėra svarbių veikėjų. Kur tik juokas.
Atidaryčiau tau paveikslus tylumoj,
Kad tu visa, į juos įeit išmokus,

Galėtum būt spalvotame sapne,
Kuriam esi man už visus svarbiausia.
Ir net tada, kai užmiršti mane,
Svarbiausia - kad tu būtum laimingiausia.

Kad tau diktuotų ne sausus žodžius,
Kad mėnuo tau - didžiulis lobis būtų.
Ir kad visus žaliuojančius medžius
Mažoj širdelėj glaustum po truputį.

Kad žydintis jazminas patvory
Tau būtų sielos atspindys. Kad lauktų
Tavęs, dukryt, trapiais jausmais geri.
Ir kad tu niekad niekad neužaugtum...

Ir kai mažom raidėm ims naktį lyt,
Ir kai visi užmirš širdelės dainą,
Mes iškentėsim šį gyvenimą, dykryt.
Tu nebijok. Žinau - jis greit praeina.

R.Danys

Papildyta:

dziaugoiuosi kadgimdziau lt(antakalnyje tiksliau) kadangi buvo komplikuotas gimdymas, daktarai stengesi man kuo labiau padeti, ne tik fiziskai bet ir moraliskai, del to esu jiems labai dekinga, taipogi jauciau ju rupesti ir po gimdymu, atyeidavo teiraudavosi kaip jauciames, kantriai ismokino maitinti kudiki, tad vaistuku krutinei per visalaiko kol maitinau neprireike, ir noriu pridurti kad gydytojams taip sakant i kisene nedaviau, o visgi gavau liuksiska prieziura.
tad nereikia cia negraziai sneket apie VISUS lt gydytojus

Labai grazus prisiminimas

Aciu labai visom Virguliuke, super linkejimas

Labai grazi tavo gimdymo istorija

Sekmes jums,labai grazi istorija

sveiknmai ir saunuole mamyte

Graziai papasakota aukit sveikuciai

graži istorija

nu ir kaip čia neapsiverkus
sekmės Jūsų šeimai

Labai graži ir šilta istorija Sėkmės ir sveikatos augant
Tik atkreipiau dėmesį, jog mamos vis dažniau užsimena apie nedraugiškus gydytojus ir seseles...