pragula-is pradziu oda parausta,veliau oda nekruozuoja,pradeda juoduoti,gali iskristi audiniai,gydant nekrozavusios vietos iskrenta ir zaizda uzgyja.jei organizmas nenusilpes,galima uzgydyt labai gilias zaizdas.jei ir gydomos-negyja,reiskia organizmas nebekovoja-buna savaime atsiveriancios pragulos,kiek gerai bepriziuretum-tada nieko nebepadarysi,reiskia viskas truks nebeilgai....
Papildyta:
o dermatologui reiktu parodyt...gal kvailai patarsiu,bet blogiausiu atveju zaizda galima nufotografuot kartais uztenka tik pazvelgt...

Nepanašu, kad būtų kokių sukietėjimų. Gal tik oda toje vietoje patamsėjusi.
O dėl fotografavimo, ačiū – gera mintis. Nors nuotraukose viskas atrodo daug baisiau, negu realybėje.

mes gydom pragulas su betadinu,gana efektyvu.uzsigydo netgi labai gilios zaizdos,kai ir kaulai matosi,bet procesas ilgokas.

labutis visoms

Radvyle uzuojauciu nors ir paveluotai ,bet is sirdies.Kiekviena netekti dar isgivenu kaip savo.Stypribes tau ir artimiesiems.

Simense mums buvo panasei, pirma parausta po to iskila vandenine puslele.Nezinau kur kas dirba,bet slaugos namuose pirmoj eilej toki paraudima tepa zelionka.Mano atveju pasitvirtino kazkuri laika.Kaip aiskino man tai cia irgi pragulos,ju irgi buna visokiu.Labai gerai butu jei tas vietas kurios rausta masazuotumete,imantriu masazu nereik.Vienas paprasciausias papleusketi per ta vieta kur rausta ,na tiesiog isjudint krauja.Na va kai zelionka nepadejo ir pradejo daritis zaizdeles tepem baneocino tepalu,jis su antibiotiku (uzgydavo be problemu).Siaip del daktaru tai seimos daktare privalo sunkius ligonius aplankiti namie ir jeigu yra nors viena menesi laiko neuzgijusi zaizda israsyti recepta specialiam pleistrui nuo pragulu.Plestrai kompensuojami nes brangus.Man rodos kazkada rasiau apie juos,bet galeciau pasikartot.
Simense o paraudimai kada dazniausia atsiranda?Gal nakti mamyte daug guli vienoj padeti ?Arba pavyzdziui ilgai sedi nejudedama?

Ramybes ir stiprybes jums ir jusu artimiesiems

granuliopleistrai,bent mums,nepasiteisina,oda slapiuoja,bet negyja...

Bet gal kartais geriau pleistras nei siut binta ar dar kazka panasaus prie pamperso?Kiekvienas zmogus gyja savaip.As ne medike,bet gyvenimo patirtis siokia tokia yra.Kaip gyja su tuo pleistru suzinot nebeteko,nors girdejau ir teigiamu atsiliepimu.

Sveikos
Apie pleistrus ir man teko girdėt įvairiai - vieniems labai padėjo, kitiems ne. Matyt, nuo organizmo priklauso. Jei įmanoma, siūlyčiau įsigyti specialų masažuojantį čiužinį - kone beviltiškam giminaičiui visos pragulos užgijo. Pripučiamas toks, oras nuolat cirkuliuoja, masažuoja
Mes iš socialinių paslaugų centro gavom tokį karpyto porolono čiužinį nuo pragulų -irgi labai neblogai verčiamės. Ligonis net nesuprakaituoja, nors iki tol tų paraudimų jau netrūko.
Šiaip mano fronte nieko naujo. Silpnyn, bet ne katastrofiškai dar.
Sėkmės, stiprybės ir kantrybės visoms

Jau stovėjau vaistinėj eilėj to betadino, kol sumąsčiau, kad reikia pabandyti su pataisų milteliais bent kelias dienas. Girdėjau, kad nuo pragulų kai kam neblogai padeda. Juo labiau, kad nežinau tikslios diagnozės. Rodos, neblogėja.

Kad gali būti alergija, aš išmąsčiau, kai pamačiau, jog nuo kai kurių sauskelnių išberia (tokiais raudonais gumbeliais). Tai dėl ir bintą siūt pradėjom. Taigi dabar daugiau nebeberia. Bet liko plotai ties uodegikauliu. Darosi paviršinės žazdelės. Bet kartais pamatau, kad prieš tai iškyla po kokį gumbelį, tik tada pradeda kraujuoti. Mama kasosi, žaizdos negyja.
Esu skaičiusi, kad pragulų masažuot rankomis negalima, nes sukilinėja ir taip silpni toje vietoje audiniai. Nors aš palengva bandau, nes man atrodo, kad tai tik paviršiniai.
Su daktare man vis dar problemos. Bet ir tada, kai ta daktarė prižiūrėjo, pragulų slaugos namuose neužgydė metus. Todėl mąstau, kad gal tai kas kita?
Pleistrus klijuoti man kol kas atrodo, kad oda nekvėpuos. Nežinau, dar nepribrendau.
Mama iš tiesų guli tik ant nugaros arba didžiąją dalį sėdi. Nupirkau ratą (tą padangą), bet vieno pusdienio užteko, kad įsitikinčiau, jog mums tai netinka. Mamai kažkaip nesmagu (aš ir jaučiau, kad taip gali būti), ir ji nuo jo besimuistydama nučiuožia. Net sugebėjo nučiuožti, kad tą ratą įstačiau į jos išsėdėtą duobę sofoje.
Papildyta:

Mačiau aš tą čiužinį. Bet jis mums ant mamai įprastos sofos netinka. Be to, mama daug laiko sėdi, tai gal mažai iš to didelio čiužinio ir naudos. Išsisėdės dar vienoje vietoje. Kai gulėsim, tada ketinu pasirūpinti. Problemų dėl to nebus.
Teko rasti, kad yra tokie kilimėliai nuo pragulų (aš tokį lyg mačiau slaugos namuose). Mamai buvo duota pasėdėt. Bet kad gal didelio rezultato nebuvo.
Viena dar gerai, kad nors ir ilgai visa tai trunka (daugiau kaip metus), man rodos, kad problema neina gilyn, vis dar paviršinė. Yra vilties, kad ką nors surasim.

visos problemos prasidejo kai mama nustojo normaliai judet.pirmoj eilej uodegikaulio vietoj ir pradejo raust,nes nustojo vartitis nakti.teko keltis ir vartit,nes ant sono gulint rausdavo klubo vieta kuri liesdavosi su patalais.ciuziniu geresniu nei su oro kompresoriu matit neteko,nes ten nuolat viksta judejimas ir zmogus neguli toj pacioj padeti.ramybes tas reikalas nedrumscia ir yra labai efektyvus(kalbejau su zmogum kuris tiesiog po traumos priverstas juo naudotis.kazkada buvau adresa rasius firmos kuri prekiauja tokiais dalikais.atsimenu tik kaina pats pigiausias 400lt ir skirtas butent pragulu profilaktikai ,o ne gydimui.tie kur gydimui tai jau kainos dideles.
plestrais pasidomek vaistinei parodis ir isaiskins koks ju veiksmas.ten yra pazimeta ryba kada reik pakeist,tai man per tas 5 paras ir neteko.cia man buvo didelis pliusas nes nereikejo draskiti zaizdu.simense dar pabandik ismatot kuno temperatura kai mama uzklota . gynk dieve netaikau musu busienos jums.as tiesiog irgi klausidavau kas ka pasakis ir bandidavau taikit.

Gal kam bus idomu
“KAIP TAPTI SAVO ŠEIMOS PSICHOLOGU”
/smurtas šeimoje, šeimos problemos ir jų sprendimai/
Paskaitos vyks Bernardinu bažnyčios senojoje zakristijoje
š.m. lapkričio 4 ir 6 d. - 19.00 val.
Paskaitas skaitys psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

Nežinau, koks tavo požiūris į Dievą. Neseniai į rankas pakliuvo knyga, kuri taip tiksliai aprašo ligonių būseną ir slaugančiųjų, lankančiųjų elgseną. Tai kunigo, teologjos, filosofijos ir psichologijos mokslų daktaro Giuseppe Colombero "Vidinio išgijimo kelias". Man ji taip viską sustatė į vietas, patvirtino, ką nujaučiau intuityviai. Gal ji tinkamesnė ne psichikos ligomis sergančiųjų artimiesiems, bet, manau, kažką rastum ir sau .


Ar jau mažai judat, kad atsirado rūpestis dėl pragulų? Kaip tavo pačios kasdienybė, ar dar pakenčiama?

Kudle, kaip tu laikaisi? Ar pati susitaikei su esama situacija ar ligonė tapo kantresnė?

Radvyle, kaip jaučiatės po tokių sunkių išgyvenimų, ar gali susikaupt mokslams?

Simense, matau, karingai nusiteikusi , duok Dieve tau stiprybės ir toliau taip laikytis .

Kad pragulos tai pas mus, ne pas Alan (ar aš kažką praleidau? ), ir jos jau seniai (daugiau kaip metus).

O karas kur?

Iš postų matau, kad energingai tvarkaisi, nosies nenukabini, o juk situacija ne iš lengvųjų .

Ačiū, kad paklausei Jau kokios keturios dienos, kaip pradedu kibti į mokslus. Iki tol daugiau laiko su mama leisdavom žiūrėdamos į vieną tašką ar šiek tiek besikrapštydamos po namus. Turim plačią lovą, tai susikraustėm miegoti kartu - kažkaip ramiau ir saugiau jaučiamės. Na dar prisijungia katinas, o ir šuo visad netoliese. Viskas po truputėlį tvarkosi.

Privengiam skambint seneliui. Ten žiaurios psichozės, ypač po to, kai sužinojo, kad tėvas mirė. Pradžioj piktdžiugiškai džiaugėsi, paskui pradėjo nerimauti, nebemiegoti naktimis. Lapkričio pabaigoj darys PSA tyrimą, tai tada jau paaiškės, kaip čia toliau viskas klostysis.

Mums visoms čia situacija ne iš lengvųjų.
Papildyta:

O mama jau pradeda kalbėti.

Monotoniška fizinė veikla kartais ramina sielą . Gerai, kad esat dviese...
Sunku su tokiu ligoniu bendrauti, o dar telefonu . Ar paskyrė jam pagaliau žmogų priežiūrai?

Kiek stebuklų slepia bendravimas . Tvirtybės tau ir taviškiams . Ką besako sesuo?

mano mama visada dziaugesi,kad gime mergaites,as irgi dabar dziaugiuosi,kad turiu mergaite,nes sunku tevams kurie ju neturi....laikykites

O ką ji gali sakyti? Ji užeina dukart per mėnesį.
Aš pati tai pastebėjau tik prieš keletą dienų. Tiksliau, suvokiau, kad jau vis daugiau žodžių mamos suprantu (ko nejaučiau jau nuo šio pavasario). Jau vyksta šioks toks dialogas. Aišku, nesitikiu, kad ji staiga taps visiškai sveika (ji keturis mėnesius tebežaidžia su tomis pačiomis gobeleno atraižėlėmis ir jai neatsibosta), bet man aiškesni kai kurie jos žodžiai – tai didelis pasiekimas.

Papildyta:

O aš turiu tik sūnų. Vienintelė viltis – gera marti. Arba pačiai senatvėje nesirgti.

Na daboja jį kaimynai ir ta soc. darbuotoja. Globos pinigėlių negaunam, tai nėra iš kur dar prisamdyti. Be to niekas ir neitų pas tokį agresyvų. Stebiuosi, kad globojantys dar neatsisako mums padėti.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį jam susirodė kažkas baisaus - sudaužė televizorių, lovą savo išdraskė, užuolaidas nuplėšė visam name, popierius iš stalčių vidury kambario suvertė. Be to, bandė per langą lauk lysti, į išdužusius stiklus kojas susibraižė Ryte jį miegantį prie lovos kaimynė užtiko. Tai sakė jis jai, kad jam kažkoks burbulėlis virš galvos ir reiks matyt namus sudegint Dabar Mažeikių ligoninėj, psichiatrijos skyriuje. Jau aiškiai į namučius savo nebegrįš - gydytojai rekomenduoja pensionatą, skirtą ligoniams su psichikos negalia Dieve dieve, kai pagalvojam, kas būtų buvę, jei būtų tikrai namus uždegęs - juk ten visa gatvė medinukų netoli vienas kito pastatytų

Labos
Na, su mintim apie pensionatus taikytis nelengva, bet, Radvyle , gal tai tikrai geriausia išeitis?.. Juk šitiek nerimo, vieną namie paliekant... Prisimenu savo tėčio "žygdarbius", kai dar atseit pajėgė pabūt vienas, silpna darosi... Namai paruošti evakuacijai, kitaip nepavadinsi Tik kad tokiam žmogui, kaip tavo senelis, joks slaugos poreikis nepripažintas, tai jau išties nesuvokiama Gal pensionate pripažins - kad patys tuos pinigėlius pasiimt galėtų. Tiesą sakant, nežinau, kaip tokiais atvejais būna.
Laikykitės judvi su mama. Gyvenimas nesustoja. Rūpinkitės viena kita. Visko jums geriausio

Simense , kaip bebūtų keista, mano tėtis irgi šiom dienom rišliau pašneka. Net visai rišliai, galima sakyt. Prasčiau valgo, blogiau miega, bet sąmoningesnis kažkoks. Vėl geriam tą "Nutridrink" - prieš tai darėm kelių savaičių pertrauką - gal čia tų vitaminų įtaka?.. Šiaip ar taip, įdomus pokytis. Nežinau, į gera ar į bloga, bet džiaugiuos tuo, ką turiu šiandien.
Geros dienos visoms

pensionate ar slaugos ligoninej pinigaus gauna is valstybes,visai vienodai kiek jam pripazinta,yra apibresta suma ir tiek.slaugos ligonine uz paliktus visam laikui gauna lesas is savivaldybes-irgi grieztai normuotas...

Tai gal ir į gera, nes jau buvot labai keblioj padėty ir jokios galimybės ką nors pakeisti be jo sutikimo, kurio gaut neįmanoma .


Tai ir svarbiausia .

Jau pradėjau negyjančius odos lopinius tept ir betadinu. O kaip ilgai gali trukt tas procesas? Barsčiau aš tais pataisais kokią savaitę, nemačiau jokio pagerėjimo, nors minimalaus (gal tik pirmąsias dienas kiek sausiau atrodė). Iki alijošiaus aš nenusikasiau. O kai pradėjau betadinu, iškart pastebėjau pagerėjimą. Žaizdelės užsitraukia. Bėda ta, kad mamai vistiek niežti, ir ji gerokai pasidrasko, sėkmingai vienu brūkštelėjimu nubraukia nagais.
O su nagų kirpimu mums irgi problemos. Niekaip nesiduoda nukirpti. Dar anksčiau man pavykdavo, nors nenorėjo. Bet dabar prieš kokį mėnesį ėmė visai nesileisti. Niekada netaikiau prievartos, bet sykį jau neištvėrusi paprašiau vyro palaikyti kitą ranką. Bet beveik be rezultato. Jos jėga pasidaro begalinė, sunaikintų, atrodo, bet ką. Paskui įduodavau obuolį ar kokį saldainį, kad nukreipčiau dėmesį, tai po vieną nagą per dieną pavykdavo. Dabar pasirodė sąmoningesnė, pabandžiau taip, tik pakalbinusi. Susilaukiau begalinio pasipriešinimo.
Ką jūs darote su ligoniais? Ar jums taip nebūna? Nors įduok migdomųjų kokių, kad nukirptum.
Papildyta:

Mano mamai pagerėjimas sutapo su gimtadieniu. Aš irgi kartais pamąstau, kad gal nėra ko labai džiaugtis (mane viena gydytoja yra įspėjusi, kad su kraujagysline demensija būna pagerėjimų, o paskui eina pablogėjimai). Bet aš ir džiaugiuosi. Nors va, nagų kirpt jos sąmoningumo neužteko, o aš taip apeliavau į jos suvokimą.
Papildyta:

Aš pati buvau labai prieš visokius pensionatus, bet jūsų situacijoje gal tai neišvengiama? Be to, manau, kad tai ne amžinai. Gal pritaikys kokius vaistus (juk vis dėlto specializuota įstaiga), ir nuims jam tą agresiją? Tad galėsit ir namo vežtis (vis tik sunkoka privažinėti į tas ligonines, ypač kai tai ne vienerius metus trunka).

Aš net nežinau. Šiaip man dėl visos šitos situacijos kažkokia negera nuojauta - prastai jam ir su širdele, ir su plaučiais, plius dar ta prostata Greitoji paskutiniuosius mėnesius pas jį važiuodavo bent kartą į dvi savaites. Bet gi jis irgi su savo NIEKUR NEVAŽIUOSIU. Medikai gerai prisimena jo dingimus su šlepetėmis ir neskuba tokio vargo užsikrauti. O dabar kažkaip panašu, kad to pensionato gali ir nebereikėti. Lyg ir vėl plaučių uždegimas prasideda, nes tą naktį prie išdaužto lango sušalo Budinti gydytoja vakar sakė, kad ne tik su šlapimu, bet ir su didensiu reikalu jis nebesusitvarko O sauskelnes turbūt nusidraskys (namie bandėm su spec. įklotais vyrams - nieko neišėjo) Šiandien po pietų skambinsimės su prižiūrinčiu gydytoju (čia tas pats, kuris buvo įsitikinęs, kad bočius - puikiai apsitarnaujantis save diedukas), tai net neįsivaizduoju, ką jis pareikš. Blogiausia, kad jokios slaugos ligoninės jam netinka - išeis ir pasiklys. Telefonu sunku tokius dalykus tvarkyt - reikia jau ten važiuoti pačioms, bet gi man su studijomis, o mama su darbais visiškos šakės

nezinau,kaip isivaizduojat slaugos ligonine,bet tokiu nepasiduodanciu,iseinanciu ten dauguma...ir saugom.kad neiseitu ir mieste pasigaunam,ir pririsam,ir laikom kol nagus kerpam ir vaistus duodam...mums tai ne problema,reikia neziureti i tai per jautriai,kad ir savas zmogus,jis to nesupranta...

Prisiminiau, kaip kūdikiams kirpdavau nagus miegantiems, bet suaugęs tuoj pabustų... Ar naudojat spec. nagų karpiklį (tokias žnypliukes, nežinau kaip pavadinti, kur kerpa visą nagą iškart, lengviau senų žmonių sukietėjusius nagus nukirpti), gal su juo bent jau greičiau darbas vyksta.


Gal galėtum parašyt to "gydytojo" pavardę, nes man dėl senuko irgi su Mažeikiais reikalų tenka turėt.


Žadėjau tą patį parašyt . Tik gal svetimiems žmonėms lengviau pasiduoda, o prieš savus oho-ho .

Stanius Romusis Jeigu sakom, kad išrašykit tam tikrų vaistų - išrašo. kurį laiką nesusiorientavo, kad kompensacijos rūšis prie jo ligų yra 100 proc. Taip kad nemažai pinigėlių paleidom vėjais... Siuntimą gydytis duoda tik jeigu prašom. Jo esminiai klausimai: kaip jaučiatės? Kaip miegat? Bočiaus atsakymai dažniausiai: gerai. Jei gerai - tai gerai. Atrodo jau taip viską susiaiškinom, susiderinom, sakė, kad tikrai gerai sutvarkys dokumentėlius dėl globos pinigėlių - išvažiavom į Vilnių, po savaitės sužinom, kad jo išvadose nenurodyta, kad žmogui reikalinga nuolatinė priežiūra. Va taip va. O dabar kai tokia ekonominė situacija, tai neprivažinėsi gi tiek, kad sužiūrėtum kiekvieną gydytojo žingsnį.


O dėl slaugos ligoninių tai bent jau Skuodo skyrius sakė, kad tokio iš patalpų bėgančio neims, nes „rišti juk žmogaus neturim teisės“. Iš Vilkpėdės irgi mačiau kaip išprašė vieną tokį žmogelį, nes jis nenorėdavo sauskelnių keistis

Nu vienu žodžiu... Pavargau nuo visko ir viskas nusibodo

Gydytojas pakraupo. Sakė, kad bočius, kaip asmenybė, jau išėjęs. Bet pasistengs jį su slopinančiais po mėnesio perkelt į slaugą. Taip kad turim 5 mėnesius pensionatui suorganizuoti. Ačiū jam už tai.

Manau, kad specializuotoje ligoninėje yra apsauga, kad neišeitų (juk tai ne paprasta slaugos ligoninė, ten ne vienas toks). Ir su įvairiomis papildomomis ligomis irgi juk priima. O sauskelnėms ne vienam reikalingas pereinamasis laikotarpis. Kurį laiką paplėšo, paskui apsipranta. Sunkiausia yra jums – susitaikyti, kad kitaip neįmanoma. Aišku, jeigu turit dar kokių „ėjimų“, tai bandykit, gal bus geriau.
Papildyta:

Kaip suprantu, pas jus jau kai kas eina sprendimų link. Jau šiokie tokie poslinkiai.

Per jautriai, ne per jautriai... Kai žmogus įgauna jaučio jėgą ir gatavas tave sunaikinti, jei kirpsi nagus, negali rizikuoti. Aš pabandžiau, kad palaikytų kitas žmogus ranką, daugiau dviejų nagų nebeišėjo tuosyk nukirpti. O slaugė sureagavo taip: prievarta gimdo prievartą. Bandysiu bandelės principu (ką nors įduodama skanaus), gal susidarys refleksas? Mano vaikas nuo mažumės beprotiškai nenorėdavo kirptis plaukų ir eiti pas stomatologą. Tai mes po dantisto žadėdavom nuvesti į Makdonaldą rinkinuko su žaisliuku, o po kirpėjos – traškių pirkt. Žinau, kad tai ne patys sveikiausi dalykai , bet mano vaikas dabar noriai eina kirptis, ir nesibaugina, kai reikia eit pas dantistą (ačiū Dievui, jam nedažnai reikia).
Kuo pavaišinti, kai kerpu nagus, aš jau žinau, o ką malonaus sugalvoti, kai rengiesi keisti sauskelnes, kol kas neišmanau. Juk dubcį valydamas neduosi bandelės?

zinoma,su savu zmogum-jautriau reaguoji....nezinau kas ten per slaugos ligonines,bet pas mus beganciu -i valias,priimam visus,susitaria ir is kitu rajonu,nera pas mus nei grotu nei spynu,nes negalima,net per langa yra issoke,bet risti niekas nedraudzia,aisku ne istisai,karkartem del ju paciu saugumo,yra specialus dirzai.geriausiai nuramina haloperidolis,tiapridalis,kam kankinti zmogu ir save,geriau psichika kiek prislopinti...
Papildyta:
o kitaip negaletume nes esam trise 70-ciai zmoniu...bet ir apspjaudo ir gaunam i kaili kartais ir iskolioja...

Kai pagalvoju apie dirbančius slaugos ligoninėse ar senelių namuose, tai negaliu nesižavėt. Kokia laimė, kad yra žmonių, kurie dirba tokį darbą. Tik kartkartėm kirba abejonė - mūsų kartos žmonės visi ketina senti valdiškuose namuose, neužsikart vaikams ant sprando, jų žodžiais, bet ar bebus kas norės dirbti tokiuose namuose, kai mes pasensim? Matau, kad jauniausios medicinos seserys yra mūsų amžiaus, ką jau bekalbėt apie slaugytojas senelių namuose, jaunos ten nė iš tolo ...

Na, nežinau, aš tai visai neketinu sent kažkur senelių namuose. Kadangi turiu vaiką tik vieną, tai jam prisakyta, kad ,,kol galės'', turės mane prižiūrėti, nebent visai nebegalės. Tada jau galės poilsiui vežti. O tai labai jau gerai, kaip dabar yra: turtelį sau pasiimi, o tėveliams atia.
O jau tau, Una Li, tai tikrai pergyvent nereikėtų. Turi penkis. Atidirbt tau turėtų. Žodžiu, pasirūpink testamentais dėl priežiūros.

O Raudonam Kryžiui beveik visos jaunokos slaugutės ir privačiuos namuos ne ką vyresnės.
Bet dažnai tokį darbą dirba žmonės arba savo tėvelius nukaršinę, arba patys šiuo metu turintys kokį sunkų ligonį šeimoje (pavyzdžiui, sergantį vėžiu). Tik tokie ir suprasti ir užjausti gali.

Natūralu, kad pašnekam šia tema ir su vaikais, bet jie pas mus nepėsti - tik išgirsti: " Čiur, aš imu mamą" . Arba:"Abiejų tai neimsim, dalinsimės." Tada tėvas piktinasi:"Aš nenoriu atskirai nuo mamos" . Juokas juokais, bet visokių situacijų gyvenime būna - kartais ir labai geri vaikai negali tėvų prižiūrėti. Kol kas nesuku dėl to galvos, o kadangi turiu širdies ydą, tai gal nusikaršinsiu pati .

jaunos isvaziuoja arba susiranda geresni darba,pas mus mazas miestelis ir darbu nera,tai dar laikomes,nors nebeturim sveikatos,atsake nugaros,paslijo nervai,nors nenoreciau darbo ne medicinoj,man smagu atiduoti save,jauciu pilnavertiskuma,tik vadovybes pagarbos zmogui nera,del to kartais atrodo viskas liudna....gaunam grasius ir negaunam gero zodzio... o kad sensiu pas vaikus-nesitikiu,nes tiek prisiziurim..nenoriu kad manes nekestu ,geriau seneliu namuos,mes visos juokaujam kad uzsiimsim vietas savo istaigoj...

Žinai, pasakysiu, jei ir „labai geri“ vaikai negali tėvų prižiūrėti, tai būna tik laikinai. Bet anksčiau ar vėliau susiklosto tokios aplinkybės, kad jei tikrai nori, tai ir gali. Sunku, beprotiškai sunku , bet kažkaip veži.
O dėl „nusikaršinimo“ aš ir pagalvoju, kad gal man taip nebus?
Papildyta:

Jei nepažįsti ligos, tai ir neapykantos daugiau, jauti nuoskaudą. Bet kai žinai, kas ir kaip, būna lengviau ištvert. Nuostabu, kad vertini savo darbą. Manau, kad tau tai tikrai neteks karšintis svetimuose namuose. Juk tavo vaikai turi galimybę stebėti, ką tu veiki darbe, nors retkarčiais? Be to, mažam miestely sunkiau „atsikratyti“ savo tėvų – kaimynai „užgrauš“.

na,gal zmogus turi savo likima-10 metu turejau problemiska mama,bet niekur neveziau ,teveli issarginau,dabar svetimus-turbut karma siaip tik tiek kad tokiam darbe salia mirties pats keitiesi-daraisi ciniskesnis,daugiau juodo jumoro.tad jei jums atrodo kad medikai ne vietoj juokauja ar atrodo salti--nepykit,bet zinokit kad tai -apsauga,kitaip tokio darbo nepadirbsi-per daug mirties ir kancios-reikia kazkaip atsiriboti,kad ir dalinai...

Man atrodo, visi mes, nuolatos būdami su tokiais savo artimaisiais, kartais būname ir ciniški, ir pilni juodo humoro. Ypač tada, kai mūsų niekas nepavaduoja. Lengva būti geram, kai viskas vyksta lengvai ir sklandžiai.
O tą karmą mes čia turime visos.

labukas visoms kazkaip aptilot jus cia kaip laikotes?kaip laikosi jusu ligoniukai?gal ir geresniu naujienu turite?o mane vel kirminukas griauze,vakarai ilgi kazko truksta.
Radvyle kaip jus su mama?
Simense kaip tavo reikalai?ar gyja tos zaizdeles pas mama nors kiek?
as cia pas jus kaip pas psihologa lankausi ir paverkiu ir pasidziaugiu kartu .kazkaip ramiau pasidaro ir stipresne jauciuosi kazkur kazkokia nesamone apie morkas skaiciau.tai esme kad svieziu valgyt nepatartina,o virtos stabdo alzheimerio atsiradima.rasau del to kad kazkada apie morku sultis snekejom.siaip kazkoks absurdas sakiciau juk ir vaikam morku duodam .as vis kuriu plana kaip apsisaugot arba bent atitolint senatve .jei turit kokiu minciu patarkit.
na gal kazkiek prajuokinau,tada gerai .

na,nuo senatves morkom neapsisaugosi daug lemia paveldejimas,stresai,silpnesne nervu sistema,o siaip sunku pasakyti,nuo ko gali ''pavaziuot''...

tai va del paveldejimo,streso ir silpnos nervu sistemos as jaudinuosi. jei zinociau kad sienas pades tai ir ta valgyciau.zinai kaip buna baisu kai kalbi ir zodzius sumaisai?visi juokiasi ,o as galvoju gal jau prasideda

Žaizdelės lyg ir gyja, nors nežinau, labai iš lėto. Naudot pradėjom (jau gal trys keturios savaitės) tą betadiną, kur Vasara rekomendavo. Lyg geriau. Bet nežinau, ar pavyks išgyti visiškai, labai jau ilgai viskas trunka, net nežinau, ko griebtis. Sėdim beveik ištisai, kai nemiegam, pavaikščiot daugiausia 10 minučių ir tris kartus keičiant sauskelnes pastovėti. Bandom sėdėt kartais ant to rato, bet jį sunku vienam ištraukti, tai ir naudojam retai. Kad visko ir nesuspėju. Atrodo, be darbo ir mamos, nieko ir neveikiu. Nors jau pavyksta kartais ištrūkt porai valandų didesnę parduotuvę, tai man didelė pramoga. Atsigavimas šioks toks. Kas žino, gal kada bus geriau? Tiesa, sykį visai dienai buvau ištūkus į kelionę paturistaut ir į spektaklį, tai pasijutau visai lyg kitame pasaulyje, kažkaip susinormalizavau, o tai buvo visiškas užsidarymas.
Mama sąmonindesnė, supratingesnė, vis daugiau frazių pasako, džiugina tuo.

O pas mus velniava, švelniai tariant... Problemos ne tik su seneliu, bet ir su jį slaugyti padėjusiais kaimynais. Kažkaip nebesusišnekam (čia aišku dėl pinigėlių viskas). O senelis Mažeikiuose. Gydymui nepasiduoda. Kai visai prislopintas - ramu. Vaistų kiek sumažina - keliasi ir ruošiasi malkų miškan važiuot O naktim bruzda bet kuriuo atveju. Be to, ir su senelio namu problemos. Visiškai sukiužo santechnika. 500lt jau sukišom, bet čia dar ne pabaiga.

tikrai neprasideda...maziau apie tai galvok,gal visai tos senatves ir nesulauksim
Papildyta:

bandyk paguldyt i slauga bent kiek,atsigautumet pacios,pailsetumet,jei neturesit sveikatos,tai kas paskui priziures

Dabar jis guli Mažeikių psichiatrijos, po to bus perkeltas į Švėkšnos slaugos skyrių. Ten sakė už ES lėšas atliktas remontas ir sąlygos visai geros. Dėl jo paties yra RAMU, nes žinom, kad sau nieko blogo pasidaryti negalės.
Bet žymiai šlykščiau dėl materialinių dalykų, dėl debatų su žiūrėjusiais kaimynais.

na,del pinigu mes prisiziurim visokiu cirku,galeciau knyga parasyt

Uj, aš irgi visko prisiklausius, bet kad taip būna tai sunku patikėt Na dėl nekilnojamo turto galvos nekvaršinam - jis jau ilgą laiką mūsų vardu, dar nuo tada, kai amžiną atilsį močiutė blaivaus proto buvo. Bet koks kaimynų pasipiktinimas kilo, kai sužinojo, kad pensija keliaus į bočiaus sąskaitą ir bus protingai naudojama jo reikmėms ir namų remontui Nu lyg tas mūsų bočius būtų jų nuosavybė
Sako taip tiesiai šviesiai: taigi vis tiek parduosit, tai kam čia tvarkyt Ne, nu koks jų reikalas, ką mes ketinam daryt?

Sveikos
Radvyle , aišku, lengviau yra pasakyt, bet vis vien - nesukit galvos dėl tų kaimynų. Visiems vis tiek neįtiksi. Tų šnekančių apšnekančių niekad nepritrūks, deja Į jūsų kailį jie neįlįs, net ir nemėgins, o pamokyt norinčių - nors vežimu vežk Žiūrėkit judvi savęs - tas svarbiausia dabar. Visa kita praeis

O tai kur jie norėtų, kad keliautų, į jų sąskaitą?