vieni namie. Dar paglosčiau savo pilvuka ir paklausiau kada gi tu man pasirodysi?Susitvarkiau namus,užsidėjau kaukę ant plaukų, nuėjau į vonią, išsimaudžiau,ir dar pagalvojau ,nu va busiu švari susitvarkiusi kaip tik į ligoninę važiuoti. pasidariau valgyti pasiėmiau knygą ir nespėjau kasnio į burną įkišti,kaip viduje kažkur giliai tarsi kažkas įkirpo,kad net pašokau nuo kėdės. Galvoju nu čia dabar kas 
ir kelnaitės sušlapo nedaug,ir staiga mintys turbūt vandenys..aš kaip įkirpta,t.y taip ir buvo 
nes pratruko vandenys,nubėgau į vonią išplauti galvą nuo plaukų kaukės,plaunu galvą ir galvoju,kad tik greičiau suspėti viską, galvoje minčių spiečius,gal čia ne vandenys...,rankos dreba...,vietoj šampūno čiumpu balzamą,žiūriu neplauna ai.. tiek to.Lakstau po namus šlapia galva, nuo galvos varva, tarp koju irgi varva 
ieškau telefono, kita ranka laikausi už pilvo, nes kažko skauda 
skambinu daktarui jis sako : važiuok į ligoninę reik apžiūrėt, pradedu verkti bijau..juk taip norėjau kad kuo greičiau ateitų ta diena,o kai ji atėjo mane apėmė panika. Jau ir gimdyti nebenoriu, mintyse maldauju lialiaus, dar savaitę palaukti, bent dieną...atvažiavo vyras ir išvažiavom į ligoninę, aš su šlapia galva, pusiau išplauta, nu nesvarbu,svarbu pati švari 
kaip jaučiau,dar ir nusiskutau visur kur įmanoma. 
įlekiam į ligoninę sakau gimdau,visa drebu,o ten..ramybė,sako prisėskit užpildysim dokumentus,tada ateis gydytoja apžiūrėsim,ir tada laukit savo gydytoja. Aš kaip robotas darau viską ką liepia,vyras irgi. Atėjo daktarė apžiūrėjo sako,o nėr kur skubėt tik 4 cm. tai liepė persirengt ir eit į gimdyklą laukt savo daktaro.Guliu laukiu,skausmas kaip per mėnesines,tai apsiraminu,ai galvoju,jei taip skaudės pagimdysiu kaip nėr ką veikt.Guliu valandą,ateina mano gydytojas, apžiūri sako veikla nevyksta vis tie patys keturi cm. Sakau daktare gal galim padaryti kad greičiau,nes gulėt nusibodo.Tai prijungė aparatą, kuris skatina gimdymą, nepraėjo ir pusantros valandos,kai guliu ir prašau išjungt tą aparatą,nes skausmas nepakeliamas darosi,mėnesinių skausmas kart dešimt gydytojas pasižiūri sako ponia jums gimdyti,aš rėkt,kad nenoriu,kodėl taip greit? Gydytojas sako nesuprantu, tai norit ,tai nenorit greičiau.,kaip čia suprast Man isterika,vyras irgi nežino kuom man padėti,užsilipau aš ant baisaus stalo ir prasidėjo.Galvoju nu vsio atėjo mano galas,pradėjau panikuoti,kojas glausti daktarai kojas laikyti,sako kvėpuok ,sakau nemoku,negaliu,bijau..galvutė jau beveik išlindo,pastenėk..rėkiu kad negaliu...,kad ten dega ...,sako degs dar labiau jei nepastumsi, ir pradeda mane su visu stalu riesti į ragą,.sakau nerieskit lūšiu..ir skausmo banga paskutinis mano stumimas,nes jaučiu kito jau nebutų buvę,būčiau kojas užvertus.. ir matau kaip kažkas mažas su juodais plaukučiais išneria iš manes,kaip žuvytė..Ir mane apima euforija,laisvės jausmas ir kartu pasididžiavimas žiūrėkit visi ...vis dėlto pagimdžiau,pati....
daktarai sako pasisekė jums ant virkštelės mazgas,gerai,kad virkštelė ilga kitaip nebūtų kuo džiaugtis..Ir tik tada suprantu koks trapus tas gyvenimas,kokia trapi ta būtybė,kuri ką tik iš manęs išlindo ir kaip aš ją myliu.....ir kad reikia dėkoti likimui,o gal aukštesnėm jėgom,kurios mus saugo...ar tiesiog laimingam atsitiktinumui..Tiesa slypi kažkur anapus....
mazdaug vienas du ir vaikas jau gimęs 