Taigi, papasakosiu trečiąją, pačią ilgiausią, savo gimdymų istorijų dalį.

Buvo šaltas Kūčių vakaras... Su vyru, po Kūčių vakarienės pas mano tėvus, sėdėjome dviese apsikabinę ir mąstėme apie Kalėdų stebuklus, žiūrėjome į savo miegančias dukreles... Tada savo Kalėdų seneliui pašnibždėjau, kad irgi noriu dovanos sau ir jam - noriu sūnaus. Atsimenu, kaip vyro veide suspindo šypsena... Ak, kad tą akimirką būčiau žinojusi, kad tą Šventą Kalėdų naktį mano pilvuke pradės dygti neregėto grožio sėklytė...
Praėjus Naujiesiems pasidariau keistai jautri, bet pamaniau, kad mane taip veikia dukrelės žindymas ir pernelyg nekreipiau dėmesio į tai, bet kai už savaitės nesulaukiau reguliarių, kaip laikrodukas, savo "dienų", tą patį vakarą nubėgau į vaistinę. Vyras budėjo laive parą, tad buvau viena su savo pupomis ir nusipirkus nėštumo testą nuėjome pas mano tėvelius. Kol mergaitės smagiai žaidė su seneliais - neiškentusi pasidariau testą. Viena juostelė... Bet vidinis balsas už poros minučių atvedė prie vogčiom atliekamo testo atgal. Ir ką gi, antra neryški, bet matoma juostelė!!! Dievulėliau, aš laukiuosi!!! Nusiraminusi, kaip niekur nieko grįžau į kambarį pas dukreles, o po to paskambinau vyrui. Bekalbant jo paklausiau, ką reiškia du brūkšneliai. Jis atsako, kad lygybės ženklas. Sakau, o jei pavertus juos vertikaliai? Akimirką buvo pauzė. Po to išgirdau "Myliu tave, mažute!!! Ir tą mažą mažutėlį žirniuką!" Apsiverkiau...

Pirmaisiais mėnesiais buvau labai mieguista, ko nebuvo pirmuosiais nėštumais. O kur dar tingulys ir noras pasisaugoti darbe.
Gydytoją vis gąsdino patinusios kojos, aukštas kraujospūdis ir mano kūno sudėjimas. Bet tyrimai buvo gana neprasti, tai pavykdavo išsisukti nuo gulimosi į ligoninę, bet vizitai pas gydytoją buvo dažnesni nei įprasta kitoms . Pavasarį ir vasarą lauktis yra išties gera, nes gali mėgautis gamta, pasivaikščiojimais pajūriu... Kiekvieną vasaros vakarą važiuodavome prie jūros. Kol mano šeimyna maudydavosi aš bridinėdavau pakrante, kvėpavau grynu oru ir kalbėdavausi su savo pilvelio gyventoju... Berniukas. Pas mane gyvena berniukas!!! Tai jaučiau nuo pat pradžių ir tvirtai žinojau, kad nuojauta manęs neapgaus kaip ir pirmuosius du kartus. Echoskopavęs gydytojas 32 savaitę patvirtino, kad mato "tašką tašką ir pištolietą". Skrajojau padebesiais!
Praėjo paskutinės vasaros dienos. Su savo šeima vis žiūrėdavome į liūliuojantį ir į visas puses besisupuojantį pilviuką, dukrelės pridėjusios ausytes klausydavosi, ką broliukas daro, miega ar žaidžia... Buvo nuostabiausios mano gyvenimo dienos.
Rugsėjo pirmąją gydytoja visgi davė siuntimą po savaitgalio nuvykti į GN nėštumo patolgijos skyrių, nes buvo per daug ištinusios kojos ir labai aukštas kraujospūdis. Su vyru vis pasijuokdavome - gims rugsėjo ketvirtąją...
Rugsėjo trečiąją prisistačiau į GN tik popiet, nes norėjau kuo ilgiau pabūti su mažylėmis. Nuvažiavus mane iškart nuvedė paklausyti širdelės tonų, kuriuos normaliai užrašyti trugdė mano kruopiukas, spardydamas į aparato indikatorius ir besislėpdamas nuo klausymo. Nuėjus pas gydytoją ji liepė užrašyti per naujo toniukus, nes užsirašė negerai, patikrino ant kėdės - 4 cm. Bet jokio skausmo ar panašiai nejutau. Užrašius per naujo mano "pabėgelio" toniukus, gydytoja dar kartą pasodino ant kėdės ir patikrino vaisiaus vandenis ir padarė echoskopiją. Vaikelis buvo pasiruošęs gimti. Bet visvien nejutau jokių sąrėmių.
Už valandos mane aplankė mano tėvai su dukrelėmis ir sėdint koridoriuje ir besišnekučiuojant, man pradėjo maudenti ir reguliariai, kas 7 min. Pro šalį bėgdama gydytoja paklausė ar skaudena. Pasakius, kad jau pusvalandį kas 7 min. kartojasi skausmeliai, ji pasakė, kad jau pirmąkart rašant toniukus buvo reguliarūs sąrėmiai, tik ji nejaudino manęs. Netrukus atvažiavo mano vyras, o tėvai su dukrytėmis išvyko namo. Sėdėjom su vyru ir skaičiavom sąrėmius. Vyras telefone rašė jų laiką. Buvo kas 5 min. Nuėjom į postą pas akušeres ir pasakėm, kad jau geras dvi valandas sąrėmiaujam. Akušerė pasiūlė palaukti, nes gimdykloje keičiasi pamaina. Sakau gerai, dar pavaikščiosiu. O kita tik griebė už telefono ir pakvietė gydytoją, nes juk trečiakarte buvau. Netrukus pažiūrėjusi gydytoja liepė ruoštis į gimdyklą.
Akušerės negalėjo atsistebėti, kad pas mus šeimoje trečiąkart gims vaikelis 4 dieną ir lygiai dviejų su puse metų skirtumu kiekvienas. Visos linkėjo lengvo gimdymo ir sėkmės.
Nuėjus į gimdyklą mus pasitiko ta pati akušerė, su kuria prieš penkerius metus gimdėme savo vyresnėlę ir... toje pačioje gimdykloje!!! Tiesa, ji buvo visai kitokia, nei tada prieš penkerius metus - viskas nauja, suremontuota, modernu ir jauku.
Atėjo maloni gydytoja ir apžiūrėjusios su akušere mane aptarė su manimi mano pageidavimus, išdėstė pasiūlymus. Tai man buvo labai malonu, kad mano nuomonė buvo pirmoje vietoje. Jaučiau, kad jau tuoj tuoj gims mano išvajotas ir laukiamas sūnus. Jaučiausi tarsi devintam danguj, kažką niunavau, sąrėmiui užėjus parymodavau ir toliau miniau keliuką gimdykloje. Gydytoja su akušere periodiškai mane apžiūrėdavo. Kaklelis vėrėsi, buvo skausmingiau vis, bet daina ir draugės rugsėjinukės neleido man liūdėti. Vis rašiausi SMS su jomis. Akušerė vis juokėsi, kad tokios gimdyvės dar nebuvo, kuri dainuotų, džiaugtųsi savo gėlėtais naktinukais ir su draugėmis SMS rašinėtųsi, nors sąrėmiai labai stiprūs. Kokia buvau laiminga, kad man leido gimdyti su savai naktinukais!!!
Vyras smagiai leido laiką besisupdamas superiniame tėčių džiaugsmui įrengtame krėsle, o aš skaičiavau paskutines akimirkas savo pilvuko... Netrukus pajutau, kad noriu stangintis. Atėjus akušerei tai pasakiau. Kad paskatinti kaklelio atsivėrimą ir išvengti plyšimų, akušerė pasiūlė kiek paskatinti lašine procesą, parodė gerų kvėpavimo ir pagalbos kūdikiui nusileisti pratimų, kurie paskatino eigą. Vienas stumtelėjimas ir gydytoja mikliai nuvyniojo nuo kakliuko apsivijusią virkštelę. Dar vienas ir mano sūneliukas gulėjo pas mane ant krūtinės... Toks mažas, varškėtas ir pamėlęs, bet šiltas ir kniurzgiantis... MANO SŪNUS! Mano kalėdinis stebuklas! Verkiau iš laimės, vyras spaudė mano ranką ir pabučiavęs į kaktą ištarė "Myliu tave!!! Ačiū, kad padovanojai man sūnų!". Jis gimė juk rugsėjo ketvirtąją, kaip ir mūsų vyresnėlė... Jai likimas tikrai padovanojo didžiulę dovaną - broliuką. O ir mažajai dukrelei buvo dovana mažojo, dviejų su puse metukų gimtadienio proga.
Praėjus beveik valandai po gimdymo į gimdyklą įėjusi kita akušerė paklausė, kada gi čia gimdysim? O mūsų akušerė besijuokdama atsakė, kad jau valanda, kaip pagimdėm! Buvo tikrai daug nuostabos, nes neriktelėjau nei karto! Tada jaučiausi tokia pavyzdinga gimdyve.

Išvežant mane į palatą akušerei pasakiau, kad tikiuosi, jog dar susitiksime... Nėra pasaulyje švelnesnių ir patikimesnių rankų, kurios galėtų pasitikti mano gimstantį mažylį...
Dabar esame laimingi, kad turime vienas kitą ir sunku net patikėti, kad buvo laikas, kai mūsų mažojo vyručio nebuvo... Juk jis jau taip senai gyvena su mumis ir mumyse. Juk tą "maziuką buolį" mums padovanojo paslaptingoji Kalėdinė naktis...
Ir tikrai žinau, kad jei Dievas duos, bus ir ketvirtoji istorijos dalis.

Žavu ...
Gražiai papasakojai

Kaip saunu sekmes jums

As irgi vos neapsiverkiau...
Labai grazi istorija

Nuostabi istorija susigraudinau...

Lexanut,tu musu super super super mama skaiciau verkiau ir galvojau,kad ir as noriu 3 vaikiuku,ir noriu buti tokia kaip tu-viska zinanti,mylinti,silta,rami... lauksim ketvirtos istorijos,mielybe tu musu

o gydytojas kartais ne Šatkus buvo? nes jis mėgsta tokias metaforas
man sakė, kad mato pupelę, pupelę, o morkos nemato

laukiam ketvirto pasakojimo

na paskaicius tokiu istoriju atrodo, kad gimdymas nesukelia jokio skausmo tokia ramuma spindliuojanti istorija... sveikinu su suneliu

Aukit sveikučiai ir geručiai

sveikinu

Niu aš tokia "neskysta" ir nelabai jautri, bet akys ko tai sudrėko. Lexana, tu mūsų geruolė, jautruolė, didelės širdies supermamytė

O taip. Šatkus. Jis man toks mielas.


Ačiū visoms, mergytės. Tikrai mano gimdymas buvo didžiule švente ir jį prisiminus visada būna gera širdyje ir noriu pakartoti...

Lexana
Kadangi aš 'skysta', aišku, apsiverkiau Noriu gimdyti

Lexana, esi saunuole. Sekmes jusu seimynelei. Lauksim tesinio...

graži istorija
beje,datos tai tikrai fainai sutampa jūsų šeimai 4-tukas tikrai daug reikškia

Na ir nerealu.. as taiapsiverkiau.. Taip graziai papasakota... Stebiuosi sutapimu tu gimtadieniu ir metu skirtumu...Jusu seima ypatinga Sveikinu is sirdies

Sveikinu Grazi istorija

Šaunuolė linkiu gauti ir ketvirtą Dievo dovaną

Nepaprastai graži istorija! Ačiū

Šaunuole, Lexana Graži didelė Jūsų šeimynėlė Tu tiesiog tikra supermama

nu tikrai istorija super ir as trecio turbut noresiu ir jau greitai, kada sitas issilukstens
o mes laukiam ketvirtos pasakojimo dalies

Mūsų šeimoje dominuoja ketvertukai.
Su vyru susitikome gegužės 4-ąją, tapome pora liepos 4-ąją, vaikiukai visi gimė rugsėjo ir kovo 4 dienomis...Tad į tą seriją reikia ir keturių vaikučių.

Ačiū visoms už palinkėjimus ir pasidžiaugimą mano šeima.

Nuostabi istorija o dar nuostabesnes jusu vaikuciu gimimo datos Sekmes jusu seimynelei,lauksim ketvirtosios gimimo istorijos

Gražu
Pagaliau ir trečiosios sulaukėme
Ramybės ir santarvės šeimynai

fantastiška istorija! labai gražu.

Labai graži istorija

kaip gera skaityti laimingu zmoniu isgyvenimus...grazus sutapimas tos datos.as pati gimiau per savo mamos gimtadieni.tai jau ji pati sau pasidovanojo

Lexana tu SUPER .Linkiu tau stiprybės,ištvermės,sveikatos

Taip siltai ir su meile parasyta Daugiau tokiu dideles sirdies zmoniu

Lexanut - na, kad jau dominuoja tie ketvertukai, tai linkiu....
Labai harzi puikios supermamytes istorija. Laukiame tesinio

Ačiū visoms už gražius žodžius ir palaikymą.

Visada malonu skaityti Tavo postus . Eilinį kartą tuo įsitikinau .

Grazi istorija Garantuoju, kad ir seima labai grazi Bukit sveiki ir laimingi!

Labai grazi istorija.
O jusu gimimo datose nedominuoja ketvertukai?

Labai grazi istorija ir kaip grazu, kai du vaikiukai ta pacia diena gime ir treciasis 04. Aukit stipruciai ir sveikuciai

Lexanut, kaip siandien atsimenu - mes, rugsejinukes tupim savo temelej ir ateina zinia, kad "Lexana su dainom gimdo" Daug daug daug sekmes Jusu didelei ir graziai seimai
Ir aciu uz istorija Sirdziai miela buvo skaityti

net ir as susigraudinau labai graziai aprasyta , galetum gyvenime meiles romanus rasyti , nes taip parasyti ne kiekviena aprasytu

nerealu tikiuosi bus ketvirtoji ir jei dievas dar duos ir penktoj iistorijos dalis, asaros pasirode

Mano gimimo diena 22, o vyro 11.

Esu visoms dėkinga už įvertinimą ir širdžiai mielus žodžius, kuriuos skaitant ašarėlės byra...

Lexana, nu kaip graziai parasyta, tikrai nebuvau skaicius dar tokios isskirtines istorijos, kuri sukeltu toki nora susilaukti kito vaikucio labai grazu ir silta tokios linksmos asaros akyse susikaupe man nu nera zodziu, bet kartu ju tiek daug
Grazu, stebuklinga, miela...
sekmes tau auginant savo stebuklelius ir noro bei jegu tureti dar viena ir parasyti ketvirtaji istorijos tesini, toki pat o gal net dar grazesni.

Wiqtea, labai džiugu, kad mano istorija skatina norėti, laukti ir mylėti savo mažylius.

Ačiū už palinkėjimus.

Labai gražu...........Ir aš noriu trečio leliuko Tik kaip čia padaryti, kad sūniukas išeitų?
Aukite sveiki ir linkiu, jog tai nebūtų paskutinė gimdymo istorija

Visą laiką norėjau sūnaus. Ne taip, kad alpčiau po echoskopijos sužinojusi, kad mergytė, bet giliai giliai širdyje. Vyras taip pat norėjo sūnaus, bet neapsakomai myli dukreles. Visada visiems sakome ir iki šiolei, kad juk gyventi reikia ne su vaiko lytimi, o vaikučiu ir visai nesvarbu, berniukas jis ar mergaitė.
Kai po echoskopijos sužinojau, kad bus sūnus - netvėriau savo kailyje iš džiaugsmo. Bus sesėms brolis!!!
O vyras pasakė, kad juk ne lytis svarbiausia, o sveikas ir laimingas TAVO vaikas. Ir dabar išties galiu patvirtinti, kad jokio skirtumo, sūnus ar dukra. Visi trys yra mano vaikai ir juos be proto myliu... Ir dabar, jei Dievas duos dar vaikučių, man visai nesvarbu, sūnūs ar dukros bus. Svarbiausia, kad visi būtume sveiki ir laimingi ir galėtume vieni iš kitų mokytis gyventi ir mylėti.

Labai nuoširdi istorija. Džiaugiuosi už Jūsų šeimą. Aukit sveikučiai.

Aš viską puikiai suprantu, vasario mėn, pasakojau savo gimdymo istoriją-labai myliu savo mergytes, nes sunkiai jas turiu O tavo pasakojimas super-labai nuoširdus ir atviras Tiesiog man labai gražu didelė šeima su daug gražių ir laimingų vaikučių ir tokiais pat laimingais tėveliais

Ačiū labai. Tavo istorijos irgi nerealios.

Labai grazai aprasyta istorija

labai grazi istorija saunuole mamyte, tikra supermama aukit sveikuciai

Labai labai labai istorija. grazi, silta, miela Saunuole mama. Duos Dievas ir as gimdysiu dar du leliukus Jei vyras nepriestaraus, o gal ir daugiau

saunuole