Atrodė, kad pagaliau išaušo mano valanda
Man tik 18, bet aš rimta pana 
:puikiai išlaikyti valstybiniai egzaminai, nuosavas butukas, neseniai gautas svajonių darbas, treniruotės, studijos, nauji draugai... Taip aš gyvenau prieš pusantrų metų 
Bet buvo truputį liūdna... Vakarai pasidarė ankstūs ir tamsūs. Kartais, iš darbo ar treniruočių važiuodama namo, įlipdavau į autobusą, važiuojantį pro mano tėvų namus. Matydama languose degančią šviesą įsivaizduodavau, ką jie veikia visi trys. Truputį suspaudžia širdelę. Ir ką? Privalau būti stipri. Visada ateina laikas išeiti iš tėvų namų. Rugpjūtį jie įsigijo šuniuką, kadangi aš jau gyvenau kitur, jis ant manęs lojo... Ant manęs loja šuo, ten, kur taip neseniai buvo mano namai. Sykį vėlai vakare važiuoju namo ir matau: tėtis, mama ir šuo. Kažkaip suspaudė širdelę. Nes manęs namie laukia tik katinas.
Vis dėlto vienatvės minutėlės ir man kartais būdavo praskaidrinamos
Jau tris metus turėjau vaikiną, bet pastaruoju metu mūsų santykiai buvo keistoki. Mes nuolat pykomės ir nuolat taikėmės. Kartais jausdavau, kad mums laikas viską baigti ir keliauti savais keliais, bet širdies gilumoje tikėjau, kad tai tas žmogus su kuriuo noriu nugyventi gyvenimą.Kartais naktimis sapnuodavau keistus sapnus: dideles pūkuotas kates ir mažus kačiukus. Pažiūrėjus į sapnininką sužinojau, kad tai reiškia, kad netikėtai gali gimti vaikutis. O kartais sapnuodavau mažą, kokių 2-3 metų šviesiais plaukais berniuką. Mudu labai daug kalbėdavomės ir man atrodydavo, kad jis mane labai gerai pažįsta ir supranta, kaip niekas kitas. Kartais ryte atsikėlus jausdavausi, lyg atsisveikinus su kažkuo labai brangiu iki kito susitikimo.
Vieną naktį, kai mano vaikinas liko pas mane nakvoti, prabudau labai keistai jausdamasi. "Pastojau" atėjo į galvą, keista, bet tikėtina mintis.
Po 12 dienų neiškentus per pietus pasidariau testą I. Per tuos nelaimingus pietus apsinuodijau. Naktį pakilo temperatūra iki 39C, krėtė drebulys, kartais atrodė, kad visą mano kūną tampo, lyg kokią lėlę. Kitam kambary mano vaikinas rašė kažkokį referatą. Kitą rytą nebuvo geriau, todėl nusprendėm, kad visgi reikia kreiptis į gydytojus. Buvo labai silpna. Iš kelionės grįžę mano tėvai iš kart važiavo pas mane. Kažkaip jau negalvojau, kad gal esu
Gydytojas išrašė kažkokių stiprių vaistų. Būčiau gėrus, bet mano kažkodėl tėtis liepė negert. Ir aš jam labai dėkinga už tai. O ir vaistus nuo temperatūros kaip tyčia nupirko nepavojingus Nedidukė vonia. Tupim mudu su katinu ir laukiam. Kažkaip baisu žiūrėti. Katinui atsibosta ir jis nori išeiti. Aš pagaliau išdrįstu, ten II. Dvi labai ryškios juostelės. Jokių abejonių. Širdis nusirita į kulnus ir plaka greitai greitai, akyse atsiranda daug daug ašarų ir kažkoks keistas jausmas širdyje. Aš
. Pasaulis pasikeitė visiems laikams.Galvoju apie savo vaikiną. Ką jis pasakys. Skambinu, jis neatsiliepia. Vakar mes susipykom. Galvoju, kad po daug daug metų, kai nė vienas iš mūsų nevaikščios žeme, bus amžiams likus žymė, kad mes mylėjom buvom kartu ir todėl jie čia. Nauji žmonės. Po keturių valandų jis čia. Jau kalbant telefonu jis supranta, kad aš žinau. Jis pažada tuoj pat ateiti pas mane. Aš išeinu jo pasitikti. Matau jį ateinantį gatve, jis man atrodo toks jaunas, gal net per daug, kaip ir aš. Štai koks mano mažiuko tėtis. Laukiamės berniuko. Tiesiog žinom abu.
Kitą dieną apsilankom pas gydytoją. Aš tikriausiai
, bet ją neramina tas apsinuodijimas. Liepia nesidžiaugti dar. Galiu persileisti. Paaiškina, kas vyksta persileidimo metu, paaiškina kaip elgtis, jei taip atsitiks, išrašo folinės rūgšties, liepia gyvent įprastą gyvenimą, nesinervinti. Bet aš tikiu, kad viskas bus gerai. Dar nesakau tėvams.Po savaitės mirė mano tėtukas, mamos tėtė. Atrodo, kad netektis visur. Pati jaučiuosi, lyg būčiau išėjus į kitą pasaulį. Labai skauda širdį.
Po laidotuvių gydytoja parodo mažą širdelę ir mudvi sutariam pamiršti tą apsinuodijimą. Kalbant telefonu su mama, ji užsimena, kad aš labai paslaptinga. Neiškenčiu. Papasakoju viską. Mama liepia parašyti žinutę, tėtei, nes nori su juo pasikalbėti, bet pati tikrai nesakys to. Parašau. Jis nieko neatrašo.
Kitą naktį patenku į ligoninę susirgus cistitu. Niekas nieko neaiškina, priėmime gydytoja pabamba, kad pas mus per daug echoskopų daryta. Tokia nedraugiška aplinka. Noriu verkti. Mes gyvenam netoli ligoninės todėl mano vaikinas išeina pėstute namo. Kartais vis pagalvoju, kaip jis jautėsi tą baisią naktį, eidamas vienas namo.
Kitą dieną atvažiuoja mano tėtis. Su vaisiais, tapkėm ir gera nuotaika
Nusistebi, kad aš guliu toje pačioje palatoje ir lovoje, kurioje gulėjo mano mama prieš man gimstant. Ir paklausia, kada TA YPATINGOJI DIENA. O ji turėjo būti liepos 15, bet...Papildyta:
Liepos 15 niekas nevyko. Iki tol įvyko daug svarbių dalykų mano gyvenime, bet svarbiausia - mūsų vestuvės. Nors tekėdama laukiausi jau 5 mėnesį, bet suknelė buvo taip pasiūta, kad kai kurie svečiai net nerimavo, ar nebus kokia nelaimė man atsitikus, nes neatrodžiau
Gimdyti nusprendžiau P. Mažylio GN. Nes nėštumo metu teko kelias dienas šiek tiek prilėtinti tempą, todėl gydytoja nusiuntė mane ten pagulėti ir man ten patiko aplinka, personalas. Grįžus iš ligoninės jau nevedžiau treniruočių.
Nieko neįvyko nei liepos 16, nei 17, nei 18, nei 25. Visas šias dienas lankiausi Mažylio GN dieniniam skyriuj. Man labai patiko paskaitėlės, ir žmonės dirbantys ten
Liepos 26 gydytoja paguldė mane į ligoninę, TA DIDŽIOJI DIENA RYTOJ. Rytoj pamatysiu savo mažiuką. Jau pradėjus jausti judesius sugalvojom jam vardą - Ugnius. Mano pilve jis taip stipriai judėdavo, tikras žiežirbiukas-ugniukas.Mus į gimdyklą žadėjo vesti anksti ryte, bet visos buvo užimtos
tai teko palaukt. Labai nervinausi. Pagaliau 14 val. mus nuvedė į gimdyklą. Dar besiruošiant sužinojau, kad gimdysiu pas E. Sutkų. Buvau su juo susidūrus, kai kelias dieneles teko praleist ramiai gulint ligoninėj. Man jis toks gan patikimas pasirodė tai apsidžiaugiau. 14 val, dirbo dar kita gydytoja ir ji nuleido vandenukus, kad prasidėtų gimdymas. Iš baimės visa net drebėjau
Prasidėjo sąrėmiai, net nereikėjo skatinamųjų. Vargšas mano vyras buvo visą dieną nevalgęs ir panašu, kad kurį laiką, skrandžiui bereikalaujant maisto, jautėsi ne ką geriau nei aš
Akušerė liepė man kurį laiką stovėti. Vis vaikščiojau po palatą. Taip norėjau atsisėst ar prigulti...Atėjo gydytojas. Buvo 16 valanda. Jau 4,5 cm
Aš jam sakau, kad noriu atsisėst, o jis sako, kad negalima 
, ir gulėt neleidžia Tada sako " Labai šauniai laikais. Jei dar be epidūro ištversi 2 valandas, prileisim vonią, pamatysi bus daug geriau " Aš tik palinksiu galva Niekada nebūčiau pagalvojus, kad mano vyras man taip padės gimdymo metu
Jis nuolat primindavo man kaip kvėpuoti, kalbindamas atitraukdavo dėmesį, kai labai skaudėdavo. O man labai skaudėjo. Vis galvojau, kad daugiau jokių vaikučių. Antrą kartą to nebus.Papildyta:
Ir štai 18 valandą mes vonioj. Man vis nuolat skambina mano giminės
pakalbu kokias 2-3 min ir vėl sąąąąrėėėėmiiiiissss!!!! Kai labai skauda, mano didysis pagalbininkas atsuka stipriau burbuliukus vonioj Labiausiai skauda ne pilvą, bet kirkšnis ir šlaunis. Išėję iš vonios, žiūrim TV(tiksliau aš stengiuosi), gydytojas atneša kilimėlį ir didelį kamuolį. Atsimenu tik tai kad rodė "Nepaaiškinamus faktus" ir moteriškė rimtu veidu teigė, kad džipas pavogė jos vyrą
tuo tarpu mano sutuoktinis kentė iškrovos dieną. Tėtis parašė labai nuoširdžią žinutę, kad būčiau stipri ir jis laiko kumščius už mane ir tiki, kad aš viską padarysiu puikiai 20val. Jau 8 cm. Labai skauda. Kai ateina gydytojas aš jam vis pasiskundžiu, o jis sako, kad puikiai mane supranta, ir žino, kad man labai skauda.
21val. gydytojas liepia lipt ant stalo 9 cm ir... viskas sustojo. Gaunu lašalinę su skatinamaisiais. Jau labai noriu stenėt. Gydytojas nueina kažko atsinešti ir pakviesti vaikų gydytoją. O mano galvelėje vienintelė mintis "Kur jis eina??? Kodėl mane palieka?!"
21:45 10 cm. Akušerė aiškina kaip man stangintis. Bandau, bet nepavyksta. Blogai sako akušerė. Bandau dar kelis kartus. Niekaip nesiseka. Man jau neskauda. Vėl stengiuosi ir pamatau, kad lašaline į viršų kyla kraujas iš venos. Labai stengiuosi, bet... Gydytojas sako,kad mato šviesius plaukus. Man tada atrodė, kad jis meluoja norėdamas, kad geriau stenėčiau. Nes mano vyro tokie šviesūs plaukai
22:00 gydytojas sako, kad kai bus sąrėmis labai pasistengčiau. Pasistengiu. Sužybsi žirklės akušerės rankose. Kerpa
Bet nieko nejaučiu. Gydytojas sako, kad man padės pastumti, šiek tiek paspaus. Ir... viskas. Čia jau viskas? Nusistebiu. Nieko baisaus tas gimdymas.Tokio grožio niekada nemačiau
Šviesūs ilgoki plaukučiai, balta oda. Kaip angeliukas. Čia mūsų Ugniukas Kaip jam tinka tas vardas. Ar jam viskas gerai? Ir staiga... Koks čia keistas garsas??? Pradeda verkti mūsų mažylis ir tuo pat metu supypsi mano telefonas. Tėtės žinutė "Ar jau?" JAU. Pagal žinutę žinom tikslų gimimo laiką 22:05. 2007 07 27. Kokia graži data... Iš kart pareiškiu vyrui, kad noriu dar vieno vaikučio O jis kaip užburtas nuseka paskui vaikų gydytoją prie stalo, kur rengia mažiuką. Po kelių minučių atneša fotoaparatą parodyti, kaip atrodo mažiukas. Negaliu patikėt - atrodo kaip maža mano mirusio tėtuko kopija 
Kol gydytojas siuva, kur aš nukentėjau, skambinu mamai, tėčiui, močiutei. MES JAU TRYSE.
Po šios dienos praėjo daugiau nei septyni mėnesiai. Važiuojant pro tėvų namus, man nebeskauda širdelės, nes žinau, kad manęs laukia mano namai. Kuriuose vakarais visada dega šviesa ir manęs laukia ne tik katinas, o du patys brangiausi pasaulyje žmonės. Nuo tos dienos mažas šviesus berniukas manęs nebelanko sapnuose, bet aš jaučiu, kad jis nuo manęs nepabėgo. Jis kaip tik atėjo pas mane. Kad aš jam daug daug visko papasakočiau ir daug daug visko išmokyčiau, kad mylėčiau ir padėčiau augti
Sveikinu mamyte 
jaunoji mamytė