mano ziogas velavo savaite. vis neramiai tapsnodavau pilvuka ir kalbindavau krapstytis laukan- labai jau nekantravau pamatyti kaip gi mano mazasis atrodo.. terminas buvo vasario 12d. o dienos auso ir temo, auso ir temo be jokio veiksmo. vasario 19d. 8 ryto prabudau nuo smarkaus saremio, bet demesio nekreipiau-paruosiamieji tampe gan seniai, o be to busima mociute paskambino, paklause ar iki kitu metu gimdyti zadu ir liepe anukui lysti laukan. turbut tai ir suveike- nulingavau i tuoleta, griztu ir tik uuuups... jauciu kad kazkur prakiurau.. laimes pilnos kelnes, su vyru "ant staigiaus" dar ir nusifotkinom- gi proga, ne kasdien gimdai , skabetelejom i ligonine, sako atvaziuokit, paziuresim. mane saremiai jau daznai suko, bet tokie pakenciami, valio, galvoju pagimdysiu naturaliai. ka jus sau manot- pasiziurejo akusere, ogi dar tik kamstis nusoves(velnias na ir kiek jo ten gali buti), sako vaziuok namo, dar nieko nepadarysi. taip su savo maudzianciu pilvu ir patempta lupa isskubejau namo. vakare dar pasiguodziau uzsienietem nestukem savo situacija, issisiurbiau kilimus (labai norejos), issimaudziau duse ir ejau skaiciuoti saremiu. skaudejo gan daznai bet truko ilgumo kad galeciau grizti i ligonine. ryte vyras grizes is darbo rado mane jau raudancia- dingo kantrybe kesti skausma. siaip ne taip nuramines nukrapste miegot. apie 12 vidurdieni keliaus pusryciauti ir tada tikras UUUPS kaip pasileido mano vandentiekis! o ir saremiais tooks seme, kad net pritupiau. griebemuz ligonines tases ir isskubejom i ligonine. mus pasitiko sesele su veidu draugisku kaip plyta, vyrui iskart pareiskiau kad prie jos negimdysiu . (aciu dievui man paskyre kita pribuveja). pagulde mane i dviviete palata, mirtinai persigandusi vyra pasodino salia, prijunge monitorius ir liepe laukt. laukem.... po kokios valandos gavom kaimyne i palata(beje ji pagimde valanda anksciau uz mane). apie 4val man jau buvo nebelinksma, paracetamolis neveike(sujuokino jie mane su tuo paracetamoliu), negalejau kenteti tyliai tad pribuveja patare pagulet vonioj.nuvede mus i palata su vonia. nei prisest nei atsigulti man nei fantazijos nebuvo tad klupejau. azkiek padejo, bet kazkuriuo momentu atsimenu pajutau kad jau viskas, nebeistversiu ir vos plyteles neislupau. vyras pakviete pribuveja, kuri padejoi mane nukrapstyt i lova(savom kojom nebepaejau). sako ar nori nuskausminimo, pareiskiau kad gali leisti ka tik nori, nes man taip ilgai skauda kad jau dzin.suleido pethidino(cia uk visi blogai apie ji atsiliepia, bet mums nieko nenutiko), o as nuo nuovargio nusmigau. tik prabusdavau per saremius. apie 8vakaro nuskausminamieji nustojo veikt, tad pasiule epidura. man tai nuskambejo kaip raktu nuo rojaus szvangesys... nusivede mus i gimdykla, istate epiduro kateteri, dave pakvepuot linksminamosiom dujom. tada buvo visai faina, nebeskaudejo, nuo duju pralinksmejau ir dar sugebejau pora val pamiegoti(mirtinai issigandes vyras vis dar tyliai sedejo salia, beje jis taip ir neistare nieko nuo pat atvykimo). apie 10val prabudau nuio skausmo, pribuveja patare nekartot epiduro nes greit gimdyti reiks, liepe kvepuot dujom. skaudet skaudejo bet nuo duju nerupejo, tad 2 val kazka aiskinau vyrui kuris tyliai sedejo ir bijojo artyn eiti.vidurnakti vyras pasiskunde kad mirtinai nori miego o as liepiau sedet ir tylet nes tuo gimdysiu, ir is tikruju- pajutau kad stangos prasidejo(labai idomus jausmas...) atejo akuseres, dave zalia sviesa stumti ir pradejo mane ruosti(vyras pakampiais pasiplove is gimdyklos) stumiau kaip uz tevyne.... sakau akuserei-plysiu, jos-neplysi, ne, plysiu, jos-neplysi. mano uzpakalis, as zinau, aisku kad plysau(cia buvo nelinksma nes jutau puikiai) . atsimenu dave pasiciupinet pakausiuka kai buvo islindes nes as joms kazka aiskinau kad niekada nepagimdysiu duok dieve sunus galvotas butu nes galvyte isgimdyti buvo sunkiausia ir skaudziausia, o kunelis taip greit ir lengvai uzgime ir su vandenu gusiu, kuris atrodo ir visa skausma nuplove. iskart padejo mano zioga ant krutines. o jis toks svarus, nepameles..ir plaukuotas! zuriu as i ji ir klausiu akuseres- cia mano ar is po stalo kita istrauket, pasiziurekit kiek pas ji plauku ant galvos. o mano gaurius ziuri i mane napatenkintas ir jo veidukas atrodo toks pazystamas...lyg ir nebuvo to gyvenimo etapo be jo... kol kalbinau mazaji akuseres istrauke placenta, sutvarke gimdykla padiskutavo su manim ka noreciau daryti del plysio(nusprendziau kad nesiutu nes tik pirmo laipsnio plysis ir dabar dziaugiuos- sugyjo labai greitai ir nera siules rando kuris maustu) ir parvede "didvyri" teti kuris slepesi kazkur koridoriuje susipazinti su nauju seimos nariu. pati pasokau is lovos, nusimaudziau duse ir mus nuvede i pogimdyvine palata.
nuo cia tesiasi baisioji istorijos dalis, kuria papasakosiu veliau.
atsiprasau jei pasakojimas nenuoseklus- rankinukas miega ant ranku tad skubu rasyti.

Labai laukiam tavo istorijos .Tai tu ne Lietuvoj gimdei?

na na lauksim tęsinio.......... o visus skausmus kaip ranka nuima išvydus savo angelėlį aukit dideli ir sveiki

Taip isijauciau skaitydama, idomu koks tesinys

Saunuole,aukit diduciai ir sveikuciai. Po tavosios istorijos, optimizmo dar pilnesne , visai nebebijau gimdyti

TESINYS:

musu svieziai iskepta seimyna nuvede i pogimdyvine palata(keturviete ) kadangi buvo tik po vidurnakcio visos mamos jau miegojo tad vyro paprase neuztrukti ilgai. kai visi pasisalino taip ir likau stoveti spoksodama i lopsi- jauciausi kaip gavusi spinta kuria reikia susirinkti bet instrukcija dingusi-neisivaizdavau ka su kudikiu daryti, kaip paimti, maitinti o tuo labiau pamperso keitimas atrode kaip mokslas apie supernovu susidaryma. aciu dievui atejo akusere, padejo pamaitinti ir nusiveze mano zioga i akuseriu kabineta kad galeciau pamiegoti, atnesdavo tik maitinimams. ryte kilau su maudanciomis krutimis ir pienuotais naktiniais. gavusi doze padrasinimo: "oj cia praeis, visoms skauda is pradziu, turi priprast", dantis sukandusi maitinau toliau. maude iplysima ir saziningas stumimas padovanojo hemoroju tad pirmo karto i tuoleta bijojau kaip pacios mirties. studente pribuveja patare siusiojant pilti drugna vandeni. tikrai padejo! as taip 5min tuolete laiminga pylinejaus- padejo ir nuo maudimo vaiksciojau kaip gerai uzpakalin ispirta ir vis nespejau palaidines keisti- pienas tekejo kaip is krano. po 2d isleido namo. tada ir prasidejo linksmumas- krutis skaudejo ZIAURIAI, speneliai buvo kaip is siaubo filmo, kraujavo ir gele taip kad sedejau su pakelta palaidine(beje praejus visam menesiui jie taip ir liko randuoti), bet maitinau raudodama nes sunus buvo svarbiau.. kasdien ateidavo pribuveja. atsimenu per pirma jos vizita apsiverkiau.. raudojau kaip man viska skauda, kaip noriu miego ir valgyti ir kaip labiausiai uz viska noriu namo pas mama... vyras nebezinojo ka su manimi daryti- raudodavau be perstojo. nes reikejo maitinti... uzdelsiau su viena krutim tad prabudau vidury nakties ir ji buvo TRIGUBO dydzio nei antroji...o skausmas... atsisedau i lova, vyras idave sunu, prispaude kojas ir laike, o as cypdama maitinau. kai sunus buvo mazdaug 4-5d nusprendem iregistruoti jo gimima. ta diena jauciausi kaip gripuodama-skaudejo visus raumenis ir galva plyso. ofise buvo kita pora su mazyliu. atsimenu maciau kaip mama nusinese mazyli pamaitinti ir grizo laiminga, o as sedejau ir galvojau kodel as negaliu dziaugtis maitinimu, kodel as turiu eiti per ta skausma ir asaras... taip besedint pradejau drebeti, is pradziu galvojau gal susalau, tad nekreipiau demesio. pamazu drebulys vis stiprejo ir kazkuriuo metu jau nebepajegiau net kalbeti nes spazmai tampe visa kuna. persigandes vyras ir ofiso darbuotojos iskviete greitaja. nuveze i ligonine, pamatavo temp- buvo virs 39. prisere paracetamolio(cia jis vaistas nuo visu galu) ir liepe laukt. laukiau...6val ! suprantu priimamasis-jie gi uzsieme sunkiasniais ligoniais. pagaliau prisistate gydytojas, uzduoda klausima ir dingsta 5 min, uzduoda kita ir vel 5min dingsta...taip vel kokia valanda. nusprende paimti kraujo. kol as jam kateterius ir buteliukus padavinejau(kazkoks isitempes buvo, turbut nepatyres) vyras alpdamas ziurejo. atejo ginekologe ir pasake kad ju nuomone man tikriausiai gimdoje infekcija tad jie noretu kad pasilikciau ligoninej porai dienu ir gauciau antibiotiku. del viso pikto dar nusiunte i rentgenologijos skyriu paziuret ar ne kokia plauciu infekcija.(nors smagiai po ligonine ant lovos patampe). o as visa laika...verkiau...tiesiog negalejau saves kontroliuoti, nepaprastai gailejausi saves ir jauciausi nuskriausta. grizau i ta pati skyriu kaip ir pagimdziusi, tik kaip karaliene gavau vienviete palata. prijunge laseline su antibiotikais, nuo kuriu ranka taip gele kad maniau isprotesiu. pasiskundziau savo krutimis tad akusere pridejo zioga taisyklingai ir paliko maitinti. staiga pajutau kaip oda pasiurpo ir pradejo zandikaulis tirteti.issigandau mirtinai- traukuliai vel prasidejo, o as rankose maziu laikau, prie laselines prijungta ir mygtuko seselei iskviesti nepasiekiu o mazaji galiu bedrebedama ir ismesti(vyras buvo isejes nupirkti bilieto stovejimo aikstelei). mane taip tampe kad akusere praeidama isgirdo mano aimanavima ir uzejo paziureti. maziu isnese, kaip tik grizo vyras ir mums pasake kad niekuo drebulio sustabdyti negali, teks prakentet nes tokia organizmo reakcija i temperatura. maziu laike pas save, tik atnesdavo maitinimams kurie kuo toliau tuo daugiau kele skausmo. po 2d, praplauta antibiotikais ir tragiskai nusiverkusi buvau paprasyta pasilikti ligoninej, tik si karta del krutu ir depresijos. visos seseles ir akuseres ejo pas mane guosti, viena ypac daznai ateidavo, leisdavo eiti i dusa atsigaivinti o pati ar tai pampersa pakeisdavo ar panesiodavo mano zioga. kai jos pamaina baigesi ji atejo ir sako: man taip taves gaila kad jei galeciau as tave namo issivezciau.. pamego akuseres mano zioga, taip ir uzsukdavo i palata- duok tu mums ji panesiot.(turiu dabar as rankinuka ) o as vis raudojau...raudojau...norejosi pagaliau prabusti be skausmo bet misinuko duoni nenorejau, mamos pienas jug geriausia... atsiunte man maitinimo krutimi specialiste. paziurejusi i mano kaire ir desine tragedijas pareiske. kad jei jos krutis taip butu atrodziusios tai ji butu tikrai nemaitinusi ir kad man reikia medalio uz kantrybe. man surado pientrauki ir patare nusitraukineti kol sugis ir tada vel bandyti maitinti. taip ir traukinejausi( uzuojauta visoms fermu karvems...). tada dingo poilsis- 0.5/1 val nusitraukimui, kol pamaitini, atriaugini, kol uzmigdai ziurek jau ir vel trauktis laikas paleido mus po poros dienu namo. isvis asaru pakalne- vyro nera namie nuo 6vakaro iki 7ryto tad ir vaika tampyt ir nusitraukinet ..nei miegojus nei valgius. akusere viena diena atejusi patare pradeti duoti misinukus nes pasidariau nebepanasi iu zmogu, o tokiu gyvenimo tempu mano pienas ne toks jau ir geras. pradejau duoti misinuka. is pradziu tik po kas 4-5 maitinima, o galu gale dabar jau vien misinukai, o ir mano pienas dingo.
gimdyma atsimenu puikiai, ir skausma atsimenu puikiai, bet tos pora savaiciu po gimdymo yra baisiausias periodas mano gyvenime... nors niekada nekaltinau savo mazojo. buvo periodas kai jo bijojau nes jis asociavosi su skausmu, taciau motiniskas instiktas nugalejo viska ir esu labai laiminga ir dekinga jam kad atejo i mano gyvenima..

sveikatytes tau ir tavo mazyliui
esi tikra supermama ir tikrai padarei viska, ka galejai ir netgi daugiau. esu tikra, kad mazylis tau bus uz tai dekingas

Visada sakiau, kad ne toks baisus gimdymas, kaip savijauta po jo...
Sekmes Jums, saunuoliai, kad istveret

clumsy mum esi saunuole o istorijos tavo pabaiga panasi i mano as irgi uk gimdziau,ir po gimdymo 6 dienom praejus savaite ligoninej praleidau su temperatura,tik man maziuko pasilikt neleido.puikiai tave suprantu,po to pati depresija turejau 14menesiu.

Dekui dievui viskas susitvarke!!! labai gaila, kad turejai tai patirti. bet dabar galima drasiai sakyti- esi tira SUPER MAMA! ir tegul zino tai tavo sunus

aciu mergytes

stiprybes TAU puikiai suprantu, ka reiskia pirmos savaites po gimdymo o tau dar ligonineje teko pabuvoti, tai isvis turejo buti sunku na bet visi didziausi sunkumai praeityje sekmes

p.s. gerbiu Tave uz toki atvira pasakojima be jokiu pagrazinimu

saunuole,tikrai kitaip nepavadinsi kaip SUPERMAMA stiprybes tau ir tavo mazyliui

tas istorijos tesinys kazkaip... isgasdino o tai taip ir neaisku liko, kodel taip sunkiai maitint buvo? Ar manai, jog jei anksciau butum pagalbos sulaukus del maitinimo butu buve lengviau?

geras klausimas... akuseres manymu didziausia problema yra mano oda- as esu LABAI sviesios ir jautrios odos tad kad ir kaip labai benoreciau maitinimas krutim ne man nes speneliai skaudejo jau ta pacia pirma nakti o nesugijo tol kol visiskai nenustojau nusitraukineti pieno( o juk pientraukis ju nekramto, normaliom salygom jie turejo uzgyti ir betraukiant)

visoms besilaukiancioms ir planuojancioms maitinti- stenkites gauti kuo daugiau praktines pagalbos. dar budama nescia krutis laikiau privaciu atributu, pradejus maitinti- kazkuo kas labai gadina gyvenima ir buvo dzin kiek akuseriu ar seseliu ateina i jas pasiziureti, bedt tik tokiu budu gavau tinkama pagalba, kitaip nezinau kuo viskas butu baigesi.. ah, tiesa, as dar ir mastita turejau va jus minekit imanomas komplikacijas- as visas turejau

Pagaliau prisiruosiau paskaityt tavo istorija. gaila pasidare taves, is anksto saves ir visos moteriskos gimines .... bet tu saunuole . Geriausias dalykas, kad nera to blogo, kas neibaigtu... Kantrybes ir nuotaikos geros mamukui, gerai augt maziukui, ir sveikatos jums abiems . Na, aisku, ir teciui taip pat

Dideles sekmes Jums, aukit sveikuciai ir diduciai . Aisku, po kiek laiko viskas pasimirs...

sekmes jums ir stiprybes augant.

sauni istorija, man labiausi patiko tecio vaidmuo

ligoninejene ne pribuveja o akusere

Panasu ir i mane. Po pirmo gimdymo buvo gimdos uzdegimas, tik maziukes neleido kartu turet.
Po antro temperatura sokinejo iki 40, bet drebedama po kaldra maitinau toliau. Sukandziotu speneliu taip pat neisvengiau, bet nusipirkau antspenius, kurie padejo greit isgyti speneliams ir pramaitinau antraji iki1.5 metu sekmingai.
Tu tikra saunuole sveikinu
tiek daug meiles mazyliui. Duok dieve, kad musu vaikai tai suprastu ir ivertintu ka mes del ju iskenciam ir kaip aukojames....

na pas mus yra midwife, kas verciasi ir akusere ir pribuveja, tad kaip pavadinsi taip nepagadinsi

Saunuole mamyte, sveikinimai

tau uz tavo stiprybe. Ir man sunku buvo pirmas savaites nes as net neatsikeliau is lovos nes skaudejo koja. Gerai kad mama buvo atvaziavus. Buvo ir depresija verkdavau kartu su vaiku . bet viskas su laiku praeina kai matai kaip tavo angeliukas auga .

sekmes jums

Jus tikra saunuole, sekmes auginant suneli, aukit stiprus ir sveikuciai.

saunuole mamyte stiprybes ir nuosirdziausi sveikinimai

oho istorija bet kokia tu saunuole,kad taip kankinasi,kad tik tavo vaikelis valgytu tavo pieniuka stiprybes