kažkodėl manau kad auklė vistiek savo vaiką labiau žiurėtų nei prižiūrimą

Na čia konkrečiai nuo kiekvieno žmogaus priklauso.Neįsivaizduoju, kaip galėtum svetimą vaiką mažiau žiūrėt.Juk didžiulė atsakomybė, kad nenukristų, neužsigautų.Pati esu mama, tai,gi pati esu patyrus, ką reiškia plikti vaiką svetimam
, kaip pergyvendavau, kaip prisigalvodavau, ar pavalgius, ar nesušlapus, ar neverkia, ar paguodžia kai reikia.Širdis drebėdavo.
Pasikartosiu:nuo kiekvieno žmogaus atskirai priklauso koks jo požiūris

Na man atrodo kad svetima kaip tik labiau priziuretu, nes vistiek ta atsakomybe juk uz ta vaikiuka, turejau ir as pasiemus mergyte priziureti [ labai fainute, tokia gryn coliuke] tai buvau pripratus, kai nustojo vezti, tai kelias dienas buvo ilgesys, kazkaip istikruju labai ilgejaus, nors ir pati turiu du vaikus, bet manieji iseidavo i darzeli.

esu ziurejus svetimus vaikus kartu su savaja.svetima ziuri kaip savo visgi atsakomybe.pusesere buvo palikus savaites mazyli turejo reikalu.keista buvo tai,kad bijojau paimt,o jug nuo maniskes gimimo buvo praeje tik pusantru metu.

Musu aukle priziuri savo anuke ir mano mergyte. Maniskei 1 m. 10 men., mergaite metais vyresne. Kai pradejau vesti vaika pas aukle labai stipriai abejojau, ar pavyks jai susitvarkyti su dviem mazyliais. Bet dabar ziuriu, kad jai pavyksta kuo puikiausiai Aisku kartais nesutampa dienos miego rezimai, su isejimu i lauka biski sunkoka, bet ji puikiai susitvarko. O ir mano mazoji labai laukia laukia, kada eisim pas "lialia" Daug ko is jos ismoksta, kiekviena diena vis daugiau nauju zodziu atsiranda, kartu zaidzia, kartu valgo... Tarsi mini vaiku darzelis gaunasi Esu labai patenkinta tokiu pasirinkimu O atsakomybe manau vienoda, uz svetima vaika netgi didesne.
Nusiraminau po to, kai suzinojau, kad anksciau musu aukle viena priziurejo trinukus ir puikiai su jais susitvarkydavo