tas jausmas žudo... nežinau ar tai sutapimas ir tiesa kad pirmoji meilė vienintelė ir amžina...
gyvenu su vyru daugiau nei metus, auginam sunelį 9 mėnesių prieš tai draugtavom 2 metus, tačiau pimoji meilė atima dalį manęs iš vyro...
buvo man 17 kai tikrai įsimylėjau... jis buvo vyresnis 7 metais... viena vakarą kai ėjom su drauge pasivaikščioti sutikau JĮ jis buvo su mažu vaiku gal kokių 2 metuku, užkalbino, tas balsas skamba atminty lyg tai buvo tik vakar... susipažinom, jis prisijungė prie mūsų, paėmė mano tel nr, ir jau parlydint mane namo tas vaikas pasakė: "tėti noriu pas mamą" suglumai, labai nustebau, bet nieko negalėjau pasakyti, jie nuėjo o aš l;ikau stovėti ir žiūrėti i juos nueinančius, galvoje sukosi įvairios mintys, tačiau nuvijus jas nuėjau namo.

jau kitą dieną sulaukiau skambučio, tai buvo tas pats balsas kuris užkalbino mane vakar. netikėtai išgirdau žodžius: "o tau netrukdo kad turiu žmoną ir vaiką". tuo metu iš tos pažintiers nesitikėjau nieko, todėl pasakiau kad mes eiliniai pažystami

tai kas netikėtai ateina, netikėtai ir tęsiasi...aišku ta pažintis tęsėsi peraugo į daugiau , daug daugiau nei pažystamus, susitikdavome jis man skambindavo kai buvo darbe, tuo laiku jaučiausi ypatinga, gal laiminga, nemačiau o gal nenorėjau matyti kaip lendu i svetimą šeima (dabar dėl to nekaip jaučiuosi)

taip susitikinėjom pusantrų metų, išsiskyrimas buvo labai skaudus mano tėvai sužinojo kad jis turėjo šeimą ir liepė išsiskirti... taip ir padarėm. dar ilgai galvojau tik apie jį, liejau ašaras, nenorėjau nieko tik būti jo glėbyje, jausti jo lūpas, rankas...

dar kelis kartus susitikom bare: kai jis priėjo nustebau, kai paėmė už rankos nurimau, kai šokom virpėjau, kai pabučiavo supratau kad mylėjau...
ir dabar dažnai susitinkam. jis išsiskyrė su žmona prieš du metus as prieš metus ištekėjau. jis visada žiūri tokiom akim ir pasisveikina, o as niekada nespėju jam atsakyti "labas". o širdis suvirpa... montyse perbėga visa ši istorija...bet negaliu galvoti kad viskas galėtų būti kitaip, nes dabar abu turim atskirus gyvenimus...

labai grazu ir kazkur labai pazistamas jausmas

Labai grazu

Būtent

tai tiesa...nesvarbu kokia ji buvo, bet atmintyje, sirdyje, sapnuose ji visada liks.

negaliu pakesti tu, kurios lenda i svetimas seimas, griauna net ik savo bet ir kitu gyvenimu, o po to galvoja tik apie save, apie savo skausma, asaras. o ar tenka pagalvoti apie ta, is kurios atemei vyra? teva? ar noretum kad kas nors tai padarytu tau?

Pritariu

nereikia susideti su vedusiais,

[ nunu

istorija grazi bet poilgis nuodemingas,kaip visada del tokios meiles turi kenteti vaikai ne pritariu tokiems zmonems kurie galvoja tik apie savo jausmus ne galvodami kiek skausmu atnesa kitiems

Pritariu,kad nereikėjo pradėti su vedusiu jokių santykių,bet kartais širdžiai neisakysi

Kiekvienas esame savo geroves kalvis
Jei ne ji/jis bus kitas. Jei jau zmogus nuejo i kaire/isimylejo kita (siuo atveju vyras) tai vadinasi tam yra priezastis, galbut meile baigesi ir t.t. Paziurekit i tai is kitos puses Nieko nera blogiau kai zmogus seimoje yra nelaimingas.
O jei jums taip
As uz meile bet ne uz kancia seimoje
Sekmes

Tikrai pritariu, kad kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis. O ir faktas, kad pirmoji meile - amzina, tikru tikriausias. Man siuo metu si situacija taip puikiai zinoma, ji gyva manyje, dega manyje. Gal parasyti ir savo istorija Juk pirmoji meile niekada nemirsta

is kur tau zinoti kad jis kencia seimoj, gal jam tiesiog norisi meiluzes ,nes znoma pavargusi ir skiria daug laiko seimai, o virui truksta demesio vat ir iesko kur patrintis .kartais nuo tokiu vyru kencia ne tik seima ir dar nukencia ir kita moteris,ar seima.

koks neapsakomas tas jausmas.....

siaip o kas trukdo ir toliau testi romaniuka? kas pasikeite? nieko, tik dabar ne jis vedes o tu istekejusi. pirma apgaudinejot jo zmona, dabar galit apgaudineti tavo vyra.... tik kazkodel atrodo kad savos seimos ardyti nesinoretu...

Manau, niekada neturetume pamirsti vieno dalyko - viskas, kas atsitinka mums siame gyvenime, tai atsitinka ne veltui, ne siaip sau. Kiekvienas musu poelgis ir gyvenimo isukis mums leidzia suprasti, kad mes gyvename, o ne egzistuojame...

taip bet ir apie artimus jausmus irgi reikia galvoti Mylėti ir Gerbti o ne tik apie save kada sukurei seima reikia būti ir atsakingai uz ja

Apie tai ir kalbu - atsitiko taip, kad isimylejai vedusi, vadinasi neveltui. Atsitiko taip, kad sukurei seima, vadinasi neveltui. Atsitiko taip, kad privalai vygdyti isipareigojimus, vadinasi taip pat neveltui Turime ismokti vertinti ne vientik tai, kas grazu, bet ir tai, kas nelabai grazu ir geidziama buna musu gyvenime.

Labas, as vieno nesuprantu jei tu ji myli ir jis tave tai kodel nebunate kartu. Juk viska galima sutvarkyti, nezinau, kodel zmones atsisako savo LAIMES ? Gyvenimas per trumpas, kad gyventi su sirdgela. Patarimas, eik ir buk, buk laiminga, o visa kita tai formalumai. Sekmes

nesuprantu kaip galima duoti savo telefono nr vedusiam vyrui,kuris beto dar ir vaika turi ir tu puikiai tai zinai,man tai cia visai nesuprantama. mane meiluzes statusas labai zemintu...

nereikia atsisakyti laimes ir meiles. nereikia jai trukdyti..

As tai pvz. nesuprantu, kaip galima susitikinet su vedusiais ... Pateisinu tokius santykius tik tada, kai ana pora jau skiriasi... Ir teisingai kazkas cia minejo, kad meiluzes statusas zemina, nieko negali but baisiau, tie tokie slapti susitikinejimai gal ir ekstrymas, bet zaist kitu zmoniu gyvenimais nereiketu... Is kur tokiu moteru atsiranda, kurios sutinka but meiluzemis...
Ir vertetu prisimint gera posaki "LAZDA TURI DU GALUS", nes ka gyvenime esi blogo padares, anksciau ar veliau atsisuks pries tave...

jei vyras linkes eiti i kaire ir zmona jo nesulaiko. tai koks skirtumas ar pas pirma gyvenimo meile,. ar pas kuria kita. cia jau tokia vyru prigimtis.

Zinoma, kad uzdraustas vaisius saldesnis .. Bet visada reiktu pagalvoti, ar tu pati noretum buti tos apgautos zmonos vietoj Ypac dabar, kai pati turi seima

Isikisiu, istorija lyg pazistama,tik as lyg to vyro zmona,nezinau ka teisti ko gailetis...toks gyvenimas,siandien vyram viena reikalinga,po to senoji gera,o viskas moteru rankose,jei nebutume pa...,tai ir vyrai neturetu pas ka iseiti,butu gera ta vienintele

pirmoji meilė ji lieka .............

na kadangi esu istekejusi ir taip pat turim maza suneli iskart isivaizduoju ne tavo kancia del meiles, bet zmonos kancia del vyro neistikimybes..liudna, kad zinodama, jog jis vedes prasidejai..pagalvok jei paciai taip kada nutiks..jei skaitysi savo vyro meiluzes parasyta romantiskiausio vakaro istorija..



jei jau nori eit i kaire gal ir yra priezastis, bet jei jau yra priezastis tai tada skirkis, o tik tuomet galvok apie nuotykius..neteisinga taip skaudinti ir negerbti zmonos ir vaiko..

Na taip - nepavyzdys tokios istorijos tačiau būna kartais ir taip Man gaila to mažo berniuko, kuris Tą vakarą pasakė: Tėti einam pas mamą.
Autorei linkiu sekmės ir laimę linkiu rasti Savojoje šeimoje tai brangiausia, ką mes galime turėti

Žinot, perskaičiau pasakojimą, perskaičiau komentarus ir prisiminiau kažkurios žvaigždutės pareiškimus per TV - a la "jei šeima tvirta, jokia kita moteris jos neišskirs". Paklausiau aš tada jos ir pagalvojau - mitas, pasiteisinimas. Šeima yra lyg gyvas organizmas, visokia. Ir kai gerai gerai ir kai sunku. Kiekviena. Pereidama per santykių sunkumus šeima sutvirtėja. O va atsiranda geradarių, kurios tokiu sunkesniu metu atsiradę šalia leidžia sau pareikšti "aha, subyrėjo nes nebuvo tvirta". Bet jei ne "gelbėjimo planas" gal ir būtų ėję ir praėję (nebūtinai lėktų jei ne pas tą, tai pas kitą, nereikia šitu "ginkluotis",kad aš tai čia nieko...). Tiesiog jokios "kitos", kur šeima neturi būti. Nesigilinant į santykius. Nes jie ne pašalinio žmogaus reikalas. Juos vienaip ar kitaip turi išspręsti patys sutuoktiniai. Be "pagalbos iš pašalės". Ir neesmė, kad nulėks pas kitą, esmė ką tu pati renkiesi daryt.
O tie keli nuskambėję padrąsinimai, kažkas link "meskit viską, būkit laimingi" ... kaži ar patys drąsintojai tuo tiki. Nes "viskas" yra ir gyvi žmonės šalia mūsų, kuriuos mes patys šalia savęs esam pasirinkę. Ir ne tik jie.
Gerbiu pasakojime paminėtus tėvus (ne laimę iš savo vaiko norėdami atimt turbūt taip pasielgė )
Gyvenime visko būna, bet laimė ne tik jausmų, bet ir proto "produktas" .

Gal kiek ir nutolau, tiesiog paskaičiau, prisiminiau ankstesnius pamąstymus ir pasidalinau.

sveikos merginos perskaičiau straipsni ir noriu pasakyti savo nuomone.niekas nesako,kad vyras yra kaltas.Vyras turi savo šeima ir eidamas su sūnumi dar kalbina 17-metes.Niekas nežino kiek prieš šia paauglę buvo jo kalbintų merginų.Jis tai buvo suaugęs vyras,o ji tik septyniolikmetė.Jai jis apsuko galvą.Nu,mano nuomone ,jei vyras ieškos su kuo nueiti į kairę tai tikrai ras.

visu 100% pritariu,niekada tokiu nepateisinsiu

Taip ir aš pritariu. Nieko gražaus šitoj istorijoj. Sudaužyti žmonių likimai.

Apie sia istorija, negaliu pasakyti, kad ji grazi ar romantiska juk kol autore buvo su tuo vyru, kazkur jo lauke zmona su vaikeliu.Bet kuriuo atveju, nors ir issiskyret, buvo griaunama seima

man tai sita istorija patiko nes gyvenime daug kam gali taip nutikti.jei ne ji tai butu kita.

Nesuprantu kodėl pas mus smerkiamos tik moterys...Kodėl vyrai kaip šuneliai, kuri pakvietė su ta ir nuėjo. Jeigu šeima darni, vyras myli savo žmoną, tai jokia kita jų neiškirs. Jeigu šeima byranti, vyras dairosi į kitas. Vyras turėtų pagalvoti, ką skaudina.
Šioje istorijoje, jeigu atidžiai skaitėte, vyras priėjo ir užkalbino. Tad jeigu ne ji, būtų buvusi kita...

Man cia ne romantiska ,o liudna istorija
Bet su vedusiais.......,nezinau,as asmeniskai turejus tokia patirti,o buvo taip,kad nezinojau ,kad jis vedes,draugavom gal puse metu,jis dar turejo naglumo pas save ,o dabar poagalvojus ,greiciausiai ten ne jo namai buvo,atsivesti,nors pareiske,kad tai jo namai.....,na nezinia kieno namai tai buvo,nesvarbu,bet atsivede ir nereikia manau aiskint del ko,mes visi cia suauge...Bet kai yla islindo is maiso ,as jam tvojau per morda kaip reikiant,nes ituzus buvau ,patikekit,niekada negaleciau su vedusiu vyru prasidet ,nes galvociau apie jo vargse ,apgaudinejama moteri Tada mane tai ir isiutino,kazkoks siaubas ,as su juo per pazystamus susipazinau ir zinojau,kad su keliom merginom pries tai "draugavo",nieko ne neitariau ,o paskui,se tau,kad nori Zodziu kita kart gali uzmegzt romana ir nezinant,kad jis vedes

sutinku su kiekvienu tavo parasytu zodziu, tikrai jei seima darni, viskas joje gerai tai nei vyras nei moteris i kitus (-as) nesidairis, bet jei yra kazkokiu problemu tai taip ir gaunasi....

o istorija man patiko, gaila kad liudna...

ka ir bepridursi

Kiekviena zinome - su vedusiu geriau neprasidet. Nu bet visko gyvenime buna, ne vienas sparnu uz nugaros neturime. Tik nereikia viskuo kaltinti moteri - o vyras blin asilas ant pavadelio, pasakiau - ir isejo is seimos. Nesamone. Jeigu jau norejo iseiti tai reikejo tik priezasties. Tureti vyra ir teva seimoje, kuris tik ir dairosi kaip istrukti - tai jau geriau jokio netureti.

a, pasirodo jau čia buvau, tai trinu....

tiesiog paliksiu tiek

Kitaip sakant - perėjus per krizes šeima sustiprėja. O štai jei tuo metu kai kažkas su santykais sunku, pasimaišo visokie gelbėtojai su pozicija "ai aš čia nieko, gi pas juos ne viskas tvarkoj" tai tiesiai šviesiai yra šeimos ardymas. Ir be jokių išsisukinėjimų tu (na "pagalbininkė draugė") esi tuos nagus čia prikišus ir visos tos kalbos apie tai, kad ir taip būtų sugriuvus tik savęs teisinimas. Gal būtų gal ir ne. Daug metų nugyvenę ir tikrai tvirtas šeimas turintys taip nekalba. Nenugyveno vien rožiniuos pataluos, ėjo ir per ugnį,kuri degino ir per vandenį, nuo kurio skendo ir per viską. Bet kuriuo atveju tai ne "pagalbininkų" iš pašalės reikalas. Jei iš tiesų grius, tai grius ir be "žavios pagalbos". Tai pačios šeimos ir tik jos reikalas.

O šiaip užuot spangus, siūlyčiau savo šeimos santykių stiprinimu užsiimt. Savaime nieko nebūna ir tam kad kažkas liepsnotų būtina nepaliaujamai "dirbti", pakurstyti. Kitaip nėra ko stebėtis, kad svetimos ugnelės šiltesnės atrodo.

O tas "pirma meilė nerūdija" čia jau patikėkit kaip kam...man tai juokas ima iš tos savo "pirmos meilės". Tiesa ar tai ten ta iš tiesų pirma buvo nelabai ir atseku. :]]

Man nepatiko ši istorija.
Graži ji galėjo buti tik pacioj pradžioj, kai įsimylėjo panelė ir nieko nemąstė. Bet po tiek laiko, kas čia gražaus, kai prisimini vedusio vyro lakstyma paskui, be jokio įsipareigojimo. jei jau taip gera buvo karti, o jam negera šeimoj, pirmiausia, turėjo Jis palikti šeimą. Bet ,matyt, nelabai norėjo. O Ji turėjo pareikalauti rintis arba šeimą arba j\Ją, bet ko norėt iš septyniolikmetės.
Nežinau, man visai negraži ir neskani meilės istorija, pfui