Sveikutes, norejau pasiguosti, nebegaliu susitvarkyti su savo 10 mėn. sūnumi. Prasidėjo kažkokios nerealios isterijos, visko reikia jei ko neleida pradeda taip klykti, kad net ausyse spengia, prasidėjo vaikščiojimai, sėdėti nepasėdi nė minutės visur tempiasi kartu, negana to pradėjo norėti laipioti, dažnai krenta susidaužia, ašarų pilnos pakampės, jau nebeįmanoma. Turim auklę, ji sako, kad su ja vaikas labai geras, pas tėvus kai paliekam taip pat tėvai sako, kad auksinis, o kodėl tada su tėvais jis tikras velniūkštis? Papasakokit ar jums nėra panašiai, kaip tvarkotės?

Gal tokia forma reikalauja demesio...Skaiciau, kad taip buna, kai mazokai teveliai su vaiku buna (nuo leliuko gimimo ar per anksti i darbus iseina), ir tos demesio reikalavimo formos skirtingos buna, priklausomai nuo to, kaip geriausiai pritraukia tevus salia saves: vieni isterikuoja, verkia, o kiti kaip tik, daugiau nei priklauso juokiasi, linksmina, cirkus rodo visokius. Nepamenu, kokioje knygoje skaiciau, bet 100 proc. neissigalvoju. Gal pabandykit dar daugiau praleisti laiko su maziuku, skirti laiko ilgesniem pasivaiksciojimam, elementariai daugiau nuvarginkit, nuzaidinkit, jis atrodo aktyvus labai; tik nesumazinkit demesio jam ar laiko...Viskas bus gerai!

Na mano vaikinui dar iki didžiųjų išdaigų ir ožių paaugti reikia , bet jau dabar pastebiu, kad prie manęs kartais užsizyzia ir nekreipia dėmesio į jokius mano raminimus ir kalbinimus, o tik užšnekina svetimas žmogus - pasikeičia vaikas akyse Gal jaučia, kad tėveliais galima manipuliuoti O lįsti kur negalima - tai didžiausias malonumas ir linksmumas

As jau irgi kartais nebezinau ko griebtis - viena nebepabuna ne 5 minuciu, eina is paskos ir zirzia, manieza sulankstem, nes vien pamacius - isterija, nors niekada ten nebudavo ilgam paliekama, o jau sauskelniu keitimas tai tikra katastrofa... uzsegineju visom imanomom pozom stovinciai, sedinciai, keturiom, ant pilvo ir t.t. tik ne ant nugaros. O demesio tai tikrai netruksta as gi visa diena su ja ir labai lepinama lyg ir nebuvo stengiausi nuo pirmu menesiu kad nors kiek viena pasizaistu, itariu kad tiesiog amziaus specifika tokia - vaikutis gudreja, vis labiau ismoksta manipuliuoti, supranta kaip issireikalaut... Tik idomu kaip su tuo tvarkytis

Manoji irgi rode ozius 10men. Bet dabar jau aprimsta po truputeli, nors kartais ir reikalauja. Tiesiog vaikas jaucia kad savo rekinu gali pasiekti ko nori. man atrodo reikia leisti paverkti, ir daktarai ta pati sako. Nes vaika reikai aukleti iki 3 metuku po jis til tobuleja ir mokosi. Kai islepinsim, uzsilips ant sprando tai veliau nieko ir nepakeisim, tik dejosim

As galvoju cia tik mano vaikui tokia krize dabar prasideda Bet pasirodo neeeeeeeee Taigi mane irgi iskamuoja per visa diena Tai taip negerai, tai anaip irgi negerai, pabandyk kokio daikto neduoti kurio nori tai ojojoj kokias dudas paleidzia Bet as stengiuosi balso nekelti-vistiek nesupranta, drausti irgi nedraudziu-nes neisivaizduoju kaip tokiam mazam tai daryti Tiesiog uzkalbinu, nukreipiu demesi i ka nors kita
Kartais tikrai truksta kantrybe, tada duodu apie 5 min. pabuti vienam.Ir jis nusiramina ir as
Bet kokiu atveju gelezines kantrybes jums

Mano mazoji irgi jau reikalauja demesio. ypac kai nori ka nors paimti ir negali prasideda isterijos. Arba jei neduodi ko nors. Bet kolkas dar pakenciama. Pas mano drauge tai vaikas kai negauna ko nori - dauzo galva i siena. Va cia tai visai prastai. O ji irgi sake, kad kai palieki su mociute vaika, tai jis kaip auksinis, o su tevais tikras velniukstis. Matyt vaikas turi isaugti is tokios busenos ir nieko tu cia nepakeisi. Mano drauge ir pas darktarus vede ir nieko, ir lasiukius visokius israsinejo, bet sake, kad geriau paciai juos isgerti ir maziau kreipti demesi.

Mano mamytė kuri užaugino 5 vaikus sako, kad sunkiausias laikas, kai pats vaikas pradeda vaikščiot, nes tik ir reikia paskui ji sekiot, tad mano pati dar neina , tad dar laukiu sunkumu

Maniske irgi dar neina Matyt visi sunkumai dar priesakyje Nu nieko kaip nors susitvarkysim. Aknsciau zmones po 5 ir daugiau vaiku turedavo ir nieko...

O musu Emmute tai tikra nenuorama, siandien svenciame 10 men. Anksti pradejom sedet ir sliauzti, dabar jau laikydamasi i baldus eina, tiksliau neina o lekia, nenusedi vietoje, judrumo isikunijimas, o del rekimo tai pasakysiu jei sedziu ir nieko neveikiu ir vaiko ner, zaidzia sau linksma viskas gerai nu bet jei tik pradedu kanors dirbti, vaikas i maza velniuka pavirsta, rekia lipa tada b utinai jai ant ranku reik, o siaip tai ant ranku niekada nenori, net nezinau ka cia reiskia, ir kaip daryti, bet viena ranka peili valdyti kitoj vaika laikyti as dar nemoku , tenka graudziai pavergti kol mama apsisuka . O del svetimu zmoniu... bega kaip nuo nezinia ko nieko nei artyn neprisileidzia...

Skaitau ir galvoju , kad apie mano vaiką rašai . nu visiškas nesusikalbėjimas su vaiku, isterijos jei ko negauna, visur iš paskos, ir pamperso neina pakeisti. maža to vežime nebesėdi ir mašinoj ūbauja

Mano mažoji irgi ėmė keisti persiritus į dešimtą mėnesį (dešimt bus už savaitės), bet reaguoju į tai normaliai - kūrybiškai, nes neseniai (beje šiame forume) teko skaityti, kad tai pirmoji krizė, kuri prasideda nuo 9 mėn. ir trunka maždaug iki 1,5 metų. Taigi, kantrybės, mamytės, mūsų mažieji jau ima gudrauti - žino, kuriuos mūsų mygtukus suspausti, taigi, imkime gudrauti ir mes. Nes kitaip galima iš mažųjų teroristų užauginti didžiuosius, o tada...

Gerai kad ne mano vienos... O šiaip tai jei nieko neveikčiau tai ir vaikas ramus būtų kol aš ant sofkutės sėdžiu mano panelytė kaip angelėlis žaislų dėžėj kuičiasi, tik aš prie plytos - jai isterija, žino vaikas kas mamai geriau - bando apsaugot nuo visų nemalonių namų ruošos darbų, tiesa neprieštarauja kai siurbiu ir grindis plaunu, visur kitur- mamyte nevark

Jėga.perskaičiau jūsų žinutes ir iškart linksmiau pasidarė.Maniškis niekuo nuo jūsų visų krūvon sudėjus nesiskirtų.O aš jau galvojau,kad tik mano vienos toks,kad tik man vienai labai sunku,kad tik aš viena amžinai pervargusi ir pikta,nes mano vaikinas nė per žingsnį nuo manęs neatsilieka-šliaužia,į kelnes kabinasi vos ne dantim,vienas žaidžia geriausiu atveju 5min.,visur lenda,lipa,griūva.Jokių dietų nereikia,nes valgau tada kai miega,jei spėju ,arba stovėdama.Šiap jis labai meilus ir geras vaikas,jokių isterijų,bet jau landumas ir geitumas tai neišpasakytas,visur jo pilna.

kaip taikliai pataikyta. kaip gera zinoti, kad as neviena , pasirodo tie vaikuciai visi vienodi...

Maniske lygiai tokia pat kaip ir visu.Tikra namu "tvarkytoja". Po kelis kartus per diena einu paskui ja ir dedu dedu viska atgal. Taip isigudrino kraustyti virtuveje stalciu (aisku ten pilna visko ko negalima) tai teko viska isimti ir prikrauti jos zaislu. Suveike, dabar jau galiu ramiai virtuveje dirbti ir pavalgyti.

Maniškei suėjo 10 mėn ir iš karto ragiukai išdygo... Į maitinimo kėdę neįkiši, nors anksčiau nebuvo problemų, į vežimą taip pat vos įgrūdu ir užsegu, nor anksčiau nebuvo dėl to problemos, be to užsimanė valgyti savarankiškai, tai kai valgom visa virtuvė košiuota ir mes abi nuo galvos iki kojų Žaislai įdomus tik kol aš sėdžiu šalia ir su ja žaidžiu, tik išeinu iš kambario iš karto iš paskos, kabinasi į kojas, prašo ant rankų Tai kokiu būdu jūs man pasakykit:
- pačiai pavalgyti
- pagaminti vaikui maistą
- indus išplauti
- kambarius sutvarkyti
- grindis išplauti??
ir pagaliau - į tuoletą nueiti

tikiuosi šis periodas neilgai tęsis, nes kovot su tuo nemoku, pildau karalaitės vius norus

zinai mano mergiotei jau metai ir menuo, bet tas periodas dar nepraejo, priesingai, dar didesnis noras visur apeiti, savo zaislus sudelioti ten kur jai reikia(ir batus, drabuzius) taigi,leidzia suprast, kad ne as viena namuose seimininke

o tvarkau namus, kai ji miega pietu, o visa kita bandom daryti kartu...

mums irgi prasideda sunkumėliai, kai išmoko pati eiti kur nori nenusėdi, nežaidžia vienoj vietoj kaip iki šiol, o eina eina eina... autopilotu eina, iki užmigimo bet aš kažkaip nestresuoju dėl to, nes toks jau jos judrus būdas, nuo pat gimimo judri ir nekantri
ir charakterį savo rodo..oi kaip rodo. Bet irgi nesinervinu, nes jau formuojasi asmenybė, žino ko nori, o ko - ne.

kantrybės, mamytės

as tiesa pasakius net neisivaizdavau, kad vaikai toki buna....
visur jos pilna, sumaste, kad su svogunais galima pazaisti, tai atsidarius spintele isssieme, ir pilni namai svogunu lukstu
as ka tik buvau sutvarkius namus, bet taip tik dar geriau zaisti, man atrodo

tai va pasirodo , kad ir mano žiogelio elgesys visiškai normalus , tik ta krizė jau ne pirmoji .manau pirmąją išgyvenom tik gimus, du mėnesius isterijos.
o dabar manau, kad ožiai užeina, nes būna pervargęs nuo naujų emocijų. teko porą kartų palikti pas auklę nakvoti, tai ten elgdavosi gražiai, nes visą laiką pramogos, pasiėmus namie prasidėdavo isterijos. pora dienų kantrybės daugiau niegelio ir vėl angeliukas . o šiaip auklej paliekam 4-5 valandom ir nieko.tai toks mūsų receptas

lygiai tie patys klausimai kyla, tik mano maziukui jau 1 m ir 5 men.
i tulika einame tryse. as, vaikas ir katyte as tik ziuriu kad mazius i kates sh... neiliptu.... o jei uzsidarau duris, tai tiek rekia uz duru

Sveikutės mamytės
Pasirodo,kad vaikučiai yra daugmaž panašūs. Visa tai,kas čia buvo rašyta,tikra tiesa. Šis laikotarpis-tai tikras kantrybės išbandymas. Mums taip pat 10 mėn ir rūpesčiai panašūs. Labai gerai kartais leisti vaikiukui paverkti ir nepulti vykdyti visų jo norų. Svarbiausia pačiai suimti save į rankas ir nepulti isterikuoti. Nors ir labai myliu savo mažylį,bet kartais leidžiu jam parėkti ir tie kaprizai greitai praeina.

Labas,

Tai tikrai pirmas rimtas išbandymas. Auginu 3 kukulį ir artėja pirmieji "visko noriu, nes noriu". Patarimai iš patirties. Sutvarkyti taip namus, kad viską ką vaikutis pasiekia būtų galima paliesti ir paimti. Užrišti ar kitaip padaryti neprieinamas spinteles ir stalčius. Patariu: būtinai nors vieną spintelę ir stalčių padaryti vaikučiui prieinamą. Geriausiai sudėti ten jo žaislus ir būtinai reikia keletos ar rankšluosčių ar kitokių medžiaginių dalykėlių, kad jaustusi kaip suaugęs. Viską ką galima atiduoti jam: jogurto indelius, buteliukus ir pnš. (labai mėgsta su tokiais žaislais žaisti ir svarbiausia, kad jų negaila bet kada išmesti). Jei užsimanys kažko kas yra aukščiau nei pats pasiekia, paaiškinkite, kad negalima ir kodėl. Ir svarbiausia, jei jau pasakėte kartą negalima, tai kad ir kiek kartų to reikalaus, visada sakyti negalima ir to turi laikyti visiems suaugusiems. Tai tas laikotarpis, kai ieško suaugusiųjų spragų: kaip ir kurioje vietoje nugalėti. Jie labai gudrūs Manau ir pačios jau supratote kaip su jais elgtis. Sėkmės ir kantrybės, kantrybės, kantrybės.

Pritariu tau visom keturiom .Eidavau is proto,ir taip negerai,ir ant ranku negerai...tada pasodindavau ant zemes,o pati i kita kambari.Paverkia,apsidairo,atropoja pas mane jau tylus ramus .beje maniskiui taip pat 10men.

Skaitau jūsų pasakojimus ir galvoju, lengva sakyti kantrybės, bet iš kur man jos pasisemti, jei neturiu. Baigiu išprotėti su savo mažuliu. jam tuoj bus 11 mėnesių. Iš auksinio vaiko yra pasidaręs baisūnas. Visur į sijoną įsikibęs, ima viską ko negalima. Ko galima nereikia, bet tik pasakyk negalima, tuoj tas daiktas pasidaro reikalingas. O aš pati tuoj pasidarysiu isteriškesnė už patį vaiką. Kartais iki ašarų priveda. Tik neleisk ko nors, tuoj klykia. Tikiuosi išaugs, nes jei jau toks vaikas bus tai aš jo nemoku auklėti

Nezinau is tikro kaip elgsiuos, jei mano taip darys; bet as ruosiuos i ozius nekreipt demesio. Klyks - tegu klykia, perlipsi ir nueisi kur reikia. Juolab, jei demesio vaikui tikrai daug, tai ozius tegu issipraso pats
Jau pastebejau, kad kai dabar mazoji isirekia, bandai raminti ir niekas nepadeda - palieku viena kambary savoj lovytej, tai aprimsta labai greitai.
Nors kai bus man paciai, tai kazin kaip ten... Gal pati isterikuot pradesiu

Na mano Vilytei dar tik 8mėn, bet jau net gydytoja pastebėjo, kad tai tikras ožiukas, jei ko negauna tai būna paleistas riksmas, bet pastebėjau, kad tai daro jau pavargus, kai nuotaika gera tai dar galima kuom sudomint, bet jei dantukų skausmas užeina, tai visus daigtus tranko griebia viską kanda ir verkia, nieks tada nepadeda. Net parduotuvėj bando pakeliui čiupti, kartais net supyksta, kad pastatau taip kad nepasiektų, bet neduodu jai tų daigtų patraukiu ir ieškau iš to kas galima, tai plastmasiniai buteliukai, dar kaimynė makaronų į juos pakraut primokino, tai iš vis super daigtas. Bet tada klausimas kas bus kai jai 10mėn. bus kei dabar jau ožius rodo, kad net kiti pastebi?

Sveiko mamytės...
Labai jau man visos šitos situacijos pažįstamos. atrodo, kai matydavau besiožiuojančius vaikus, tai atrodydavo, kaip mama su vaiku nesusitvarko...O dabar pačiai tas pats...
Jau kokius ožius pradėjo rodyti...
Jeigu ko nors neduodu, tai krenta ant žemės, spardosi ir šliaužia atbula nuo manęs. O dar kaip klykti moka... Jei į ją nekreipiu dėmesio, ar ką pradedu daryti, tai sėdi vidury kambario ir rėkia. Ašaros nei vienos ir klykia be perstojo. BAndžiau ir nu nu nu rodyti, ir dėmesio nekreipti... Nelabai kas padeda... Jeigu paimu ant rankų,kai ji būna "užsiėmus", nes reikia nuprausti, pavalgydinti ar pam., tai išsiriečia, iškelia rankas ir raitosi. Taip kelis kartus netyčia vos iš rankų neišmečiau...
Į vonią eina kartu su manim, sėdi ir žiūri, o jei palieku už durų, tai kelia isterijas...
Kai palieku pas mamą, tai visada sako koks geras vaikas, ir kad be reikalo aš kalbu, kad ji ožiuojasi...Siaubas!

Mano mazoji irgi neseniai pradejo ozius rodyti, bet stengiuosi nekreipti demedio, parekia parekia ir susiranda veikti ka nors kita, o jei kreipi demesi tai blogiau buna pvz. jei negauna kokio daikto kurio nori tai pradeda oziuotis, ir jei bandai duoti ka nors kita tai viska meta, o jei nekreipi demesio, pati nusiramina . Mano zuikis tai labai gerai supranta zodeli "ne". O reaguoja i tai labai ivairiai tai juokiasi (kaizaidzia), tai verkia(kai ko nors nori ir pasakau ne).

Abejoju... kad taip jau ir paliksi...

Maniske irgi jau pradeda oziuotis, bet nei as, nei tetis stengiames neleisti jai uzsirekti... Ypac daug tuo uzsiima jos tetis

Čia kažkokie psichologiniai reikalai

sveikos mamos,
Kadandi mano studijos truputuką susuijusios su vaikų vystymusi, tai galiu truputi papasakoti, kokia literatūra radau ir manu, kad tai ne iš piršto laužtos teorijos:
apie 7 mėn., kūdikis vis dažniau ima rodyti savo charakterį- visomis išgalėmis stengiasi priversti suaugusįjį įvykdytii jo norą. Vieni dažniau , kiti rečiau pradeda piktai rėkti, kai nori , kad būtų paiimti ant rankų ar nori kurio nors daikto. Kad mažylis suvoktų "negalima" prasmę, nereikia jam pataikauti.Tegu kūdikis suvokia, kad verksmas- ne priemonė, kuri privečia suaugusius šokinėti apie jį. Jei kūdikis suvoks, kad piktas verksmas yra ginklas nugalintis mamą, tėtį, jis augs piktas ir nervingas. Kūdikio barti nereikia, tačiau patartina, jo dėmesį nukreipti į kokį nors daiktą , tegu suvokia, kad ne viskas, ko geidžia jam yra galima. Kai nusiramins, reikia elgtis su juo taip, lyg nieko nebūtų atsitikę, galima paimti ir ant rankų.
Nereikia mažylio gąsdinti ir reguliuoti jo gyvenimo vien draudimais. Tvirtai ir staigiai pasakyti "ne", kai jam gresia pavojus. Visų šeimos narių reikalavimai mažyliui turi būti vienodi.
Norin sudrausmin mažylį, geriausia jį kuo nors sudominti, sukurti jam veiklos situaciją.
apie 9-24 mėn. yra toks vaiko amžiaus tarpsnis, kai tėvai turi didžiausią įtaką socialiniai teisingo vaiko elgesio ir socialinių ipročių formavimuisi. Tai tas amžius, kada mažylis daugiau domis suaugiais, santykiais su jais . bus dar

Ir dar: Yra amžiaus tarpsnių krizės, kurios gali būti vaikui pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą. Pirmųjų metų krizės momentas yra susijęs su vaiko vaikščiojimo pradžia(kai sunku pasakyti ar vaikas dar vaikšto ar dar ne).Antrasis momentas yra susijęs su kalba 9kai irgi sunku pasakyti ar vaikas kalba ar ne.)
Tėvai gali nesuprasti vaiko norų, išreiškiamų kalba, ir tai sukelia vaiko nepasitenkinimą .Vaikas pradeda protestuoti, priešintis, nesivaldyti. Šie reiškiniai rodo, kad vaikas perėjo į naują valingą reiškinių etapą. Jei vaikas netinkamai auklėjamas, reakcijos gali reikštis labai stipriai. Kartais vaikas, kurio nesupranta, ar jam ko nors neleidžia, krenta ant grindų, ima rėkti, daužo kojomis grindis. Vėliau krizei baigiantis, tokie priepuoliai gali visiškai išnykti.





Aš irgi kovoju su savo bikiu, jis kartaistoooks ožiukas būna

Su savaja siandien susipykom labai smarkiai. Is elgesio mano dukryte labai panasi i daug cia aprasytu vaikuciu. Zodis "negalima" jai neegzistuoja, eina visur kaip tankas. Jei ko neleidziam - klyksmai. Atsirado dar viena problema - pradejo mustis, gnaibytis, braizytis ir taip piktai. Su vyru esame visiskai pasimete, nezinome ka daryti, kaip ja nuo to atpratinti, bijome, kad paskui nebutu blogiau, gal veliau taip elgsis su kitais zmonemis ar vaikais. I jokius draudimus del to nereaguoja. Dabar, kai pradeda mustis, tai as arba vyras paimame ta jos rankute, su kuria musasi ir paglostom jai arba sau skruosta, t.y. parodom, kad vietoj musimo reikia daryti taip. Tada dazniausiai atlyzta ir glosto man arba vyrui skruosta, nors nelabai jai dar iseina, bet svarbu, kad stengiasi Bet ne visada.

Bet siandien tai ji mane is kantrybes isvede. Susikiso pirstukus i burnyte ir apsiveme. Na, pasakiau, kad taip elgtis negalima, nuprausiau, perrengiau. Kai uz kokiu poros minuciu vel tas pats, susinervinau, bet nieko - sudraudziau, vel nuprausiau ir perrengiau. Uz minutes vel tas pats. Tada tai jau labai supykau ir uzmeciau per uzpakali, aisku nesmarkiai su ranka. Pirma karta sitaip. Kai perrengiau vel, idejau ja i jos lovyte ir palikau zirziancia kol virtuvej susitvarkiau. Nezinau ar suprato, kad blogai padare? Tikriausiai ne. Jau nebe pirma karta su tuo vemimu. Jai tai kaip zaidimas. Kisa pirstukus i burna, kol apsivemia. Nezinau ka daryti. O svarbiausia kaip jai pasakyti, duoti suprasti, kad taip elgtis yra negerai? Ar imanoma kaip nors paaiskinti beveik metu vaikui?

O kai aš pykstuosi su savo mažyliu, tai kartais aš darau taip: Pradeda jis zirzti, žinau, kad nealkanas, žinau kad miego nenori, o zyzia, šaukia, verkti pradeda. Tai aš atsisėdu šalia jo ir šaukiu, verkiu su juo kartu. Nepadeda nuraminti, tada pasiimu ir nunešu ant palangės (pas maus miegamajam jos žemos ir labai plačios). Taigi sėdim mes ant tos palangės, žiūrim per langą, paduodu kokį žaisliuką. Zizimas praeina, tada pasodinu ant grindų padedu : pultą neveikiantį, barškučių ir kt. žaislų ir išeinu iš kambario, o jis pasilieka žaisti.
O tavo atveju, gal daryčiau taip , kai tik lelius apsivemtų pavalyčiau tos vėmaliukus skuduriuku ar servetėle, bet prausti nevesčiau, nes pvz., mano vaikui labai patinka maudytis, o tokie vaikai jau žino veiksmų seka ( kas po ko bus) Tai manau ji reikalauja dėmesio iš tavęs ir labai puikų būdą atrado tą dėmesį į ją atkreipti. Va pamėgink kelis kart neprausti, o parodyti kokį žaislą ar kaip kitaip užimti. Juk nieko neatsitiks jei truputį nešvari

, ir maniškė , nes ropoja nuo 8 mėn, vyresnėlis visai neropojo-vaikščiojo nuo 1 metų , taigi ramiau buvo ,o dabar kas darosi, draugės tik nuo 1,5 metų kraustyti pradėjo stalčius ,o ši ta kaip uraganas verčia viską irgriebia-tikra smalsutė ir myli aišku ją visi



Dėkui už patarimą ,tik abejoju ar suveiks , nes žaislai mažai domina, bet pabandyti galima.

O ka daryti, kai 6 men. kudikis taip daro??? Ir jau nuo 2 men. amziaus visiskai nebuna vienas. Is pradziu galvojau, kad pilvukas, paskui - neurologiniai reikalai, dar veliau - dantukai, bet man atrodo jis tiesiog nori buti ant ranku ir tiek! (Gydytojai nieko tokio nerado.) Keleta kartu beverkianti palikau lovyteje, tai pasauke pasauke ir uzmigo, o taip ji uzmigdyti ziauriai sunku. Per diena miega 2 ar 3 kartus po puse valandos... Lauke irgi tas pats. Tai kas bus, kai sulauks 10 men???

Sveika pas mane su suneliu taip pat mums 9 mėn ir varkstu kapriziuka tūri o dukryte pas mane visaik kitaip tik dabar dantukai auga abiem tai jau ir persunku man vienai bet susitvarkau. Neleidžiu sūneliui daryti ka nori tai ožiai būna tokie bet apsišarvuoju kantrybe

se tau, kad nori as jau buvau beįsivaranti depresiją, kad esu prasta mama ir nebesusitvarkau su savo zyzliuke.pasirodo, ne mano vienos vaikas mamos nepalieka nė 5 min, zirzia ir prašosi ant rankų pačiu netinkamiausiu metu,kitiems yra auksinis vaikas ir t. t.Galvoju-gal ką ne taip darau...o greičiausiai tai ji jaučia, kad gali pagudrauti...

sveikos,
džiaugiuos ir neatsidžiaugiu, kad yra SM nu va ir dabar pasiskaitinėjau ir supratau, kad ne mano vienos vaikui perkopus 10 mėn kažkas nutiko. tikrai anksčiau žaizdavo sauvienas, man užtekdavo tik būti jo matymo zonoje, o dabar jau kelinta diena vien zyzimas ir zyzimas. įsukabina į kojas, stovi, nepaleidžia ir zyzia net ant puoduko nenori sėdėti, o jau buvom įpratę kiekvieną rytą visus reikaliukus padryti. dabar kai pasodinu klyksmas didžiausias, stojasi ir lipo nuo to puodo
o šiaip tai irgi, eina visur viską krausto, jau visos spintelės ir stalčiai užraišioti kiek tik įmanoma, kad neatsidarinėtų. turi du stalčius su kuriais galima žasti, virtuvėj vienam stalčiuj maišeliai sudėti, tai būna neblogas užsiėmimas kuriam laikui ir dar niekaip nesugebėjau padaryti neatidaro stalčiaus po dujine, nu tai va tas stalčius irgi puikiausiai naudojamas, atvaro atsidaroįlipa ir sėdi patenkintas

Sveikutės mamos, ir pas mus tos pačios problemos, mums greit 11 mėnesių ir irgi ojojoj kaip savo charakterį mamai rodom. Dar vakar uošvienei pusei dienos mažių palikau, kai grįžau, tai ji man taip "nekaltai"mestelėjo, kad vaikas visai kitoks, kai mamos nėra namuose Galvoju kame čia šaknys aš aišku prieš ją nepasimečiau ir pasakiau, kad vaikas iš ko didžiausią meilę jaučia, tą ir šokdina, manipuliuoja. Manau, kad aš teisi

Mano dukrytė dar nevaikšto, bet ropoja. Puikiausiai viską pasiekia. Iškilo man toks klausimas: Kaip tokiam mažam vaikui pasakyti "Ne, negalima"? Gi kažkaip jis turi priprasti ir prie draudimų, turi žinoti, kad ne visi jo norai pildosi Atrodo toks mažas vaikas, o jau kyla auklėjimo problemų... Gal tiksliau nežinojimas iš mano pusės. Pavyzdžiui būna, kad vaikas šliaužia link daikto, kurio negalima imti, tada aš sakau: "Adrute, negalima, neimk". Ji atsisuka, stabteli, tačiau toliau savu keliu, tada vėl pakartoju, ji vėl stabteli, atsisuka į mane, aš dar bandau pirštu pagrūmoti ir tada jau nueinu ir pasiimu vaiką, nes jos tikslas jau būna beveik rankytėse. Kaip geriau tokiu atveju elgtis? Gal kas skaitėte kokias psichologines knygas?

MANISKIS TOKS PATS EINA,DUODAS,KRAUSTO,METO,ZYZIA,ANT RANKU NORI IR YPAC KAIP VALGYT REIK EIT DARYT,VIS DEMESIO.GAL TOKS PERIODAS PRASIDEJO KAD VISKA KUO GREICIAU PAZINT KAIP DABAARTINIS PASAULIS SUKASI TOKIU PASELUSIU TEMPU,TAIP IR MUSU MAZYLIAI NORI TOKIU TEMPU PAZINTI,IR DAR KAIP ISMOKO PATS EIT,TAI JUK PATS DABA IDOMUMAS JUK NA AS DUODU LAISVE,(AISKU PROTO RIBOSE)TEGU PAZISTASI SU PASAULIU,JUK IR MES TOKIE BUVO AS PAKENTESIU.

Esi visiškai teisi. Vaikas Tavimi manipuliuoja ir tai daro su Tavimi daug dažniau negu su kitais dėl to, kad jaučiasi patogiau ir saugiau. Jis žino, kad ir ką padarys, vis tiek Tu jį mylėsi, ko negalima pasakyti apie svetimus. Kitas dalykas, jis tikrina Tavo kantrybės ribas . Taip, kad uošvienės "nekalta" frazė yra tik vaiko psichologijos neišmanymas.

Iš tėvų vaikai visada daugiau reikalauja, o su svetimais žmonėmis būna angeliukai, kad ir su seneliais, kuriuos rečiau mato. O klykdamas žino, kad prisiprašys norimo daikto. Ar nebandėt pvz. kai pradeda klykti išeiti į kitą kambarį, galbūt pamatęs, kad jo klykimo niekas neklauso nustos.
Papildyta:


Pas mus tas pats irgi pasakai negalima tai dar atsisukus nusijuokia, pasako: ne ne ne ir toliau siekia savo tikslo. Skaičiau, kad vaikui sakant "ne" intonacija ir balsas turi skirtis nuo "taip", nuo to kas galima, kad atskirtų kas galima kas ne, bet man taip neišeina.

manoji irgi tas pats prie kitu tai angeliukas, o su mama - tai jau daro ka nori, reikalauja , kad nei per žingnį nepasitraukčiau bet dabar tols laikas, kai vaikas nesupranta jeigu mama išeina i kitą kambarį kad ji šalia, jis galvoja , kad yra paliktas vienas ir jam baisu

mums jau per 10 menesiuku, bet del isejimo i kt kambari kaprizu nebuna. Bet jei neduodi, ko jis labai nori - tv pultelio, kamsciu traukiklio, atsuktuvo, zirkluciu ir t.t. - kyla isterija, vos ne ant zemes krenta (jauciu bumpteltu, jei nelaikyciau ). bet tada as ji palieku viena saugiai nuleidus ant zemes arba nusisuku - labai sureaguoja i nusisukima, net nutyla.
ne veltui mano mama vis sakydavo priezodi: mama - vaiko liga