Mamulia 'pasigyrė' kad serga abi su mažyle. Aš ką tik irgi prasirgau užsikrėtusi nuo vaiko, tiesa, nesunkia forma. Ką jūs darote kai susergate? Ypač, kai ir vaikas yra kartu. Į ką kreipiatės pagalbos? Juk reikia ir vaistų nusipirkti, ir maisto, ir vaiku rūpintis? Ar padeda jums artimieji? Man padėjo sesuo, kuri šiuo metu su mumis gyvena. Likusias 'nedarbingas' dienas išnaudojom pramogoms - kinofilmams, picerijoms:) Bet ką daryčiau sunkiau susirgusi, neįsivaizduoju O ką jūs darote?

Aš tai labai dėkinga forumietėms. Aidar atvežė visokių liaudiškų vaistukų, tepaliuko, kita forumietė atvežė maisto, geriomų, pažiūrėjo mažylę, nes iš lovos neišlipau Vyresnėlę į mokyklą nuveža senelis, parveža mano draugas. Jis irgi padeda.

As dabar irgi vienisa serganti mama
Su vyru pakliuvom Lenkijoj avarijon..mane jau parveze is ligonines, o vyras dar liko ten gulet. Tai va, as savaite po smegenu sutrenkimo su visokiom traumom, luziais ir pan. turiu dukryte priziuret....nu, blyn, kaip sunku
Neurologas norejo raminanciu israsyti, kad sokas ir stresas pasimirstu po avarijos, bet negaliu vartot, nes nakti turiu prie vaiko sokineti...diena aciu dievui ateina aukle, tai ir namus apkuopia, ir vaika i lauka isveda..vakarais is pradziu ateidavo draugai, bet mane nuvargina bendravimas su jais, tai dabar geriau viena plukiuosi
Laikykites, vienisos sergancios mamytes....as su jumis sergu

ojargau laikykis o turi kas tau padeda?

Tai ir sakau, kad vaiko aukle mus globoja...dar visas burys chebros ramybeje nepalieka..ale, man kad man sunku bendrauti, nes negaliu kalbeti del sulauzyto zandikaulio tai ir sedziu SM diena nakti

nu jau tikrai sunku buti vienisa mama

Is tikruju, tai nuosirdziai zaviuosi mamomis, kurios vienos augina vaikus..

Laikykis,stiprybes tau .Puikiai tave suprantu,nes turiu lėtinę ligą ir tvarkytis vienai labai labai sunku,kartais atrodo,kad tuoj "stogas"nuvažiuos.

Man irgi šitas klausimas aktualus. Mano artimieji gyvena kitur. Gimdyti vežė bendradarbė, pasiėmė irgi. Kol kas stengiuosi nesirgti, kai pajutau gripo simptomus iškart variau į pardą ir vaistinę užsipirkti visko ko reikia. Bet kas būtų mano kūdikiui jei pvz mane paguldytų į ligoninę

Jeigu kas sergate Vilniuje ir reiks kada pagalbos, tai drąsiai rašykit - padėsiu kuo galėsiu.

Jeigu kas sergate Vilniuje ir reiks kada pagalbos, tai drąsiai rašykit - padėsiu kuo galėsiu.

[/quote]
Siulau ir as savo pagalba,bijau- ateiti reiks prasyti jusu.

aha...aš Kaune irgi galiu pasiūlyt pagalbą...iš tikro - gali prireikt. Man pačiai, ačiū jiems, padeda tėvai

Vilniuje galiu save pasiulyti i pagalbininkus. Galite kreiptis drasiai.

sakyciau, kad sirgti vienai kai reikia pasirupinti dviem vaikais, tai tikrai sunku. turiu tokios patirties. po gimdymo labai sirgau, ligonineje praleidau 10 dienu. nusilpes organizmas, smarki mazakraujyste, 38 temperatura. gydytojai padare isvada, kad mane uzpuole kazkoks virusas. tuo metu kai gulejau ligonineje, mes pardavinejome viena ir pirkome kita buta, tad mano mama, nors ir gyvename kartu, buvo labai uziemusi, nes tekdavo lakstyti tai pas notarus del butu pirkimo-pardavimo, tai i darba, tai namuose virti man kiesielius (nes maitinanti mama negali gerti nei sulciu, nei dar ko) ir skalbti mazyliu drabuzelius. padeti priziuretui ka tik gimusius vaikus ji galedavo man tik nakti. dienomis as "kariaudavau" su jais viena, nes dabar ligoninese vaikus atiduoda mamai ir tik ateina ju apziureti. buvau po cezario, todel gydytojai del pakylusios temperaturos darydavo man tai apziuras tai echoskopijas, kai as eidavau i proceduras, tai kviesdavau akusere, jei ji tuo metu budavo laisva, kad tam laikui priziuretu mazylius. buvo dienu kai i dusha negaledavau nueiti net kelias dienas is eiles. vaistus man pirkdavo mama. bet vat fizines pagalbos tada nesulaukiau nei is draugiu, nei is giminiu, nei is vaiku tevelio (jis tuo metu gere i savo vaiku sveikata), nei is jo giminiu. tvarkytis teko tik savo ir mano mamos jegomis.
buvo siaubinga gal del to as ir nenoriu daugiau gimdyti

Viktute, beveik mano istorija Labai daug neigiamu emociju liko po gimdymo. Perskaiciau ir vel sukylo

jei reikėtų kam, aš irgi galėčiau Kaune padėt

aš rimtai dar nesirgau (tfu tfu tfu). gimdyt nuvažiuot padėjo draugė, gimdykloj už rankos laikė kita draugė, parvažiuot padėjo trečia draugė. vaistų ir maisto pirmomis savaitėmis parnešdavo auklė, nes ir tiek negalėdavau nueit. jo, prisimeni, ir sukyla "švelniausi" jausmai vaiko tėvui.

Mano atveju irgi tiesa, kad tie kurie labiausiai afisavo "busima pagalba" dingo kazkur su ta diena kai gime vaikelis. Bet as kazkaip nepykstu, nemoku. Tik zinau viena, kad daugiau viena negimdysiu.

man buvo ypatingai sunku nėščiai bet tėvų ir draugų pagalba kakžkaip ištvėriau. Baisu buvo dėl dukrytės, kuri tuo metu lankė darželį-o kas jei naktį išveš gimdyt, o kas jei kokie skausmai...

sutinku, kad vienai gimdyti yra sunkiau negu kai salia vyras (teko matyti ligonineje). tik kad as ne apie gimdyma labiau cia norejau papasakoti, o apie tai kaip yra vienai turint du naujagimius sirgti, tik taip sutapo, kad apsirgau as tada kai mano organizmas buvo labiausiai nusilpes, t.y. po gimdymo.

As irgi ne apie gimdyma. Gal neaiskiai issireiskiau. Daugiau negimdyciau, jeigu per gyvenima eiciau viena.

Kaip šaunu, kad yra tiek pagalbos. Tikiuosi, realios Aš irgi prisidedu. Bėda tik, kad sergančios mamytės dažnai negali prie interneto prieiti. Skambinkit bet kuriai, kurios tik telefoną turit, o tada jau paskelbsim pagalbos šauksmą forume.
Beje, ar kas nors matėt ir bendravot su Meda_a? Senokai jos nemačiau forume, o žinant, kad ji viena ir laukiasi... Ar galit kas (ar ji pati) patvirtinti, kad su ja viskas gerai?

Sveikos mamytes.Laikykites.Patikekite jog jus ne vienos tokios esate,yra dar tokiu.As su mielu noru prisidedu prie pagalbos nors ir gyvenu Lentvari bet jei reikia tai ir i Vilniu galiu atvaziuoti.Savu vaiku neturiu.Labai gerbiu jus visas.Kol kas nedirbu tai laisvo laiko turiu.Gaila jog masynos neturiu nors teises yra.Tad jei kas kreipkites tel.865069689

Sveikos,mamytes,matot kiek daug yra norinciu padeti.Man sove tokia mintis:gal atidaryti pagalbos skyreli(nemaciau kad toksai butu),tiesiog butu patogiau matyti kam reikia pagalbos.Ieini i skyreli ir matai kas praso pagalbos,nes skaititi visa tema nevisada yra laiko.Jai jus sudomino si mintis,uzsiimkite kuri nors(as tik neseniai draugauju su kompu),ir artimiausiom dienom nelabai turesiu laiko.

Prisimenu, kaip sirgau mėnesį po gimdymo, po ketvirto gimdymo jau buvau viena tada . Buvo labai sunki angina, skausmai be proto, temperatūra 40, jėgų nėra net vaiko paimti i rankas pamaitinti, ka kalbeti apie kitus tris Nuvaziavau tada pas tevus ir gyvenau 10dienu. Tėvukas per nakti supdavo rekianti naujagimi, is ryto apsimiegojes eidavo i darba, mama ziurejo kitus tris, vesdavo i darza ir visa kita.....o vaiku tevas,na kazka ten padejo epizodiskai...O sia žiemą bronchitas buvo stiprus, bet kazkaip tik vakarais jegu nebudavo vaikus suguldyt, bet istveriau ir viskas. Dabar vaikiukui aukle turiu, tai labai man didele pagalba. Bet apskritai sirgti su vaikais tai yra labai didele beda.
Geriau jau nebutu

Kazkas teiravosi del Meda_a. Kiek zinau, ji pagimde balandzio 18 d.

Džiaugiuosi. Kuo karščiausi linkėjimai jai ir
Laukiame jos pasirodant (gal tiksliau parašant) čia

Na ir as viena su dviem panelem kariauju
Mazaja gimdyti vaziavau pati (sava masina) ir po cezario is gimdymo namu parvaziavom vienos pacios su dukrele (tam is anksto buvau nusipirkusi automobiline kudikio kedute). Vyresnioji tuo metu buvo pas aukle, nors nulekiau jos parsivezti tapacia diena Nu labai jau pasiilgusi buvau per ta savaite Nuo tada kazkaip verciuosi labai nesirgdama, juk zinau kad man negalima rimtai susirgt. Jei pajuntu negeru simptomu - suvalgau 2 supjaustytas citrinas (nulupu, supjaustau smulkiai ir sumaisau su medum ar bent su cukrumi, tada leidziu keleta minuciu pastovet ir suvalgau po biski), o dar 2-3 citrinas isgeriu irgi supjaustytas ir uzpiltas karstoku (bet ne verdanciu) vanedniu kaip arbata. Buvau nustebusi kad is citrinu gali buti toks geras vaistas (su vitaminu C nesulyginsi) matomai jose kazko dar yra be to vitamino Broliukas savo panele vaistais gyde savaite ir nei blogejo nei gerejo sveikata, o po mano citrinu jau kita diena sveika buvo Sake kad gere, nors netikejo jog pades , o kita diena buvo "apake"
O del pagalbos, as is Siauliu, tad jei reikes - pasistengsiu padet. 86 14 14 900

Kas žino kaip sekasi Medai_a? Senokai jos nebuvo forume, gal kas skambino jai? Gal jai kaip tik dabar reikia pagalbos? Nerimauju dėl jos - visgi viena su naujagimiu ir kitu mažu vaiku.

o kokiam mieste ji gyvena? Gal kas zino jos tel nr?

as jau nors ir nebevienisa, bet .... ka tik pasveikus : D Buvau ne tik as , vyras , bet dar ir vaikai susirge( 1 ir 7 metu). Tai pacios pagalvokim kiek mes nuskausminamu isgerem, kad vaikucius paslaugyt. O liga ziauri buvo, galvos svaigo, vos nealpom...

Vargsiuke
Reikejo cia kreiptis, gal butume bent kuo nors padeje?
Beje kai blogai man padeda citrinos, na retkarciais dar paracetamolis grynas su vitaminu C.

Trečiadienį naktį maniau mirsiu. Pakilo temperatūra 40. Visą krėtė, skaudėjo kaip sumuštą. naktį girdžiu vaikas verkia: mama siusia.. Bandau atsikelti, negaliu. Verkia vis garsiau. Pasikeliu ir krentu. Nebenueinu iki jos. Dieve, kaip beviltiškai pasijutau, vaikas klykia, aš prieit negaliu... Atsikėlė vyresnėlė, išsigando vargšė, bandė padėt, jos mažė neklauso... Taip rėkė kol užmigo. Ryte rugsėjo pirmoji. Man visą naktį viena mintis: atsikelk, nes turi papuošti vaiką, nuvest į mokyklą. Pamenu kaip pro miglą, kad paskambinau tėvui vyresnėlės ir jis ją sutiko nuvežti. Ačiū jam. Būtų likus be šventės. Mažiukė lakstė visą rytą aplink, mėtėsi surelių popieriukai, prisiusiotas puodas šalia, basa, aš nepasikėliau.. Mamai skambint negaliu, nes ji mokytoja, juk mokyklose rugsėjo pirmoji... Žodžiu tai ką patyriau: nevltis, skausmas, baimė... Nežinojau nei į ką kreiptis, nei kokios pagalbos šauktis. Apie 11 val. patėvis nuvežė mažę į darželį trumam išlėkęs iš darbo. Ten bent pavalgė mažė. Pavakarę mama atlėkė, ačiū jai, paėmė mažę.... Kokia baisi buvo ta naktis kai negali nueit iki klykiančio vaiko.... Niekam nelinkiu.

mamulia, uzjauciu tave ar issiaiskinai del ko tau taip buvo? juk is dangaus tokia savijauta nukrist negalejo

buvo gydytoja, sakė faringitas

Nejaugi nera nei vienos vilnietes mamos, kuriai butum galejusi paskambint?
Dabar, po tokio skausmingo ivykio, manau verta bent po kelias grupelemis bendraut ir realiai, o ne tik forume, kad bedai istikus nebutu baisu paskambint net nakti.
Siaulietems parasau dar viena savo tel. numeri, nes ana laikinai atjungiau.
86 01 07770

as bendrauju rkarciais su Meda sorry kad cia uzklydau , bet norejau pasakyti kad jai viskas gerai. jei kam reikia turiu jos telefono numeri

Saunu, kad jai gerai sekasi
O kad uzklydai, nereikia atsiprasinet, juk cia visos mamos laukiamos

tikrai yra..kurioms galiu paskambint, bet šį kartą nedrįsau, nes naktis, pusė dviejų, kas gi lėks kaži kur palikęs savus reikalus, miegą, vaikus...

as vat dabar sergu, ir nelabai zinau ka su maziumi darytiaciu dievui aukstostemperaturo snera, bet vistiek jauciuosi kaip s.... dar ir maitinu pati, jokiu vaistu gerti negaliu, iseiginiu darbe imti jau taip pat nebegaliu

nėra draugų ar pažįstamų, auklės? skaitau, kad esi "už balos" tai čia JAV? yra ten nemažai supermamiečių, gal kas padėtų..? Laikykis

Ir as cia netiketai uzklydau - laikykites mamos - MAMULIA - labai uzjauciu del tokios baisios patirties.............
As manau, kad tokioj situacijoj tiesiog negalima neskambinti draugams - jei tokie yra - kaip sako - beda juos ir patikrintu.........gerai kad gerai - o jei butum nualpus?..........ka darytu vaikai?.........Jau geriau pazadint ka nors.......

Butinai reikejo skambinti. Juk ne siaip sau del tuscios uzgaidos butum kvietusi i pagalba. As kazkada savo gydytoja esu prisizadinusi 3 val nakties, nes dukrai pakilo temperatura iki 38,5 ir ji pradejo verkt.. Dabar paciai juokinga, bet tada buvau labai issigandusi, juk pirmas kudikis ir dar toookia mazyte buvo.. Manau drauges irgi tave butu labai gerai supratusios ir atskubejusios i pagalba. Kitaip - kokia cia drauge tada? Ir mano nuomone draugai labiausiai reikalingi, kad padet nelaimeje.

Na cia ir nuo zmogaus priklauso. As tikrai neatsisakyciau kitam zmogui padeti, bet va kviestis pagalbos tai tikrai sunku. Isivaizduoju save skambinancia - atvaziuok, man temperatura, o vaikas i tualeta nori... Suprantu Mamulia, as irgi negaleciau to padaryti, bet manau, kad reikia. Manau, kad turim buti tokiais, kad mums dristu paskambinti, tik ne visada sugebame tokiais buti

Kodel "atvaziuok, vaikas i tualeta nori.." juk ji sirgo, reikejo jai leist ramiai pamiegot, o ne blaskytis tarp temperaturinio kliedesio ir nerimo del vaiku, reikejo nuramint abu vaikucius, reikejo pagaliau ja pacia paslaugyt, vaistu atvezt, ar bent karsta arbata pagirdyt ir apklostyt..

O apie ka as sneku?
Tik kad mas nedaznai dristame ta pagalba kviestis...

As ne apie tai, kad jos nereikia, o apie tai, kad nedristame...

Visiškai pritariu. REIKIA. Ir tikrai nė viena draugė neastsisakytų padėti baisaus čia daikto pažadinti, išsimiegos kitą naktį
Aš tikrai visada padėčiau. Priešingai, man rodos negerai kai žmonės kenčia vieni. Neseniai sužinojau, kad mano vieną draugą iškraustė iš nuomojamo būto, o kito kol kas nesusirado. ir ką? žmogus iš to kuklumo nakvoja sau darbe aš net supykau, kad nei man, nei kam kitam nieko nesako. Žinoma, čia ne liga, bet vis tiek pakankami nemaloni situcija. Tam ir reikalingi draugai, kad padėtų kuo gali. Jei ne realiais darbais, tai bent žodžiais pasakytų - LAIKYKIS, aš su tavimi ar kažką panašiai

aš tai žinau, kad jei skambint kuriai iš jūsų, tai tikrai negalėčiau - jūs reikalingos saviems vaikams, jų neturit su kuo palikt lygiai taip kaipaš neturiu kas jųpažiūri kol sergu o nevienišių tai įtariu vyrai kreivai žiūrėtų

Man tai dazniau buna taip, kad ne vyrai, o pacios drauges (nevienises) ne taip ziuri, nors niekada ne vieno ju vyro nesu viliojusi, bet yra buve tokiu kuriozu (kai ju vyrai pasisauna padeti) kad nei juoktis nei verkti...

man irgi sunkoka pagalbos prasyti, kazkaip pripratau viska viena daryti :(nesinori jokiu paslaugu, bet kvaila tai, na o as cia seimos neturiu, o forumietes tik per mail'a pazistu pacios su vyrais ir vaikais, kaip mamulia sake, tokiu nelabai patrukdysi o ex ar jo seimos prasyti nenoriu, jis tai puikiai zino, kad as negaluoju,koks cia dar prasyti, paciam turetu dasilt eina tegu velniop, pati susitvarkysiu

Sveikutės, tik dabar radau šią temą ir tai, kai liga jau praėjo.
Taip pat pagalbos prašyti yra beviltiška. Dabar toks gyvenimo tempas, kad neplanuotai pasitraukti pas sergančią mama nelabai kas ir galėtų. Visos draugės turi savo šeimas ir vaikus, darbus...
Vieną dieną buvo visai juodai: mažoji su temperatūra 38, sūnus - 39 ir man - 39. Guliu, lubos supasi, o vaikas prašo ko nors valgyti. Juokinga - sveiką reikia įkalbinėti, kad valgytų, o čia... Skambinau draugei (kuri pati turi 4 vaikus), prašiau valgyti. Po to verkiau. O ji atvažiavo ir pamaitino. Dar geros nuotaikos užnešė.
Galų gale prisikviečiau gydytoją į namus (o tai gana sudėtinga). Ir pakliuvome į ligoninę: sūnui plaučių uždegimas, o dukrytei - bronchitas. O, kad mamai temeratūra 39, kad ji kosti jau trečią savaitę - nė vienai gydytojai nerūpėjo net ligoninėje. Išgyvenimai klaikūs. Net kaldrą sau išreikalavau per skandalą. Man pareiškė: "Mama, į ligoninę atvažiavote vaikų slaugyti, o ne miegoti!!!!!" (savaitę laiko). Tai ar po tokių pareiškimų dar prašysi pas ką nors pagalbos?

Apsurdas ,net patiketi sunku kad taip gali buti

Būna, būna visko ir neišpasakosi.
Vis dėlto geriau gulėti namuose ir keip nors kapstytis savomis jėgomis, negu pakliūti į ligoninę.
Vieną kartą padėjo draugė su pietumis, o vakarienei jau ir pati įstengiau atsikelti. Iš tiesų mamos tikriausiai taip sukurtos, kad net ilgai sirgti negali. Ki prisiverti atsikelti, tai ir liga ima trauktis.

Dar klausimėlis, kaip jūs mamos apsiperkate kai lauke lyja ar pusto? Kol mano mažoji ramiai gulėdavo lovelėje nebijojau vaikų vienų palikti kokiom 15 min., o dabar, kai ji vaikšto - ėjimas apsipirkti tapo tragedija. Reikia rengti abu, boginti į lauką vežimą ir keliauti. O ką daryti kai lyja kelias dienas iš eilės?
Prašyt nelabai pas ką yra - visi užsiėmę.

Mama, kad ir su termometro viršūnę siekiančia temperatūra rūpinasi vaiku ir namais, kai tėveliai (aisku yra ir išimčių) tuo metu parpia arba turi neatidėliotinų darbo reikalų
p.s.
Net ir santuokoje būdama, kai reikėjo ligoninėje gulėjau aš su vaiku, nors pati buvau su didžiausia temperatūra, bet gi nepaliksi 2 m. vaikiuko vieno ligoninėje. Taip kad ar su vyru ar vienai vistiek viskas krinta dažniausiai ant mamos pečių...