Na, labai idomu, kur dingo psichologė, nes mano mažylis (metai 9mėn.) irgi mane muša. Gal dabar jau mažiau

sveiki,mano sunui 1.8m.Jis musasi pastoviai.Kai trenks kokiam vaikui su ranka tai tik spek ziuret.Jis kaip as suprantu pavydi arba jega nori paimti daikta.Teti ar kitus suaugusius kai musa tai dziaugiasi,juokiasi nes jis taip su jais zaidzia.Kai pyksta tai musa kas po ranka papuola.Bet manau kad isaugs,nes kuo toliau tuo maziau vaikus musa.Reikia dazniau but ten kur vaikai,nes mokosi buti geras!

Dar pridurt noriu kad sunelis nors musasi,bet yra meilus ir svelnus.Megsta apsikabint,buciuotis.Kandziotis nemegejas.O pradejo mustis musiskis tada kada mes jam pradejom duot per uzpakali.Jis suprato kad jega galima pasiekt ko nori kai is vaiku nori kanors paimt.Dabar as jam tik graziai aiskinu kodel mustis negalima ir matau dideli gera rezultata

na as ir turiu tokia panasia problemele jau nebezinom ka daryt
musu mazgis jei kas jam nepatinka ar supyksta musa sau per galvyte nu nesamone kazkokia ir niekaip neiseina jamisaiskint kad taip nieks nedaro as sakau jam caca lele ir glostau ji bet jis vistiek progai pasitaikiuss ta pati daro

O as, savo ruoztu, norejau PSICHOLOGES atsakymo: ar gali buti taip, kad vis delto vaikiska agresija yra igimta ir galbut, berniukams labiau ji pasireiskia. Juk daugumoj atveju jie tikrai neturejo is ko imti tokio pavyzdzio.
Ir tik tinkamai elgiantis su mazuoju (tevu pavyzdys, silta, draugiska namu aplinka)galima isvengti tokio elgesio pasikartojimo.

hmm.... siaip del sventos ramybes gal pas vaiku psichologa nuvest, patikrint del autizmo.

Mes ir jau su vyru pradedam nerimauti, del sunaus (1m 4men) agresyvaus elgesio: mus musa, pesa plaukus, kanda, gnybia. Kartais tai daro is pykcio, kartais juokdamasis, lyg zaistu . Dar kai jam kas nesigauna, ar negauna ko nori, krenta ant zemes, bando ikast kur papuola. Nezinau, kaip isgyvendint is jo tai , bandem ir nekreipt demesio, ir svelniai jam aiskint, kad taip negalima.

Mano suneliui 2m 6men. Musasi, spardosi, dazniausias posakis ,,as piktas,,. Kartais ignoruoju, kartais pykstu, kartais duodu atgal . Bet vistiek jo vaikiskoj galvytej nesutelpa, kad taip elgtis negalima. O skriaudzia mus visus: mane, teti, senelius. Jau irgi nebezinau ka daryti ir kaip reaguoti

Pas mus irgi ta pati problema ir kuo toliau tuo ji didesnė. Dukrai - 2,5 metų. Jei kas nors nepatinka, ar pasijuokia kas nors iš jos, ar neduoda ko nors, tai būtinai reikia muštis arba mesti su kokiu po ranka pasitaikiusiu daiktu, na, pavyzdžiui, kad ir su čiulptuku (čia geras vraijantas) arba distanciniu (čia blogesnis varijantas ). Tai va, nesuprantam, iš kur pas ją tiek to pykčio? Juk atrodo galėtų vaikas nusiminti, pravirkti ar pan., jei kas nors ko nors neduoda, et ne - mušasi! Jau gavo ne vienas

as neesu psichologe, issakyt noreciau savo nuomone, gal but ji klaidinga,nezinau

Perskaicius visus atvejus manau jog vaikai isgyvena emociju pertekliu. Vyksta intensyvus susipazinimas su aplinka, jie ima nejausti saves, savo ribu, pasimeta ir ima pykti. Nemokedami isreiksti pykcio zodziais, o veliau nors ir pasako kad pyksta, lengviau yra staiga imti ir musti, atimti ir t.t. Gali but todel, jie taip elgiasi.

nu laaaabai pazistama. o prie viso to ir kandam bei musam visus aplinkinius...

Kaip suptatau, psichologes ner, tai gal ka naudingo rasit siame straipsnyje

Tema: vaikas
agresyvumas

Pyktis priklauso prie augimo. Nebijokite. Agresyvumas vaikystėje
yra normalus reiškinys. Jeigu vaikui kas nors nepavyksta, jis
reaguoja nepasitenkinimu. Jis yra piktas, nusivylęs ir išlieja
savo apmaudą ant daiktų ar netgi kitų vaikų. Kaip vaikas reaguoja,
priklauso nuo temperamento. Vieni verkia, kiti tuojau pat užsimoja....


Kartais pasitaiko, kad vaikai stumdosi, mušasi ar gnaibosi be jokios matomos priežasties. Tačiau maži vaikai gali tapti agresyvūs ir iš nuobodulio. Jie negali numatyti pykčio išsiliejimu pasekmių. Jeigu tevai į tokius išsiliejimus per daug dėmesio kreipia, padidėja kartojimosi galimybė. Jeigu vaikas savo agresyvumu pritrauke daug dėmesio, sunku bus jam įrodyti, kodėl jis to nebeturi daryti. Dažniausiai agresyvumas vaikui yra pagrindinis įrankis pritraukti kuo daugiau dėmesio.
Dažnai būna tam labai paprastų priežasčiu, todėl reikėtų išsiaiškinti ar jūsų vaikui neprasidėjo kritine fazė dėl atitinkamų gyvenimo situacijų, pvz.:
1. kas nors atsitiko, kas pakeite šeimos gyvenimą: naujo šeimos nario gimimas, kraustymasis, senelių mirtis, skyrybos.
2. Galbūt jūsų šeimoje dabar vyksta kokia krizė, galbūt viskas vyksta per daug stresuotai ir vaikui trūksta jūsų dėmesio.
3. galbūt prasidejo jūsuų vaikui naujas gyvenimo etapas, kai turi priprasti prie darželio, nauju vaikų.
agresyvumui reikalingos ribos
Jeigu jūsų vaikas daznai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfiktus be muštynių išspręsti. Tada jie žino, kad konfliktus galima išspręsti ir kitaip.
Tėvai, kurių vaikai yra didesnių puolami, neturėtu vaikui siūlyti: "tai duok atgal!", "ginkis gi!". Vaikas, kuris yra stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes kitaip jau būtų tai padares. Jis yra tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Iš vienos pusės jis yra mušamas, iš kitos pusės tevai su savo pasiūlymais parodo, kad yra juo nepatenkinti.
Todėl yra siūloma į muštynes isikišti tuojau pat, jas sustabdyti, pasakyti, kad taip negalima elgtis, pasiimti savo vaiką ir eiti su juo pasikalbėti ir kas svarbiausia, ramiu tonu. Tada vaikas gali grįžti žaisti pas kitus.
Jeigu matote, kad vaikai tuoj susipyks, kad pavyzdžiui, nepasidalima vienu kastuvėliu, galima pasiūlyti, kad pasidalintu, pirma vienas pakastu, paskui kitas. Bežaisdami vaikai kartais apie tokius paprastus dalykus nepagalvoja.
Jeigu agresyvumai nesibaigia, atskirkite vaiką nuo kitu. Pasakykite, kad jei dar karta pasikartos, eisite namo. Ir būtinai eikite namo, jei pasikartoja. Namie nepasiūlykite jam linksmybių, nežaiskite su juo, tegul pamato pats, kad vienam žaisti neįdomu. Ir svarbiausia yra, kad vaikui paaiškintumėt, jog pvz.: jis negali kitam vaikui su kastuvėliu per galva duoti, nes jam skaudės ir pan.
Anti-Agresyvumo-Programa
1. nemuškite vaiko. Tuo parodysite jam, kad stipresni gali silpnesnį mušti. Jokie stebuklai, jei vaikas ima iš suaugusių pavyzdį.
2. Būkite atkaklūs. Vaikas turi patirti, kad jėga nieko nepasieks. Nenusileiskite. Net ir dėl ramybės. Jeigu vaikas pastebės, kad galite nusileisti, visada bandys iš naujo pasiekti savo tikslo su argesyvumu.
3. Girkite vaiką už geras savybes. Padėkite jam sunkiose situacijose, skirkite jam daug laiko ir dėmesio. Greitai mažius supras, kad mama juo yra patenkinta, įgis daugiau pasitikejimo savimi ir nereikės savo silpybių slėpti už agresyvumo priepolių.
4. Aiškinkitės konfliktus be pašaliniu stebėtojų. Kitaip gali atsitikti, kad jūsų vaikas pasijus labai svarbus veikėjas ir būtinai norės pakartoti visa teatrą.
5. Jeigu jūsų vaikas yra ypač agresyvus, gali savo agresyvumą išlieti kumščiuodamas pagalvę, minkydamas plasteliną ar glamžydamas laikraščio lapus į kamuoliukus ir mėtydamas juos į sieną.

Šaltinis: Žurnalas "Leben&Erziehen"

rašau ir nežinau - o gal visi tie mažiukai tokie?gal čia normalu?maniškiui dabar metai ir 3mėn, o jis jau TOKS muštukas kartais nesuprantu - nei vaikas supykęs, nei ką, paimi jį ant rankų - ir tvoja per veidą gerai dar jei tik rankyte, o kartais šeria ir bet kuo, kas pasitaiko, pvz mašinyte, žaisliuku tvoja ir tvoja ir tvoja. subari - dažniausiai nepadeda. griežtai, piktai - nepadeda. kelis kart pliaukštelėjau per rankytę - papūtė lūpą, ir vistiek toliau mušasi. stipriau nenoriu suduot - nemanau kad jis dar tą supras šiaip jau kai ką iškrečia ir pabaram dažniausiai sureaguoja, o va muštis nenustoja net išbartas kaip su tuo kovot?muša visus - ir mane, ir tetį, ir senelius, ir auklę...

Oho koks padauza! Maniskis irgi megejas mustis,bet ne taip kad is niekur nieko,o tada kai uzeina oziukai,kai negauna ko kas negalima tada pradeda klykti nesavu balsu ir jei paimi ant ranku kad nuramint tai taip ir drozia per veida... As irgi nezinau kaip su tuo kovoti... Biski pumteliu nestipriai per pirstukus tai verkt dar labiau pradeda bet prisiglaudzia ir daugiau nemusa.... O darzely klausiau ar vaikuciu nemusa tai lyg ir sake ne,tik siaip neklauzada didelis.... Manau kad gal isaugs is to,veliau supras kad tai negalima nes skauda...Tikiuosi....

Pas mus tas pats nuo pat 6 mėn.Muša visus ir už nieką.Kieme kiti vaikai pamatę maniškį bėga iškart pas mamas ir verkia.Nusivežiau į vaikų kambarį,sumušė 3 vaikus,vienai mergaičiukai net kraujas iš nosytės bėgo.Nusivežiau į Vingio parką,galvojau ten gal bus ramesnis,kur tau,berniukui lūpą praskėlė.Pavargau raudonuot ir atsiprašinėt kitų tėvelių,bet niekaip mudu nesusitariam.Bandžiau ir barti ir per klyną duodavau,ir gražiuoju tariausi,nei į vienus vartus Vis laukiau,gal išaugs,bet kad ne labai jis čia man rimsta.Sakau,gal darželį koks kietesnis atsiras tai apramins.Dabar,kai susitinkam su kitais vaikučiais,bandau sakyt,kad tai yra draugai.Iš pradžių būna ,bet tik kažkuris kažko neįtiks,iškart Kai aš jam suduodu per rankytes ar subaru niekad neverkia ir toliau tą patį daro.Kai aiškini,lyg ir supranta,bet tik apsisuka ir vėl tas pats.Žodžiu,pasiųtęs,net akys velniukais žybsi,tik ir žiūri kur ką iškrėst.Gal dar išaugs...

mes bandėm taktiką kai mušasi "padaryk caca, o ne mušk". vienu atveju iš penkių suveikia - pradeda glostyti. bet deja dažniausiai nepadeda. o žiebia mano vaikis iš širdies - akyse žalia pasidaro kartą su delnu į atmerktą akį užplojo, irgi saldu buvo
blogiausia, kad tai tikrai nesusiję su nuovargiu ar pykčiais. va pvz savaitgalio rytais kai norim patinginiauti lovoje, įsikeliam ir vaiką - tai man jau kaip ir apsaugomis reikia apsirūpinti - jis užgriūna mane ir tvatina kaip būgną, ir vis į veidą, į nosį taiko. vyrą gal mažiau kažkiek skriaudžia. va ir mamos dienai - vietoj "mama" gavau ryte krūvą niuksų, ir mėgaukis štai motinyste

Musu panelytei irgi buvo uzejusi musimosi manija.Bet musdavosi jei supykdavo jei ko neduodavau subardavau ar siaip zaisliukas ne taip sedi tai atbega pas mane ir pradeda mosikuotis rankom.Drauge savo berniukui duodavo atgal tai sako kelis kartus gavo ir musasi maziau ir mes taip pabandem bet ka tu tik dar labiau azarta pagavo.Tada pradejau graziai aiskinti-mamyte nieko nepadare,mamytei skauda, nereikia pykti ir t.t. ir dabar tfu tfu tfu...jau puse metuku kaip ramu aisku atsiranda noras pasimusti bet vel graziai pasneku ir tada sako mamyte nesipykim...

Mano panelytė irgi buvo muštis pradėjusi, tai kai sudavė man per veidą apsimečiau, kad verkiu. Tai jinai taip išsigando, kad net pati verkti pradėjo, gavau net raminti Tai manęs dažniausiai nemuša, o jei kartais užsimiršusi vožteli tai puola man myliu myliu daryti O pvz jos kūma gali kiek nori apsimetinėti, kad verkia - ji visvien jai suduoda. Bet mes labai ją drausminame dėl to mušimosi, liepiame visada atsiprašyti arba „nedraugaujame“ su ja tol kol neapsikabina ir nepapūčia ten kur mums skauda Na gal dėl to visiška mušeika dar nėra pavirtusi

mums irgi buvo artima si problema.
deja, musimasis su vaiku niekuo negelbsti. priesingai, jei tvoji atgal, jis mano, kad taip gerai daryti.
tokiu atveju mes elgiames taip: jei vaikas pradeda mustis, paprasciausiai atitraukiam ji atokiau nuo veido, pasakom "negalima", zodziu, stengiames neleisti mustis. na ir po biski si iproti pradedam pamirsti.
beje, "caca" taip pat padeda

Manoji išdykėlė nesimuša bet žnaibosi, ir taip skaudžiai. Iš pradžių žnaibė krūtį kai mėgavosi pienuku, o dabar ir rankas ir kojas... O kaip patampo už plaukų tai net apsiverkiu iš skausmo. Jau visa šeimyna apgnaibyta ir nupešiota Vis dėlto manau kad ji dar nesupranta kad man SKAUDA. Bandžiau ir subarti ( nepadeda ), ir caca padaryt ( kartais padeda ) ir pavaidint kad verkiu ( tada verkia dar labiau ). Gal gi praeis? Dabar gelbsčiuosi tik nukreipdama dėmesį ar į kačiuką ar pro langą ką nors parodau. va taip va.

Maniškis ir tik man suduoda,puola daryt mylu mylu,bet jei jaučiasi "teisus",tai dar bart gaunu,tipo ko čia verki jei pati kalta.Būna ir aš su juo "nedraugauju",tai puola atsiprašinėti,bet kitiems tai dažniausiai negalioja.Pastebėjau,kad maniškis vaikus pradeda mušti,kai nori dūkti arba kai dėl kažko nesutarė.

Man rodos straipsnyje nemažai logikos ir patarimų. Belieka juos išbandyti.Kai prasideda isterijos ir mušimasis tada visada pagalvoju kaip sunku auginti vaiką

Musiskis irgi buvo agresivus ir isteriskas,bet mes priezasti radom tai buvo paprasciausiai per didelis demesys jam.Gyvenom su seneliais ir kiekvienas tempe i savo puse ir patys del to tarpusavyje pykomes.Viskas baigesi kai apsigyvenom vieni.

sveikute Rucelie,
panasu kad mus padauzos ne tik kad gime ta pacia diena, bet dar ir charakteriais panasus. Guste taip pat ne is svelniuju ir as gaunu ir tete ir vaikai kieme, jau net atsibodo eit ir visu is eiles atsiprasineti. Bet tikiuosi, kad tai laikina ir visa tai issaugs.

matyt ta diena tokia buvo, kai jie gimė

manis kis irgi ir pasimusa ir pasiznaibo, bet visada padares ka negero kaip suprasdamas nuleidzia galvute- tipo atsipraso!

Mano berniukas irgi mušasi, su delnais tvoja veidan abiem rankom. Ir geruoju kalbėjom, tipo caca daryt reikia, ir atgal rėžiau ir "nedraugavau", niekaip vaikui nedašunta nebesimušt. Kaltas tikrai nesijaučia, galvos nenuleidžia, jei aš apsimetu, kad verkiu - pažiūri akimirką ir toliau mušasi. Gerai tai, kad darželyje nieko nemuša, o ir svetimų (kolkas) irgi neskriaudžia. Kažkaip pasąmonės kamputyje tikiu, jog tai išaugs....

o kaip siap tavo vaikinas gyvena, ka jau mokat daryt be to kad musasi? Gla jau kalbat?

maniškis irgi mėgsta su delniukais į veidą užvairuot , o ir kitus vaikus iš vienos mergaitės išmoko mušt ir tu jam aiškink neaiškines, kad tai daryti negalima, jam nedaeina

Na jeigu manoji mergelikė tik šiaip dūksta ir pradeda muštis, aš jos labai nebaru. Dažnai mes abi juokais pasimušame, pasispardome iki tam tikros ribos aišku. Pvz jei manoji nori kandžiotis - leidžiu įkasti man į ranką, bet mes susitarusios - kai pasakysiu stop ji turi nebekąsti Na aš ją suprantu, jai dantukai niežti, man ir pačiai taip būdavo kiek pamenu.

Turiu du vaikucius,tai dukra kazkaip labai ramiai uzaugo,be jokiu mustyniu ir znaibymusi,o stai mazasis - tai kaip mazas zveriukas
Jei jau kas nepatinka,tai pliekia kaip reikiant,ir visai nesvarbu kaip bandai sita beda sprest:bausme,svelnumu ar barimu,vistiek savo dirba.Aisku dazniausiai nukencia sesuo,nes ji labiausiai pasiekiama,bet kliuna ir man,ir vyrui.Bandziau megint is serijos "tu man - as tau",nieko gero neisejo,tik dar labiau mustis pradejo ,gavosi taip,kad vistiek jo virsus.Tai dabar vis pabaru,kad negalima,kad negrazu ir tiek ziniu.Turiu vilti,kad cia eiline krize kazkelintu metu.
Juk visi blogi dalykai turi pradzia ir pabaiga.

O manoji tai man tik myliu-myliu ir pa o va kitus tai paauklėja jėgos turi tai ir žaislus atiminėja ir muštis bando ir eidama stumteli sunku man, reikia raudonuoti o mušti jos nemušiu aiškinu ilgai ir nuobodžiai bet....
Irgi vis viliuosi.... o kas bus kai jau daržan eisim na gal bus stipresnis erelis ir ragiukus aplaužis

manojai irgi atejo musimosi metas manes ji tai nemusa, o vaikus, ypac mazesnius uz save. kiek kartu jau susitinkam kur koki vaika, kad ir poliklynikoje ar parduotuveje, tai is pradziu labai draugis kai prieina, pradeda kalbinti, ir kad trenks nei is sio nei is to. kai baru, nereguoja visai. tai nezinau net kaip elgtis.

Turėjome ir mes tokią stadiją. Kaip Rucelie sako, pliekdavo, kad net akyse žalia darydavosi, ir nesvarbu ar yra tam priežastis ar ne. Išbandžiau daugybę visokių receptų, bet turiu pasakyti, kad labiausiai suveikė vienos psichologės rekomenduotas. Tai yra visiškas IGNORAS. Sudavė per rankas, pastatei ant žemės ir nuėjai. Neaiškini nieko, ar čia bloga ar čia gero. Tiesiog atšalei tuo metu, palikai jį ir kuom nors kitu pati užsiimi. Nu žinokit, kažkur po poros savaičių rezultatus pastebėjau... dabar jau nebesimuša

Darau ir aš taip,bet tada maniškis įsikabina į koją,verkadamas atsiprašinėja ir prašo pamyluot.Jei ir toliau nekreipiu dėmesio,daeina iki isterijų,užsiverkia iki užspringimo Po to kurį laiką nuo manęs nenori eit,apsikabinęs pasakoja kaip mane myli.Atrodo,jau tikrai taip nedarys,bet kur tau Tik užsimiršta,kažkuo neįtinku ir vėl

Vadinasi, supranta, kad blogai daro. Bet po to, juk būna taip gera, mama apkabina, myluoja. Gal ir žiauru, bet tavo vietoj vistiek pastatyčiau jį ir nueičiau. Po kokių penkių minučių, prieičiau apkabinčiau ir myluočiau. Bet kažkuriam laikui vistiek palikčiau rėkiantį.

man sūnus su žaisliniu mobiliu įstatė mėlynę po akim ,žiebė nuo dūšios iš didelės meilės -tikrai ir aš išbučiuodavau ir jis išmyluodavo.
O mažiukė 1,4 metų duoda į nosį tėčiui ir broliui , tada kai jai per rankytę suduoda, tadu iškart šliopt atgal, va teip -va jokių lupimų , aiškinti ir dar kartą aiškinti,ir mušeiką patraukti iš žaidimų aikštelės,pamažu suvoks ,kad negalima muštis.Tik kantrybės noriu palinkėti mamytėms ir bus okei , nereikia norėti , kad iškart pasitaisys -laiko reikia suvokti , išmokti.
Mane tik žnaibo ir apgamą drąsko , kai žinda, tada aš ją paleidžiu ir pasakau ,kad man skauda O dar kandžiojosi ,tikkai dantukai išdysta ir nebekanda,o norėjau jau nutraukti žindymą.

Tai ir palieku rėkiantį,tik jau nelaukiu isterijų.Tada jau paimu,prisiglaudžiu ir bandau paaiškint,kad daugiau taip nedarytų,nors kuo daugiau aiškinu,kad man skauda,kad taip negalima dar labiau susigraudina Muštukas muštuku,bet jautrus ir gi Viliuosi su laiku išaugs iš to mušimosi,nors mane jau rečiau muša,bet vat kitus

Na, pasirodo ne viena cia as tokiom problemom.Prisiregistruoju ir as i pestuku kluba.Mano mamyciukas irgi museika pasidares- baisu, raudonuoju pries kitas mamas.Toks atrodo tylus ramus vaikas, o is patyliuku, kad ziebs.Nezinau kaip bus darzelyje, bandysiu ir as jusu kelis aprasytus metodus taikyti, graziuoju aiskinti.Kadangi mes gyvename ne Liet.O su vaiku tik liet.kalbame, tai su vyru nusprendeme, kad gal tai, kad jis su kitais vaikais nesusikalba ir issaukia ta jo agresyvuma.

Mano mažylis labai nori vyresnių berniukų. Bet pastoviai vyresni jį primuša. Labai man jo gaila, nes paskui ilgai verkia ir bijo eiti pas vaikus. O kai įsidrąsinęs vėl nueina, tai vėl kas nors jį pastuma, tai vėl bijo eiti kelias dienas. Pastebėjau, kad vienas vaikas pasižymi ypatingu žiaurumu. Jau nekalbant apie tai, kad neįsileidžia vaikų į smėlio dėžę, juos spardo ir muša vien todėl, kad tie į jį žiūri. Aš labai nenorėčiau, kad ir mano vaikas prisižiūrėjęs ir patyręs kitų muštynes ir pats imtų su mažesniais taip daryti.
O tasai vaikas su ypatingu žiaurumu tai yra griežtai auginamas senelio, kuris jį griežtai auklėja, norėdamas padaryti tvarkingą žmogų. Man atrodo mažasis kažkuria prasme atsigriebia ant mažesniųjų.

mūsų mažiukui irgi užeina mušimosi priepuoliai.Vyrui pasakiau,kad į darželio ir mokyklos tėvų susirinkimus jis eis,nes jaučiu,kad teks dažnai eiti,dėl peštynių.Maniau,kad tik berniukia tokie mušeikos,bet patikėkit kaip aš klydau,mergaitės ne ką moteriškesnės,pastato į vieta berniokus

Tai greičiausiai senelis jau perlenkė lazdą, kas per daug tas nesveika. Iš vaiko irgi panašu, kad atvirkštinis variantas nei norėtųsi auga.

[quote=Sandriuks1,2006 05 16, 22:35]
Turiu du vaikucius,tai dukra kazkaip labai ramiai uzaugo,be jokiu mustyniu ir znaibymusi,o stai mazasis - tai kaip mazas zveriukas
Jei jau kas nepatinka,tai pliekia kaip reikiant,ir visai nesvarbu kaip bandai sita beda sprest:bausme,svelnumu ar barimu,vistiek savo dirba.Aisku dazniausiai nukencia sesuo,nes ji labiausiai pasiekiama,bet kliuna ir man,ir vyrui.
Ir man tos pačios bedos -du vaikai, tai vyresnioji pastoviai gauna Rytas prasideda tuo, kad jis atsikeles, griebia dar miegančiai sesei už plauku... . O jei tą atgal duoda, tai peštynes nesibaigia be ašaru, ir tai visa diena (kai į daržą neina). O kas liečia žaislu dalybą... iš viso tyliu abiem reikia to paties to pat metu. Mažius toks dar mažas(1,4), bet jau duoda garo. Bandau sakyti, kad negalima, bet kur tau... tik kartais suveikia. Bijau net pagalvoti, kaip bus, kai į daržą reiks vesti?

Pas mus taip pat vyksta mustynes , bet baisiau kad megejas ir znaibytis, dar kartais ir kandziotis, bandem per rankytes pliaukstelt, bet jokio rezultato. Kai isikabina i plaukus, tai as jam atgal papesiu tada lupas tik papucia, bet ir vel tas pats. Kazkur skaiciau, kad geriausia yra ne musimas, o jam arkartoti jo veiksma, na pvz. pesa tai ir jam papest, kanda tai ir jam ikast. Na trumpam tai padeda, bet tik iki kito karto Na gal isaugs vis tikiuos

maniske anksciau niekad nesimuzdavo tik znaibydavosi pries uzmiegant, jau koks menesis kaip pradejo plaukus pesiot, mustis ir stiprokai ...

Mano mažoji irgi kartais mušasi, bet pastebėjau, kad jei subaru arba kaip kitaip neigiamai sureaguoju, kai tik dar didesnis pasiutimas užeina Tai dabar kitą taktiką paėmiau - kai suduoda, pradedu "verkti" graudžiai pasakoju kaip man dabar skauda. Tada verkt pradeda ir ji Po to glostau jos galvą ir sakau kad ji gera, su jos rankyte glostau savo galvą ir aiškinu, kad negalima mušis, reikia glosyt. Dabar vis retėja tie mušimosi priepoliai. Pfu pfu pfu

sveikutes... as maniau mano vaikas zveriukas o cia pasirodo daugiau tokiu yra... .. maniskiui 2,3m tai ko tik jis nedaro sunku turbut butu ir pasakyti.. kandziojasi spjaudosi musasi kartai su kaladelem kai trenke i ausi tai net apsizliumbiau, niekasn epadeda.. paaiskini vaikui kad negrazu kad skauda.... jokios reakcijos ... ir per rankytes gauna ir per uzpakali.. nepadeda... tai kartais jau demesio nekreipiu... rezultatas visada veinodas...liaujasi tai dares kada jam to uzsinori... darzelyje net pora vaikuciu buvo sukandziojes... ir siaip jis pas mane labai aktyvus nenusedi vienoj vietoj... tai ir nepasiduoda jokiam aukleijimui.. kai gerai tai viskas gerai ir svelnus ir milu milu ir daiktus susitvarko nu bet kai uzeina nervu valandele tai tada visiem geriau pasitraukti.

Itariu, kad vaikas nelabai supranta kodel jam mustis negalima, jei jis pats gauna ir mato kaip kiti musasi

Manoji irgi yra pradejusi mustis,anksciau tai tik kandziodavosi,po to znaibyti buvo pradejusi,o galiausiai ir per veida duoda,tai as jai taip pat per veiduka suduodu,taip ir apsitalzom mes abidvi.