Džakonda'
2011 04 02, 15:15
QUOTE(Reginiukas @ 2011 02 24, 15:06) žinokit dar nesutikau to viešumoj, ypač kuomet bandau maksimoj pasinaudoti eile skirta su vaikučiais, ateina visa nėščia, du vaikai, vežimas pilnas prekių, ir girdžiu močiučių nepasitenkinimą, va kokia jauna, o kiek vaikų, ir t.t   nors mes dar tik laikiam trecio,bet jau susidurem su nemaloniom replikom. Neseniai gulejau ligoninej ir atejo valytoja tvarkyti palatos,pradejo su manim kalbetis,klause kelinto vaiko laukiam,kai pasakiau kad trecio,jos reakcija buvo  dar taip issireiske kad tipo jau spejom tiek vaiku pridaryti tikrai nemalonu buvo  QUOTE(ninoo @ 2011 03 14, 08:26) dazniausiai pirmas komentaras buna "uztat valstybe padeda" ir is kur istrauke tokia nesamone! matyt dar nuo sovetiniu laiku atsimena, kai ir lengvatos, ir pasalpos, ir spec'parduotuves, ir pensijos,....
aga,mums irgi taip sako Tai jau atsitiko kad iki nestumo niekur nedirbau,tai man nepriklauso jokie pinigai (na tik 97 lt).
Geriausia ką tėvai gali duoti savo vaikams- tai brolius ir seseris 
QUOTE(ptaske_gerda @ 2009 06 06, 16:24) Na sveikos mielos daugiavaikės.Skaitinėjau skaitinėjau , gražu malonu pasidarė. esu čia naujokė, neturiu laiko sėdėti prie kompiuterio, bet manau kad mano įsikišimas gal kažkam padės. Pirmiau apie save...augau viena pas mamą, liūdna buvo be galo, sau prisiekiau kad jau pati turėsiu ne mažiau keturis. juolab kad kaimynystėje turėjau drauges kurios augo keturios smagu buvo su jomis, nenuobodu.
Ateityje teko sutikti keletą daugiavaikių šeimų kurios radikaliai pakeitė mano požiūrį ir apsisprendimą. Mamos sesuo užaugino 5, turi būrį anūkų, proanūkių, ir ji taip nuoširdžiai džiaugėsi kai pranešiau, kad laukiamės trečio, o va anyta suregavo, kaip visai svetimas žmogus, todėl kai pajutau , kad į pasaulį beldžiasi ketvirtas ji iš manes to ir nesužinojo.
Taigi auginu dabar dvi dukras ir sūnelį, negana to dar paėmėme iš globos namų visai svetimus broliuką ir sesutę, to tai anyta nesuprato, iki šiol gryzina, net anūkų negaliu pas ją leisti, nes prikalba visokių nesamonių. O man gražu, kai mes einam visa didelė šeima...o ir iš aplinkinių sulaukiu tik gražios reakcijos, visi sako kad tokias mamas reikia gerbti, ir ant rankų nešioti, nes jos galvoja apie ateitį o ne apie gerą materialią būtį dabar, patikėkit, pati viena augau ir dabar turiu tik mamą, o kaip būtų gerai sesė ir ne viena, juk kartu vienai į kitą atsirėmus lengviau ir negandas ir nelaimes ištverti, keista kad apie tai nepagalvojie tie, kurie mus daugiavaikes šeimas smerkia.
Taigi, laukiu ant dienų pasirodysiančio mažojo stebuklo, ir mano vaikai jo be galo laukia, ir džiaugiamės kad mūsų daug, ir mes esame stiprūs, nes mus globoja kai kas didesnio ir stipresnio nei valstybė...tai Dievas.   nuostabu! as pati uzaugusi daugiavaikeje seimoje, mes 5 vaikai ir as pati vyriausioji. skustis negaliu, nes labai daug ismokau, ka savo gyvenime pritaikyti galiu. nesu islepinta, zinau, kaip vaikus priziureti ir siaip ziuriu blaiviai i gyvenima. bet ar pati daug vaiku tureti noreciau? hmmm, kol kas laukiuosi tik pirmojo ir nemanau, kad daugiau nei 3 vaikus turesiu. man cia riba  as galvoju apie finansavima, tiesiog noriu savo vaikui duoti, kas geriausia. nelepinti, tik man svarbu, kad vaikas turetu, ko jam reikia.
|
|
