Senoji tema.

Tai gi, tęsiam toliau ką mąstom, ką galvojam, kaip reaguojam, kai išgirstam apie daugiavaikes šeimas.

visas straipsnis cia

Girdėjau dar vieną "ypatingą" repliką:
"- O jūs iš Afrikos, ar Europos?"

mane tiesiog šokiruoja kartais išreiškiamos mintys apie daugiavaikes šeimas, maždaug kvailiai, nepilnaverčiai kažkokie kai aš laukiausi antro vaiko, tai ypač būdavo keista išgirsti (ir dar iš moterų) frazes: ,,kam tau tas vargas" ar pan.

pritariu, as dabar laukiuosi trecio, tai visu jaunu poziuris, lyg saugotis nemokam nors ir buvo musu trecias planuotas ir ilgai "gamintas"
vienas topinis pasakymas: "ar gumyte plyso?"
arba is to pacio asmens, kai uzsiminem, kad planuojam trecia, tai pasake:
- geriau nusipirkit suni
solidesnio amziaus artimieji, sveikina, gerbia musu seima, dziaugiasi musu poziuriu.
man tai labai grazu dideles, tvarkingos, darnios seimos

Kaip mano mama pasake vienai seniai matytai savo pazystamai, kad as laukiuosi trecio, toji pasiteiravo, ar mes "normali" seima, t.y. ar ne kokie isgeriantys, bedarbiai.....

Iš tikrųjų liūdina toks visuomenės požiūris (žmogus juk vis dėlto visuomeninė būtybė ) Tikriausiai turinčias kokius keturis vaikus šeimas kokios nors socialinės tarnybos automatiškai įrašo į rizikingų šeimų sąrašus Nes pagal daugelio nuomonę tai jei daug vaikų, tai visi apleisti, dėmesio jiems trūksta ir t.t.

Nemanau ,kad tas požiūris jau toks neigiamas .Aš ,pavyzdžiui,su tuo tikrai nesusidūriau.Juk ,pažiūrėkime ir garsiose šeimose ,juk auga ne po vieną ar du vaikus.Dabar atrodo jau lyg mada turėti daugiau negu du vaikus.

Neigiamas tas požiūris, nes mūsų visuomenė papuvusi gerokai. Va kad ir užvakar, nuvažiavome į Akropolį, atsistojau į eilę skirtą mamos su mažyliais. Mažas vaikas autokėdutėje, dvi dukros šalia, visi stovi kasoje, kuri jiems neskirta ir dar akis drąsko, kad mol ko čia veržiatės!!! Sakau, tai kad kasa tai ne jums skirta. Tai viena garbingo amžiaus "ponia" tėškė mums veidan, kad nėr ko pistis esant rujai ir nereikės eiti į Mažylių kasą. Vos ne bomžais išvadino, nors esam gana tvarkinga ir padori šeima. Na ir čia normalus visuomenės požiūris? Gerai, kad vyras mane nusitempė į kitą kasą, nes buvo noras spjauti tai bobai į veidą.

Nesmagu, labai nesmagu, kai tokia reakcija.

Reikia išmokti ignoruoti tokius žmones.

Aš jei susiduriu akivaizdžiai nepagarbiu elgesiu mano daugiavaikiškumui ir tai pareiškia dirbantys tuo metu žmogus (pardavėja, vaistininkė ir t.t.), tai ramiai kreipiuosi į jos viršininką. Nepalieku tokių išsišokimų.

Jei to tenka išklausyti iš "gatvės žmogaus" arba kitaip "praeivio" (kaip stotelėje, troleibuse, parduotuvėje ir t.t.), tai priklauso nuo to ką sako. Labai dažnai nekreipiu dėmesio, nes tai būna praeina paburbuliuodamas ir tiek. Bet jei yra laiko, kaip parduotuvėje, tai visuomet su šypsena ką nors nežeidžiant patį žmogų atsakau, lyg pati save apkaltinu.

Pvz,: tavuoju atveju būčiau pamirksėjusi akytėmis, susigėdusi ir pasakiusi "tai, kad labai malonu mylėtis, ypač rujos metu". Jei būtų dar kažkaip tema tęsiama, tai paklausčiau vėl nekaltu balseliu "o jums to neteko patirti?" ir ko gero daugiau jau netęsčiau pokalbio ir to pakaktų

Nereikia nei pykti, nei žaižaruoti žiežirbom, nes tai juos maitina. Aš apie tokius žmones galvoju, kad jie yra paprasčiausiai vampyrai ir maitinasi kitų bloga nuotaika. O kai to nėra šalia, tai jie sugeba sugadinti kitiems. Paskui grįžę namo, pas kaimynes ir t.t. su pasididžiavimu kalbės kaip nugesino moteriške su vaikais. O va, jei tavęs neišves iš pusiausvyros, tai bus daugkartinis pliusas.

Pirmiausia tu nesusierzinsi, kas tau kenkia.
Antra, nepamaitinsi alkstančio vampyro. Nereikia jų maitinti, nes kuo jų daugiau, tuo daugiau pykčio visuomenėje. Juk nebe reikalo jų tiek prisidaugino, kad net juokelis, posakis ar kaip jį ten pavadinti "Šypsokis, nes tai lietuvius erzina". Aš sakyčiau, kad ne lietuvius, o vampyrus erzina

Jau beveik metai, gyvenu kitokioje visuomenėje ir tai labai labai skiriasi. Kai turėsiu daugiau laiko, parašysiu kaip JAV smulkmenose parodo pagarbą tėvams auginantiems vaikus, ypač daugiau nei du. Nors čia nėra jokių specialių privilegijų, kaip atskiros kasos, niekas greičiau nepatarnaus jokiose įstaigoje ir motinos neturi nei atostogų ilgų, nei pinigai nemokami, kad augini vaikus. Sistema kardinaliai kitokia, bet joje gyventi gera, nes visuomenė visiškai kitaip elgiasi.

,

Kaip pirštu į akį Manau urzgia tas kuris yra nelaimingas, pavydi mums laimės škias :

Dažniausiai einu aukštai iškėlusi galvą, nes tikrai didžiuojuosi tuo, kad turiu tris vaikus. Bet kartais būna, kad taip skaudžiai užgauna širdį ir pažemina, kad nebesinori nieko.
Šiaip stengiuosi niekada nekreipti dėmesio į neigiamas replikas, nes nuo to tik man blogiau, nes pasakusiam tik įgelti ir pasimiršo, o mane graužtų kirminas ilgai. Bet pastarasis įvykis užgavo ne tik mane, bet ir MB.

Malonu, kai palaiko mus, kad esame jauni ir turime net tris vaikiukus (man sukaks 27-eri, o vyrui šių metų pabaigoje sukaks 28-eri), dažnai paliaupsina, bet bendradarbiai, draugai, keletas artimųjų, praeiviai to dažnai nesuvokia ir pila pamazgas. Darbe teko iš kiek viršesnės pareigomis moters išgirsti, kad mano gimtadienio proga spiralę reikia padovanoti, kad nebereikėtų gimdyti. Tad nejau sunku žmonėms suvokti, kad vaikai gimdomi tam, kad jų norisi, kad jų gyvybiškai reikia, o ne dėl nesusivokimo kontracepcijoje.
Aš noriu dar vieno mažylio, bet MB tikrai sunkiai girdi mano tokį norą... Jam tikrai per skaudu girdėti replikas, kurios ne itin malonios, mūsų adresu.

Jūs ir taip šaunuoliai Prisipažinsiu, aš jūsų amžiuje dar tik vestuves ruošiau ir vaikų dar net nelabai norėjau. Tiksliau dar nedegiau tinkamu noru Ir palaukti galite dėl šeimos gausėjimo. Reikia vyrui gi priprasti, kad jis yra ypatingas tėtis ir vien dėl to pykti liežuviais mala.

Aš dabar kartais pasiklausau nuo šono, jei kas nors mano vyrą užklausia ar nesunku tiek vaikų turėti. Jis visada su šypsena atsako, kad buvo sunkiausia vieną vaiką auginti, o dabar taip lengva, kad galima jau ir 4, ir 5, ir ...11. Viskas, daugiau klausimų niekam nekyla

oho
as net nezinau, ka tokiu atveju sakyciau, baisu, kad isvis tokiu zmoniu yra

Ačiū už paguodą.

Žinai, išties TB teisus sakydamas, kad su vienu vaiku būna daug sunkiau nei su dviem, trimis ir dar daugiau.



Todėl drąsiai ir sakau, kad papuvusi mūsų visuomenė... Ir papuvusi nuo pamatų, t.y. nuo senolių, kurie kaip tik pavyzdžiu turėtų būti.

Mes jau laukiame ketvirto. Dar vaikai mūsų padukę tokie, tai kartais kai su visa kompanija kažkur einam, būna sukoka.

O iš pašalinių reakcijos... kažkaip daugiau visi gyrė, palaikė, bet kartais gaili Pradėdant nuo mamos, ir baigiant svetimais žmonemis - pakvietėm darbininkus, kad paklijuotų mums tapetus, mūsų būto šeimininkė namus užleido, o man hormonai - norisi, kad būtų gražu . Atėjo, pamatė tą butą, pamatė trys vaikus, sako ooj nežinau, ar 300 susimokėsite... Sakom taip, ok. Tai ji vėl, šitiek vaikučių... o jeigu nesusimokėstie? Mes pasimetėm, tai vyras sako - pasiskolinsim ir susimokėsim . Vargšeliai mes, vargšeliai....

Ir dar keista - manę mama gaili, kad turiu didelę šeimą, o aš jos, kad teko daryti abortus Tai gi viskas nuo vertybių priklauso...

nevisa visuomene tokia
vakar buvom akropolyje, kai apsiprekinom maximoj, tai priejo pasnekino mano mazaji, kazkokia moteriske ir sako kokie grazus berniukai, i pilva paziurejus sako sesutes reikia, broliukams ir t.t. na nezinau visai maloni pasirode
kita vertus jei butume nuskure, netvarkingi ir t.t. tikrai repliku sulauktume, taip, kad as manau, jog daugiavaikiu seimu visokiu yra, kaip ir zmoniu aplink
sekmes, visoms gausioms seimoms

Nenusiminkit mamytės tik pavyduoliai taip šneka.Aš turiu tris siurprizus,visi jau užau gę,mylimi ir laukiami.Neseniai sūnus siurprizą ir mums ir pusbroliui gimtadienio proga padarė parskrido iš užsienio.O ir šiaip mūsų daug,tiksliau iš vyro pusės.Jo seserys turi 5 ir 6 vaikučius,broliai 5,2 ir 2 na o mudu 3.Tai būrelis nemažas susidaro.Kai vyro tėvai šventė auksines vestuves tai patikėkit manim pavydžiais ir susižavėjusiais žvilgsniais ne vienas nulydėjo,nes i santuokos pakartojimą lydėjo net 41 žmogus ,ne tik anūkai bet ir proanūkų būrelis

aš šito irgi pasigendu...bet čia manau iš senų laikų atėję, kai vaikia birdavo ne todėl, kad norėjo, o todėl, kad birdavo na suprantat ir byrėdavo neskaičiuotai, neplanuotai...pvz mano bobutei, 5 vaikai...visi pametiniai- visi, o tarp 3 ir 4 tik 11 mėn skirtumas šeštas ir septintas gimė jau vėliau o dar kiek buvo ir persileidimų...užtat net kai pradėjau lauktis pirmagimės, mane šikiravo babos klausimas, tiksliau pasakymas- kam tau tas vargas o ji tokia švelni, gera moteris, tiek vaikų užaugino, mane augini, kitą brolį augino...iš pradžių supykau, paskui supratau, kad....jos laikais, laikmečiu- išties, vaikai mažai džiaugsmo teikė- jų tiek daug, visi maži, kaimas, ūkis tą patį pakartojo, kai pusbrolio žmona ėmė lauktis dvynukų, net ašarą nubraukė, sakydama- vargas bus, vargelis.....

dabar vistiek gyvenam kitaip- bent jau skalbimo mašinas, kanalizaciją, elektrą turim

pati svajoju apie 4 vaikus, bet tikriausiai galim realizuoti tik 3 bet, kaip likimas duos

aš Jus visas palaikau

Švelnutėle, tavo postas atitiko nicką. Taip švelniai ir maloniai nuskambėjo tavo postas...

Man vaikai - didžiausias turtas. Esu laiminga, kad juos turiu. O tie, kam tai nepatinka - tegul į mus nežiūri ir neužkliūna.

Ech
Paklausiau savo dukrų vyresnių, kaip jos jaučiasi "daugiavaikėje" šeimoje. O jos ir sako, kai gražiai apsirengusios -tai gerai, kai pėdkelnės mokykloj suplyšta - tai blogai. Mat paauglystė - gėris matuojamas pagal galimybę gerai apsirengt

Apie daugiavaikes šeimas taip pat teko išgirsti nemažai blogo. Gyvenu mažame miestelyje ir , atrodo, beveik visi čia galvoja, kad daugiau nei du vaikus turinčios šeimos yra degradavusios. Žinoma, yra ir tokių. Bet negaliu atsižiūrėti į gražias, darnias daugiavaikes šeimas. Tokių yra daug daugiau nei rizikos grupei priklausančių. Žinau, nes dirbu vietos žiniasklaidoje, daug ko yra tekę matyti.
Šiuo metu pati laukiuosi trečio. Ilgai dvejojau, nes taip pat bijojau visuomenės nuomonės, netgi savo darbdavių. Bet į viską nusispjoviau, pakeičiau darbą, ir esu laiminga. Čia nė iš vieno neteko išgirsti jokių užgauliojimų, visi labai palaiko, pasaugoja. Kol kas vienintelis žmogus, iš kurio sulaukiau replikos, buvo akių ligų gydytoja. Neva tokia jauna, o jau trečio laukies. Matyt, išsilavinimas neužgožia mužikiškos žmogaus prigimties.

Taip labai nepyk, gal jinai galvojo, kad trečio tik senatvėj galima susilaukti .

ačiū

dar kalbant apie senyvus žmones, pastebėjau, kad ,,gražių" replikų galima sulaukti iš senyvų moteriškių...ir aš esu tokių sulaukusi, o iš vyrų neteko
pagalvokim....kai nėščia buvau, niekada autobuse neužleisdavo vietos moterys, nei jaunos, nei senos, tik vyrai, berniukai, paaugliai beveik nė viena moteris nepadėjo įkelti vežimuką į autobusą, o juk jis nebuvo sunkus....
o vasarą parke susilaukdavau replikų, kadangi atrodau jaunai...nors jau beveik 27 , bet kai kurie man tik kokis 20 teduoda nepilnametė prisidirbo, kaip tokias k**** žemė nešioja kai vaikas pradėdavo verkt vėl sakydavo- reik paskambint vaikų isspekkcijai, tokia jauna, gal nemoka valgyt duot, gal kokia narkomanė....matyt nematė ir vestuvinio žiedo ant mano rankos, nematė mano paso su 1981 m gimimo data, mano 3 diplomų, sukabintų ant sienos.... ką noriu pasakyti...ogi tai, kadnesvarbu- tu jaunas, senas, daugiavaikis, ar bevaikis...visada gali būt apkalbėtas, pargriautas, apspjautas ir aš asmeniškai stebiuosi kaip Lexana, kodėl senoliai taip galvoja? ...... bet...tokios negeros patirties turėjau tik su mieste gyvenusiais senukais...kaime viskas kitaip....

Labai džiiagiuosi E.Mildažytės surengtais geriausios mamos rinkimais.... jie parodo, kad daug vaikų gali auginti ir muzikai, menininkai, išsilavinę, ir paprasti žmonės...ir kad tie vaikai ,,padaryti" ne alum ir šnapsu akis užpylus....

nors........... kai parodė vieną šeimą, kad turėjo 4 vaikus ir laukėsi penkto, o gimė trynukai ir pačiai virpulys perėjo nieko sau...sunku buvo šeimai matyt...bet sunku tikriausiai finansine prasme, nes šiais laikais Lietuvoje nevertinama šeima- niekas jos nevertina, nebrangina, tik mes patys savąsias

Žinot, nusistebėjau paskaičiusi kokių reakcijų mamytės kartais sulaukia. Tačiau ir pati prisiminiau, kad kai paklausėm draugų, ką jie galvoja matydami tėvus su trim ar keturiais vaikais išgirdom: Uoj kokie vargšai kaip jiems sunku. O mes su vyru matydami tokias poras iškart nusišypsom viens kitam ir pagalvojam kaip gražu, kokie jie šaunuoliai. Įdomu ar žmonės pagalvoja apie tai, kad po 30-40 metų tie kurie dabar "vargšai su trim vaikais" bus labai laimingi senoliai su n anūkų, kad gyvenimas šypsosis ryškiau.

Keista, bet aš dažniausiai susiduriu su teigiamu požiūriu į tai, kad auginu 3 vaikus. O ir pati savęs nelaikau daugiavaike, juk auginu tik 3 vaikus
Užvakar kažkaip labai smagiai nuteikė viena smulkmena - važiavom į Vingio parką į mamų susitikimą. Priekyje mano didžioji, ant galinės sėdynės kėdutėse - mano berniukai. Pro šalį važiavo vyrukų kompanija apsiginklavusi visais žvejybos atributais. Girdžiu - pypina. Pasisuku į jų mašiniuką - vienas vyrukas atsidaręs langą rodo man 3 pirštus, tada į mane ir nutaiso klausiamą išraišką, atsiet - visi 3 tavo? Aš išsišiepiu ir linkteliu. Tada visi viyrukai (aišku, išskyrus vairuotoją) iškelia abi rankas nykščiais į viršų - nu tikrai pataisė nuotaiką. Tikrai dažniau tenka išgirst žodžius - šaunuoliai nei piktas replikas. Tiesa, mano mama vis nerimsta - kam man reikėjo dar to trečio. Nu vat reikėjo. Svajojau apie jį, sapnavau jį. O dėl materialinės padėties - abu su vyru dirbame, turime gerus darbus, neblogas algas, galim sau leisti ir savaitgalio pietus ne namie, ir koncertus, ir keliones. Mums labai smagu visiems 5. Net ir dukros draugas su kaifu leidžia laisvalaikį su mumis O dėl to, kad neaprūpinsime jų butais, mašinomis, jachtomis ar dar kažkuo - tikrai nesigraužiame ir neteikiame tam didelės reikšmės. Vos ne nuo kūdikystės kalame, kad viskas gyvenime yra pasiekiama (ne duodama), jei tik turi pakankamai noro ir įdedi pakankamai pastangų. Svarbiausia - optimizmas, sveikas požiūris į gyvenimą ir tai, kad turime vieni kitus

Mane irgi džiugina žmonių veido išraiškos kai sužino, kad turiu 4 Visi nustemba-tu, keturis Tik viena kartą išgirdau, kad jėzau kaip sunku man turbūt, bet kai nustebus atgal paklausiau, o kas čia sunkaus pasimetė :hihihi Nu kaip gali išsišiepusiai iki ausų moteriau kurios akys blizga ir net spinduliuoja pasididžiavimu kad ji turi tiek vaiku reikšti užuojautą

kaip nustebau kai čia paskaičiau - nejaugi tiek daug žmonių taip keistai primityviai žiūri į daugiavaikes šeimas.Turbūt aš atsilikus nuo gyvenimo, maniau, kad daug vaikų - tai pats didžiausias moters pasididžiavimas (ir vyro).Pati dar neturiu, bet planuojam mažiausiai tris ir jei tik išgalėsim ir daugiau. Pati esu iš daugiavaikės, nors ta šeima nebuvo labai darni, bet tikrai ne dėl vaikų skaičiaus.
Bet man atrodo, kaip jūs manot, gal tiesiog yra daug žmonių, kuriuos aplamai erzina vaikai, o jei tų vaikų dar daug..Ir iš vyresnių žmonių tą gali dažniau išgirsti.
Bet va replikos iš nepažįstamų kaip jūs čia rašėt, skaičiau ir toks siutas apėmė.
Bet mamytės eikit visos iškėlę galvas, tokie žmonės niekada nesupras tokių dalykų ir čia jų reikia pagailėti.
Atsimenu mokėmės per psichologiją - jei kas tave užgaulioja reikia demaskuoti tikrąją to užgauliojimo priežastį, pvz. pasakyti "aš suprantu, kad pavydas bambą graužia" tuomet tam žmogui nebelieka prasmės toliau šnekėt jis tik gali gintis.
Beje kalbant apie senus žmones, jie tikrai dažnai pavydi ypač vyresnės moterys jaunoms,čia jau toks amžiaus tarpsnio ypatumas - pergyventi dėl to ko nepasiekei ir aiškinti kitiems jauniems, kad va ir jie nieko nesupranta.
Visa esmė ko gera, kad tuo metu ,nors ir susinervini, šnekėt ramiai ir su tokia lengva ironiška šypsenėle, nesikarščiuoti,nes tikrai teisingai sakot, jie kaip vampyrai, minta tuom
o šiaip labai jus visas palaikau ir žaviuosi

o as esu labai laiminga kad esu is daugiavaikes seimos

Aš irgi augau šeimoje, kur mes buvome trys vaikai ir mums dėl to buvo smagu!!! Visi trys žaisdavome, pešdavomės, o po to apsikabinę sėdėdavome ir palnuodavome, kaip nukniaukti vyšnių kompoto, kad mama nepastebėtų. Tai buvo geriausi metai mano vaikystėje... O kai sesuo ištekėjo, brolis išvažiavo į užsienį, likau viena... Neturėjau ko veikti, tada atsirado draugai, kurie gal ir neitin geriausi buvo... Ilgiuosi iki šiolei tų vakarų, kai žaisdavo su broliu ir seserimi. Noriu, kad ir mano vaikai toliau mylėtų vienas kitą kaip dabar, kad pamatę šypsosi iki ausų, visi drauge žaidžia (tiksliau sesės žaidžia, o brolis visom mintim su jomis ), kad prisimintų tas dienas kai augo kartu ir buvo draugais su nostalgija, o ne kartėliu.

Na, buvau sutikusi ir tokių moterėlių, kurios man aiškino, kad mano trys vaikai iš jų, pensininkų duoną atima Nekreipiau dėmesio ir neaiškinau, kad tą duoną mes su vyru jiems uždirbame ir dar savo tėvams padedame. Tiesiog pasakiau, kad todėl ir auginame 3, kad senatvėj jie mums duoną uždirbtų. Iškart užsičiaupdavo.

Kaip smagu skaityt Tarp mūsų su sese 10 metų skirtumas, bet mes visvien esame 2 muškietininkai o jei dar būtume 3

Sveikutes,buna nesmagu susidurt su neigiama nuomone nes tai lyg ir asmenine nuomone kiek turet vaiku. As asmeniskai labai savimi didziuojuos kad juos turiu ir jiem visada sakau:jums gerai jus trys o tai jau kompanija, kur be eitumet jus nevienisi Vaikai uzauga,o jausmas lieka.Esi kazkam reikalinga

jus net neisivaizduojat kaip as dziaugiuosi, savo grazuolytem, jos musu gyvenimo dziaugsmas, kaip gera ziureti i jas miegancias, angeliuku veideliais, nors imk ir ketvirta suneli planuok . o mums mamytems linkiu eiti per gyvenima pakelta galva, ir neklausyti kas ka sneka, nes dabar zmones labai ziaurus ir pavydus

Na cia ir poziuris tik pensininkai taip ir gali, pavydus, ir pikti gan zmones

Gyvenam salia pensininku tai vis primeta kad jie lupenas valge o musu vaikai islepinti ir nieko verti nes vargo- bado nemate

na mano gyvenimas tai nebuvo rozem klotas bet as del savo vaiku stengiuos del to kad nematytu to bado ir didelio vargo....juk del ko gyvenam tuomet??? na zodziu pensininkai yr pensininkai tegul sau gyvena bet tegul musu nekabina ..nes tuomet patys prisipraso

Sekmes mamytems

pati turiu 3 ir vis mintis kirba dar apie viena

Seniai mačiau šitą temelę, bet tik šiandien pirmą kartą perskaičiau viską. Labai reikėjo paramos iš bendraminčių. Iki šiol labai didžiavausi (ir tebesididžiuoju, aišku) savo idele šeima. Visi draugai mus labai palaiko, žavisi ir stebisi, nors ne vienas ir pasigaili manęs, kad man turbūt sunku. Aišku, kad nėra lengva, visi vaikiukai pametinukai, visi dėmesio nori ir t.t., natūralu kad man sunku namuose ruoštis su jais, bet ir smagu be galo, Jauti, kad gyveni ne veltui. Bet šiandien išgirdau, kaip kaimynų mergaitė sakė, kad jos mama neleido jai žaisti su mano vaikais, nors gyvename čia vos 5 dienas dar, ką tik atsikraustėm. Taip skaudu pasidarė... Staiga pagalvojau, o ką, jei ir mus laikys žmonės asocialiais Nors abu su vyru tikrai esame padorių padoriausi, ir pinigų netrūksta, ir name gražiame gyvename, ir vaikučiai mūsų - kaip iš paveikslėlių, gražučiai visi ir fainuoliai, neužguiti, laimingi vaikai.
Aišku, geriausiai nekreipti dėmesio, bet širdyje tai skauda... Nors tiesiai į akis dar niekas nėra nieko blogo pasakęs, išskyrus kvailus klausimus: "Kam jums tiek riekia?", lyg vaikai būtų kokios prekės, kurių be saiko prisipirkom ir nebeturime kur dėti. Juk jie - visi mūsų broliai ir seserys, iš tikrųjų, kurie laukia nesulaukia savo eilės, kad galėtų ateiti irgi čia į žemę, kad pagaliau kokia pora nutartų turėti dar vieną leliuką. Kaip turėtų būti jiems visiems skaudu, kai vis išgirsta: "mes nenorime turėti vaikų, mes norime gyventi sau"...
Ačiū jums visoms už palaikymą, ir džaiugiuosi kartu su jumis daugybe mūsų gražių vaikučių

Zhuvycia, pirmiausia ateik čia ir suteiksim tavo širdelei ramybę, pasijausi pati ypatingiausia mama ir sutiksi daug nuostabių daugiavaikių iš kurių ne tik mokytis galėsi, bet ir pati pasidalinsi savo turtais.

Spėju, kad neleidžia žaisti, nes tavo šeimos dar nepažįsta, dar tik stebi ir gal šiek tiek stebisi. Vėliau pati pamatysi kaip viskas bus kitaip

Vat aš irgi taip pagalvojau , nes ir pati turbūt neleisčiau taip iškart pas tik atsikrausčiusius kaimynus

Nelaikys. Arba laikys tie, kurių smegenėlės mažo galingumo (taip sakant, mikro). Bet tau dėl jų neturėtų skaudėti galvos
O dėl kaimynės neskubėk, kai ilgiau pagyvensit, gal tu pati neleisi savo vaikams žaisti su jos vaikais . Beje, ar jūs dabar gyvenate Italijoj? Gal čia suveikė ir kitataučių faktorius? Vienaip ar kitaip, neimk į širdį, o iš savo vaikučių sulauksi tikrai daug džiaugsmo .

Ne, tas ir yra, kad jau grįžome iš Italijos, ir per pirmas dienas Lietuvoje jau teko šiek tiek susigūžti. Italijoj, nors šeimos ir mažytės, bet niekas nesmerkia jokiu būdu didelių šeimų. O kaimynei, pamaniau, reikia nunešti puokštę gėlių ar iškepti kokį pyragą, susipažintume, ir viskas būtų gerai. Ačiū jums už paguodą

Nuostabi mintis

Nenusimink, praeis. Mane tik nervindavo, kai bendradarbės pradėdavo burnoti ant neitin tvarkingų gausių šeimų ir paskui būtinai jausdavo pareigą pasakyti, kad apie mūsų šeimą tikrai tikrai taip negalvoja, kad labai gražu, kai tvarkingos šeimos augina daug vaikų, kad mano vaikai labai šaunūs ir t.t. .
Taigi, gal jūsų požiūrio į šeimą ir nesupras, bet gerbs .

Šiaip kartais pati pagalvoju, gal iš šalies ir mūsų šeima atrodo ne itin tvarkinga - vaikų drabužėlius skalbiu kiekvieną dieną po kelis kartus, mašina skalbimo urzgia ir urzgia, džiaustau ir džiaustau, lyginu ir lyginu, o jie vis tiek, apsisukę jau murzini

Italijoj tai vaikučiai visi vaikšto su naujais drabužiais, nei vienas nemurzinas. Bet kad tiesiog neišgaliu išlaikyti juos švarius, tai ir atrodo gal iš šalies, kad vaikai apleisti

Oi, bet taip mane jūs paguodėt visos, kad jau dabar man linksma, baikė visos tos piktos tetos (būtent, dėdžių piktų kalbant šia tema nelabai būna)

Nemėgstu mamų, kurios net vaikus pasiruošusios išvirint, kad tik švarūs būtų. Po kiemą tegu laksto murzini, o į iškilmes eina švarūs. Ar gali sveikas vaikas visada būt švarus? Juk jie tiek veiklos turi, tiek pojūčių patirti, visus purvynus išbraidyt, į kievieną medį įsilipt, o po kelis kartus per dieną perrenginėt ... Man gaila tų vaikų, kurie bijo išsitept, jie tokie netikri atrodo.

Ji mus provokuoja ir tikrina

Zhuvycia, augini sveikus vaikus, todėl jie ir murziai

Taip taip. purvynuose bakterijų užgrūdinti
Man irgi gaila vaikučių (ir jų mamyčių), kurie, išėję pasivaikščoti kas 23 sekundes girdi: "ten neik, nelipk, neišsitepk, neimk"...

Nenusimink Tavo vaikuciai dar mazi,paaugs bus svarus mano mazoji(turiu 3 panas),kada as ateidavau i darzeli rodidavo man ciuozimo ant zoles triuka Auklitoja uz galvos,o ji sakydavo,kad mama turi stibuklingus miltelius ir isskalbs
as nekada vaikus nebariau uz tokius dalikus,tesiog jie zinodavo,kur yra svarus drabuziai.Ir skalbiau.skalbiau
Vaikas turi viska patirti ciupinedamas,ragaudamas
Dabar jos jau dideles ir vaiksto su tais paciais rubais pora dienu,keicia kas dien tik apatinius ir petkelnes

Nežinau, kaip paveiks tavo kaimynę, bet maniškę tai tiesiog iš priešės pavertė bičiule... Prieš penkerius metus gyvenom daugiabuty, o kadangi maniškiai vaikiukai didžiuliai nenuoramos, o dar yra neįgali dukrytė, kuri labai mėgsta šokinėt ir šito jai tiesiog neuždrausi, aišku, apatiniam aukšte gyvenančios moterytės labai siusdavo...Joms nieko nesakė faktas, kad vaikas yra neįgalus - "tokiems yra spec.įstaigos"...Ir ką gi - sutikau aš savo kaimynėlę ir eilinį kartą moteriškė ėmė bartis, grasinti skundais ir t.t., o aš - ėmiau ir atsiprašiau, pasakiau, kaip labai ją suprantu ir t.t., dar pažadėjau su šampu apsilankyt svečiuose...Ir ką jūs manot - žmogaus veidas persimainė - ji tiesiog nesitikėjo tokios mano reakcijos, ėmė šypsotis...Prieš pusmetį buvau sutikus tą buvusią kaimynę, tai ką jūs - skundėsi, kad į mūsų buvusį butą atsikėlė tokia triukšminga šeima, nors tik vienas vaikiukas, kad į jokias kalbas nesileidžia, kad atseit gaila, jog mes išvykom, kvietė į svečius...tai va, reikia matyt tiesiog mūsų žmones "priblokšti" mandagumu, supratingumu..




Juk vaikystė tam ir duota, suaugę galės "etiketo" laikytis... Mano "skalbiankė" irgi sunkiai atlaiko keturių murzių drabužėlių nuolatinę ataką...

Visos mamytės esat tokios šaunios Net suėmė noras "užriesti nosį", kad priklausau daugiavaikėms mamoms...

Nu ot požiūris be žodžių

Visokiu zmoniu pasitaiko, visokiu ir reikia
Man tai tik labai siltus jausmus sukelia daugiavaikes seimos, nes pati augau su 2 sesem ir broliu, buvau vyriausia, tai teko juos visus paauginti Pati ir noriu mziausiai 3 vaikiuku
Tik reikia pagirti mamas uz kantrybe su dideliu buriu vaiku gyvenant, juk visi namu ruosos darbai turi but suskirstyti ir visur suspet reikia, zodziu saunuoles daugiavaikiu MAMOS Stiprybes, sveikateles ir daug daug vaiku meiles

Mes auginam 3 vaikus. Man tai tikrai nera daug ir nesijauciu kazkokia iskirtine. Bet buvome baliuje taip maloniai bendravome su stalo kaimynais. Kaimyne taip pasakojo apie savo vientureli Po to paklause ,,O tu ar turi vaika" sakau ,, Turiu, 3" ,,a tai jus is tu?,, taip ir nesupratau is kokiu? matyt turejo omeny asocialius.