Be galo laukiau, kada mano mažoji pradės piešti. Šį pavasarį prasidėjo didysis jos piešimas. Viskas prasidėjo nuo rutuliukų, po to atsirado veidukai ir jau po mėnesio Smiltė piešė linksmus žmogiukus. Dabar supaišo pora piešimo sąsiuvinių per savaitę. Mėgsta piešti paprastu pieštuku, tušinuku. Akvarelės dar nebendėm. Būtų įdomu sužinot ir pamatyt kitų pipiriukų menus
Štai keli Smiltės piešinukai:

Gėlytė

musu piesinukai, nelabai panasus i jusiskius. Padrikos linijos, rituliukai ir t.t. Jau isbandem akvarele. Labai patiko. O svarbiausia gerai issiplauna.

Nu maniškė visai tada ne menininkė... Apskritai jos visas piešimas yra atskiros linijos, net rutuliukų nemoka nupiešti...

Mano pupa irgi nuo brūkšnių pradėjo

Mano mažoji, piešia su viskuo ant visko ką randa pas mane,akvarelė, guašas, pastelės, angliukas..t.t Gan neblogai gaunasi..dažniausiai piešia rutuliukus, gėlytes..Veržiasi piešti ant didelių lapų patinka su vandeniais dažais, bet po piešimo kaip gražu į vaiką žiūrėti.
Vidurinysis, nepasakyčiau, kad labai savo noru ką darytų, bet jei aš gražiai paprašau piešia.
O didžioji dabar aptingo, bet ką ką moka, bet piešti tai tikrai, nuo trijų metų pradėjo lieti akvarele ir vis dar jai neatsibosta, taip pat leidžiu piešti su viskuo..

Gal surasiu kokių jų piešinių nuotraukyčių ir įdėsiu

Jurgytės dailininkės darbai panašūs į 3-3,5 metų vaiko. Gabuolė meninikė. O piešti vaikiukai gali nuo tada, kai išmoksta rankytėje ką nors nulaikyti. Žinau, kad vaiko raidos klinikoje dailės terapija taikoma 6 mėnesių kūdikiams. Jie piešia guašu, akvarele. Žinoma su mamyčių ir tėčių pagalba, bet l. linksma.

Mano ir dičkė dar tokių nepiešia, bet tai ka ji padaro labai įdomu - pvz. pridėlioja simetriškai brūkšnių, kryžiukų ar rutulikų pilną lapą . Daug darbo ir gražu

mano didysis (jau 4 m) praktishkai nieko konretaus nepieshia. tiesa, su pagaliu ant zhemes yra nubraizhes kazhka panashaus i mashina, bet daile jis mazhai domisi. o mazhius irgi tik braizho po lapa ir tiek (tiesa, pieshia ne tiesias linijas o apskritimus).

jo jusu vaikuciai tai piesia ant lapu,o mano tai sugalvoja ant sinu mazoji papaisyt

Nia nu pas mus lapai irgi tik vienas iš variantų. Šiaip tinka viskas - sienos, durų staktos, net televizorius ir lango stiklas (piešimui su kreidelėm). Tai pati sau radau visai nieko būdą kaip vaškinių ir kitokių kreidelių kūrinius nuo tapetų šiek tiek nuimt - pasiimi plastelininių klijų, susivolioji rutuliuką ir pirmyn per šedevrą. Mums padėjo. Aišku nuo flomasterių ar tušinukų pasekmių taip lengvai turbūt neišsisuktume. Užtat todėl (nors ne tik todėl) perkame tik kreideles ir pieštukus. Na kartais dar gauna papiešti guašu ar akvarele ant didesnių lapų. Bet čia jau griežtai prižiūrint procesą.

O kodėl kai kurie vaikai, pvz. mano mergučė, visai nepiešia?

siandien vel daviau piesti tai ir saldytuvas uzkliuvo
vaskines spalvas ir kreida mano mazoji greitei moka perlauzti ir tada tiesiai ji ismeta i siuksline

maniske piesia bet i tokius sedevrus kur parodyta pirmame lape tai tikrai ne panasu pas mus linijos na dabar pradejo piesti tokius kabliukus ten tipo mama tetis ciucius ir ttt

Jurgyte, tu musėt vunderkindę augini. Dar neteko matytm, kad tokio amžiaus vaikas taip pieštų....
Maniškė paišo gal nuo metukų, bet darbai- vienos abstrakcijos. Nors mėnesiu esam jaunesnės( už jurgytės pupą)-bet kol kas vienintelis pasiekimas- apskritimai ir kableliai...
O išbandę jau esam bene visas piešimo priemones, nes pas mamą jų tonomis... nu kolkas tik aliejiniais netapėm Bet akvarelė ir guašas- jau seniai trasoje. Paišo labai dažnai- kai pavargsta lakstyti. Nueina, atsidaro stalčius ir išsiima kas ją tuo metu įkvepia- kartais flamasterius, kartais kreideles, guašą ar akvarelę...Kartais pieštukus, o kartais užtenka ir tušinuko. Paskutiniu metu biški nustojo paišyti, nes labiau domina rašymas... kažką keverzoja lygiomis eilutėmis- nu tikrai kaip raštas atrodo

vobla> maniskis irgi piesia taris rasytu - tokiom eilutem Klausiu kas cia: sako, kad piesia pvz. kate.. Bet man panasiau, kad jis raso kate

Mes piešiam jau seniai, bet tik rutuliukus ir pagaliukus, o visuomet sako kad piešia žuvį , arba, kad braižo (prisižiuri i tėtį) . Bet braižydama labai rimtą miną nustato, galvą pasikrapto su pištuku, patrina su trintuku, na vienu žodžiu kopijuoja tėtį.

O kai atsibosta piešti, jei tai būna pieštukas, tai ant galo nukanda šerdį ir numeta.....darbas baigtas...

Mano vyresnelis piest pradejo beveik metuku, bet jam nereikedavo popieriaus ir akvaleres, flomasteriu, rasdavo tusini ir kur papuldavo, saldytuvas, durys, sienos, spinta , tik spedavau valyt o mazylis piesia , ir labai megsta piest, dazniausiai tai su akvarele, bet matosi, kad vaikas turi kantrybes, jei nesiseka, bando kazka pataisyt, o ne ismeta lapo ir neima kito

Šiandien tituliniame supermama.lt puslapyje publikuojamas straipsnis, kur psichologas komentuoja vaikų piešinius. Paskaitykite štai čia
Ten daugiau rašoma apie tuos vaikučių piešinius, kuriuose jie jau piešia žmogeliukus - mamą, tėtį, save ir pan. Man labai įdomūs buvo tie komentarai

Man keista, kad Smiltė šį tą jau kopijuoja. Vi vis manęs prašydavo nupiešti beždžionę. Po to ji kartais ir žmogiuką nupiešia su tokia burna, kokią aš piešdavau beždžionei. O dėl paišymo belekur... Puikuojasi vienas žalias brūkšnys ant tapetų. Truputį papeckiojo ant stalo, bet po to griežtai susitarėm, kad galima piešti tik ant popieriaus. Na, ir į kokį žurnalą, į kurį leidžiu
Štai mūsų beždžioniška šypsena

Vaikutis auga ir vystosi kopijuodamas. Bet man tokius tokio amžiaus vaiko piešinukus matyti vis tiek keista Gal tu pati su ja labai daug pieši?
Yra pvz. pedagoginių sistemu (na nepuolu jų garbint ), kurios teigia, kad mažo vaikučio išvis nereikia mokyti piešti. Iš tikrųjų labai idomu - tada panašaus amžiaus vaikų piešinukuose tikrai matosi panašūs motyvai. Pvz. pradžioje , kai vaikutis labiau ima suvokti save, piešinyje atsiranda vienas ryškesnis brūkšnelis, taškas, kryžiukas ar dar kas. Sakoma, kad tai rodo užgimstantį vaiko savarankiškumą. Tikrai nustebau, kai kažką panašaus pamačiau savo didžiosios piešinyje apie 1,5 metų. Mačiau kitų panašaus amžiaus vaikučių piešinukus su tokiu pat motyvu

Girdėjau ir aš tokį dalyką, kad jokiu būdu negalima vaikui piešti, jei prašo, jau geriau ką nors pameluoti, bet šiukštu nepiešti. Tai Valdorfo kategoriška nuomonė. O man kategoriškumas nepatinka. Šiai taisyklei nusižengiau, nes dukrytė tikrai dažnai prašo jai ką nors nupiešti. Pagal Valdorfą ir flomasteriai ir spalvinimo knygutės, kuriuose yra kontūriniai paveiksliukai yra SIAUBAS. Na, tiesa, tos spalvinimo knygelės man irgi nelabai... Jos tikrai riboja vaiko fantaziją.

Gal kam pravers keletas idėjų, kurias parsinešėm iš dukrytės lankomos Saviraiškos Studijos (vaikams 2-3 metai)
Mes būdavo anksčiau namie piešiam tik su vaškinėm kreidelėm ir akvarele. O kai ėmėm lankyti studiją, tai ten kiekvieną dieną mokytojos pasiūlo vis naujų ir naujų idėjų:

1) "Voriukai", arba "aštunkojai": pasiruošiam lapą popieriaus piešimui, kokteilinių šiaudelių keletą (geriau ne pačių ploniausių), į vienkartines stiklinėles ar lėkšteles paruošiu guašo po nedidelį šlakelį įvairių spalvų (reik atskiesti vandenuku, kad lašėtų lašas nuo pamirkyto teptuko). Tada vaikas ima teptuką ir užlašina "klecką" dažų ant popieriaus (mamytė iš pradžių pademonstruoja ). Tuomet ima šiaudelį ir pučia į tą užlašintą lašą - papūtus šiaudeliu orą, iš to lašo į visas puses išsišakoja tokios savotiškos dažų "kojytės", lyg saulytės spinduliukai. Taip lašinama įvairių spalvų dažai ir pamažu pučiant į juos, piešinys greit užsipildo daugybe smagių spalvotų "voriukų" Pabaigoje vaikas mėgsta tiesiog teptuku padažyti į guašą ir padaryti "tekš tekš tekš" - pripėduoti mažyčių voriukų pėdučių (kur būna likę baltų vietų) Labai faina technologija, vaikui neatsibosta, nes visą laiką intensyviai tai pučia per šiaudelį tai lašina lašus - smagumėlis ir grožis neišpasakytas!

2) "lakstantis rutuliukas": Pasiruošiam tuščią nedidelės saldainių dėžutės dugnelį. Ant jos dugno paklojam tokio pat dydžio piešimo lapelį. Dar reikia mažo stiklo rutuliuko (būna tokių pirkti pvz. "Drogas") Į vienkartines lėkšteles paruošiam guašo, vos vos atskiesto vandeniu - kokių 4-5 spalvų. Tada paprašom, kad vaikas stiklo rutuliuką įmestų į vieną lėkštelę su dažais. Mama su teptuku išmakaluoja rutuliuką po dažus ir įmeta jį į saldainių dėžutės dugnelį. Vaikas ima dėžutę už kraštų ir visaip sukioja dėžutę, judina, kad karoliukas lakstytų po visą piešinio plotą įvairiomis kryptimis. (Beje, vaikui tai taip patinka, kad krykščia garsiai ir juokiasi - baisiai smagu!). Kai rutuliukas laksto po lapą, palieka tokį siaurą dažų pėdsaką. Taip jis "nusišluosto" dažus į piešinį, vaikas meta rutuliuką į kitą dažų lėkštelę ir vėl mama išmakaluoja jį teptuku po dažus ir meta į dėžutę, vėl vaikas judina ją taip, kad karoliukas "lakstytų ant piešinio". Taip žaidžiant, visas piešinys būna išmargintas spalvotais "zigzagais", kreivėm. Labai gražu. Kai baigiam, išimam piešinį iš saldainių dėžutės dugno ir galima priklijuoti jį ant didesnio kitokios spalvos lapo, kad "įsirėmintų" kaip paveiksliukas. Mes tokį padarėm dovanų močiutei neseniai

3) "piešiame ausų krapštukais": Imam pvz. rudos spalvos kardonėlį (nedidelį kvadračiuką) ir paruošiam tiršto guašo kokių 3-4 spalvų ant lėkštelių. Vaikui paduodame ausų krapštuką (vietoje teptuko) ir jis piešia jais - makaluoja į tirštą guašą ir tepa ant kardonėlio. Labai savotiškai ir gražiai piešiasi su jais, visai kitaip, nei su teptuku. Ir įdomu, ir netikėta, ir smagu. Po to kardonėlį užklijuojam ant diesnio šviesios spalvos popieriaus, kad įsirėmintų. Tik reikia ilgai palaikyti, kol išdžiūva, nes guašas tirštas, tepasi storais potėpiais...

4) "Liūdnas/linksmas" obuoliukas:
Iškerpam iš balto kardono didelio obuolio formą su koteliu ir lapeliu. Paruošiam keleto spalvų dažus (guašą ar akvarelę), kurias sumaišius vėliau gausim naujų spalvų. Ir sekame vaikui trumpą pasakėlę apie mėlyną obuoliuką, kuris buvo labai liūdnas. Vaikas spalvina obuolį mėlynai, galima nupiešt jam liūdną šypseniuką. O kodėl jis buvo liūdnas? - o todėl, kad jis nenorėjo būti mėlynas, jis savjojo būti žalias! Bet staiga pašvietė saulytė (paduodam vaikui lėkštelę su geltonais dažais) vaikas ima spalvinti obuolį geltonai (ant mėlynos) ir dažams pamažu susiliejant, liūdnasis obuoliukas staiga ima šypsotis (linksmą šypseniuką piešiam), nes jis pavirto į gražų žalią obuolį!
Taip galima sekti pasaką ir apie kitokias spalvas (besimaišančias), ir prikurti dar visokiausių smagių detalių pasakėlei

šiam kartui tiek idėjų.
p.s.: mano vaikui 2 m. 3 mėn. - jai šie visi užsiėmimai be galo patiko.

Aurėja, super idėjos Kaip tik maniškė serga dabar, niekur išeit negalim, bus labai gera pramoga. Dėkui

Nu faina, tikrai idomi idėja, būtinai pabandysiu su savo rudąja

Man irgi šitas kategoriškumas šioje vietoje šiaip sau. Pasidalinau tuo, kas tame reikale man atrodo įdomu - t.y. piešinėlio raida.

Dar keletas idėjų:

1) Mažyliams labai patinka piešti tiesiai ant stalo. Galima jiems suteikti tokį malonumą!

Ant mažo vaikiško staliuko (jei tokį turi; jei neturi, galima bent jau ant taburetės pritaisyt kažką panašaus) uždedam didelį lakštą (tokio pat dydžio kvadratą kaip stalelio paviršius) rudo vyniojamo popieriaus (prekėms vynioti). Popieriaus kraštelius su lipnia juosta priklijuojam prie stalelio kraštų. Papilam ant stalo piešimo priemonių (pvz. flomasterių) ir vaikas piešia kaip tik nori ant stalo paviršiaus! Ypač patinka piešti "traukinuką" - vaikas ne sėdi, o lekia aplink stalelį ir braukia flomasteriu didelį ratą, sakydamas "čiuku-čiuku" "tu-tūūūū" - ant piešinio lieka "geležinkelio bėgiai" Galima apklijuotą stalelį palaikyti ne vieną dieną, nes ant paviršiaus dar lieka pakankamai tuščių vietų ir kitai piešimo valandėlei!

2) "Šimtakojis kirminas": pasibaigus tualetinio popieriaus rulonėliui, neišmeskite kartoninio viduriuko. Surinkite jų didesnį kiekį ir kai vaikas užsinorės piešti, pasiūlykite jam apipiešti tuos kartonėlius - galima dryžiais, taškeliais, plėmais - įvairiai, galima kiekvieną skirtingai nudažyti (pvz. akvarele). Kai nudžius, suverkite juos ant užuolaidos siauros ilgos atraižos ar kaspinų. tarp nuspalvintų kartonėlių galima priraišioti kaspinėlių - atrodys kaip "šimtakojo" kojytės.
Gavom - žaidimų draugą kirminą šimtakojį. Mano dukrytė jam ir valgyt duoda, ir veda pasivaikščioti

Maniškis ne tiek ir daug piešia. Dažniausia mes su vyru. Ypač, kai pradėjom mokinti pažinti daiktus (nesančius namie), mašinų markes. Geriausia jam "pasaka", kai piešdavau namą: nupiešiu namo kontūrus ir vis klausiu, ko dar trūksta. Yai kaskart vis kitaip gaunasi, vis kokia nors detale pasipildo .

Bet labiausiai jam patinka daryti aplikacijas. Kai jau pavargsta nuo lakstymų, duodam jam žirkles ir jis karpo karpo ir karpo ... Paskui įduodam klijų. Va čia ir pasireiškia jo meniškumas Jei netingėsiu, tai nufotkinsiu jo darbelius ir įkelsiu Žiemą labai patiko lipdyti senius besmegenius, tai vos ne iki dabar jis vis klijuoja juos ...

Pasigirsiu, kad per mamų dieną, vyro padedamas suklijavo iš karpytų popieriukų man gėlytę, kuri daba prisegta lentoj kabo

Mano irgi 2-etė labai mėgsta iškarpytas detales klijuoti viena su kita - visokių "transformerių" gaunasi Dažniausiai iš TV Antenos žurnalo prikarpom visokiųnuotraukų detalių ir "lipdom"

O mokyklėlėj darėm tokį "Viščiuką" Mokytoja padėjo vaikams iš geltono kartono iškirptą didelio apvalaus viščiuko formą; klijų indelį, teptuką ir lėkštelę prikarpytų geltonų minkštučių pūkuotų siūlų. Vaikai teptukais ištepė visą didelį viščiuko pilvą; o tada jau prasidėjo linksmybės - galėjo imti saujom siūlų ir barstyti ant klijų kiek tik norisi. Viščiukai išėjo labai pūkuoti Tada dar užtepė truputį klijų akyčių ir snapelio vietoje. ir uždėjo ant jų akyčių ir snapuko aplikacijas
Pamėginkit - gražu

Kuo daugiau įvairių priemonių (ne visos iš karto) - tuo labiau lavinsite meninius įgūdžius Mano kiškis tai paima popieriaus lapą ir man liepia piešti - teletabius, kaip man jie nusibodo (praeitą naktį net sapnavau Tinkį Vinkį ir Lialą ). O pats kažką papeckioja ir sako, kad kėdę nupiešė Bet vistiek gerai, kad kažką mąsto

Dar keletas idėjų:

"varpeliai" - gėlių vazonėliai: Gėlių parduotuvėse ar prekybos centruose pavasarį būna pilna tokių mažyčių storo kartono "vazonėlių" sodinukams ant palangių auginti. Imam tokį kartoninį vazonėlį (dugne yra skylutė) per ją perveriam virvutę su gale užrištu kokiu nors kutosu, popierine gėlyte ar paprasčiausiai didelį mazgą užmezgam. Apverčiam vazonėlį "aukštyn kojom" ir gauname - varpelį - bet jis kažkoks nelinksmas, liūdnas, nespalvotas Vaikutis teptuku ir guašu išmargina varpelį įvairiais taškeliais ir potėpiais - kaip tik jam norisi. Virvelės viršuje darom kilputę, kad galima būtų varpelį pakabinti ant ko nors

Piešiam binto /marlės gabalėliu! 1.Paruošiam vaiko darbeliui didelį piešimo lapą. Ant jo dedame dar vieną tokio paties dydžio lapą- trafaretą, jame iškerpame kokio gyvūnėlio ar augalo formą, pvz. didelį kiškį. Bet nereikia ten nusipiešti smulkių detalių, tik kontūrą nubrėžkite: ausis, kojas, uodegą , nugaros liniją ir pan - visą tą formą iškerpam. Gaunam trafaretą. Pritvirtinkite trafareto kampus sąvaržėlėmis iš kraštų, kad nevažinėtų viršutinis lapas vaikui piešiant.
2. sulankstykite nedidelį binto gabaliuką, suspasutą tvirtai ir suriškite jį siūlu į tokį mini "maišiuką" ir paruoškite tiršto guašo kelių spalvų.
3. Vaikas ima "binto maišiuką" ir paspaudęs jį į guašą ima "tapšnoti" antspaudėlius ant trafareto - labai linksma Galima padaryti du tokius binto maišiukus (skersmuo - kokie 2-3 cm) kad abiem rankytėm tapšnotų, o pėdsakai lieka tokie korėti nuo binto, labai įdomi technologija Kai pridaro daug daug antspaudukų per visą gyvūnėlio formą, viršutinę trafaretinę popieriaus dalį nuimame ir vaikas pagaliau pamato rezultatą - ant apatinio lapo puikuosis gražus spalvotas kiškis, peliukas, ar kt.
p.s.: bintą kietai suvyniokit, nes jei padarai laisvai, tai labai daug dažų prisigeria ir tuomet pėdsakai-antspaudai ant lapo nebus tokie gražūs, korėti, bus tiesiog dažų klioksai...

Sėkmės!

mano panelyte taip pat megsta piesti, bet labiau rasyti.
tusinuka i rankytes pasieme labai anksti ir nuo tada vis raso ir raso. procesas vyksta su jos pacios komentarais. mes juokiames - salomieja neris. pastebejau, kad jai patinka rasyti ant kokio nors jau prirasyto lapo, tarkim zurnalas. tap atrodo, kad vaikas koreguoja teksta.
bet beabejo kencia ir staktos, ir langai ir sienos ir duris. pats piesimo procesas pasibaigia piesimu ant savo pacios kuno. kaip paklausiu, ka ji daro, ji atsako jog taip puosiasi. kliuna zinoma ir man. taip pas mus papuostas ir pilvukas, ir kojytes, ir rankytes, ir veidukas.
kol kas isbandem tik flomasterius ir piestukus. bet prioritetinis islieka - tusinukas.

as vis mastau, kaip vaika ismokyti piesti tik tam skirtoje vietoje.
gal kartai padetu molbertas. maciau parduotuveje. ir tada tvirtinti lapus ant jo ar siaip piesti kreidutemis. jei dar duris galima isvalyti,tai jau danga ar baldus nelabai. gal kas turite kokios nors patirties siuo klausymu?

perkeliu čia Rajos postą iš bendraamžių skyrelio, nes jis labai vertingas ir šioje temoje Ačiū jai

Maniskisilgai nepiese, tiesiog nesidomejo, o paskui kai pradejo piesti, tai nedaug ir makaliuzes.O dabars uzsideges piesti raides ir zmogiukus, piesia viska ka pamate ar isgirdo ir padare ispudi. Kartais ne visai gali atpazinti, ka jis ten turejo omenyje, bet tiltus, medzius, kopecias ir zmogiukus ar meskiukus tai matai aiskiai. Turiu labai grazu piesini, kur visa seima susikibusi uz ranku.

O mano merguzele tai isvis nieko nepiesia, tik kartais su dazais rankomis pateplioja. Nors jai jau keturi beveik metai, bet prie meno visai nelinksta. Uztad visaaaa dienele dainuoja ir soka. ))

Maniškė, pamačiusi bet kokį pieštuką ar parkerį, eina ieškoti popieriaus ir piešia katytę. Silpnybę katytėms jaučia... Aišku, piešiniai - tik pabraukymai ant lapo, bet, svarbiausia, kad patinka toks užsiėmimas.

Maloniai nustebinta likau, kai perskaičiau, kad 3-4 metų vaikas piešia tik galvakojus. Mano Martynas, kai jam buvo 2 metai ir 2 mėn. (tada gimė brolis), jau piešė truputį daugiau nei galvakojus. Vienas toks super piešinėlis buvo "brolis'. Nupiešė galvą, akis ir didelę burną. Komentavo, kad "tiute", tada nupiešė labai didelį pilvą, o jo viduryj padėjo brūkšnelį, sakydamas bamba (virkštelė buvo susegta tokiu segtuku ). Tiesa, rankytes nupiešė iš galvos einančias . Vėliau nupiešė kojas su "batais" (Mat mažiui movėm vilnones koines) ir tarp kojų nupiešė pimpaliuką . Na tai va kaip, tikrai nieko jam nepatarinėjau piešiant, o tik paprašiau papasakoti. Kiek vėliau jis piešdavo spalvotus "šimtakojus", ir labai mėgo piešti saulutes. Būdavo visokių. Gražiausia saulutė yra su skirtingų spalvų spinduliukais. Padovanojom močiutei 50-ojo jubiliejaus proga. (Jam buvo 2 metai ir 8 mėn. )Piešti jam tikrai nepadėdavau, o tik parodžiau kaip laikyti teptuką, kaip pamirkyti į dažus, į vandenuką. Ir pasiūliau piešiant naudoti kuo daugiau spalvų. Pasiūliau piešti pradėti nuo šviesiausių. Ką norit, tą sakykit, bet aš manau, kad su vaiku galima kalbėti kaip su suaugusiu, juk vis tiek kada nors ims ir supras, o piešti reikia parodyti kaip, jei vaikas TO KLAUSIA.
O mažasis tokių meninių sugebėjimų tikrai neturi. Jam labiau patinka "rašyti", t.y. privingiuoti pilną lapą vingelių. Na dar šiaip pateplioti be konkretaus vaizdo. Bet juk kiekvienam savo...
O čia keli mano vaikų mėgstamiausi piešimo-žaidimo būdai.
1. Paimti lapą popieriaus, perlenkti pusiau. Atlenkti atgal. Vieną pusę lapo primarginti guašo potėpiais. Tada (čia turi mamytė mažesniam padėti) lapą sulenkti. Ir atlenkti atgal. Gaunasi puikus antspaudukas......Mes išdžiovinam ir po to iškerpam drugelį. Galima kam nors padovanoti.
2. Reikia turėti kokį nors stiklo gabaliką, tinka senoviški nešrėminti šlifuoti veidrodukai. Tada ant veidroduko ar stiklo pridėliojam spalvų ir darom antspaudukus. Vyresnis antspauduką gali paspausti ir pasukti. Tikrai gražu. Gabesnis gali pagal kokią liniją sugalvoti ir kokią detalę ant išdžiūvusio antspauduko pripiešti.
3. Bene daugiausiai laimės teikiantis užsiėmimas, tik be ypatingų rezultatų yra piešimas pirštukais.

O mano didžioji dailininkė ėmė ir nustojo piešti Kaip kirviu nukirto. Kartais dar priprašau kokį žmogeliuką nupiešti (nes juk puikiai moka), o ji rutulį nupiešia ir subrauko Na, ruošiamės į darželį, tai gal kolektyve vėl atsiskleis Piešime akvarele ją žavi ne spalvos ar piešiamos formos o terliojimasis su avndeniu Na, pamaniau, darom pertrauką. Kai pajus vėl norą piešti - piešim toliau

tikrai uzsisklende sauni dailininke

Gal jai jau neįdomu šiuo metu?... Maniškis išvis retai vienas piešia, reikia, kad tuo metu aš pradėčiau piešti kartu su juo, paskui ir pats įsitraukia . Pasigirsiu, kad 3 m jau jis nupiešė pirmą kartą kažką panašaus į žmogeliuką Jo piešinius saugau, segu į segtuvą

Įdedu keletą savo "menininkės" nuotraukų, kuriose matyti kaip ji piešia anksčiau aprašytus (keletą puslapių atgal šioje temoje) "aštuonkojus" su šiaudeliais ir t.t.

sauniai atrodo reiks ir mums pabandyti

Aurėja, aš tiesiog sužavėta. Idėją su stiklo rutuliuku ir dėžute, išbandysim ir mes, nors mums tik 1,1m., gal pavyks

Manau kad tokio amžiaus vaikučiui dar patiks ir kitas darbelis, kurį kaip tik vakar darėme "Saviraiškos studijos" dailės užsiėmime:

"Obuolys":

paimi popierinę vienkartinę lėkštutę ir apverti ją "aukštyn kojom". Tada pasidarai nedidelį binto gniužuliuką (buvo aprašyta anksčiau - apie trafaretą) - kietai susuki ir suriši siūlu tokį kaip "svogūnėlį". Tada į kitą lėkštelę įpili vaikui dažų (guašo, nelabai skysto). Tuomet parodai vaikui kaip reikia pamirkyti binto galvutę į dažus ir "šlepsėti" šiuo antspaudėliu po visą vienkartinę kartoninę lėkštelę. Labai linksma dėlioti tuos antspaudėlius, kol įvairiom spalvom nusispalvina visas lėkštės paviršius. Galima vienoje lėkštės pusėje pradurti skylutę ir perverti virvutę - išeis gražus kabantis obuolys!


Klevo lapas:

Susiraskit pasivaikščiojimo metu lauke klevo lapų. Parsinešę namo, ištiesinkit knygoje. Tada duokit vaikui teptuką ir tegu jis guašu, kt. tirštais geltonais, raudonais, žaliais dažais nuspalvina vieną klevo lapo pusę. Kai jis baigs, pasiūlykite jam ant tamsaus kartono gabalėlio uždėti klevo lapą dažais į apačią ir gerai gerai rankytėmis prispausti kaip atspaudą. Šiek tiek palaikius, klevo lapą nuimti. Ant kartono lieka gražus spalvingas klevo lapas, su visomis lapo gyslelėmis. Labai gražus paveiksliukas išeina

Dabar pats arbūzų valgymo metas, tad vienas darbelis, kurį darėm "Saviraiškos studijoje" buvo ir iš arbūzo:

"Laivai jūroje"

Suvalgę arbūzą, neišmeskite žievelių. Apipjaukite peiliu iki balto minkštimo. Į ką jums panaši ši žievė? - Į laivelį. Tik trūksta burės Vaikams duodame stambų teptuką ir tiršto neskiesto guašo. Jis nuspalvina "laivelį" (baltą arbūzo minkštimą) įvairiom spalvom. Viename gale praduriame skylutę ir pervėrę užrišam ilgą virvelę, kad vaikas vėliau galėtų laivelį tampyti po "jūrą" - plaukti. Tada duodame vaikui įbesti į arbūzo skiltį ploną medinį šakaliuką (tinka toks, ant kurio mamytės veria mėsos gabaliukus, kepdamos vėrinukus). O vietoje burės ant pagaliuko užmauname didelį klevo lapą! Štai ir laivas!

Vietoje jūros, ant žemės buvo patiestas ilgas balto tapeto lakštas. Vaikai ant jo mėlynais dažais nupiešė jūrą, žuvyčių. Po to joje "plukdė" savo laivus, tempdami už virvučių

Smagaus pasiplaukiojimo!

Labai ačiū Aurėjai už super idėjas
Vakar namuose darėme voriukus su šiaudeliais. Labai patiko.
Lauksime daugiau idėjų

Sveiki, kaip sekasi mažiesiems piešėjams? Mano trimetukė vakar mane nustebino nupiešus tikrą akį. Tokią migdolo formos su rutuliuku viduje Taip pat ji dabar piešia labai juokingus veidus su plačiai pražiota burna pilna dantų
Bet pastaruoju metu jos piešimą nurungia rašymas (ne sdaržely auklėtojos daug rašo).