Vaikui 7 metai.Tikra ta zodzio prasme nesusitvarkau su juo.Meluoja,atsikalbineja,nemoka atsiprasyt bloga padares ir t.t.Nezinau kaip su juo kalbet ir kokiu priemoniu imtis?Galvoju gal reikia vesti pas psichologa kad su juo pabendrautu?Patarkit kanors

O koks jis buvo iki šiol? Ar mažesnis buvo sukalbamesnis?
Gal toks tapo pradėjęs lankyti mokyklą?

Jis visada buvo nelabai klausantis,nes nuo mažens labai dažnai jį žiūrėdavo močiutė,tad jam viskas buvo galima.O dabar nežino žodžio negalima.Šiaip jis grynas vyras,daro taip kaip jam geriau.Bet aš tai jau rimtai susirūpinau,ir noriu kažką daryt,jei dar aišku ne per vėlu?

Nežinau ar aš gausi atsakymą , bet visdėlto noriu paklausti?Mano sūnus šiuo momentu išgyvena pirmos meilės išsiskyrimą. Aš šalia jo .Man plyšta iš skausmo širdis , patarkite kaip jam padėti?

Jei močiutė dažnai žiūrėdavo ir viską leido bei toleravo blogą elgesį, tai ir gali būti priežastis. Galiu pagal savo pvz. pasakyti, kai nuvažiuojam i svečius tai neduok die subarsi, neleisi, ar per užpakalį užvažiuosi, tai iš kart priekaištai - kaip taip galima, jis juk mažiukas. Tai pagalvoju, kas butų jei augintų. Nesusikalbėčiau su vaiku. Iš tikrųjų tai labai sunku ką patarti, galiu palinkėti tik kantrybės ir nepasiduoti daugiau močiučių įtakai.

Kiek supratau, tavo sūnus jau nebe mažas vaikas, jis greičiau jau tavo geras draugas. Gal jūdu kartu kur nors nuvažiuokite, pvz į kokią egzotišką šalį. Arba pasiūlyk jam nuvažiuoti į kelione su draugais.Nauji įspūdžiai gali padėti tavo sūnui truputį užsimiršti.

Zanetute,
Manau, kad psichologo konsultacija praverstu- pirmiausia reiktu Jums paciai pasikalbeti su psichologu apie vaiko auklejima- kaip Jus dazniausiai reaguojate i vaiko neklausyma, kas padeda, kas nepadeda ir pan.. Gali buti, kad, kai vaika aukleja keli zmones (seneliai, tevai) ir auklejimas ju skiriasi (mociutes leidzia daugiau negu tevai), vaikui buna sunkiau susivokti, kas galima, kas ne.Ir jis labiau protestuoja pries grieztesni auklejima, nes iprates yra leisti sau daugiau.
Dabar Jums reiktu namie labai aiskiu taisykliu- kas leidziama, kas ne, ir nuspresti, kas nutinka tada, kai vaikas ju paiso, ir kas buna tada, kai ju nesilaiko.

Gene,
Kadangi Jusu vaikai jau dideli, Jus galite tik kaip artimas sunui zmogus paguosti, palaikyti ji, parodyti, kad suprantate, kaip jam sunku. Jeigu sunus nori kalbetis, bendrauti, galite pasidalinti savo patyrimu, galbut ir Jums yra taip buve. Be to, pabandykite prisiminti, savo pacios patyrima (jei esate patyrusi issiskyrima), ir kas Jums tada labiausiai padejo- tai pades suprasti tai, ko sunus lauktu is Jusu.