pyp-pyp, pyp-pyp... suskamba mobilusis telefonas, pamaniau kas gi Čia? juk pirmadienio vakaras, as gryzusi po paskaitų ir kažko įkyriai ieškojau kompiuterio ekrane... supykstu, jog kazkas isdryso sudrumsti mano ramybe, tokia svarbia akimirka paiimu telefona, sms zinute: "sveika, ka veiki si vakara?" na kadangi esu stacioke ir nemegstanti tokių nežinomų rašinetojų tai aš jam taip negražiai atrašiau ir dar karta taip pat... ir dar, dar, dar... kol jis pasisake esantis mano gero bičiulio grupiokas ir matęs mane per krepsinio varzybas, kurios vyko universitete. Na tas faktas man kraują šiek tiek užvirino sužinojau jog neblogas jis žmogus ir nusprendžiau prasiblaškyti, ir net nenujausdama pradėjau ruoštis savo gyvenimo vakarui

Pririeda prie mano namu apynaujis BMW nagi, nagi galvoju kas gi čia bus, nepatinka man tokie vaikinai su tokiu įvaizdžiu. Pro pravertą langą išgirstu sesk į vidų, lauke juk šalta (buvo vasrio mėn.) Aš nesėdu, sakau "NE" nepažįstu aš tavęs, bet jis nuoširdžiu žvilgsniu mane pakerejo ir pavyko jam mane "kategorišką kvailelę" įsitempti į mašiną. Važiuojam, kur net nežinau, matau ant panelės juodą karališką šokoladą, seilės tysta, tik apie jį ir svajoju Veju lauk visas saldžias mintis ir einu prie reikalo, klausiu iš kur tokia mašina? Sako, iš dėdės pasiskolinau, kad tau gerą įvaizdį padaryčiau... buvau priblokšta jo atvirumo o ypač kai vaikinai su gerom mašinom, man niekad nekeldavo žavesio, nes šalia jų sėdėdavo tuščiagalvės blondinės. Atsakiau jog jam nepavyko (siaubas, kaip aš su juo elgiausi ) Atsiduriam kazkokioj grazioj vietoj, kur teka Nemunas ant kalvos ir matosi visas miestas... kažką kalbam, kalbam, kalbam... o aš vis dar mąstau apie tą šokaladą, mąstau, ot koksai, erzina ir neduoda, tuomet pati pasiimsiu. Nagi ir pareiškiu ar čia man? Sako, taip žinoma, JEGA valgau net nemirksiu, galečiau juo tik ir misti jeigu ne studentiškas gyvenimas... nagi patenkinę mano norą lipam lauk patenkinti kitą, sveikatos priešo, poreikį (kaip supratau dėdės mašiną labai saugojo, nes kitą kartą jau nebegaus merginoms įspūdžiams daryti ). Nemoku atidaryti durų, jis pasilenkia iš vairuotojo pusės, man padeda ir gryšdamas bando pabučiuot mane i lupas, bet aš atkišu jam žandą tyla, bet mintyse norečiau pratrūkt juoku...

taip kurį laiką pasibuvę, važiuojam namo, atsisveikinam be bučinių, nes man mano įsitikinimai neleidžia Sugryžusi namo, krentu į lovą ir mąstau, neblogas vaikinas, džentelmenas, romantiškas, nekvailys... bet ne man, mano planai ir tikslai valdo mano gyvenimą, o juose vietos vaikinui dar nėra bet visada yra kitaip negu nori, žmogau... pavergė jis mane, priešinausi aš tam, bet... gal tai antroji mano širdies puselė su kuria esu jau daugiau nei penkeriu metus, kuris išmokė mane labai daug paprastų ir nuoširdžių dalykų ir kuris mane myli labiau už viską pasaulyje (na ir aš jį )

ISTORIJOS ESMĖ, NE ROMANTIKA PIRMĄJĮ VAKARĄ, BET VISA TOJI ROMANTIKA KURI BUVO PO JO IR KURI TĘSIASI IKI ŠIŲ DIENŲ...

labai grazi, paprasta ir nuosirdi istorija,
linkiu Jums abiems karstos ir saldzios meiles...

Labai graži istorija, nieko nebuvo per daug

labai, atrodo, paprasta, bet grazi pazinties istorija. linkiu daug meiles ir supratingumo vienas kito atzvilgiu. duok Diev, kad meile testusis be galo

Dekoju merginos

gražu , daug prisiminimu išplauke ir užvalde šiurpuliukai ačiū

Važiuojam, kur net nežinau....Atsiduriam kazkokioj grazioj vietoj....
Paskaicius siuos zodzius prisiminiau ir as viena grazu vakara, aisku masina nebuvo grazus dedes BMW, o buvo tik paprastas senas raudonas fordukas, bet svarbiausia kaip sake Zunkelis ne masina, o zmones kurie joje sedi, o zmones buvome as ir mano jau tuo metu draugas. Velu vakara isidome mes i masina ir jis man sako: "Vaziojam i viena grazia vietele", as sutikau ir mes nulekem. Tik ziuriu pro langa jau miesto krasta privaziojam, vaziojam pro kazkokius garazus, pirma , antra eile...
Galvoju kame gi cia tas grozis tarp garazu vazinetis, pravaziavus dar viena eile, masina sustoja ir mano draugas sako, kad jau stai atvaziavom... As pakeliu akis ir pries save matau gelezinkeli, atrodytu nieko cia romantisko, bet gelezinkelis yra labai graziai apsviestas, visur pilna lempuciu ir prozektoriu, ta grazi sviesos juosta tesiog suzavejo mane. Visa vakara mes prasnekejome masinoje. Atrodytu nieko cia ispudingo neivyko, bet ta vakara atsimenu iki sios dienos

Zunkelis, labai grazi istorija.....Linkiu Jums saldzios meiles....

Oj, dekui merginos net nemaniau,kad taip patiks... sugebejimu rasyt rasinius niekad nepasizymejau

grazu

dekoju

Labai grazi ir romantiska istorija... ir .... kazkur labai pazistama..... matyt, tokiu budu susipazine esam ne viena...

romantikos cia mazoka, bet svarbiausia visa ta romantiko po pirmojo susitikimo

Paprasta ir aisku. Ko daugiau reikia.

aciu

labai grazi istorija.... bukit laimingi surade vienas kita

jooo, tikrai suradom, aciu

O man labai gražu ir romantiška, taip ir įsivaizdavau save tavo vietoj , ir juokas ėmė tuo pačiu, kaip jam žanduką atkišai

Tikrai moki gražiai aprašyti.

Sėkmės, taip ir toliau

nu dekui bet uz rasiniu rasyma niekad geru pazymiu negaudavau O ta zanduli prisiminus iki siol juokas ima

Miela, faina istorija, tik papiktino biski autores nusistatymas ''tusciagalves blondines brangiose masinose''. Mano sesuo - irgi netikra blondine, labai miela, protinga moteris, turinti vyra ir suneli. Nuostabi, pavyzdine seima... Irgi su apynauju bmw. Vyras uz vairo vsd.
Tai db galvoju vaiksto tokios ''protinguoles'' mato, juos vaziuojancius ir galvoja: ''ai, tusciagalve blondine''... nu sorry mane tai nervina tokie nusistatyti stereotipai... Ypac zinant kokia nuostabi moteris yra mano sesuo, tiesiog dievinanti labai sviesius plaukus...
atsiprasau, jei ka izeidziau... tik uzkliuvo ta tusciagalve blondine...
O siaip istorija - Respect vyrukui uz nuosirduma

Labai graži istorija

Ištvermės jums saugant vienas kita

Smagu, kad radote vienas kitą

Grazu