yra yra čia tokių... su 9 pasibeldėm į duris ir jau tuomet niekur nebeišleido iškart į gimdyklą nutempė, kai vandenis prakirpo. o po valandos jau ir džiaugsmelį savo turėjom
na, ten visa tokia istorija gavosi... esu aprašius savo gimdymą ir įkėlus į Gimdymo istorijas (tiksliau nukpijavau savo pasakojimą iš kitos temos ir perkėliau į gimdymo istorijas. jei įdomu paskaityk )

mes ir laukiamės antrojo. pirmajam dar tik metukai kol kas nežinau, kaip bus toliau, bet dabar tai jaučiuosi puikiai. per pirmąjį nėštumą taip nesijaučiau. visą laiką "prakabojau" su gresiančiu. ligoninėj gulėjom, beveik visąlaiką pragulėjau. na, pradžia ir šio tokia pati buvo, bet dabar kad įsivažiavom, tai ir besilaukianti nesijaučiu o kaip bus toliau, galėsiu pasakyti tik rudenį

Labai zaviuosi pametinuku mamomis. Man iskilo toks klausimas, kai laukiates antro vaiko, as nesiojate pirmaja daznai, ar vezima pacios nesates ir pan. Nes nesciai juk negalima sunkiai tampyti, o pastociau sunkiau isivaizduoju kaip reiketu su vaiku i lauka eiti, juk jis sveria jau nemazai. Nescia budama stengiausi sunkiai nieko nekelti.
Kaip jus sprendziate sias problemas? Butu idomu suzinoti.

oi ir vaikiuka nesiojau ir vezima kilojau ......Viska dariau,juk reikia buvo...Dar vidurinele maitinau iki 5 nestumo menesio (ant ranku laikydama nes tik tokiu budu vidutinioji uzmigdavo )o ka gi daryti...negi neimsi ir namie uzsidarius sedet kazkaip rasti iseiti reikejo kadangi nestumas nebuvo labai sunkus tai man tas nepakenke,bet reikia stebeti savo organizma,jei tik pavargsti pailseti ir prievarta nesikamuoti,geriau po truputi ir is leto nei viska greitai ir staigiai,kad vakare koju nesjust Sekmes,tikrai i visus klasimus ateina atsakymai,juk esam mamos ir zinome kaip daryti geriausiai

Tarp mano vaikuciu metai penki menesiai skirtumas.
Kai laukiausi antrojo, kuo labiau visi gasdino, kad neimciau ant ranku dukrytes tuo labiau norejosi ja nesioti
buvo kazkoks jegu antpludis, norejosi kuo daugiau isskirtinio demesio ir svelnumo maziukei suteikti, lyg avansu kompensacija uz tai, kad veliau jau reikes jai buti didele ir moketi dalintis mamos demesi
buvo vasara tai maze po pazastim, triratuka i kita ranka ir pirmyn i lauka
tiesa kaimynai labai daznai pasisiulydavo padeti
Jei kas klausia ar ne sunku auginti pametinukus, visada rekomenduoju tai isbandyti
manau vaikams tai yra nuostabu, o ir mums labai patinka stebeti ju bendravima, draugystes ir pasipesimus, konkurencija del vietos ant mamos keliu ir pan

man antras nestumas daug lengvesnis, tarp mazyliu 18 men skirtumas, nestumo metu viska dariau pati kilnojau tampiausi, kaip cia mazytes nenesiosi ji juk pati dar kudikis zuzinojau kad laukiosi kai pirmajai 8.5 men buvo. o ir gimdymas greiciau ir sklandziau praejo

Ir as su pametinukais. Skirtumas 1.7m, abu sunus. Kai suzinojau kad laukiuos antro maniau galas, po pirmo nebuvau atsipeikejus o cia antras dar abu Cezariai, bet nieko nestumai praejo labai lengvai, po operaciju ir greit atsigavau.Bet uztat dabar koks dziaugsmas, maziai visur drauge, jie tarsi vienas kita papildo, nereikalauja is manes daug demesio.

O del formu pirma nestuma nieko nepriaugau, antra pora gal tikrai nedaugiau, bet va po pacio gimdymo kazkur 7 pridejau, kuriu iki siol neatsikratau

Siek tiek tekdavo pakilnoti, daug stengdavausi nenesti. Bet ir nestumai nebuvo problematiski. Gimdymai - pirmas cezaris, antras - naturaliai.
Pirmaja dukra maitinau metus, po to is karto pastojau, dabar antrajai 9 menesiai, kol kas dar maitinu, bet jauciu, kaip imunitetas nusilpo. Viena liga po kitos.. Nezinau, ar galima sumesti kalte ant vienas po kito nestumu, ar kitos priezastys tai leme.
Siaip dziaugiuosi, kad vaikai pametinukai (skirtumas 1metai 9 men.).

O, radau seną savo temą
Mano jaunėliui dabar 1m. 5mėn, vyrėsnėliui 2m.11mėn ir ką, atrodo atsigavau figūra grįžo į vietą (gal net geresnę, nes sportuoju), tačiau dėl dubens (man abiejų nėštumų metu skyrėsi gaktinė sąvarža) problemų deja, dar turiu negaliu daryti tam tikrų pratimų, gydytojas sako, kad sugijimui reikės laiko. Tai va, o namie susitravarkau, nors nė vienas dar nelanko daržiuko.

Aš irgi su pametinukų patirtimi Tarp pirmojo ir antrojo vaikelio vos 1 m. ir 2,5 mėn. Abu nėštumai ir gimdymai panašūs, gal tik laukiantis antrojo visai nepykino ir gimdymas buvo šiek tiek greitesnis Kilogramų priaugau panašiai abiem kartais, po 16 kg. Pirmuosius vos buvau spėjusi ištirpdinti , kai sužinojau, kad laukiuosi antrojo (pirmajam buvo vos 6 mėnesiukai). Po antrojo vaikučio kg dingo taip greitai, kad net nespėjau apsidairyti ir dar papildomus 12 kg numečiau Nes tie metai po antrojo gimimo buvo tokie tokie sunkūs, kad dabar pamatydama mamą su pametinukais net šiurpas nugara perbėga. Chroniškas miego trūkumas - vyresnėlis miegodavo vos vieną miegelį per dieną, buvo labai judrus ir nuolat reikalaudavo dėmesio, o mažylis keldavosi naktimis kas 1,5-2 val., kol galiausiai nebeištvėrusi pasiguldžiau šalia, ko pasekoje neužilgo atsikraustė į mano lovą ir vyresnėlis Viena niekaip neišvesdavau vaikų į lauką, laukdavau kol pargįš vyras po darbų. Abi močiutės dar dirbo, be to, tuo metu neturėjau vairuotojo pažymėjimo ir mašinos, tai jaučiausi namų įkaite. Buvau priklausoma nuo visų Tad jeigu svorio atžvilgiu formas atstačiau greitai, bet psichologiškai tai labai blogai jaučiausi. Manau, kad buvo ir depresija . Po daktarus nevaikščiojau, tiesiog nebuvo kada
Aišku dabar jau žymiai lengviau - du vaikučiai panašaus amžiaus turi daug ir pliusų. O praėjus nemažai metų apsisprendėm ir dėl trečio vaikiuko Norėjosi dukrytės Tad kai kas nors paklausia ar sunku tris vaikus auginti, tai numoju ranka - nėra ko lyginti pametukų. Tie jau paauginti mokykliniai, o čia mažutė bėgioja Atgaiva širdžiai, o ne vargas.

kaip as jus suprantu , kaip tik norejau panasiai rasyti, nors mano antrajam dar tik menuo ir skirtumas tarp vaiku didesnis 1 m10 men, bet poilsio nulis, kol vyras buvo atostogose - buvo lengviau, dabar su dviem sunkoka, visa diena sukiesi, o baisiausia, kai abu verkia vienu metu nors persiplesk, mazoji mano pavyduliauja ir matau, kad sunku jai... nematau as mazo skirtumo pliusu, nebent veliau vaikams smagu bus. Nelabai sazininga ir pirmo vaiko atzvilgiu, nes kaip belaviruotum jam demesio maziau negu buvo, o jis irgi dar maziukas.

sunray tikiuosi, kad Jūsų vyras supratingas ir išleidžia Jus nors minutėlei kokiai atsipūsti, kad ir pamirkti ramiai valandžikę vonioje. Labai svarbios tos poilsio minutės, tada viduje nurimsta ir kažkaip tada ramiau į vaikučius reaguoji, į verksmus ir dėmesio prašymą... Jeigu tik turite galimybę pasisamdykit auklytę. Kad ir kelioms valandoms, kad padėtų pvz.: išeiti į lauką, vaikus pamigdyti, valgyti pasigaminti ar jus nors trumpam prasiblaškyti išleistų O gal yra kas iš artimųjų galėtų pagelbėti? Nesidrovėkit prašyti. Nesitikėkim, kad susipras. Paskui per savo ambicijas, kažko antgamtišką norą įrodyti sau ar aplinkiniams, kad "galiu pati", tik depresijos, slaptos savigraužos ir pan.

Nu žinokit,vadinas aš nenormali,kai čia paskaitau,kaip jums sunku Tarp maniškių 1m2mėn skirtumas.Vyro nematau iš vis,nes prie namo užsikasęs.Močiutė dirba,tai irgi jokios pagalbos.Bet man kažkaip nėr tragedijos ir į lauką einu su abiem kasdien,ir važiuojam vis kur nors,ir po parduotuves su abiem makaluojuos.teisybę pasakius,nelabai turiu laiko galvot,kad gal pavargus esu Prie bemiegių naktų pripratus,nes pirmoji iš vis naktim ilgą laiką nemiegojo.Dabar bent kažkiek miego gaunu.Dieną visada būtinai einu pasnaust,kuomet miegeliai vaikų sutampa.
Nu nėr jau taip baisu,kaip dauguma "piešia".Aišku,visada būna sunkių akimirkų,bet jos praeina ir aš jų visiškai neprisimenu,nes neturiu laiko kada galvoti

Niu tai džiaugiuosi už Jus ir stiprybės Mano antras vaikiukas gimė įpusėjus rudeniui ir tų dienelių kada išeiti į lauką buvo zuikio ašaros. Be to gyvenam 5 aukšte, o ne nuosavame name, kur vieną vaiką aprengei ir išleidai į kiemą, čia viskas visai kitaip. Pametinukų vežimas didesnis ir sunkesnis - į liftą netelpa, o vienai užsinešti tokį svorį ir plius 2 vaikus moteriai 48 kg misija neimanoma Pirmasis buvo hyperaktyvus, kol nemiegodavo tol nuolat zuidavo aplinkui, o lauke vos spėk sužiūrėti, kieme vien mašinos, šalia gan judri gatvė Bet va esu gyva , tik antrą sykį savo noru to pakartoti nenorėčiau
Kiekvienos situacija individuali - gal vaikučiai ramesni, sąlygos kitokios, yra kas padeda, o yra ir uh kokių pajėgių mamų. Stiprybės ir kantrybės

Nu žinokit mes irgi dar bute gyvenam.8 aukšte. Ne kartą yra tekę temti į viršų abu vaikus ir vežimą,kuomet liftas neveikė.Čia tai baisu O sveriu ne itin daugiau nei jūs
Aišku,būna dienų lyg tyčia,atrodo,kad žemė iš po kojų slysta.Bet preina ta diena ir vėl viskas ryškesnėm spalvom nušvinta. Pradedi tada vertint pagalbą ir paramą iš šalies.
Dėl hiperaktyvumo,tai sakyčiau beveik visi vaikai būna aktyvus. Ir ramu namie tik tada,kai jie miega.
Realiai,tai džiaugiuos,kad nesu pedantė.Labai jau kruopščiai namų nevalau.O jei koks daiktas mėtos,peržengiu kartais ir tiek

Kuomet būna labai sunku,prisimenu vis tokį įvyki. Kuomet grįžau su mažąja iš ligoninės po gimdymo,susirgom visa šeimyna noro virusu.Aš su angelais jau šnekėjau.Didžioji vėmė be proto,vyras irgi paslikas gulėjo.Kvietėm greitąsias,lakstėm po ligonines dėl vyresnėlės.Paskui sėdėjom visą naktį ir vyresnę kas dvi minutes po du šaukščiukus girdėm vandeniu.Aš tada su beveik 40 temperatūra buvau. Va čia tai buvo "cementofkė" žiauri.Ir kuomet būna sunku,prisimenu šią pradžią ir tikrai lengviau pasidaro,nes pagalvoji,kad būna dar blogiau

Skirtumas tarp berniuku- nepilni 1,2 m... Pastojau, kai pirmas buvo 5men., abu gimdymai visiskai naturalus , taip jau gavos, antra pagimdziau 38 sav., maximum per 3 val. nuo saremiu pradzios (kurie buvo tikai stiprus), pakankamai lengvai... Visa nestuma pravaiksciojau su nepilnai uzsidariusiu kakleleiu. Svoris atsistate super grait, po to net beveik 10 kg i minusa nuejau
Figura liko tikrai nebloga, jokiu striju, viskas gizo i savo vietas... Bet jau sveikatos prasme nusilpau nerealiai, svaigimai, silpnumas, abudu speigia- pirmi metai buvo, svelniai tarius, sudetingi Sunkiai juos teprisimenu...
Po metu pradejo gyvenimas svieseti, nesu as is tu, kurie verkia, bet pakartot, kaip sake viena mamyte- tikrai nenoreciau! Dabar liux- draugai, zaidzia kartu, uzsiima vienas kitu, zaidimu sugalvoja

Sekmes visosms pametinuku mamytems, ir busimosm ypac- nebijokit, labai tas laikas greit bega, o ir bemieges naktis bei kruvis greit pasimirsta. Dziausmas, matyt vaikus sali, viska atperka

Tarp mano vaikiukų metai skirtumas, nėštumai vienodi, gimdymas ir vienodai, antras dar greitesnis nei pirmas... bet būsena dabar mano emocinė yra blogesnė nei po pirmo gimdymo, nes matyt dar nepailsėjusi nuo pirmojo vaiko, o čia dar didesnis rūpestėlis, tai man emociškai labai sunku yra...

InesaP, tai pas Jus dukryte ka tik gime, tai aisku dabar bus sunku, man irgi taip buvo, is ryto nezinojau su kuri pirma vaika pradet uzsiimt bet laikas bega, vaikai auga ir viskas keiciasi. Bus lengvaiu po kiek laiko, as tai zinau
Tarp mano vaiku skirtumas vos 1,2 met. Vyresnis is pametinuku jau pradejo pats valgyt ir pampersu jam jau nebereikia, jau pradejo zaist su broliuku, jau bando man padet ir zaisliuka paduos ir ciulptuka Man jau dabar visai nesunku, o rudeni vyresnelis eis jau i darzeli, tai galvuoju, ar man bus ka veikt su vienu vaiku

paskaiciau ir zaviuosi, kokios saunios pametinuku mamos
ech... manes irgi laukia sunki dalia... ana savaite suzinojau jog laukiuosi.. bijau, nes neplanuota, netiketa... maziukui dar tik 6 menesiai su trupuciu. bet gandrai mums dosnus - vel pavasari vaikeli atnese

Man irgi dabar faina. Jie taip gražiai žaidžia (aišku ir pasimuša, bet dviese ) po antro mažylio gimimo aš daug geriau pasijutau psichologiškai. Galima sakyti tada ir pasijaučiau mama, o ne 19-ete panele kuri kažkokiu būdu turi vaiką Mano vyras dirba visą dieną, močiutės labai jaunos (mano mamai 45, vyro - 50), bet aš sukuosi. Kasdien einam į lauką, pietus darom, žaidžiam, žiūrim filmukus
O ar norėčiau pakartoti... negaliu atsakyti į šį klausimą. Labai norėčiau kada nors dukrytės, o dukrytei reikėtų sesės, taigi, neatmetu minties, kad gali būti jog vėl turėsiu kada nors pametinukus.

As pastojau kai pirmajam buvo 8 men... Tikrai nesijauciau blogiau - nestumas buvo be jokiu komplikaciju, nors vyresneli laiptais nesiojau, maisus is parduotuves tampiojau - o ka darysi, gi mama esi, reikia rupintis vaiku ir namais Pagimdzius mazyle labai padejo (ir dabar padeda) vyro mama - ji uzsiimdavo su vyresneliu, kad as galeciau ramiai mazaja pamaitinti Paskui jau ir viena su vaikais pasilikdavau Iki siol didziausia problema - iseiti su abiem vaikais i lauka Viena dar nesiryzau is tikro Nes jauciu nesubegiociau tarp judraus vyresnelio ir vezimo O sveikata irgi nepablogejo - nejauciu jokiu silpnumu

tarp vaiku 1m ir 2men skirtumas. vyresniajam 1.5m, mazei 4men. gerai kad gyvenam sodyboj, vienkiemyje, tai iseinu su abiem i lauka kad ir viena (tik kad dabar orai klaikiai karsti tai retai tenka- karstis nukrenta tada puola uodai, akliai ir t.t.). kolkas tikrai nelengva, bet gerai kad mazoji ramesne nei sunelis buvo tokio amziaus. sunku,kad vyras nesuvokia kaip as "nesusitvarkau", juk visos uzaugina vaikus ir nesiskundzia. viska susitvarkau,tik kartais tikrai daug nervu kainuoja, o kitos gi neina ir nesiskundziia visiems kaip buvo sunku, nes juk viskas greitai pasimirsta. laukiu kada gi cia palengves ta buotis man bet manau, kad jei nebutu mazosios vistiek sakyciau nu kaip sunku su tuo suneliu bet didziule laime tureti du nuostabius vaikelius, ziureti i juos, jausti drugelius sirdy,matyti kaip tas "nuplat bambantis senis" t.y. vyras ziuri meiliai i juos,buciuoja... va kas viska atperka... vyras rekia kad jokio trecio nebebus,gana manau kad po kiek laiko vaikai paaugs, pailsesim,otada...
Papildyta:
dar pridesiu kad mama kitam mieste gyvena, uosviene tik daug kalba kad pades, atvaziavusi bega aplinka tvarkyt, kas man visai neaktualu, ka pati noreciau pasidaryt kol ji su vaikaios pabutu. bet cia kaip viena mamyte rase musu ambicija yra sunku prasyti, bet ji gi moteris. parasysiu kaip mum sekasi po keliu men, kai vyras i darba iseis (jis vaiko auginimo atostogose kolkas, bet kaip matote pagalbos tik tiek, kad geriau nei isvis nieko). kolkas apie pagulejima vonioj negali buti kalbu

na jungiuos ir as
gimdyt ant nosies, pirmagimei vakar 15 menesiu suejo

as ko labiausiai bijau, tai ka darysiu kai abi princeses verks vienu metu. pirmagime ''pagerinta'' baisiai sunkiai valgo ir miega, tiesiog kosmariskai nevalgo ir nemiega.
galvoju gal lele kokia pirkt jai verkiancia, na kad ji turetu savo leliuka, kai as privalesiu su naujagime uzsiimt..?
baisiai nerimauju, kaip bus, juk ji dar pati toooks leliukas yra, o tures jau but didesne sese..
ech.

na nestumas pirmas buvo klaikus, antras pakenciamas, de gimdymo dar nzn, pirmas cp, sita bandysim stumti
su pirmu priaugau tona, dabar tik puse tonos/...
visoms skirtingai.

Mums lele nepasitvirtino ir pirmom savaitem maitinimas buvo vienas is didesniu isbandymu, nes "didzioji" baisiai pavydejo, vis lipdavo i lova ir noredavo maziuka patraukti arba noredavo prigulti salia, kas greit baigdavosi ranku, koju traukymu, reikedavo tik ziureti, kad netyciom kur nestukteltu

va va, taip ir mum buvo - sunelis vis guldavo taip kad mazyle vidury likdavo ir vis stengdavos per ja prie manes uzsiropsti... sunku, paskui jau bus geriau, kai visi priprasite

Bluebell , pasipasakok po gimdymo savijauta. Mano abu CP gavosi, o skirtumas toks pats kaip tavo tarp vaiku.Idomu kaip tau baigsis tau greit pastojus su CP