Хотела бы спросить

Я имею двойное гражданство (Россия, Литва). Муж гражданин России, здесь имеет постоянное место жительства. два сына граждане России, хочу получить для них литовское гражданство (для сыновей), не отказываясь от Российского- возможно или нет (какие-то поменялись законы ) Статус получения моего гражданства- ссыльные

Jūsų sūnųs turi teisę į pilietybę. Pateikiu Pilietybės įstatymo straipsnius, juose pakankamai aiškiai nurodytos sąlygos ir reikalvimai. Rusijos pilietybė būtų kliūtis gauti LR pilietybę, tačiau įgijus ją, RF turima pilietybė nebūtu kliūtis.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
3. <...>
23 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas iš tėvų
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.


25 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu

26 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį prašymą.
2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą užsienio valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas.
4. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę, asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo Lietuvos pilietybę, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.