stebukliuke
2005 04 24, 19:47
Kur gyvena sapnai
Tamsiausiame kambario kampe gyveno labai gražus, bet nepaprastai baikštus vaiko sapnas. Kasnakt, užgesinus naktinį šviestuvą, jis išlįsdavo iš savo slėptuvės ir tykiai tykiai, kad nesugirgždėtų nei viena grindinio lentelė, sėlino prie vaiko lovelės. Įsitikinęs, kad vaikas stipriai įmigęs, baikštus sapnas perlipdavo per aukštus lovelės kraštus ir atsargiai atsiguldavo šalia mažylio ir visų jo žaislų. Tą pačią akimirką miegantis vaikutis pradėdavo šypsotis. Gražus sapnas labai mylėjo vaiką, kurio kambaryje gyveno, todėl kasnakt pasakojo vis gražesnes istorijas, rodė vis nuostabesnius vaizdus, tačiau vos pradėjus brėkšti rytui, kaskart šokdavo iš šiltos vaiko lovelės į patį tamsiausią kampą ir tūnodavo ten visą dieną, skaičiuodamas minutes, kada vaikas pagaliau užmerks akeles ir leisis į pačias nuostabiausias sapno keliones. Tą naktį sapnas kaip ir visuomet buvo apkabinęs saldžiai miegantį mažylį ir pasakojo jam apie skruzdėlytės, norėjusios pamatyti mėnulio pakaušį, nuotykius. Skruzdėlytė Dytė buvo labai smalsi, norėjo žinoti atsakymus į visus jos galvelėje iškilusius klausimus. Todėl kasnakt, kai visas skruzdėlynas įmigdavo giliu pavargusių, bet laimingų darbštuolių miegu, Dytė išeidavo iš savo kambario ir tyrinėdavo dangų. Kartą ji pastebėjo, kad danguje žvaigždes ganantis mėnulis yra lygiai toks pats kaip ir kitas mėnulis, ganantis kitas žvaigždes tvenkinyje. Dytė pastebėjo, kad mėnulis visada atsisukęs į ją savo veidu ir niekada nerodo pakaušio. Smalsioji skruzdėlytė nusprendė išsiaiškinti kodėl taip yra. Gal mėnulis bijo parodyti savo plikę? Atsakymą ji galėjo sužinoti tik kruopščiai apžiūrėjusi visą mėnulio galvą, todėl skruzdėlytė Dytė nusprendė leistis į kelionę. Tą naktį mėnulis buvo be galo didelis, - pasakojo miegančiam vaikui jo gerasis baikštusis sapnas. Atrodė, kad pasistiebusi kokioje nors aukštesnėje vietoje skruzdėlytė galės ji pasiekti savo rankelėmis. Ji greitai užsiropštė ant pienės lapo, pasistiebė, bet gudrusis mėnulis lygiai per tokį pat atstumą atsitraukė. Dytė nenorėjo pasiduoti, todėl mažomis kojelėmis užlipo ant aukštos liepos viršūnės ir vėl pasistiebė, tačiau mėnulis nepasidavė, tik nusišypsojo iš savo aukštumos ir nuvijo dar vieną priklydusį debesį. Staiga nežinia iš kur atskriejęs vėjo gūsis stvėrė lapelį, ant kurio buvo pasistiebusi skruzdėlytė ir nusinešė su savimi. Dytė iš paskutinių jėgų laikėsi už lapo krašto, kad tik nenukristų ir stengėsi, iš visų jėgų stengėsi įžiūrėti bent kokius nors kelio požymius, kad galėtų sugrįžti namo į savo skruzdėlyną. Sapnas jau norėjo tęsti skruzdėlytės nuotykius, kai staiga išgirdo neaiškų triukšmą ir vos spėjo pasitraukti į šalį, kai didelė raina katė nusprendė užimti sapno vietą. Sujudimas pažadino mažylį, todėl sapnas kliūdamas net už šešėlių strimgalviais puolė link savo tamsiojo kampo. Kaip gaila, sapnui nepasisekė ir vaikas spėjo pamatyti tamsiame kampe šmėstelėjusį šešėlį. Maža to, vaikas išsigando ir pradėjo garsiai verkti. Sapnui pasidarė visai nesmagu, o vaiko mama turėjo mažyliui uždegti naktinį šviestuvą, kad bet kurią akimirką vaikas matytų, kad tame baisiame kampe iš tikrųjų nieko nėra. Tą naktį vaikas sapno nebesulaukė. Kitą naktį taip pat, dar kitą vėl miegojo vienas ir liūdnas, o dienomis vis klausdavo savo mamos ir tėčio, kas nutiko mažai skruzdėlytei Dytei, tačiau jie nieko negalėjo pasakyti. Tuo tarpu vaiką be galo mylėjęs sapnas sėdėjo susigūžęs savo kamputyje ir nežinojo kaip galėtų vaikui padėti, be to, sapnui buvo labai nesmagu, kad vaikas išsigando būtent jo šešėlio. Naktis po nakties sapnas, galvodamas ką galėtų padaryti, graužė rankų ir kojų nagus, kasė pakaušį ir trynė delnu kaktą bet joks sprendimas į galvą neatėjo. Sapnas taip mylėjo vaiką, kurio kambaryje gyveno, kad pagaliau nusprendė nusižengti savo taisyklei ir įsitikinęs, kad kambaryje viskas nutilo, nėra nei vieno judančio šešėlio, iškišo iš slėptuvės savo ranką. Sapno širdutė daužėsi kaip pašėlusi, bet nieko daugiau nenutiko. Tada sapnas iškišo kairę koją ir vėl sustingo. Kambaryje vis dar buvo ramu. Atėjo eilė iškišti iš slėptuvės ir galvą. Sapnas taip ir padarė. Ir vėl visi kambario daiktai liko stovėti savo vietoje. Tačiau iki vaiko lovelės buvo dar 10 žingsnių. Įkvėpęs daugiau oro, sapnas greitutėliai perbėgo per kambarį ir įšoko į vaiko lovelę, o kad jo niekas daugiau nepamatytų, palindo po vaiko antklode ir tada jau pradėjo sekti taip netikėtai nutrūkusią skruzdėlytės Dytės istoriją. Pasirodo, skruzdėlytės lapas nusileido tvenkinyje, kuriame gyveno kitas, nors ir labai panašus į pirmąjį, mėnulis. Skruzdėlytė bandė jį paglostyti, bandė jį prikalbinti nors truputį pasukti galvą į kairę ar į dešinę pusę, kad skruzdėlytė galėtų apžiūrėti nors mėnulio ausis. Tačiau šis nesutiko. O kitą naktį iš skruzdėlyno pasivaikščioti išėjusi Dytė nei danguje, nei tvenkinyje mėnulio nepamatė. Tada ji suprato, pirma kartą suprato, kad švyti tik mėnulio veidas. Kai mėnulis atsisuka į žemę pakaušiu, naktis būna be galo tamsi, todėl niekas ir nežino kaip tas pakaušis atrodo. Skruzdėlytė, radusi dar vieną atsakymą palaimingai užmigo, o be galo vaiką mylėjęs baikštusis sapnas suprato, kad mylėdamas gali padaryti viską, net ir nugalėti savo baimę.
Viktorija Matulevičienė
somebody else
2005 04 25, 19:55
Labai graži pasakėlė
daidora
2005 04 25, 21:14
Gražuuuuuuuuuuuuuuuu  .Rytoj tavo pasakėlę išbandysiu savo dukrelei.Pažiūrėsim,kaip ji įvertins...
stebukliuke
2005 04 26, 13:05
QUOTE(daidora @ 2005 04 25, 21:14) Gražuuuuuuuuuuuuuuuu  .Rytoj tavo pasakėlę išbandysiu savo dukrelei.Pažiūrėsim,kaip ji įvertins... Ačiū :0 Tikiuosi, parašysi kaip tavo mažylė ją įvertino  Nes tas vertinimas tikrai pats svarbiausias
Nijoliux
2005 04 26, 15:31
Labai grazu Ir vaikuciui paaiskinimas is karto yra, kodel viena karta sapnai ji aplanko, o kitasyk - ne Atspausdinau pasakele bendradarbei, ji savo dukriukui paskaitys Aisku, ir pas save issisaugojau
daidora
2005 04 26, 21:16
Na va,paskėlė pasekta  .Tai mano mergaičiukė atsikėlė apžiūrėti kampų-kur tas sapnas pasislėpęs.Neradusi nusprendė,kad jis dabar išėjęs ir gal ateis vėliau.Tik nusiteikusi laukti nemiegoti,kad girdėtų kaip ateis...
stebukliuke
2005 04 26, 21:39
QUOTE(daidora @ 2005 04 26, 21:16) Na va,paskėlė pasekta  .Tai mano mergaičiukė atsikėlė apžiūrėti kampų-kur tas sapnas pasislėpęs.Neradusi nusprendė,kad jis dabar išėjęs ir gal ateis vėliau.Tik nusiteikusi laukti nemiegoti,kad girdėtų kaip ateis... Vis tik vaikai tikrai nuostabūs  iš tikrųjų šios pasakos tikslas buvo toks, kad vaikai nebijotų tamsių kampų.  O aš jų vaikystėje bijojau...
Cikadelė
2005 04 27, 12:35
Laba diena, stebukliuke, labai graži pasakaitė. O žinai, aš kaip gavusi humanitarinį išsilavinimą, turėjau šiek tiek ir vaikų literatūros (užsienio ri lietuvių) bei psichologijos paskaitų, tai galiu pasakyti, kad labai smagu, jog sukūrei pasakaitę būtent apie tai, ko labiausiai bijojai vaikystėje- tamsių kampų. Tai gana svarbus kūrybos motyvas, vadinamasis atspindžio efektas (čia toks terminas) Yra mokslo žmonių, teigiančių, kad baisios pasakos, t.y apie blogus, tamsius dalykus, vaikams netinka, tačiau man regis kad vaikams reikia susipažinti su viskuo- ir su tamsiąja ir su šviesiąja gyvenimo puse. Ypač jei sekdami tokią pasaką tėveliai vaikui sugeba paaiškinti, koks tas blogis, kaip gėris jį nugali ir t.t Na bet ir išsiplėčiau čia aš... o juk norėjau padėkoti už gražią pasakaitę  p.s žinok visai neseniai pagalvojom su vyru, kad Viktorijos vardas labai gražus ir galbūt tiktų mūsų dukrelei
stebukliuke
2005 04 27, 16:32
Aciū, merginos  Cikadele, apie savo vardą galiu pasakytitiek, kad jis man tikrai neša sėkmę  Tikiuosi, kad taip bus ir jūsų dukrelei, ir visai nesvarbu kokį vardelį jūs jai parinksit
Mmm..kaip grazu...
Kazimiera d'Artanjan
2005 05 03, 06:53
Skaidydama viską ekranizavau  O skruzdėlytė grįžo namo?
stebukliuke
2005 05 03, 13:49
QUOTE(Kopa @ 2005 05 03, 06:53) Skaidydama viską ekranizavau  O skruzdėlytė grįžo namo? Žinoma, kad grįžo  Ir jai kilo dar daugybė klausimų, į kuriuos ji turėjo rasti tinkamą atsakymą. o kai skruzdėlytė užaugo ir tapo didele ir rimta skruzdele, ji visada žinojo, ką atsakyti mažoms ir smalsioms skruzdėlytėms
nirmeda
2005 06 08, 18:13
kokia smagi pasakaite  butinai atsispausdinsiu ir paseksiu paaugejusiai dukrai. pas tave , stebukliuke, visada viskas is sirdies
Buriuke
2005 06 11, 13:21
Tikrai labai grazi pasakėlė
stebukliuke
2005 06 13, 15:19
labai ačiū, merginos Po kiek laiko įdėsiu pasiskaitymui dar vieną pasakaitę apie voriuką, kuris mylėjo tik save...
zelviene
2006 01 07, 10:46
labai grazi pasakele  Laukiam naujos
Stebukliuke, labai gražu
Paranormali
2006 02 12, 00:11
QUOTE(stebukliuke @ 2005 04 26, 21:39) Vis tik vaikai tikrai nuostabūs  iš tikrųjų šios pasakos tikslas buvo toks, kad vaikai nebijotų tamsių kampų.  O aš jų vaikystėje bijojau...  Labai grazi pasakele su grazia ideja. Skaiciau ja garsiai , aisku Skirmantas nesuprato esmes, bet Justas buvo suzavetas tik klause o kodel nera paveiksliuku pasakoje
Laaaaabai graži pasakėlė
stebukliuke
2006 03 03, 22:21
Aciū  jei pavyks įgyvendinti planus, bus ir paveiksliukai
Stebukliuke, laukiam Tavo antros pasakeles - apie meskucius, berods
Moncele
2006 05 20, 15:54
laukiu nesulaukiu, kada pradesiu sekt pasakeles savo mazei
labai graži pasaka  , išsisaugojau, kad atėjus laikui pasekčiau savo stebūkliukui
jobukas
2006 06 09, 21:32
Mano suneliui sita pasaka irgi patiko. Susimaste vyrukas, o kaip ten su pietu miegu buna, kai kambary palyginti sviesu? Bet paskui pats sau paaiskino, kad matyt del to jis ir miegoti nelabai nori to pietu miego.
Pantofelis
2006 06 13, 00:06
grazu...
nepasiduok
2006 06 13, 06:24
Ačiū
kristute.u
2006 06 25, 18:17
Mamos, kokios jus visos kurybingos. Manau uzauginsit nuostabius vaikucius.
saulesmamyte
2006 06 25, 23:30
Tiesiog nuostabu
Plumeria
2006 06 27, 00:55
labai graži pasaka
edelveise
2006 07 01, 19:16
šaunu gražu
asta_ged
2006 09 28, 12:39
Labai graži pasakėlė  Ir mums kaip tik paciu laiku, bandysim savo merginą pratinti miegoti vieną kambaryje, tai sakau gal nebijos tų tamsių kampų. AČIŪ
Paradigma
2006 11 09, 20:50
Nuostabi pasaka O gal dar kas nors ką nors pasektų..?
linuteggg
2006 12 11, 18:21
QUOTE(stebukliuke @ 2005 04 24, 20:47) Kur gyvena sapnai Tamsiausiame kambario kampe gyveno labai gražus, bet nepaprastai baikštus vaiko sapnas. Kasnakt, užgesinus naktinį šviestuvą, jis išlįsdavo iš savo slėptuvės ir tykiai tykiai, kad nesugirgždėtų nei viena grindinio lentelė, sėlino prie vaiko lovelės. Įsitikinęs, kad vaikas stipriai įmigęs, baikštus sapnas perlipdavo per aukštus lovelės kraštus ir atsargiai atsiguldavo šalia mažylio ir visų jo žaislų. Tą pačią akimirką miegantis vaikutis pradėdavo šypsotis. Gražus sapnas labai mylėjo vaiką, kurio kambaryje gyveno, todėl kasnakt pasakojo vis gražesnes istorijas, rodė vis nuostabesnius vaizdus, tačiau vos pradėjus brėkšti rytui, kaskart šokdavo iš šiltos vaiko lovelės į patį tamsiausią kampą ir tūnodavo ten visą dieną, .......Viktorija Matulevičienė labai graži pasakėlė.Mano abiems dukrytėms labai patiko klausėsi net įšsižiojusios
maziux2
2006 12 16, 13:44
labi graži pasaka...aš sužavėta...būtinai paseksiu ją savo vaikiukui
inga-uk
2006 12 18, 13:35
labai grazu ....
xlijana
2006 12 18, 15:34
Oi, kap grazu! Nu labai-labai!!! Butinai sy vakara paskaitysiu ja savo suneliui. Manau, jam turetu labai patikti. Jam jau 8ri metai, bet vis praso pries miega pasakos...
krispuka
2007 01 15, 22:42
kai gims sūnelis ir paaugs truputuką ir skaitysiiu
tanitausa
2007 02 01, 21:08
labai grazi pasaka. saunuole
stebukliuke
2007 02 04, 14:24
d-oncek
2007 02 08, 11:06
QUOTE(stebukliuke @ 2005 04 24, 19:47) Kur gyvena sapnai Tamsiausiame kambario kampe gyveno labai gražus, bet nepaprastai baikštus vaiko sapnas. Kasnakt, užgesinus naktinį šviestuvą, jis išlįsdavo iš savo slėptuvės ir tykiai tykiai, kad nesugirgždėtų nei viena grindinio lentelė, sėlino prie vaiko lovelės. Įsitikinęs, kad vaikas stipriai įmigęs, baikštus sapnas perlipdavo per aukštus lovelės kraštus ir atsargiai atsiguldavo šalia mažylio ir visų jo žaislų. Tą pačią akimirką miegantis vaikutis pradėdavo šypsotis. Gražus sapnas labai mylėjo vaiką, kurio kambaryje gyveno, todėl kasnakt pasakojo vis gražesnes istorijas, rodė vis nuostabesnius vaizdus, tačiau vos pradėjus brėkšti rytui, kaskart šokdavo iš šiltos vaiko lovelės į patį tamsiausią kampą ir tūnodavo ten visą dieną, skaičiuodamas minutes, kada vaikas pagaliau užmerks akeles ir leisis į pačias nuostabiausias sapno keliones. Tą naktį sapnas kaip ir visuomet buvo apkabinęs saldžiai miegantį mažylį ir pasakojo jam apie skruzdėlytės, norėjusios pamatyti mėnulio pakaušį, nuotykius. Skruzdėlytė Dytė buvo labai smalsi, norėjo žinoti atsakymus į visus jos galvelėje iškilusius klausimus. Todėl kasnakt, kai visas skruzdėlynas įmigdavo giliu pavargusių, bet laimingų darbštuolių miegu, Dytė išeidavo iš savo kambario ir tyrinėdavo dangų. Kartą ji pastebėjo, kad danguje žvaigždes ganantis mėnulis yra lygiai toks pats kaip ir kitas mėnulis, ganantis kitas žvaigždes tvenkinyje. Dytė pastebėjo, kad mėnulis visada atsisukęs į ją savo veidu ir niekada nerodo pakaušio. Smalsioji skruzdėlytė nusprendė išsiaiškinti kodėl taip yra. Gal mėnulis bijo parodyti savo plikę? Atsakymą ji galėjo sužinoti tik kruopščiai apžiūrėjusi visą mėnulio galvą, todėl skruzdėlytė Dytė nusprendė leistis į kelionę. Tą naktį mėnulis buvo be galo didelis, - pasakojo miegančiam vaikui jo gerasis baikštusis sapnas. Atrodė, kad pasistiebusi kokioje nors aukštesnėje vietoje skruzdėlytė galės ji pasiekti savo rankelėmis. Ji greitai užsiropštė ant pienės lapo, pasistiebė, bet gudrusis mėnulis lygiai per tokį pat atstumą atsitraukė. Dytė nenorėjo pasiduoti, todėl mažomis kojelėmis užlipo ant aukštos liepos viršūnės ir vėl pasistiebė, tačiau mėnulis nepasidavė, tik nusišypsojo iš savo aukštumos ir nuvijo dar vieną priklydusį debesį. Staiga nežinia iš kur atskriejęs vėjo gūsis stvėrė lapelį, ant kurio buvo pasistiebusi skruzdėlytė ir nusinešė su savimi. Dytė iš paskutinių jėgų laikėsi už lapo krašto, kad tik nenukristų ir stengėsi, iš visų jėgų stengėsi įžiūrėti bent kokius nors kelio požymius, kad galėtų sugrįžti namo į savo skruzdėlyną. Sapnas jau norėjo tęsti skruzdėlytės nuotykius, kai staiga išgirdo neaiškų triukšmą ir vos spėjo pasitraukti į šalį, kai didelė raina katė nusprendė užimti sapno vietą. Sujudimas pažadino mažylį, todėl sapnas kliūdamas net už šešėlių strimgalviais puolė link savo tamsiojo kampo. Kaip gaila, sapnui nepasisekė ir vaikas spėjo pamatyti tamsiame kampe šmėstelėjusį šešėlį. Maža to, vaikas išsigando ir pradėjo garsiai verkti. Sapnui pasidarė visai nesmagu, o vaiko mama turėjo mažyliui uždegti naktinį šviestuvą, kad bet kurią akimirką vaikas matytų, kad tame baisiame kampe iš tikrųjų nieko nėra. Tą naktį vaikas sapno nebesulaukė. Kitą naktį taip pat, dar kitą vėl miegojo vienas ir liūdnas, o dienomis vis klausdavo savo mamos ir tėčio, kas nutiko mažai skruzdėlytei Dytei, tačiau jie nieko negalėjo pasakyti. Tuo tarpu vaiką be galo mylėjęs sapnas sėdėjo susigūžęs savo kamputyje ir nežinojo kaip galėtų vaikui padėti, be to, sapnui buvo labai nesmagu, kad vaikas išsigando būtent jo šešėlio. Naktis po nakties sapnas, galvodamas ką galėtų padaryti, graužė rankų ir kojų nagus, kasė pakaušį ir trynė delnu kaktą bet joks sprendimas į galvą neatėjo. Sapnas taip mylėjo vaiką, kurio kambaryje gyveno, kad pagaliau nusprendė nusižengti savo taisyklei ir įsitikinęs, kad kambaryje viskas nutilo, nėra nei vieno judančio šešėlio, iškišo iš slėptuvės savo ranką. Sapno širdutė daužėsi kaip pašėlusi, bet nieko daugiau nenutiko. Tada sapnas iškišo kairę koją ir vėl sustingo. Kambaryje vis dar buvo ramu. Atėjo eilė iškišti iš slėptuvės ir galvą. Sapnas taip ir padarė. Ir vėl visi kambario daiktai liko stovėti savo vietoje. Tačiau iki vaiko lovelės buvo dar 10 žingsnių. Įkvėpęs daugiau oro, sapnas greitutėliai perbėgo per kambarį ir įšoko į vaiko lovelę, o kad jo niekas daugiau nepamatytų, palindo po vaiko antklode ir tada jau pradėjo sekti taip netikėtai nutrūkusią skruzdėlytės Dytės istoriją. Pasirodo, skruzdėlytės lapas nusileido tvenkinyje, kuriame gyveno kitas, nors ir labai panašus į pirmąjį, mėnulis. Skruzdėlytė bandė jį paglostyti, bandė jį prikalbinti nors truputį pasukti galvą į kairę ar į dešinę pusę, kad skruzdėlytė galėtų apžiūrėti nors mėnulio ausis. Tačiau šis nesutiko. O kitą naktį iš skruzdėlyno pasivaikščioti išėjusi Dytė nei danguje, nei tvenkinyje mėnulio nepamatė. Tada ji suprato, pirma kartą suprato, kad švyti tik mėnulio veidas. Kai mėnulis atsisuka į žemę pakaušiu, naktis būna be galo tamsi, todėl niekas ir nežino kaip tas pakaušis atrodo. Skruzdėlytė, radusi dar vieną atsakymą palaimingai užmigo, o be galo vaiką mylėjęs baikštusis sapnas suprato, kad mylėdamas gali padaryti viską, net ir nugalėti savo baimę. Viktorija Matulevičienė Labai grazi pasaka ,taciau jos neskaitysiu savo vaikams.Kodel?Ogi todel,kad daznai sapnuoja ir baisius sapnus,kosmarus.Tada bijos ir tamsiu kampu,nes ten slepiasi SAPNAS.
stebukliuke
2007 02 08, 19:19
QUOTE(d-oncek @ 2007 02 08, 11:06) Labai grazi pasaka ,taciau jos neskaitysiu savo vaikams.Kodel?Ogi todel,kad daznai sapnuoja ir baisius sapnus,kosmarus.Tada bijos ir tamsiu kampu,nes ten slepiasi SAPNAS.  Linkiu, kad košmarai apleistų jūsų namus
d-oncek
2007 02 10, 23:41
QUOTE(stebukliuke @ 2007 02 08, 19:19) Linkiu, kad košmarai apleistų jūsų namus  Tegul stebukliukes zodziai tiesiai dievui i ausi
una-art
2007 02 12, 21:11
Mano vaikiukui labai patiko knygelė apie Karlsoną, tai pasakos būtinai turėjo būti apie mano sūnų ir Karlsoną. Mamytės , galit pabandyti ir Jūs mėgstamą vaikučio herojų padaryti jo draugu . Aš dar paimprovizuodavau, ką nors pagrąžindavau,bet ant stogų dūko manasis purpytė ir Karlsonas. Antroje vietoje buvo Mikė Pūkuotukas. Mums tai veikė ! Nebuvo lygių.
Radau labai faina tinklapi. Jame yra lietuvisku pasaku mp3 formate. Visai neblogai iskaitytu. Tiesa jos ten truputeli kainuoja, po 1 Lt. Na, bet labai dideliu problemu nėra, kaip jau tapo iprasta siais laikais - susimoki SMS ir atsisiunti. Jei kam idomu, tas saitas www.orklis.lt
|
|