Čia šiaip bairis buvo O dėl mamos SM. Jaučiu, kad yra, nes buvau kažką panašaus užtikus, bet nesu garantuota. O ji manęs tai tikrai nepažins, nes nepasirašau vardu, pavarde.neviešinu miesto

O kodėl spausti Tave reikia? Juk mokaisi sau. Nuo pažymių priklauso kur įstosi mokintis, kokį amamtą dirbsi visą gyvenimą. Tikriausiai turi kažkokias svajones, tikslus, negyveni vien šia diena ir valandomis prlaeistomis prie kompo?

Saviškei palikau savieigai ir visus metus netikrinau namų darbų. Pažymiai taip nusirito žemyn, kad nebėr kur toliau- gresia dvejetas. Taip kad džiaukis savo situacija ir dėkok mamai, kad nepamiršta kas gyvenime svarbiau.

O aš nežinau, ka man daryti su savo dvyniais . Labai gailiuosi, kad lakiausi įstatymo raidės ir leidau juos šiemet į pirmą klasę (į pirmą klasę privalo eiti, jeigu tais kalendorinias metais sukanka 7 metai).
Visai ne mokslai jiems galvoje. Sėdžiu su jais namie ne po pusę valandos, o po 3, 4 ar net daugiau valandų, kol padarome visiškai paprastas užduotėles. Aišku, gal man jos ir atrodo paprastos, o jiems tikriausiai didžiausia kančia. Pastebėjau, kad dėl blogo skaitymo, jie dažniausiai nesupranta užduoties, na ka reikia atlikti viename ar kitame pratime. Gal mokykloje, rašant testą ir paaiškina, ka reikia padaryti, bet įtariu, kad mano vaikai tuo metu ne klauso, o dar visai ka kitką.
Pvz. vakar vienam iš jų reikėjo sukurti šukį medelių sodynimo dienai, aišku pačiam nieko nesigavo - aš padėjau, pakartojau šūkį gal kokius 5 kartus, sakau eik užrašyk, o jis man grižta ir klausia - "tai ka man parašyti?" . Mane pradeda imti nėrvas - o jis sėdi ir juokiasi. Parnešė iš mokyklos testą - o ten iš galimų 41 balo surinkta tik 22,5 . Testas rašytas 7 dieną, o jo rezultatą sužinau tik dabar (na kad tokia liudna situacija), bet tuo pat metu, kaip bebūtų keista, 13 diena pasiekimų knygelėje įrašytas pagyrimas už tą pačią matematika . Aš mačiau tą pagyrimą ir džiaugiausi, o dabar - še tau.
Nežinau ka daryti. Gal eisiu su mokytoja kalbėti. Šiais laikais, turbut, jeigu pats nenueisi, tai jokiam mokytojui tavo vaikas neidomus bus . Gaila, manau, mokytojas turėtų pats dažniau informuoti tėvus, juolab, kad dabartinės pasiekimų knygelės jokios informacijos neteikia.
Nu va šiek tiek pasiguodžiau. Kaip reikės situaciją taisyti - nežinau, gal reikės paaukoti daugiau laiko vasara ir uždrausti kompiuterio žaidimus ir pasivažinėjimus dviračiais, kol situacija nepradės bent kiek gerėti.
Gal kas turėjo panašią situaciją? Gal vaikas pasikeis dar?

tokia pati situacija ir mano dukrytei..ne mokslas jei rupi o pas mokytoja,bent musu tai tikrai neapsimoka eiti.Jei visiskai man taip rodos taspats...kiek sugeba tavo vaikas lai ir daro..paskatinimo jokio is jos puses nejauciu.Ojei nueinu pakalbet tai lieku toje pat nezinioje,nes as kalbu daug daugiau nei mokytoja,jei as nepaklausineciau tai ir butu turbut TYLA

Ne mokytoja turi gaudyti tėvus (20 vaikų!). Bent jau mūsų mokytoja mokslo metų pradžioje taip ir pasakė: "Skambinkite man kiek tik norėsite, ne galvokite, kad trukdysite. Toks mano darbas. O aš jūsų visų negaliu apskambinti". Mūsų klasėje kelių vaikų, kuriems sunkiai sekasi mokytis, mamos beveik kasdien atsiimdamos vaikus prieina prie mokytojos ir pasikalba.

del mokytoju tai puikiai pritariu, kad ne mokytoja turi lakstyt paskui vaika, o tevai jos reikalas isdestyti dalyka, kek ji sugeba paaiskinti 20-30vaiku. o pas mus klasej tai is viso 34

o del mokslu... manau, kad tevai turi spausti vaika, ypac jei mato, kad jis nenoriai mokosi. Taciau vel gi motivasija mokslui turi buti ugdoma nuo mazu dienu, o ne 5klasej susigriebti ir ziureti kad vaikui 2 iseina ir tada jau kiaura para sedim prie knygu! o perdetas mamu kontroliavimas, kuomet net iseiti is namu negali jei 3valandu neatsedejai ir neismokai kaip koks diedukas gyvenes prie 400metu nusiperde atsiprasant na mano mama gal kartais per daug mane kontroliuoja, bet siaip normaliai

Labai smagu kad jūsų mokytoja taip rupestingai prižiūri visus vaikučius ir nuolaidžiai žiūti į tuos skambinėjimus. Mums taip nwepasakė. O pati ateiti kasdien - tikraio negaliu .
Papildyta:

Dėje ne visi vaikai vienodi.
Mano pirmokėliai dar neturi atsakomybės jausmo. Ir ka tu jiems nesakyk - jiems tas pats. Nu nenupirksi dviračio - ir nereikia. Neleisi į lauką - na ir tiek tos. Šiandien pabliaus,o rytoj, pamiršes apie vakar dieną vėl viską iš pradžiu darys ir jam tas pats. Na nesubrende jie dar. Gal dar persilašs.

Tikrai,kad ne mokytoja privalo skambinti,bet patys teveliai mokytojai skambinti,ateiti pasikalbeti.Kaip musu mokytoja pasakiusi,juk net prezidentai turi laiko tevu susirinkimamas ir laiko paskambinti mokytojai.
Daugiau bendradarbiaukite su pacia mokytoja,domekites,negalite ateiti skambinkite.
Gal jusu vaikai jau iprate,kad pamokas padeda padaryti mama,gal jiem reikia daugiau laisves,fantazijos ruosiant namu darbus.Kas neaisku tegul patys klausia mokytojos,galu gale yra prailginta grupe,kur su vaikais namu darbus ruosia mokytojai,jie galetu profesionaliai padeti jusu vaikams

Iš jūsų komentaro matau, kad su tokia problema tikrai nebuvote susidurusi. Todėl ir dėl mokytojo požiūrio į vaikų mokslus mūsų nuomonės nesutampa. Džiaugiuosi, kad Jūsų vaikai tikriausiai sugeba patis susitarkyti su namų darbais. Esu isitikinusi, kad jeigu pati nebučiau susidurusi su tokia problema - iš kitos mamos lupų ja tikriausiai taip pat nesuprasčiau ir mano atsakymai būtų panašus į jūsų.
Labiau norėčiau kad pasisakytų tos mamos, kurioms buvo panašios problemos ir joms pavyko jas įveikti.

Man teko susidurti su panašia situacija. Mano mergytė nemoka matematikos. Gali jai aiškinti kiek nori - nesupranta ir tiek. Pirmoje klasėje iš viso tragedija buvo. Bet paskui įvyko persilaužimas, dabar jei labai susikaupia - padaro, pamokų kasdien tikrinti nereikia, pasitikiu, nuo antros klasės pabaigos pamokas paruošia pati.

Man atrodo, nesimoko ji dėl to, kad jai tiesiog tai yra neįdomu. Kas patinka, pvz., lietuvių, padaro gerai. Bet jeigu užduoda ką nors sunkiau, pvz., neįdomų ir sunkų eilėraštį mintinai, žliumbia, bet nesimoko. Tada sėdim, skaitom kartu. Matau, kad tai jai padeda. Ir su bloga atmintimi ar gabumų trūkumu tai nelabai susiję. Matau, kad ten, kur jai įdomu, atmintis puikiai veikia. Greičiau visos toks mokslų problemos susiję su nusiteikimu, psichologinėmis problemomis, nemokėjimu ilgam sukaupti dėmesio, valios stoka. Viską reikia ugdyti, stiprinti motyvaciją.

Bet perlenkti lazdos irgi nesinori. Sutarėm, kad džiaugsimės, jei iš matematikos bus bent 7, jei 8 ar 9 - super gerai. Planą įvykdė, gavo 7 Maniškė, beje, gruodį gimusi, tai 6 metų turėjo eit į mokyklą.

na papasakosiu ir as savo istorija
i mokykla pradejau eiti jau mokedama skaityti ir skaiciuoti beje (atlikti veiksmus-sudeti, atimti-aisku vienazenkliu skaiciu), pamenu jau darzely skaiciau bendraamziams pasakas pirmoj klasej besimokant tevams buvo pasiulyta mane perkelti i antra klase (metu vidury). jie perkele-nes man tiesiog nebuvo ka veikt. na ir iki pradines baigimo mokiausi beveik vien penketukais-kitoks pazymys (3 nesu gavus) budavo retas svecias. tuo metu tevai (tiksliau tevas), aisku priziurejo, bet matydamas kad sekasi gerai, per daug nesikiso. aisku karts nuo karto pravesdavo "paskaita"-koks mokslas reikalingas ir t.t. bet viskas buvo saikingai.
kai pradejaulankyt 5 klase-pasipyle nauji mokytojai, teko prie kiekvieno ju taikytis, ir kaip tik dar sutapk taip perejom i desimtbale sistema. ir is kart buvo lb didelis stresas-tai pasimate ir pazymiuose. nors aisku labai nezymiai-gavau pirma 7 ir pan. bet tai irgi labai retai. taciau mano tevas pradejo be galo kontroliuot pazymius, nuolat psichologiskai bausdavo uz 8 ar net 9-sakydavo kad as ji nuviliu ir t.t. pas ji tokia sistema-visi kiti pazymiai isskyrus 10-lygu dvejetui bet dar sekesi normaliai. 7 klasej pervede i kita mokykla, nes nusprende kad mano klase daro man labai bloga itaka-na jie tiesiog nebuvo labai dideli moksliukai. taciau nuo vilko uzsiroviau ant meskos. nors ana klase nebuvo labai protinga-kitoj mokykloj is vis buvo tragedija, taciau su ana klase bent sutardavau, o naujoj mokykloj dar buvau ir nuolat uzgauliojama.
aisku, pasipyle ir prastesni pazymiai-vel nauji mokytojai ir t.t. vel teko "isivaziuot". taciau labiausiai stresavau del tu prakeitu pazymiu-man net nervai kriko, kaip bijodavau eit namo su 8. tiesiog drebedavau. turedavau tevui rodyt pazymiu knygele kas savaite, o as koki pusvalandi trypdavau uz jo kambario duru, kol isdrisdavau jas pravert.. tiesiog man buvo labai sunku psichologiskai. ir kas svarbiausia, kad ir kaip stengdavausi, atrodo tik dar blogiau gaudavosi. atsimenu (cia buvo geda visam gyvenimui) zliumbdama prasiau vieno mokytojo, kad isvestu trimestre 9, o ne 8, nes bijojau net pagalvoj, kas butu dejesi namie uz toki pazymi...
tik pasimokius metus toj mokykloj, pati pasiprasiau perkeliama i kita mokykla-perejau i gimnazija na ten atsigavau siektiek-bent jau mokymosi aplinka buvo palanki. niekas neterorizavo, nepravardziavo ir t.t. truputeli ir teva prisijaukinau, kad duotu bent truputeli laisves mokslo klausimu. ir tikrai nepasijaute kazkokio pablogejimo-priesingai, rodos ir geriau mokytis pradejau
zodziu epilogas toks, kad vaikus reikia spausti prie mokslo ir t.t. bet reikia tai daryti protingai-jokiu budu, nesakykite, kad jis jus nuvilia kai gauna blogesni pazymi, arba kad "su tokaiis pazymiais tik melzeja fermoj gales dirbt"
man cia buvo lb didele trauma tai va.
sekmes visiem
sorriuks uz nerislu teksta-labai skubedama as cia taip surasiau viska

Manęs tėvai nevertė mokytis. Netgi atvirščiai - prašė, kad mokyčiausi mažiau Buvau gera mokinė, visada padarydavau namų darbus, būdavo, kad užtrukdavau iki nakties, tada jau prašydavo spjauti į namų darbus ir eiti miegoti. Kartais siūlydavo knygas keisti į kiemą (mamos tėvai su mama taip pat elgėsi , o va tėtis ir lupti gaudavo dėl pažymių ). Pažymių niekada nekontroliavo, dėl prastesnių (per tuos 12 metų juk visko pasitaiko) nepyko, 11-12 klasėje net lankomumo nereguliavo (parašydavo pateisinamus lapelius be datos), nes žinojo, kad praleidžiu, kai galima ar reikia praleisti. Baigiau mokyklą su pagyrimu, mokytojai jokių nusiskundimų neturėjo. Jei būčiau buvusi kokia nors nesimokanti padauža, tai, manau, tėvai kitaip būtų elgesi.

Na,aš turiu vaikiną,11 metų,tai kaip ir dauguma,tingi mokytis.Bet stengiuosi nepaleisti jo iš "gniaužtų" Kiekvieną dieną darome pamokas,būtinai viską patikrinu.Jau kaip nusibodo,ne tas žodis!Tačiau žinau,kad jei nuleisčiau viską savieigai,tai atsiras žiniose didelės spragos.Ir ką darys paskui?Todėl kantriai seku visą jo mokslą

na mano wk i 1 kl ejo mokedamos skaityt .rasyt,skaiciuot. bet kai nekontroliawau,pasitikejau,tai dbr.7.kl.jau beda,nesimoko.Manau reik wk.spaust prie mokslo

Manęs niekada uz pažymius nemušdavo, būdavau kartais nubausta, bet tikrai ne be reikalo, jei jau lb aptyngdavau. O jei retkarčiais gaudavau kokį blogą pažimį visada bijodavau pasakyt, bet mama nesibardavo. aišku, mokytis skatindavo.

As manau kad reikia truputuka spausti vaikucius va kad ir atostogos dabar pirmokam bet kiekviena diena bent po truputuka paskaiciuokam, paskaitom, parasom nes po to tinginukas apims

Mano sesei db 8 metai, bet niekaip gerai skaityti neišmoksta, kaip sudominti tokį vaiką, kad pati norėtų skaityti, sunkiai sekasi ir nemėgsta.

Kiekvieną dieną mama, kai daro valgyti gali paprašyt, kad vaikas ką nors paskaitytų, nes ji neturi laiko, o taip norėtųsi, kad valgio gaminimas neprailgtų. Vaikams patinka jaustis reikalingais.

gan nebloga mintis, bet kazin ar susidomės.

Tėveliams, matyt, prastai besimokančios tik prie karvių šviečiasi. Nes ir man sakydavo, kad jeigu nusimokysiu tai galėsiu eit į Balbieriškį pieno linijos operatore dirbt.
Šiaip iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tėvai mane spaudė moksluose, nors anksčiau būdavo ašarų pakalnės. Kompiuterį gavau dėl to, kad metinių vidurkis buvo 9,6. telefoną už 9,5... Nors namų darbų totaliai nedarydavau, tačiau tiesiog pradėjau domėtis tuo, ką mokausi. Nereikia savo vaiko užspausti į kampą, tačiau ir paleisti, kad "va, svarbu teigiamas išeina" irgi negalima. Mane anksčiau paspaudė, todėl ir dabar nors su kūdikiu, bet vis tiek 12toje klasėje pusmečiai ir įskaitos geresni negu tų, kurie galėjo mokytis be streso...

Man tai net baisu prisimint laiką praleistą mokykloj . Ir lupt gaudavau, ir morališkai grūzindavo, visko buvo. Labiausiai "skaudėdavo" kai jie besąlygiškai tikėdavo mokytojais, o, gink dieve, ne manim. Net jei ir bandydavau įrodyti faktais, kad jie neteisūs. Pasitikėjimas buvo lygus nuliui, nors mokiausi neblogai. Vėliau ėmiau iš principo nesimokyt. Kad ir ką be padaryčiau, viskas jiems negerai būdavo. Linkiu, mamytės, nepadaryti tokios klaidos, nors pagal save žinau kad tai sunku. Gal pas mane jau smegenyse užprogramuota

mano mokykliniai metai panašūs buvo. (viso to grūzinimo priedas dar buvo pirmūnė sesė) užtai iš studijų po pusmečio pasipusčiau padus ir iškeliavau laimės ieškot. dabar esu įgijus savo mėgstamą specialybę, bet tikrai nematau prasmės demonstruoti diplomus kaip "sėkmės pavyzdį".

Mane tai iki 6 klasės spausdavo, tikrindavo ir kontroliavo, vėliau pačiai atsirado pareigos jausmas ir to nebereikėjo. Mokiausi gerai.
Mano dukrai yra panašiai, kaip man - pradžioj kontroliavau, dabar- pati kontroliuojasi.
O va su sūnum- jau nebežinau, kaip bus. Jam jau 14, o vis dar kontrolės reikia. Jei kokią savaitę nepatikrinu ir nepriverčiu namų darbus daryti- jau , žiūrėk, porą dvoikių ir beturįs , nes jų praktiškai išvis nedaro, tik nuėjęs nusirašo, arba ir to nepadaro..
Jaučiu, dar kelis metus teks kontroliuoti..

Sveiki
Turiu ir as dukra pradinuke nu su mokslais popieriai ne labai kokie pritingi mokytis, o galva turi zinau, kad ji gali daugiau, bet... Kartais net pikta darosi Kontroliuoju ir as ja, bet jai tai ne motais, numoja ranka ir tiek, nu zodziu tokia situacija padaryti pamokas ant greicio ir i kiema Nezinau visokiu nuomoniu prisiklausiau, kad vaikui reikia leisti pajusti ka reiskia kristi i bedugne, bet nezinau bijau as to, kad po to bus sunku vel pakilti, o dar su tokiais ,,norais" mokytis

Tu turi dėkoti mamai, kad jinai taip rūpinasi tavimi. Gi turi kaip nors rūpintis, ar ne? taip kad nežinau kelintoj klasėj tu dabar, spėju kad penktoj-septintoj, nes vyresnėse klasėse suprasi, kad mokytis reikia. O juk tų spragų, kurias įgijai žemesnėse klasėse, neužlopysi, nebent mokėdama pinigus korepetitoriui

Sveika
mano panaši situacija tik su sūnum. Galvą turi bet baisus tinginys vis į lauką lėkt reikia. Mano manymu negalima vaikams leisti "krist į bedugnę". Reikia spausti - be diržo be riksmo bet kažkokiu tai būdu tempt į viršų. Užaugs ačiū pasakys, nes su dabartiniu jų mastymu tai žinoma draugai svarbiau.
Šiandien mokykloj gavo atsakymą rašyto testo įvertinimą "gerai"(jis ketvirtokas), tai tiek džiaugėsi, nes pusė klasės gavo "nepatenkinamai". Žodžiu reik padėt kiek tik įmanoma

prasykit kad jums ka nors skaitytu ,jai reikia demesio ... maniskei ir sunkei sekesi ,persilauze ... nes prasau man pasakas kad sakitytu ,labai laiminga kad daugiau jai demesio skiriu ir pamego skaityt

Ačiū už patarimą.

aš tai manau, kad per daug vaiko spaust irgi nereikia
nes yra pas mus klasėj tokių, kuriuos tėvai tiesiog spaudžia, 7 gauna ir rėkia ( nors aš devintokė) , tai mano akimis čia yra žiauru - ilgaainiui toks vaikas gali ir draugų nebeturėti - sėdi tik prie knygų ir tampa zubrila
aš pati irgi pritingiu mokytis, bet tuos dalykus kurių man reikia, mokaus atkakliai, nes žinau, kad man to gyvenime reikės, kad nebūčiau valkata, o pvz. geografijos, istorijos, gėda, bet tik šperos - šiais metais kažin ar šių pamokų bent kartą namuose knygą buvau atsivertus
na nežinau, man atrodo kad vaiko mokytis labai jau ir neįmanoma priverst - kai man ankščiau tėtis sakydavo, kad eičiau mokytis, nueidavau prie stalo, įsijungdavau stalinę lempą ir nagus lakuodavaus dabar nebeklausia, nebevaro, nes esu jau didelė, ir pati žinau, ko man gyvenime reikės ir kad be mokslo toli nenueisiu

Sveikos , reiki patarimo, mano merginai sunkiai sekasi skaitymas o to pasekoje ir kiti mokslai, o problema tokia, kad mokykla per prievarta bruka modifikuota mokyma, kas tai per mokymas, kokios jo paseklmes. Mums su vyru susidre ispudis , kad vaikas specialiai buvo smukdomas , kad jam butu skirtas tas mokymas ir kad už ji kažkas kažkur gaus kažkokia tai nauda , tik nezinau ar tai pinigine nauda ar cia karjeros reikalas , bet po tais dalykais kazkas slepiasi. Aciu, labai reikia jusu nuomoniu.

na man tai keista, sedziu prie knygu kasdien - o vargais negalais kanors ismokstu

Na kazkaip keistoka del skitymo skirti modifikuota programa pirma karta tai girdziu gal pirma pasikalbekite su dukros mokytoja

Yra tema apie modifikuotą programą. Pasiskaitykit, gal kuo padės.

Patikėk, reikės gyvenime ir geografijos, ir istorijos ir visų kitų dalykų. Dabar kaip tik pats laikas mokytis, kol yra kas paaiškina, papasakoja ir esi "priversta" išmokti Man jau taip gavosi, kad istorijos niekad beveik nesimokiau, tai dabar dažnai pasijuntu nejaukiai, kad kokios datos nežinau ar kokio įvykio Aišku žinau daug ką, nes mokiausi tikrai neblogai, tačiau dabar būčiau buvusi dėkinga, jei mokytojai būtų labiau prigriebę Kitus dalykus tikrai mokiausi ir dabar esu tikrai tuo patenkinta
O dėl vaiko, tai yra keletas dalykų, kurie mano vaikui sunkiau sekasi (ne dėl to, kad nesugebėtų, bet kad visai nesimoko kartais), tai būna visko. Visuomet bandžiau visų pirmiausia aiškinti, kalbėti, tačiau ne visada pavykdavo. Buvo visko ir dabar atsitinka visko, kad susipykstam dėl nesimokymo ir baudžiama būna įvairiai

[quote=makausike,2009 05 12, 13:06]
Sveikos , reiki patarimo, mano merginai sunkiai sekasi skaitymas o to pasekoje ir kiti mokslai, o problema tokia, kad mokykla per prievarta bruka modifikuota mokyma, kas tai per mokymas, kokios jo paseklmes. Mums su vyru susidre ispudis , kad vaikas specialiai buvo smukdomas , kad jam butu skirtas tas mokymas ir kad už ji kažkas kažkur gaus kažkokia tai nauda , tik nezinau ar tai pinigine nauda ar cia karjeros reikalas , bet po tais dalykais kazkas slepiasi. Aciu, labai reikia jusu nuomoniu.



Mano dukra stebuklingai greitai išmoko skaityti 1-oje kl. Skaitė beveik iš karto kaip suaugusi-mokytojos žodžiai ir geriausi testai. Darželyje buvo tik su raidėm supažindinta, iš anksto nemokėm. Pamokiau ją taip--Kartu skaitydavom skiemenimis. Susidėdavo žodžiai ir ...Neilgai taip...nepamenu kiek savaičių...kol pati skaityti pradėjo. Gal mano patirtis padės. Kartais mamos "petis ir bendras darbas padeda. Tik ne po daug skaitykit, nes vaikai kantrybės neturi. Sėkmės

Jums niekas nedraudžia užpildyti savo nežinojimo/nemokėjimo spragas kai kuriuose dalykuose. Be to, net ir tai, ko išmokstama gali būti su laiku pamirštama, taigi domėtis ir atnaujinti žinias reikia nuolatos... Gaila, bet dažnas suaugusysis paskęsta toje rutinoje ir pamiršta, kad reikia ugdyti, lavinti ir mokyti save visą gyvenimą. Žmonės gyvena po 70-90 ir daugiau metų, per tą laiką pasikeičia ne tik informacija, mokslas, žinios, bet ir visas pasaulis, aplinka ir žmonės. Todėl reikia nuolatos keisti savo mąstymą kartu su besikeičiančiu pasauliu...

Mano tėvai mane labai kontroliavo iki 10 klasės.... Pirmoje buvau pirmūne, antroje vos ne dugne... Po to kilau ypatingai mane bardavo mama už prastą pažymį... bambėdavo, kad kasininke, šlavėja dirbsi... bet nuo barimo daugiau noro mokytis neatsirado. Tik kai jie nustojo labai kontroliuoti mokymąsi, pažymiai pagerėjo, nes pačiai labai nesmagu buvo gauti prastesnį 10 klasėj atsirado elektroninis dienynas ir tėvai niekaip negali prisijungti mama dabar tik retkarčiais paklausia, ar padariau namų darbus, o tėtis pasakė "sąžiningai vaikčiok į pamokas, nebėgiok ir aš nebarsiu tavęs už prastenį pažymį". Dabar aš mokausi sau, aišku, kartais patingiu... bet daug ramiau gyventi ir maloniau mokytis

As pradinese klases buvau pirmune,o poenktoj nusmukau..tai ir mama pradejo pamokas tikrinti ir pns.o kai gaudavau koki prastesni tai ir bartigaudavau
O dabar jau 6 ir lankau matkes papildoma.Tai padeda bet buna kad prasta pazimi gaunu pvz 6 tai jau ir nebesaukia isvis nieko nesako.Bet as matau is akiu,kad nusivyle .Nu bet mintyse pagalvoju nieko kita gausiu geresni,ir gaunu
Kam leidzia galimybes pasamdykit savo vaikui papildoma mokytoja.Gal jus nemokat isaiskinti.Nes jums atrodo aisku,gi cia toks lengvas uzdavinys,o vaikucui sunkiau

Na, mano mokymosi kreive buvo vos ne kardiograma pirmoj - pirmune, antroj visiskas dugnas (su pirmune niekas draugaut nenorejo, bet reikalai vis tiek nepasitaise, atsiskyrele buvau iki kokios 9 kl.). Po to kylu, truputi krentu, vel kylu. Stipriausias noras nesimokyti buvo kai tevai ziauriai spaude. Del kiekvieno pazymio (9 buvo per mazai, penketukais abu buvo baige). Veliau tetis suprato (literaturos deka), kad geri pazymiai mokykloje tikrai nera pats svarbiausias dalykas, tai gi paziuredavo mano semestro pazymius ir nk. Pasimokyt su juo buvo daug maloniau, nei su mama. Mama spaude iki kokios 10 kl. Kad tai labai padejo, nepasakyciau, specialiai nesimokydavau (nuolat buvo kalbama kaip mano sese, tevai, brolis, pussesere gerai mokesi. Dzin, kad brolis du kartus po menesio nepraneses tevam mete studijas...). Dabar nieko, paziuri i semestra, pakomentuoja, kad reiketu geresnio pazymio is dalyko, kuris maziau nei 10. Kai ankciau man budavo kalama, kad mokaisi sau ir bla bla bla as to nespratau. Tik kai atleido vadzias, paciai pasidare geda del prasto pazymio, tai noro daugiau mokytis (tiesa, megstu patinginiaut ). Nesuprantu tevu, kurie su kocelais ir ir kirviais vercia sedet prie pamoku visa diena, nors vaikas ir pats supranta ir nori mokytis (nekalbu apie tinginius)...

Man tai istiesu juokinga kai 8 ir vyresniu vaiku tevai kisasi i vaiku pamokas tikrina atsiverte kas uzduota ar pan. na nezinau manau jau tokio amziaus visi suauga ir supranta, kad be mokslu bus ragai. beje, nieko tie desimtukai neirodo... prie algos, bet koki darba dirbant tau neprides 50lt, akd kazkada chemija mokejai 10, taip ne buna visko juk pasitaiko, ne vien tingulys...

Sveiki parašysiu į šitą temą, po gerų 3 metelių... Pasakysiu tik tiek, kad esu dėkinga mamai, kad tada "privertė" prie knygų pasedėt ir pasimokyt. Dabar žinoma nebespaudžia, nes pačiai į protą atėjo, kad be mokslų toli nenukeliausi. Pasitaiko ir blogų pažymių, su mama supratingai pasikalbam ir išsiaiškinam kodėl taip nenusisekė.