Sveikos mamos, patarkit ka daryti. Vasara pradejom lankyti darzeli. Vaikas labai greitai priprato, labai faina aukletoja. Bet grupeje yra vienas vaikas, kuris yra ne valdomas. Vaikus musa, kandzioja, drasko, aukletojai gali spjaut i veida. Pries miega pasakos jau neskaitomos, su vaikais uzsiimti neimanoma, nes kai tas berniukas pradeda metyti zaislus, rekti, lakstyti visi vaikai stovi isizioja ir ziuri, o veliau ir patys panasiai elgiasi. Aukletoja tikrai nuostabi, ir stazas didelis. Bet toks vaikas pirma karta pas ja. Jau apie grazius zodelius ir nerasysiu, kuriuos vaikas "atnesa" namo. Siandien vakare, kai atejau vaiko pasiimti, aukletoja beveik verke. Kai paklausiau ka sako direktore (direktore irgi pas mus ) , tai aukletoja pasake, kad isvaryti vaika neturi teises. Patarkit ka daryti, darzelis salia namu, aukletoja . Bet jaucia mano sirdis, kad aukletoja ruosiasi iseiti, pati apie tai uzsimine

siaubas.. uzjauciu.. cia gal net patarti nelabai yra ka.. juk is tikro, cia ne mokykla, uz bloga elgesi negali ismesti matyt ir teveliai atitinkami, tai vaikas ir yra toksai (jei mano namie toki elgesi, tai ir darzelyje panasiai elgiasi, ypac jei dar zodziai kaip minejot "grazus"liejasi nebent prasyti pervesti i kita grupe? Ar nenorit aukletojos keisti?.. Bet jei iseis pati, tai neisvengiamai pasikeis.. Joo.. stiprybes ir sekmes!

Aukletoja labai gera. Del to ir nenorim keisri darzelio ir darzelis po langais.

Kiek gi tam "pabaisai" metų, kad jis jau nevaldomas? Žinau, kad būna hiperaktyvių vaikų, vaikų su elgesio sutrikimais, bet jei auklėtoja turi tikrai didelį stažą, tai tikrai neturėtų pulti į paniką ir vien dėl to keisti darbą? Paprastai tokios auklėtojos pačios pataria tėveliams, kaip padėti vaikui - kokius žaidimus žaisti, kaip padėti susikaupti, kaip raminti, galų gale - kreiptis į psichologus.
Čia kažkaip per dramatiška. Gal auklėtoja tiesiog pati pavargo nuo darbo su vaikais? Juk darbas nelengvas...

pas mano vaika grupeje taip pat yra vienas vaikas su elgesio sutrikimais...ir ka? patenkintu nera, bet direktore tyli, nes vaiko tevelis uzima gera posta kai kur...
aukletojos budi prie to vaiko, labai stebi..kosmaras, kai pagalvoju, kad nezinia ka gali padaryt mano vaikeliui..is pradziu mano vaikas sakydavo , kad tas musasi, bet dabar jyg maziau lenda..ka cia bepridursi..
Papildyta:
beje, aukletojos irgi nuostabios, tai gaila butu pereit i kita grupe..

Ir pas mus grupeje buvo panasi situacija, grupe skirta vaikam nuo metu iki 3,vaiku yra ir 10men ir 2,3 kazkaip visi draugauja.Ir akletoja su aukle fainos.Bet yra vienas berniuka 2,4men bet stambus ir aukstas yra gi ivairiu vaiku tikrai galima duoti kokius 4metus tikriausiai vienas is tevu stambus bet esme ne tame, o tame kad jaucia savo jega ir viska is vaiku atima,stumdo muso nu sakis vaikai verkia vien nuo jo,aukletoja tikrai ji priziuri bet sako tik atsisuku iskart kam nord trenks Bet viena diena atejus paimti radau vaika su didziulu guzu aukletoja aisku atsiprasinejo, bet..... nuejau pas direktore viska paaiskinau tai jinai surinko ryte 10teveliu ir visi buvo pries ta vaika, tai dirike tiesiog pervede ji i kita grupe nuo3 iki5,tai aukletoja sako kad ten vaikas ramus nieko neskriaudzia nes suprato kad yra stipresni

Jam dabar apie 4 m., aukletoja bande su mama kalbeti ir kazka patarti ir straipsniuku ivairiu duodavo paskaityti, bet mama "kurcia".

Situacija tikrai nepavydetina, mes gyvenam Jav tai cia tokio vaiko darzelyje nelaikytu, jei jis tikrai toks nevaldomas, paprasciausiai ismestu is darzelio po keliu pasikalbejimu su tevais, jei to vaiko elgesys visiskai nesikeistu. Manau jei daugiau teveliu butu pries toki vaika grupeje, turi buti daroma isvada ar turi kenteti visi vaikai grupej ar toki vaika is viso nepriimti. Tikrai neverta nuleisti ranku ir pries viska uzsimerkti, drasos keiciant i geresne puse

Skaitau ir kažkaip baugoka pasidarė. Mamos, pačios turinčios vaikų, sako tokius žodžius, kaip "išmesti vaiką", "prieš vaiką"! Ar ne per greit mes nurašome VAIKUS? Suprasčiau, jei pasipiktinimo lavina būtų prieš tėvus. Juk jie atsako už MAŽYLIO raidą. Tikiu, kad rūpestingi tėveliai su protingų auklėtojų pagalba gali palenkti išdykėlį į kitą pusę. Juk jie dar kvailiukai, nemoka savo jausmų kontroliuoti, išreikšti žodžiais, ieškoti nesmurtinių sprendimų. Mūsų, suaugusių, pareiga yra jiems padėti. Nespindėčiau aš džiaugsmu, jei mano vaiką skriaustų kiti, BET apie tai kalbėčiau su tėvais. ir tik tada, jei tėvai yra akli ir kurti TIK TADA sprendimas būtų prašyti direktorės perkelti vaiką.

Žinoma, lengviausia yra tiesiog atsikratyti vaiko. Jau nuo lopšelio amžiaus. Užmirškim 2-3 metų krizes. Auga teroristas! Geriausia atsikratyti visiems laikams. Tegu išmeta iš darželio. "Nubaustasis" greičiausiai tai supras savu nebrandžiu būdu. Į mokykla jis ateis irgi su diideliu pasipriešinimu, nes jo niekas nenori. Ten jis irgi kels problemas. Mesim jį ir iš mokyklos. Kad mums netrukdytų. O paskui bijosim vaikščioti vakarais. Nes atstumtieji keršija. Savaip. Baisiai. Taip, kaip su jais kažkada pasielgėme mes.

Taip, truputį sutirštinau spalvas. Bet kartais prieš supykstant ant svetimo vaiko, reikia pabandyti pamatyti, kad jis bent šiek tiek panašus į savą - mielą, be galo brangų bet iš kantrybės išvedantį mažylį.

Taigi parašė, kad mama buvo KURČIA visokiems patarimams, o jų iš puikios daug metų dirbusios auklėtojos, manau, tikrai buvo gerų ir naudingų.
O ką gali padaryti su SVETIMU vaiku, jeigu prie jo auklėjimo ir raidos tėvai neprisideda? Juk pirmiausia TĖVAMS turi rūpėti jo vaikas, bet aišku lengviausia yra nuvesti vaiką į darželį ir taip išvengti problemų, kurias jie turėtų išspręsti. Gal tėvams giliai dzin, ką daro jų vaikas (giliai ne dzin bus paauglystėj, jei nesusirūpins dabar), o gal jie patys kenčia nuo vaiko terorizavimo.

Supraskit - nėra vienodu vaikų. Visi vaikai su savuoju "AŠ", tik reiškiasi jis labai skirtingai. Manyčiau, jei auklėtoja su dideliu stažu, ji turėtu seniai būti atradus būdą susivaldyti tokį vaiką. Nes kiekvienais metais yra bent vienas toks vaikas grupėje. Argi neprisimenat ir savo mokyklos laiku - nejaugi visi buvo klasiokai labai labai geri - bent vienas velniukas atsirasdavo visada.
Sakau tai tik todėl, kad turėdama du vaikus turiu dvi visiškai skirtingas asmenybes iš visų pusių. Dukra maža buvo dievo avinėlis, kur pasodinsi ten ir rasi, ką pasakysi - ta padarys. Sūnus visiška priešingybė - jau 7 mėn per 30 sek jis sugebėjo užlipti ant dujinės viryklės, po mėn. jau važiavom siūti antakio, dar po poros mėn. gulėjom su nuplikymu ligoninėje. Iš akiračio užtenka jį paleisti 5 sek ir jis jau gali ką nors pridaryti. jo pilna visur ir visada. Standartiniai auklėjimo metodai eina velniop. kai darželio auklėtoja pradėjo manę tiesiog pulti - nuvėdžiau jį pas visus specialistus kuriuos tik radau, net į vaikų raidos centrą nuėjom. Ten gi buvau nužiūrėta, kaip moteriškė ieškanti kažkur smegenų ir vaikui ligų. Jis ne hyperaktyvus, jis tiesiog judrus ir žingeidus vaikas. Viską pažinantis per potyrius - pačiūpinėti, pasukinėti, pabandyti užlipti, palenkti, numesti. Sutinku, kad auklėtojos tai neguodžia, kai jų laksto 12, ir dar vienas iš jų vos sugaudomas. Bet jis irgi vaikas. Be to po gero mėnesio ji pati rado kaip su juo susitvarkyti. Kaip pavyzdiys - aš jo namie apkirpti negaliu, o ji apkerpa. šiai dienai, aš pati tik dabar atradau būda susikalbėti su juo. Standartiniai: kampai, diržai ir papirkinėjimai, nei man patinka, nei jam veikė. Dabar kai aš juo paprašau (ne įsakau) ir gražiai susitariam kaip ką darysim - jis daro viską kaip reikia ir elgiasi gerai. Bet užtenka man pakelti balsą, ar pasakyti ne tuo tonu - jis tiesiog nebegirdi arba daro viską tyčia atvirkščiai. Šiai dienai pas jį tokia saviraiška ir nieko negalim padaryti.
Aš save guodžiu vienu dalyku: kažkada stebėjausi, kaip tėvai nesugėba susitvarkyti su vaiku ir jis rodo savo elgesio "tobulumus" viešai, bei šokdina savo tėvus. Kaip atsakymą į šį klausimą susilaukiau sūnaus su kuriuo turiu atmesti visus visuomenės nuomonės subtilybes ir padaryti tai kaip kažkada sakiau - jau maniškiai tai taip manęs nepašokdintu . Šokdina, dar ir kaip!

mano dukrelė tokia pat. tik tiek, kad nesimuša, neskriaudžia kitų, kol jos niekas neužkabina. Bet jei užkabina..... Tai auklėtoja po kiek laiko rado būda su ja susikalbėti ir man yra sakiusi (ką aš jau seniai pastebėjau), kad su ja tik gražumu, nes jei pakeli balsą, gauni visiškai atvirkštinį variantą.
Papildyta:

bet dažniausiai taip ir yra - tėvams dzin. nes jie neturi laiko, pavargę po darbo arba tiesiog neišmano kaip tvarkytis ir tikisi, kad uklėtoja "perauklės". Auklėtoja ir perauklės (nes ji specialistė ir turinti daug praktikos), tik tai atims daug laiko.

\Skaitau, ir galvoju, ar ne apie mano vaika temos autore uzvede tema . BEt maniskis kiek jaunesnis.
Maniskis elgiasi kaip Agniushos . IR as ta pati pastebejau, kad jei tik pradedu ant jo pakletu tonu kalbeti, ar isakineti, jis elgiasi priesingai. O jei graziai prasai, tariesi, vaikas viska daro ir klauso. BE to tas savarankiskumas...

Uzjauciu, musu grupeje irgi yra vienas velniukas. Dukryte parejo is darzelio su ikasta rankyte. Labai blogai, kai tokiu tevu vaikai taip neatsakingai ziuri. juk del vieno vaiko kencia ir aukletoja ir kiti nekalti vaikuciai

gal tėvai nėra neatsakingi, tik nelabai išmano, kaip tą velniuką iš vaiko lauk išvaryti.

Mano "ramusis" vaikas parejo pries kelias dienas namo su prakasta lupa. Zinant jo "ramuma" ir elgesi, nesiruosiau kelti kipisa. Pati aukletoja priejo ir papasakojo, kad jie pasibuciavo su viena mergaite (tokia pat "ramia" kaip ir maniskis) ir ji jam ikando i lupa. Po to maniski jai ikando i nugara. Apsikeite "svelnumais"... Ir jau ne viena karta yra like kitu vaiku dantu zymes ant rankos (su didziausia melyne), ant kojos, pirstai iki kraujo prakasti.
Jei rimtai, tai nezinojau kaip elgtis tokioj situacijoj - aisku nesiaiskinciau niekad tokioj situacijoj su vaikais ir tevais. Maniskis irgi ne angelelis ir kandziojasi pats. Bet supratau viena - jie ten gyvena laukiniu dziungliu istatymu, kitaip tariant jau dabar kovoja uz autoritetus ir zaislus. Zinau, kad taip negerai ir tam nepritariu - kalbejau su saviskiu. Bet kazkodel niekaip jam sitas dalykas nedasunta, kad norint kazka kazkam irodyt nebutina imtis drastisku priemoniu. Beje kandziotis jis ismoko is vyresniu vaiku, kai pradejo eiti i darzeli, buvo mergaite ir berniukas, kurie tiesiog prieidavo ir jam ikasdavo siaip sau.
Mes kaip ir visi normalus tevai norime apsaugoti savo kudiki nuo visu imanomu sunkumu ir problemu. bet kartais pagalvoju, kad siek tiek realybes gal ir geriau vaikui. Jam po to bus lengviau ateityje. Nenoriu,. kad mano vaikas taip elgtusi, nenoriu, kad taip elgtusi kiti vaikai, bet, kaip pasake sena niekse, tikrai nezinau kaip isvaryti si velniuka is mano vaiko.

Kartais kai paklausau kai kurių, tai susidaro įspūdis, kad mes, tėveliai, per daug dramatizuojam padėtį. Atrodo, kad tik mūsų mažutėliai pradėjo muštis, o mes augom vos ne idiealiam pasaulyje. Nieko panašaus. Ir nežinau nė vieno, kurį būtų "psichologiškai traumavę" keli niuksai darželyje. Ir išvis, kai tėvai daugiau vaikų turėjo, mažiau sureikšmindavo vaikų peštynes ir kišdavosi tik tada, kai situacija būdavo tikrai grėsminga.
Dabar užtenka kam nors darželyje susistumdyti, apsidraskyti ir pasipila - "vaikas agresyvus!", "nerviškai nestabilus", "kur žiūri tėvai" ir t.t.
Ne, aš prieš muštynes. Taip, reikia vaikus mokinti konfliktus spręsti taikiai. Bet kai randu vaiką praskelta lūpa nedarau tragedijos ir neieškau peštuko tėvų, nes dažniausiai tuo metu vaikai jau būna išsiaiškinę viską, susitaikę ir kaip geriausi draugai stato namus.
O toms ir tiems, kurie manot, kad vaiką labai lengva perauklėti ir išaiškinti, kad negalima gnaibytis ir pan. siūlau prisiminti savo ydas - ar lengva jums - samoningiems suaugusiems - jų atsikratyti? Kodėl manot kad 4-5-6 metų bambizui yra lengviau? Kiek kartų bandėt mesti rūkyti? keiktis? sulieknėti?

[quote=klasteriukas,2008 10 08, 13:33]
Kartais kai paklausau kai kurių, tai susidaro įspūdis, kad mes, tėveliai, per daug dramatizuojam padėtį. Atrodo, kad tik mūsų mažutėliai pradėjo muštis, o mes augom vos ne idealiam pasaulyje.

Tikrai pritariu. Aš pati nuolat pergyvenu, kad mano vaikas kažko nepastumtų, užgautų ar pan., nes yra labai judrus..
Bet kuo toliau, tuo labiau matau, kad esu ne visada teisi.
Dažnai pasitaiko vieną ir kitą kraštutinumą linkę tėvai. Vieni aiškina, kad jų vaikas vos ne idealus, kad jų vaikas niekad nesispjaudo, nesikeikia, daro tik tai, kas patinka tėvams... Kiti nuolat per daug pergyvena, kad tik ko kitam nepadarytų, nors po minutės tie vaikai vėl sukišę nosis žais.. Nors tėvams atrodys, kad tik ką vos neįvyko tragedija...

O kokiam čia mieste?Nes vieną panašų atvejį žinau.

Auklėtoja TIKRAI neperauklės, jei tėvams bus dzin. Tik kartu su tėvais, jei tėvai domėsis ir įsiklausys į patarimus, galima pakeisti situaciją. Neretai tėvai tikisi, kad ai pradės eiti į darželį ar į mokyklą, tai ir pasikeis, bet taip nebūna. Neturėkim iliuzijų, kad darželis ar mokykla pakeis vaiką. Tai gali padaryti tik šeima su pedagogų, kitų specialistų pagalba.

[quote=MAMTE,2008 10 23, 20:05]
Auklėtoja TIKRAI neperauklės, jei tėvams bus dzin. Tik kartu su tėvais, jei tėvai domėsis ir įsiklausys į patarimus, galima pakeisti situaciją. Neretai tėvai tikisi, kad ai pradės eiti į darželį ar į mokyklą, tai ir pasikeis, bet taip nebūna. Neturėkim iliuzijų, kad darželis ar mokykla pakeis vaiką. Tai gali padaryti tik šeima su pedagogų, kitų specialistų pagalba.

Taip, darželis ar mokykla perversmą vaiko galvoje padaro labai retai. Bet nauja aplinka įtakos vis tiek turi. Pavyzdžiui, jei vaikas nuolatos būna tarp suaugusių arba brolis / sesuo būna gerokai vyresni, vaikas atėjęs į kolektyvą mokosi bendrauti su bendraamžiais. Šiuo atveju aš savo vaike matau labai teigiamą pažangą

Vilniuje

Gal cia koks hiperaktyvumo sindromas,ir nuo to "knencia "visi...?as pati turiu pripazinti buvau darzelyje velniukstis...bet kiek prisimenu,aukletojos mokejo su manim susitvarkyti ir mano atmintyje jos labai geros,vadinasi kazkaip prie vaiko galima prieiti,nes beda reikia spresti kuo daugiau isigilinant i pati vaika ir ta aplinka kurioje jis auga

Nekomentuosiu cia jau pasakytu minciu, visuose yra dalele tiesos, bet va pasakysiu irgi is savo patirties. Pas mus darzeli vaikas su kuriuo taip pat sunkiai susitvarko, kuris skriaudzia vaikus, saiposi, mano vaikas dar man nesiskunde, bet pasakoja, ka jis nuskriaude, ka negerai daro, tai va nesuprantu kodel tureciau pateisinti ta vaika, jis nekulturingas, nemandagus, agresyvus ir t.t., beabejo jis vaikas ir jis taip pat mielas geras myli mama ir t.t., bet aukletojos nors ir turi didele patirti savo darbe bei dirba su ivairiais vaikas, neisaukles jo, nes tevai to nedaro. Vaikas mama mato retai, aukleja seneliai ir tas vaikas gali pasiusti velniop suagusi zmogu, net ilgai nesusimastes. Kaip su juo elgesi mama kai buna labai paprastai, pvz vaikai ruosiasi sokiu pamokai, jis maunasi basutes, aukletoja sako maukis ceskes, o jo mama sedi salia ir sako o jis nenori, ir jis nesimauna, tada prieina aukletoja per prievarta numauna jam basutes na vieu zodziu mama sedi kaip pasalines zmogus nezinau gal kas ir nesuprato ka norejau pasakyit, bet va patys tevai gadina vaikus, atsiminiau dar tas pats vaikas treniruoteje spjaudo ant grindu o mama sedi ziuri ir tik sako, nespjaudik o tai zaislai iskeliaus i pardutuve visa jos reakcija, o jam nusispjaut ant jos tiesa pasakius ir kur tame vaike ugdoma kas nors as nematau na gal kas pamatys kitaip

Oi, kokia pazistama tema. Tik siuo atveju mano vaikas jau lanko mokykla ir jis yra tas, nuo kurio nukentejo kitas vaikas.
Priesistrore: praeitais metais i musu, tada dar pirmoku, klase pateko hiperaktyvus vaikas. Su tokiu vaiku klaseje is tiesu beveik neimanoma dirbti, todel kencia ne tik mokytoja, bet ir kiti 20 vaiku. Taciau vaiko is mokyklos ismesti negalima. Tevai ilgai ir tolerantiskai kentejo, kol situacija tapo nevaldoma, visi vaikai eme atsilikineti nuo kitu pirmoku klasiu, mokytoja nesugebedavo vesti pamoku, nesneku apie mustynes tarp berniuku ir t.t. galu gale to berniuko mama pasieme sunu is musu mokyklos ir tolesnio ju likimo as nezinau. Nors, teisybe pasakius, mamos man ziauriai gaila, nes ji nuosirdziai ta vaika myli ir labai stengesi tiek jam, tiek visiems kitiems padeti.
Kadangi praeitais metais buvo kilusi itin stipri itampa tarp "geru vaiku" ir "blogu vaiku", tai ir siemet ji yra. Po to, kai tas berniukas isejo is mokyklos, kiekvienas judresnis ir pasiutesnis vaikas yra "stampuojamas". Maniskis yra butent is tokiu. Jis yra vienas is jauniausiu klasej, bet labai stiprus fiziskai. Ir karstakosis... Tiesiog tokie jo genai, temperamento, deja, nepakeisi. Jei ji musa kitas vaikas, jis duoda atgal. Va tik jo "duoda" gali baigtis melynemis ir zaizdomis. Ir nesvarbu, kad ji pries tai erzino ir tyciojosi iki asaru, kad sparde jam uzpakali, voge jo daiktus ir pan. Esme ta, kad jis trenke ir liko zyme... Mane kviecia i mokykla, einu pas direktore, grasina policijom ir kitokiom sankcijom. Manau, kad uz akiu ir pasneka, jog esu neatsakinga ir pan. Nors nuosirdziai ir kasdien su vaiku snekam, nuolat duodu pavyzdzius, prasau jo is pavyzdziu isrinkti atvejus kai vaikas pasielge tinkamai ir kai ne. Apdovanoju uz gera elgesi ir baudziu uz bloga (kampas, atimti zaislai, draudziamas televizorius ir pan.) neleidziu zaisti kompiuteriu, kad netaptu agresyvus nuo tu zaidimu, neperku mobilaus telefono, kad nesudarytu salygu vaikams prie jo kibti ir atimineti. ir galeciau vardinti be galo be krasto. Visos absoliuciai metodikos yra isbandytos, ne tik tokios, kurias radau pasiskaityti lietuviskai ar rodytos per laidas, bet ieskau informacijos ir uzsienio straipsniuose. Bet progresas vyksta mazulyciais musu laimejimais, kuriu nepastebi tu primustu vaiku tevai. Ir deda mano vaikui stampa. Nors jis dar tik antrokas. Jam dar tik 8 metai, bet jis jau su "nepataisomo" stampu. Praeitais metais, kai jam buvo dar tik 7 metai, kai aukletojai dingo pinigai nuo stalo, ji visu vaiku !!! akivaizdoj pasake, kad tuos pinigus pavoge mano vaikas. Nors irodymu neturejo JOKIU. iskviete mane i mokykla, atidaviau as jai tuos 5 Lt, snekejau su saviskiu savaite laiko, jis verke ir prisiekinejo kad neeme ir as norejau juo tiketi, nes jis turejo ir savo pinigu neisleistu, tai kam jam reiktu vogti? Po savaites mokytoja pinigus rado... Bet klasiokai maniski iki siol vadina vagim.

Todel nestampuokit vaiku. NET jei ju tevai is tiesu neatsakingi. Ne vaikas del to kaltas. Ir esu 1000 procentu isitikinus, kad jei nors vienas is "nepatenkintu" tevu ateitu ir susedes su tuo vaiku dragiskai pasisneketu apie tai, kas gerai ir kas blogai, pastebetu, kad vaikai jau kelias dienas nesiskundzia jo elgesiu ir gal net nupirktu jam uz tai saldaini, tai suveiktu zymiai geriau, nei rengiami "masinio protesto" susirinkimai, svarstomi ismetimo is darzelio variantai ir pan.
Negarantuokit, kad jusu - geru tevu vaikas neateis viena diena is mokyklos nuskriaudes kita vaika. Tai gali buti gynyba, bet kai kazkas suzalojamas, niekam jau neidomu, kad tas nukentejusysis gal pries tai visa savaite tyciojosi ir spjaude i akis... Jusiskiui IRGI gali taip nutikti...

Vaikai vienokie būna prie tėvų, kitokie darželyje ar mokykloje. Paradoksalu, kad "geriečiai" darželyje stengdamiesi atrodyti nepriekaištingai, namie išsikrauna visokais būdais, o "blogiečiai" namie "pasiilsi" ir atrodo tokie švelnučiai ir geručiai. Dėl to tėvai neadekvačiai reaguoja į savo nuostabiai besielgiantį namie vaikelį, kai jis prikrečia šunybių darželyje ar mokykloje. Kai mano vaikas lankė darželį, mačiau vieną mane abstulbinusį incidentą: auklėtoja kito vaiko mamai papasakojo, kaip jos vaikas tyčia sužalojo kitą vaiką, o mama, nuėjusi į rūbinę su savo vaiku tarėsi į kokią parduotuvę važiuos pirkti žaisliuko - jai buvo visai nė motais, ką pasakė auklėtoja.
Kita vertus, mano sūnus, nors ir ne muštynėmis, bet kitais "bendrais reikalais" pastoviai prisidirba mokykloje, bet man labai svarbu, kad jis man viską papasakoja, aš jo išklausau, kalbuosi, aiškinuosi su juo ir bandau neprarasti jo pasitikėjimo - kad nepradėtų slapukauti. Svarbiausia, mano manymu, neleisti vaikui manipuliuoti tuo pasitikėjimu - turėti labai aiškias savo nuostatas, kokios ribos yra leistinos. Ir labiau pasitikėti mokytojais, nebijoti išgirsti tiesos, kokia sakudi ji bebūtų.

Deja, ir man tai pažįstama tema. Taip, mano vaikas - ne auksinis. Bet paklausiusi išgirstu, kad ne tik mano, bet ir kiti vaikai toje pačioje grupėje pasistumdo, pasimuša. Tačiau mano taip pat - kai duoda, tai kad visi matys ir liks žymė. Pačios auklėtojos yra sakiusios, kad maniškis yra atviras - ką daro, daro nepasislėpęs. Kiti trenks ar žnyps iš pasalų... Todėl jų niekas nepamato ar gali apsimesti, kad nepamatė, jei tingi, rėkauti..
O štampas, ohoho, koks uždedamas... Vaikas gali būti nepalietęs kito vaiko savaitę, tačiau jis visus metus ar dar ilgiau bus mušeika...
O dėl neatsakingumo.. Aš žinau, kad mano vaikas yra karštakošis, ir kiekvieną rytą jam pasakau, kad jis yra geras ir kad neskriaustų kitų. Jei jį muša, kad geriau tegu pasitraukia, tačiau konkrečioje situacijoje manęs nebūna šalia...
Ir žinote, viena auklėtoja su manuoju puikiausiai sutarė būtent todėl, kad kaip pati sakė, ji nuolat kartojo, kad maniškis yra geras. Tai jam buvo toks svarbus įvertinimas, kad jis net kelis kartus per dieną ateidavo pasiklausti, ar jis yra geras

PATARKIT, nebežinau ką daryt.

Mes irgi turim problemų su sūnum JAm dabar tik 2metukai ir pora dienų.
Vaikas judrus, labai labai aktyvus visakame. Ne iš tų kur pasodinai ten ir rasi.

Lankom darželį nuo rugsėjo. Adaptavosi labai sunkiai. Dar ir dabar rytais verkai paliekant, bet greit nusiramina. Visus tuos 6 mėn buvo geras vaikas. Judrus, jo buvo pilna visur, bet geras. Draugiškas, žaizdavo gražiai, mažesniuosius šefuodavo. Viskas buvo liuks KOL.... viena diena pasiimdama sužinojau kad susipyko su vienu vaiku ir ĮKANDO į ranką, susipyko dėl mašinos. Su mažuoju mes šnekėjom, bendravom, aiškinom, jis dar mažas, šneka labai nedaug. Kitą dieną jis vėl ĮKANDO tam pačiam vaikui, tik į nugarą. Auklėtoja tvirtina kad nėužką.
KĄ man dabar daryt? Trumpai tariant trečią dieną atėjus pasiimt mažylio mums buvo pasiūlyta pereit į kitą grupę. Visą laiką vaiką gyrė, visą laiką jis buvo geras, bet labai aktyvus. Kiekvieną vakarą sakydavo taip auklėtoja jau pusę metų. O dabar per tris dienas jis patapo mažų mažiausia CHULIGANU. Kaip čia pasakyta gavo štampą. Nenorim keisti grupės. Daugiau jis nieko kolkas nenuskraiudė. Ir ketvirtą dieną jau buvo geras, daug ramesnis. Bet ai jaui niekam nerūpi, nuskriaustojo tėvas lipa per visas galvas rėgdamas, jei jo neišmes iš grupės jis skūsis ministerijai.

Pervesk i kita grupe, jei jau pati aukletoja sako.. Vaikas juk didesne dienos dali praleidzia su ja. O Jus bent to ikasto vaiko ir jo tevu atsipraset? Nes visiems tevams ju vaikai patys geriausi, net ir kai skriaudzia kitus , ar ne...

Kai vaikai kencia kelis metus, tai gal ir galima gasdinti ministerija, o kol kas net priezasties nematau

Vyresnės dukros grupėje buvo berniukas, kuris buvo nevaldomas, kadangi tėvai ,,problemų nematė'' jau iš trečios mokyklos liepė pasiimti, mokyti namuose, nes nestabilios psichikos.

Visi vaikai pasistumdo, pasimuša ir nebūtinai vieni dažniau negu kiti. Saviškio nemokinu pasitraukti ir nesvarbu man kad jį mušeika vadins. Su vaiku pasišneki, kiekvienas konfliktas turi pradžią ir kaip vėliau dažnai paaiškėja kaltininkas yra visai ne tavo vaikas. Kaip tik - jei tave muša - duok grąžos, lai žino kad nenusileis, nes mokykloje vyresni ar šustresni vaikai ant galvų po to užsisėda, stumdo, spardo ir pinigus atiminėja... vaikai šiais laikais žiaurūs.

Tai jau tikra tiesa vaikai ziausrus siais laikais ir man pavyzdziui tai kelia dizdiuli siauba
Mano vaikas is tu geruju, bet visada mokau duok atgal, bet tai tuomet kai vaikai pasistumdo paismusa, bet o ka daryti pavydziui tokiu atveju pas darzely yra du vaikai grupeje ziauriai agresyvus, ir gali uzpulti is pasalu, netiletai ar sisp kaspasitaikys jam po ranka tam dabar ir duosiu Vienas auga nepilnoj seimoj, mama uzsieni mociute geria na ir viskas aisku kas is to vaiko pasidaro o gi nieko, agresija pyktis, smurtas, bet tai gi kencia kiti vaikai ir net aukletojai, o kitas va seima nesuprasi lyg ir nieko, bet problemu tikrai yra nes vaikas taip pat agresyvus, piktas, pries kelias dienas, visi vaikai sedejo ant kilimelio zaide, o tas priejo trenke vaikui per veida, paskui su koja i sirdi, na ir ka jus siulot su toki vaiku daryti, as suprantu kai kas pasakys jis vaikas ir panasiai, jo kliudyt negalima, bet zinokit as kaip mama to kito nuskriaustojo vaiko norejau ji pries sienos pritresk, bet aisku to nepadriau, vaikas pats pyle su aukletojos ir mano pagalba jam i snuki, be to jis pervestas i kita grupe ir siuo atveju jo mamai reiketu labai susirupinti del vaiko psichines bukles, nes gali buti paskui jau velu Yra vaikai kurie musasi, kandziojasi ir panasiai, o yra kuriems reikia pagalboos o mamos to matyti nenori, o paskui verkia kad sunus kalejime sedi Tai ka noreti jei 5 metu vaikas su zirklem ant aukletojos puola ir sako as tave uzmusiu Liudna man klausyti apskritai kai mamos pateisina savo smurtaujancius vaikus ......

Na tokiais atvejais jau pas psichologus reikia. Ir kuo greičiau tuo geriau. O darželio valdžia galėtų ir socialinėms tarnyboms bei gydytojams pranešti, kad jos pasidomėtų ir nukreiptų reikiama linkme. Aš PTT teiravausi ar galima bus atvesti pas psichologą - atsakymas JOKIŲ PROBLEMŲ, NES SU MAŽESNIU LENGVIAU DIRBTI NEI SU PAAUGLIU. Tačiau mūsų bėdos grupėje baigėsi, nes šiemet jį išskyrėme su kitu berniuku: vienas į vieną grupę, kitas į kitą... nes abu labai jau hiperaktyvūs ir karštakošiai buvo Nuo mokslo metų pradžios auklėtojos pastabų neturėjo, sako kad ir elgesys apskritai pasitaisė

labas vakaras, noreciau paprasyti tu mamu ar teciu uzpildyti anketa kurios augina mokyklinio amziaus vaikus turincius elgesio ir emociju sutrikimu. A s rasau diplomini darba sia tema ir man labai svarbi jusu nuomone kokia pagalba buvo suteikta; kokios reikia; ir kiti rupimi klausimai sia tema. A nketa anonimine, is anksto dekoju uz atsakymus.
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/242278267/