Treciadienis. Iki numatytos gimdymo datos buvo likusi savaite. Ejau pas ginekologe eilinei apziurai, kai pastebejau, jog salia manes kazkas idomiai makaluojasi . Pasuku galva - ogi mano ranka. Zodziu, sutriko regejimas, atsirado ir galvos svaigimas, silpnumas. Kadangi nestumo metu tai buvo nutike pora kartu (ir niekas nenustate, kame beda), susistriominusi ginekologe israse siuntima i Antakalnio klinikas. Ten buvau tuoj pat paguldyta ant priemimo kambariuky esancios lovutes, mane apspito visas burys daktariuku . Pasakiau, kad gimdysiu pas gyd. Daunoraviciu, ir netrukus isvydau susirupinusi savo daktaro veida. Va tada ir nusiraminau - esu patikimose rankose, manimi pasirupins. Taigi, guliu, vaiko tonusai skaiciuojasi, mano savijauta jau pamazu ima gereti, bet daktaru veidai vis ruskani . Girdziu sako: "tai ruosiam operacine"...
Po ginekologines apziuros mano daktaras pasako, kad atsidarymas 3 cm (kaip ir pries savaite), kad kaip ir viskas nieko, taciau ta alpejimo busena jiems neaiski, jie bijantys, kad ko nors nenutiktu mano vaikeliui, ir siulytu man gimdyti. Apsidziaugiau , juk jau taip norejosi tureti savo vaikeli. O gimdymo nebijojau visiskai. Nes antras, kaip zinia, eina greiciau ir lengviau. O ir pirmojo metu patirti skausmai nebuvo baisus - tada buvau superine gimdyve, tarp saremiu vis nusnusdavau.
Klizma vykdoma maloniai besisnekuciuojant su slaugytoja, kuri vis pamurma, kad vanduo prastai bega. Po kiek laiko as jai rekomenduoju kuo skubiau baigti, nes baisu, jog ivyks didelis bum .
Po duso atsiduriu gimdykloje. Kaip sake akusere, "prezidentineje". I palata tvieskia saule, jauciuosi nerealiai pakyleta, issikvieciu vyra, paskambinu vienai kitai draugei, speju pakoketuoti su duomenis pildziusiu daktariuku. Uzsuka mano daktaras, kazkam paliepia ruostis epidurinei nejautrai. Cia as isstoju ir pareiskiu, kad nereikia , kad, girdi, gimdysiu be epiduro kaip ir pirma karta (o juk antras kartas apskritai daug lengviau). Saremiukai dar nestiprus, kai i gimdykla iskrenda vyras. Su knyga rankose, nes zinojo, kad viskas kazi kiek "uztruks" (beje, taip ir nepaklausiau, ar nors puslapi perskaite).
Nuejusi i tualeta, suprantu, kad klizma nepadare reikiamo darbo. Tada ir sakau akuserei: "As einu dar vienos klizmos... Visai nenoriu gimdydama apsidergti". O paciai taip juokinga - kazi ar buvo nors viena gimdyve, pati savo noru paprasiusi antros klizmos ! Istorija kartojasi: klizmai prastai ir dar prasciau lasant, paskubinu slaugytoja baigti reikala, idant isvengti man gedos, o jai ...
Vel gimdykloje. Saremiai mikliai stipreja. Masazuoja ir akusere, ir vyras, ale skausmas vos kenciamas. Pamirsusi, kaip cykiai ramiai pagimdziau pirmaja, jau ir aimanuoju, ir mama vis pasisaukiu. Dabar sunku ir isivaizduoti, bet saremiu metu negalejau ne zodzio istarti - iskelta ranka budavo zenklas vyrui masazuoti. Todel, kai tik uzsuka daktaras, sukaupiu jegas ir islemenu: "epidura". O jis tokiu ramiu balsu sako: "jau 8 cm, nebeapsimoka, po valandos jau turesite kudiki".
Dar VALANDA !!!! Kazi kaip ji ten praslenka, prasliauzia, as bemaz anam pasauly, mintyse tik viena - viskas turetu baigtis kudikiu... Pagaliau stumimo laikas. Is pirmojo gimdymo ji atsimenu kaip labai sklandu ir neilgai trukusi procesa . O juk as naiviai tikejausi, kad sikart viskas bus daug greiciau... Tasai nezmoniskas, beprotiskas, kaulus skiriantis, lauzantis skausmas truko apie pusvalandi, bet man tai buvo visa amzinybe . Po sunkiu saremiu nebeturejau jegu, o stumti reikia. Zinojau, kaip reikia kvepuoti, bet nebebuvo jegu taisyklingai ikvept, sulaikyt.... Tik stumiau ir stumiau, nes norejau, kad viskas kuo greiciau baigtusi. Gydytojas gloste galva, drekino lupas, akusere su vaiku gydytoja gloste kojas ir drasino, sakydamos, kad jau uzgime galvyte, jau petukas. Kazka snekejo vyras... Pamaciau susmezuojant zirkles, nejauciau ju. Kadangi vaikas vis negime, raginau daktara dar karta kirpti. Neklause. Vel stumiu stumiu, kai staiga isgirstu verksma... Nusistebejau, kad nepajauciau, kaip ji isslydo - pirmojo gimdymo metu tas pojutis buvo toks aiskus. Pranesa, kad dukryte (zinojom nuo 18 savaites), nusistebi "koki pagurkli uzsiauginusi" ir tuoj pat ant pilvo pamatau savo dziaugsmeli. Tokia rausva, suveltais plaukeliais, rsiek tiek varskiota, verkiancia. Ir tada - valia mano asaroms . Zliumbiau ilgai ilgai - del to, kad viskas baigesi laimingai, del to, kad tas kosmaras - praeity, del to, kad salia galu gale buvo vyras (pirmo gimdymo metu dar neleido), del to, kad po pirmojo gimdymo taip ir neisdrisau pravirkti, nors oi, kaip norejau... Per tas asaras nepamaciau, kaip vyras perkirpo virkstele, tik glosciau savo vaikeli. Dave pamaitinti. Paskui mazyle paeme, vyras nuleke is paskos. O daktaras man ir sako: "tai ka, dabar gimdysime placenta". Mano akyse - siaubas : "ka ir vel stumti?!", o jegu nebeturiu NE LASELIO. Daktaras tik syptelejo. Saremio metu placenta pati lengvai lengvai isslydo.
Kai gydytojas mane siuvo, ir mes apie kazka maloniai snekuciavomes , isvydau po palata plaukiojanti iki ausu apsipatenkinusi savo vyriski su jau suvystyta mazyle ant ranku. Tada paprasiau: "gal ir man parodysi ". Prinese, palenke, parode, ir vel nuejo, svelniai kazka jai niuniuodamas. Veliau prieis ir pasakys: "as ja uzmigdziau" . Vyras visa valanda ant ranku laike mazaja, todel veliau ji su juo labai ramiai jausdavosi.
Praejus valandai po gimdymo i gimdykla buvo ileista mano vyresnioji su visais klasioku ir mokytoju linkejimais ...
Kai perveze mane i palata, nors buvau beprotiskai nusikalusi, paprasiau vaika atnesti man. Skausmas greitai pasimirso - jauciausi taip emociskai pakiliai, kad visa nakti nesumerkiau akiu - dainavau mazajai daineles.
***
Iki siol negaliu pamirsti dekingumo manimi ir mano vaiku besirupinusiais akusere (kuri buvo kaip mama), mano gydytoju ir vaiku skyriaus vedeja. Ir kiekviena karta, kai einu pro klinikas, mintyse jiems dekoju ir lenkiuosi ...
Ir dar - nereikia buti taip isitikinus, kad antrasis gimdymas, kaip rasoma knygose, bus greitesnis ir lengvesnis...

Jo,
ir as maniau , kad antras lengvesnis. O pasirodo, nevisiems
saunuole, kad viskas sauniai baigesi. Istvermingoji mamyte, sveikateles tau ir mazulei

..nu ir va..kažin, kaip čia man bus ..labai gražus aprašymas, Sofia ir mergučių gražumas, dailumas

Graudu kazko...

grazu nors praejo jau puse metu, bet, jauciu, kad prisiminimai ir emocijos dar ir siandien labai ryskus

Ech..Nu jau kaip miela..Nu tikrai, vaiko gimimas yra kažkoks nerealus stebuklas..

jez susigraudinau saunuole Sofia

Labai grazi istorija Susigraudinau ir as Prisiminiau as savaji gimdyma, jis taip pat buvo lengvas, kaip ir tavo pirmasis...

Grazi istorija! O ir tevu meile mazulei

Labai grazi istorija. Skaiciau ir graudinausi - viskas taip pat kaip ir man, atrodo kad skaityciau savaja, tik man viskas buvo taip su pirmu, - net ir gydytojas tas pats. Sekmes jums augant.

Labai graži istorija. Tokios sugražina atgal į palatą ir priverčia dar sykį tai patirti... Labai gražios dukrelės. Mažoji tai iš vis tikras angelėlis.

Grazus susitikimas
Jeigu atsakyti i tema - antro gimdymo metu gimda atsidarinejo greiciau, bet tas nezmoniskas skausmas buvo toks pats

labai graži istorija , svarbiausia laiminga mama ir sveikas lelius

Aciu visoms labai uz palinkejimus


Jei gimdysiu trecia, vel noresiu gimdyti pas ta pati gydytoja . Isties, nerealus specialistas! O jau jo ramybe ir svelnumas - tai, ko reikia kiekvienai gimdyvei !

nuostabi istorija, sekmes jums!

Labai graži istorija, o ir mamytė ją puikiai perteikia mums apima ir grauduliukas ir džiaugsmas kartu Matosi, kad tėveliams tai buvo nuostabi akimirka

NA istorijos tikrai sirdele sujaudina ,jau prisiminiau save ir jausmas nepakartojamas ,visi skausmai pasimirsta isvydus ta savo stebukliuka antra vaikeli gimdziau 23 val. ir tai gime per 4cm atsidarymo aisku pasekmiu buvo bet jau pamirsau .taigi kantrybes jau nebuvo keikiau visus ka maciau na bet mane suprato .o dabar dar karteli noriu tai patirti vyras sako taip kankinais ir dar nori? na bet juk praejo 7 metai ir tam esu pasiruosusi .

Paskaiciusi istorija net susigraudinau, labai tikroviskai aprasyta.

Man antras gimdymas nebuvo lengvesnis, nors tikejausi...
netgi baigesi cezariu.

Tikrai, per sitiek metu viska pamirsti, ypac, jei norsi, kad namuose atsirastu dar vienas knerkiantis dziaugsmelis .
Visoms dekoju uz siltus zodelius

Taip, cezariu, iskentusi visa atsidarymo "malionuma", baige ir mano viena drauge. Va cia, manau, smagumas - iskesti dviguba gimdyma ir dvigubas jo pasekmes

Jooo, galvojau kad antras gimdymas buna lengvesnis

Man antras gimdymas buvo nepalyginamai lengvesnis. Pirmą kartą kai atsimenu ir dabar šiurpas ima, tada tik numirt norėjau, niekas man jau svarbu nebuvo, nei vaikutis, nei vyras, nei aš pati. Meldžiau kad tik viskas pasibaigtų Antroji gimė greitai ir lengvai, į ligoninę nuvažiavom su 6 cm. atsidarymu, nors beveik nieko nejaučiau. Keturios valandos sarėmių ir viskas baigta tik stumti buvo laaaaabai sunku, nes mažė svėrė virš keturių kilų.

fainai parasei
O del antro gimdymo, tai tikrai, kad kekvienas yra unikalus ir nenuspejamas. Jau ne is pirmos girdziu, kad antrasis buvo sunkesnis

grazu

saunuole mama, sveikatos jums ir stiprybes

nu kaip graziai aprasyta Sveikinimai

vistiek saunuole .graziai parasyta

kartais kai pirmas buna lengvas, tai antras parodo ragucius
bet smagu, kad viskas gerai praejo
sekmes jums

As tai kaip skaiciau, tai labai susigraudinau istikruju labai faina ir grazi istorija Sekmes jusu seimai

Smagi istorija.. su tom klizmom tai prauokino nes as nei vienos neturejau

ir as susigraudinau... labai graziai parasei...
sveikinu kuo nuosirdizusiai visa jusu seima

Labai grazi istorija. Svarbiausia, kad mazule uzaugtu grazi, sveika ir laiminga

O antrasis gimdymas buvo nelengvas todel, kad jis buvo su skatinimu, o ne naturaliai prasidejus saremiams (be mediku isikisimo).

Is savo liudnos patirties galiu pasakyti, kad gimdant su skatinimu skausmas buna nepalyginant ziauresnis, nei gimdant naturaliai.

Graži istorija , sėkmės!

Aš vis dėlto tikiuos bent kiek lengvesnio ir trumpesnio antrojo gimdymo..

as iki sios istorijos irgi buvau isitikinusi kad antras lengvesnis
na o jums aukit dideles ir sveikos.SEKMES