Netyčia pažiūrėjau TV3 pagalbos laidą. Ir pajutau pagarbą vyrui, kuris yra paprastas kaimo žmogelis, aišku, pageriantis, kaip ir visi kaime, bet kai atėjo jauna moteris su dukryte ant rankų jis pasakė, kad kažkaip reikės auginti....Nors iš pradžių dievagojosi, kad tikrai nėra 'pridirbęs' vaikų. O vyrai nealkoholikai, visuomenės gerbiami žmonės reikalauja abortų, o kai to nepadarai ir visdėlto pagimdai vaiką nepasiūlo nei sudilusio skatiko jam išlaikyti...nekalbant apie visa kita.
Norėčiau išgirsti jūsų nuomones apie tai, ar verta save tepti ir per teismus įrodinėt tėvystę ir reikalaut vaiko išlaikymo iš žavaus, solidaus ir pareigingo vyriškio, nors jis buvo griežtai prieš tai, kad gimtų vaikas, bet aš vistiek nesugebėjau pasidaryt aborto
Iš principo jis nekaltas - nes, pasirodo, kad jam aš esu ir buvau jam tuščia vieta, bet tas laikas, kai mes buvome kartu buvo pats gražiausias mano gyvenime ir tik tada, kai reikalai pasisuko tokia kryptimi paaiškėjo, kad save gerbiantis vyras gali bedrauti, deklamuoti eiles, rodyti pakankamai aktyvų dėmesį ir gultis į lovą su moterimi, kuri jam nieko nereiškia...
Kaip visa tai 'suvirškint'?...Kaip reikėtų kada nors visa tai pasakyt nuostabiam mažyliui, tikram stebuklui?

Tai čia man niaišku - tema ir aprašymai neatitinka. Kodėl neturi būti moralu reikalauti alimentų? O tipo moraliau badaut su vaiku? Negali duot meilės, tegu duoda ką turi, blyn

Badaut mes nebadaujam dar, nors tikrai pinigų ne prūdai... Kas bus vėliau - nežino niekas...O dėl moralumo man klausimas kyla tik todėl, kad jis iš karto pasakė: daryk abortą..Šitą jo nuomonę aš žinojau, bet pagimdžiau.Pats pastojimo faktas tikrai buvo netikėtas ir buvo ganėtinai didelis šokas man pačiai, priedo to, dar buvau apkaltinta, kaip aš taip galėjau pastoti, jeigu nebuvo planuota...

Manau, kad verta, nors aš abejoju, ar pati tai daryčiau. Priklauso nuo daugelio aplinkybių - kiek tave palaiko aplinkiniai, kiek šansų yra kažką prisiteisti, kiek pati esi stipri, etc. Į vyriškio moralę ir sąžinę neapeliuočiau, kaip ir į jo jausmus vaikui. Bet jei kyla minčių užvirti visą šią košę - pirmyn. Palaikančiųjų supermamoj tikrai atsiras. Aaa, dar prisimink, kad priteisti alimentai ir pripažinta tėvystė vyriškiui leis teistis su savo vaiku dėl jo paties išlaikymo senatvėj.

Kai kalbėjau šiuo klausimu su kunigu, jis pasakė taip: 'yra burna, bus ir duonos...Esate laiminga mama, nes auginate sveiką vaikelį'... o teismo procesai tik pritrauktų prie vaiko visokias tamsias jėgas ir nuo to jis nepasidarytų laimingesnis...

Tikrasis tėtis PRIVALO rūpintis savo vaiku. Rūpestis, žinoma apima daugybę dalykų, vienas iš jų ir pinigai.
Ką reiškia vaikui pinigai? Labai labai daug. Tai ir vitaminai, kad vaikas augtu sveikas, ir nauji batukai, kad kojyčių nespaustu. Papildomos dailės ir muzikos pamokėlės, galu gale tai geresnis išsilavinimas ir šviesesnė ateitis...
Greičiau jau sakyčiau nemoralu vaikui viso to neduoti.

Tai tik mano pasamprotavimai.
Savo gyvenime aš pasirinkau kitą variantą. man svarbiau ramybė, nei sumauti pora šimtų litų. Geriau, jau jų negauti nei paskui nuolatos girdėti grasinimus, keiksmažodžius (beje, blogiausia tai, kad juos girdžiu ne tik aš - bendradarbiai, artimieji) O ir mes kol kas nebadaujam, ačiū dievui.

O man kilo kitas klausimas: o kodel visdelto "musu" "vyrai" tokie MENKYSTOS ??? Didziuojasi, kad turi kiausinius, taciau kai ateina laikas prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus ir poelgius, atsakymas buna vienas: as nekaltas, tai ji pati taip norejo ... Gal as kazko nesuprantu ?????

Tiesa, dar vienas klausimelis pamastymui: kodel, kai vyras nebenori moters, jam nebereikia ir JOS vaiku (nors tie vaikai Yra ir jo taip pat) ????

Man tai baisiausia tai, kad aš būdama pakankamai garbaus amžiaus nesugebėjau 'pramatyt' koks tipas atsigulė su manim į lovą... aišku, buvo dar įvairių niuansų, kurių čia geriau neminėsiu...taip pagailo savęs ir pastoviai smerkiu save ir graužiu už tai...O jaučiuosi tai turbūt panašiai, kaip kokia valkatėlė alokoholikė, kuri aplamai nežino nuo ko pastojo...

Visi mes darom klaidas Jei nebutu klaidu, nebutu ir vaiku (juokauju) Bet sugebet prisiimti atsakomybe uz poelgius, stai kur, mano nuomone, yra vertybe. As suprantu, kad tie 50 m. "okupacijos" gerokai pakirto vertybiu sistema musuose, bet tikrai nemanau, kad pareikalaut bent jau finansinio islaikymo vaikui, yra amoralu ar kazkas gedingo. Manau, uzteks galetis vyru, nes nera jie tokie bejegiai vargseliai !!!! Stai, issiliejau

Eeei, tik baik su tokiom nuomonėm apie save - ką mes turėtume galvoti apie tave, jei pati save tuo laikai? Užtenka, kad visi aplinkui laiko asocialėm, tai dar ir pačios pradėkim apie save taip šnekėt Jei manai, kad tau reikia 'tėvelio' pinigų ir turi šansų juos pasiimti - valio, pirmyn. O jei supranti, kad ramybė yra vertingesnė nei tie keli šimtai litukų per mėnesį - irgi pagarbos verta nuomonė... Nuspręsti turėsi pati, o mes tik palaikysim tave, kad ir koks sprendimas būtų. Papasakok daugiau savo istoriją - ar tėvas matęs savo vaiką, ar jis vedęs ir turi legalių vaikų? Gal tai dar vienas Prudnikovas ar Pabedinskas?

čia matyt veikia ta patarlė: jei myli moterį, myli ir jos vaikus...o ar jie jo ar ne, visai tas pats...

Uz ka tu save smerki?Juk klysti zmoniska,mes labai daug pridarome klaidu ir nesvarbu kokio amziaus,mesk tokias mintis is galvos!!!O kas del alimentu,tai nera amoralu ju reikalauti.Tik turi gerai apgalvoti-ar nori prie sito zmogaus prisiristi ir priristi savo vaikeli visam gyvenimui. Nes tai ne tik alimentai o ir daug papildomu pupesciu,jai turi galimibe issiversti be jo,tai gal geriau nesivelk i tai.Bet,zinoma,spresti tik tau paciai.

Suprantu tave. Kadaise jauciausi labai panasiai, kai galvojau kad pastojau nuo vieno tokio "gero ir svelnaus" drauguzio. Gal menesi save keikiau (kol paaiskejo, kad nesu nescia). Mintys buvo mazdaug tokios "sitame amziuje, kai apie seksa ir saugojimosi budus zinau viska, sitame amziuje, kai labai gerai pazystu savo kuna, sitame amziuje, kai labai gerai pazistu vyrus ir ju "didziaja romantika", kuri atsiranda kai jie ko nors siekia..." Zodziu jauciausi netgi labai kalta, kad taip atsitiko.
Ir baisiausia tai, kad zinau, jog jei taip is tiesu atsitiktu, jausciausi taip pat...
Nors tikrai zinau, kad to neturetu buti.
Vyras turetu jaustis lygiai taip pat kaltas ir atsakingas uz tai, kas ivyko. Taip, gal but jis nesieja su moterimi savo ateities, gal tai jam buvo tik zaidimas. Netgi suprantu jo pasiulyma darytis aborta. Bet tai galetu buti tik pasiulymas, o jei moteris atsisako tai daryti, vyras turetu prisiimti atsakomybe uz pasekmes. Juk jis tikrai ne blogiau nei tu (ar kita moteris) zino, is kur vaikai atsiranda.
O jei jis nieksas ir be jokios atsakomybes tai tikrai yra moralu ji priversti bent jau pinigais prisideti prie vaiko auginimo.
Kita karta pagalvos apie tai, kad jo "linksmakotis" gali buti ne tik kaifo irankis. Ir kad pasekmes ne visada linksmos buna.

Tik... jie niekada apie tai negalvoja

a kam prisirišti? Mokės pinigus į sąskaitą ir viskas. Jei vaiku nesirūpino iki šiol, nemanau, kad ir dabar pradėtų rūpintis, ta prasme skambinti, susitikinėti.
Aš greičiausiai prisiteisčiau alimentus ir kovočiau dėl vaiko. Maža, kad gali pasirūpinti pati, bet pridėjus tėvo pinigus, galima dar daugiau skirti vaikui - būreliai, lavinimo priemonės ir t.t.

Ačiū, AusraM...
Ir taip: Jis nelaimingai vedęs, be jokios abejonės...labai žavus, turintis du legalius sūnus vyriškis, jo pareigos - lietuvos karininkas. Labai garbinga...Žodžiu, kai susitikom pirmą kartą, jis mane pilna ta žodžio prasme 'nukirto'... Nebuvau tokio jausmo net žalioj jaunystėj apturėjus... O finalas, kaip suprantate toks: vaiką matė 3-is kartus, pareiškė, kad labai gražus, bet nei savo pavardės neduos, apie pinigus iš vis nesusimąstė...o kodėl nežino...
Aš dar ilgai 'vyniojau į vatą' savo jausmus, maniau kad jam koks tai šokas ir atsipeikės vieną dieną...Bet dabar tikrai žinau: esu jam tuščia vieta, todėl ir vaikas dzin. Nebūtų taip skaudu, jeigu nebūčiau atidavus jam visos savo širdies...o apie kitus dalykus aplamai kalbėt dar sunkiau. Vienu žodžiu, pasinaudojo manimi visais įmanomais ir neįmanomais būdais tas gražuolis karininkas...kaip skuduru šluostytis kojom ir toliau nenustoja tyčiotis išlysdamas į eterį su anoniminėm žinutėm, kad aš neteisi ir kad jam nieko nereiškiu taip atsakydamas į mano mintis... Žinai, beveik Pabedinskas, bet jis prisidirbo, kai buvo jaunas, o šis vyriškis pačių jėgų žydėjime. Jam 35-eri...

Nashle, pas tave ir taip trys vaikučiai - manau kovoti reikia

Perskaičiau šią istoriją ir pagalvojau,kad jau girdėjau panašią istoriją.Vyras sunkiu šeimai momentu pasiguodė atsitiktinei moteriškaitei,kad jis nesutaria su žmona,kad šiuo metu ji išvažiavusi,o toji ir ,,pagailėjo,,.rezultatas-nelauktas vaikelis.O dabar toji labai nuskriausta moteriškė tampo vyrą po teismus,terorizuoja jo šeimą,grasina ir negalvoja apie jokią savigarbą.Gal ji ir teisi,nors vyras jai nebuvo nieko žadėjęs,ji žinojo,kad jis turi šeimą.Tiesiog labai gudriai viską suplanavo-išsiskyrusi,vieniša motina sumanė pasinaudoti paskutiniu šansu ir susižvejoti vyrą.Vaikas turėjo būti tas kabliukas.Bet neišdegė,todėl dabar imasi visų preimonių jį pagąsdinti.Manau,tai kerštas,o savigarbos ar sąžinės ji išviso neturi.Nesakau,kad vyras nakaltas ir vargšas,tačiau jei moteris nenorėtų,vaiko nebūtų buvę.Tiesiog jos planas nepavyko iki galo.Dabar ji vaidina labai nuskriaustą,bet tuo metu,kai griovė kitą šeimą,jautėsi kaip erelis.Taip,abu geri tiek vyras,tiek moteris.Tačiau vieną žinau-ant svetimos laimės naujos nepastatysi

Dar karta ir dar karta, galiu pakartot, kad reikia pakovot uz save ir savo vaikus (nes kas mums belieka). Aukos ir kaltes jausmus reikia raut su saknimis (nors suprantu, kaip tai sunku, ypac kai jautiesi nuskriausta). Jau laikas pradet gerbti save ir savo poreikius, gal tada ir vyrai prades labiau gerbti.

ŽUDYTI yra nemoralu ir savo vaiko neišlaikyt. Tu pasielgei moraliai, o jis nemoraliai. Todėl, kad netgi siūlyti žudyti žmogų, o juolab SAVO vaiką blia yra nemoralu. Jei to vaiko nenorėjo, tai vienintelis 100 proc. būdas nuo to apsisaugot yra susilaikymas. Netikiu, kad suaugęs diedas to nežinojo. Ir netikiu, kad tu su šautuvu jį privertei gultis į lovą. Jei taip, tegu tai įrodo teisiškai, ir taškas.

Ir jei taip gavosi, kad gimė neplanuotas vaikas, tai neatima iš tėvo jo pareigų. Alimentų prašyti yra kuo moraliausia. Ir dar ožiu beigi asilu jį išvadint. Irgi šiuo atveju pakankamai moralu

virgulia, o tu vyrus laikai pakaltinamais savarankiškais žmonėmis? Ar tik tokiais, kuriais bet kokia klastinga vieniša moteris gali pasinaudoti? Ir ar tavo nuomone, jie žino, kad dulkinimasis (atsiprašau) ne su žmona gali turėti visokių pasekmių? Aš tai manau kitaip. Ir jei jau nuėjai į šoną, brangusis, tai būk mielas ir mokėk už tai... O ta vieniša klastinga moteriškė, kaip tu sakai, tikrai savo jau atsiėmė, viena augindama kūdikį.

Tikrai jau - sunkiu seimai metu pasiguode. idomu, kuriam cia jo galui sunku buvo? O kita vertus, tai pats ir pasirinko - kam ir kaip guostis. Kodel uz tai turi moketi viena moteris?

Kaži kodėl tas "vargšelis" guodėsi ne savo žmonai? kodėl nebandė visko išsiaiškinti šeimoje? Kodėl tuo sunkiu momentu neatvėrė širdies savo būtent žmonai? Ar jis nebuvo įsipareigojęs varge ir sunkumuose myleti ir gerbti savo žmoną, šeimą?
Ir kodėl dėl tokio neatsakingo to "labai vargšo" vyriškio trumpalaikio proto aptemimo (jei tai iš tikro trumpalaikis) turi kentėti nekaltas vaikelis?

Butu idealu,jai tik moketu pinigelius Bet negali zinoti,kokias bjaurias savybes atskleistu teisme.Nesvarbu,kad nelaimingas santuokoje,bet jai del to nusisuktu zmona ar tie du vaikai kurios jau turi-ka gali zinoti kaip jis gali atkersyti.Alimentai tik mazoji dalis,yra dar pavarde ir taip pat jo teises i ta vaika.Norint vazioti i uzseny reikes jo leidimo,beto neduok dieve jam kas nutiks(ar avarija,ar siaip koks susizalojimas)tai jis gales taip pat reikalauti is vaiko,kad jis ji islaikitu(cia kai vaikas suaugs).O jaigu viskas iskyls i viesuma-kiek vargse nahsle ir vaikelis patirs pasiticiojimu ir kiek purvo bus islieta ant ju. Tai kad Nahsle,spresti tau,susesk ir viska gerai apmastik:mes galim patarineti iki begalibes,bet tu geriau zinai ta zmogu ir jo buda.Ir koks bebutu sprendimas-zinok kad palaikau tave ir linkiu tau stibrybes!!!

Pritariu as ir netikiu nelaimingais vyreliais,kurie bega i sona atseit vien todel kad zmona bloga,bet apmaudu kad kitos moteris i tai uzkliuna.

Vyrai yra vyrai, bobos yra bobos, o vaikai yra vaikai. Jei negali pasiguost vaikų nedarydamas, nesiguosk. Prisidarei vaikų - išlaikyk. Vaikai atsiranda ne nuo bobos noro ar nenoro. Vaikams atsirasti būtini du piliečiai, lygiai tiek, kiek reikia vėliau juos išlaikyti. Jei netiki, skaityk anatomijos vadovėlį ir LR įstatymus

Aha,as pritariu irgi Noa nuomonei!

Mes gyvenam cia ir dabar,mums vienoms reik islaikyti ,aprengti vaikus,sumoketi uz darzelius,rupintis ,kad butu maisto namuose..jiems tai nerupi,bet turetu..arne?!
Jei jau gime vaikelis,tai abu turi imti atsakomybe,o jei vyras asilas ir be tevystes jausmu,tai bent materialine parama turetu padeti.Stai ir viskas!
O del tu kelioniu i uzsieni ,dar reikia pasidometi gerai,man atrodo jei tu turi globa 100% tai jokiu sutikimu tau is jo nereikia.
Is vis siulyciau pakalbet su juo atvirai,pasakyt apie savo planus,lai moka tau "juodai" jei nenori viesumo..moterys turi rupintys savim ir savo vaikais,buti teisingos bet apsukrios ir sumanios,nes niekas kitas jumis nepasirupins tik jus pacios
Cia patirtis kuzdena..

Vedusių vyrų guodimasis, kad blogai su žmona, tuoj skirsiuos, ji manęs nesupranta ir bla bla bla, yra briedų briedas. Paprastai jie su tom nesuprantačiom ir nemylinčiom į vieną kapą sugula, o trelina bile ką, kad tik į lovą įsiversti.
Pasirodysiu nemandagi, bet man net rankos pradėjo drebėt nuo tokio nashlės pasvarstymo, tipo moralaiu būtų buvę pasidaryti abortą, nužudyti savo vaiką, o ne prašyti iš vyro TO, KAS TEISĖTAI priklauso vaikui. Nu negaliu, nieko protingo neparašysiu. Koks keistas klausimas, ar moralu alimentų prašyti? o gultis į lovą, jei nemyli moters moralu, išvis jeigu vedęs dar moraliau turbūt?? Moralu neprisiimti atsakomybės?? Moralu palikti ir nesidomėti vaiku?? Moralu apgaudinėti, deklamuoti eiles, manipuliuoti ir žaisti jausmais?? Įtariu, moraliau, nei prašyti alimentų

Alimentai - moralu, bet kita vertus... as ju neprasyciau... stengiuosi gyventi taip, kad jei jau iseis diedas besiguosdamas pas kita, neprasysiu nieko. Tegul paspringsta.
Beje saviskiam vis kartoju: kai busi senas ir apsimyzes, idomu kas tave ziures? Ar tos jaunos mergichkos, kuriom guodeisi ar zmona ir vaikai. O kai per telika parodo koki nukvakusi dieda, kuris vienas paliktas, mat po insulto viska po savim daro ir jo jauna zmonike nenori ranku terliotis, pakvieciu savo brangiausia ir paaiskinu, kad jam bus tas pats, jei manes neklausys

Ar moralu ieskot alimentu, jei vyras to vaiko nenorejo - aisku, kad moralu, jei nenorejo vaiko, tai turejo uzsimauti gumyte pries o jei to nepadare, tai sorry.
pas mane ta pati situacija, kai padaviau prezervatyva, tai jis pasake, kad nemegsta ju, kai pasakiau, kad laukiuosi, jis pasiule daryti aborta, kai atsisakiau jis dingo, kai pagimdziau, jis pradejo man duoti pinigu, kai neduoda, as jam skambinu ir reikalauju. manau, kad tikrai moralu reikalauti alimentu, jei vyras buvo neatsargus, o veliau uz vyro patirta malonumo akimirka moteris turi save zaloti ir fiziskai, ir moraliskai??
reikalauti alimentu MORALU, MORALU ir dar karta MORALU

p.s.: nu nebent, jei pasaki vyrui, kad labai nori tureti nuo jo vaikeli, ir kad jokiu pretenziju jam veliau neturesi.

Ai, dar norėjau pasakyti, neimk tu Nashle per daug rimtai į galvą tų TV pagalbos siužetų, tipo vyrelis toks pareigingas, prisiėmė atsakomybę, vaikelį augins. Mačiau aš tą siužetą. Nesakau, kad taip tikrai nėra, tiesiog nufilmuota, surežisuota, sumontuota, kad tu, Nashle, patikėtum, koks jėga siužetas, kaip nuostabiai dirba gelbėtojai ir t.t. O iš tikrųjų tu nežinai, ar tikrai tos moters daiktai buvo atvežti pas tą vyra, ar už minutės jis neužtrenkė jai durų.... Šito mes niekada nesužinosim.
Ir nekaltink savęs, kad pastojai nuo tokio netikėlio. Aš irgi pastojau nuo netikėlio, nors jis ir buvo mano vyras Bet yra ir pliusų, va, vaikai gražūs gavosi

[quote=Akva,2005 04 26, 13:32]

Alimentai - moralu, bet kita vertus... as ju neprasyciau... stengiuosi gyventi taip, kad jei jau iseis diedas besiguosdamas pas kita, neprasysiu nieko. Tegul paspringsta.

Akva, nesakyk taip, nes kalbi tariamąja nuosaka. Būčiau, daryčiau, jei išeis, neprašysiu...... Planuose vienaip, o realybėje visia kitaip. Kas būtų jei būtų.....Vat kai išeina diedas ir reikia išgyventi, nes vaikai nenustoja būti vaikais, jiems reikia vaikystės, žaislų, būrelių, teatro, tada metas padėti savo ambicijas ir žiūrėt vaiko ar vaikų interesų. Aš irgi čia labai sklaidžiausi ir parinausi, sakiau, atsistoju ant kojų, atsisakau alimentų ketvirtam vaikui, nes tėvas jį piktybiškai paliko, bet dabar tai tikrai nedarysiu :vaikas negauna, kas jam gyvybiškai būtina -tėvo meilės, tai tegu nors turi gerus batukus....Tai neprilygs,bet nors tiek

Vyrus laikau visiškais kiaulėmis,kurie galvoja ne galva o galvute.Sutinku,kad kiekvienas turi mokėti už savo klaidas-tiek vyras,tiek moteris.Tačiau niekada nepatikėsiu,kad 40 metų sulaukusi moteris nežino,iš kur atsiranda vaikai ir po to laiko tai klaida.Tiesiog kiekvienas sukasi kaip išmano.Taip,vyras suteikė tam vaikui pavardę,moka alimentus,tačiau jai šito dar negana-ji nori sužlugdyti ir morališkai,ir materialiai.Dabar jaučiasi nuskriausta,tačiau kai gulėsi į lovą tokia nepasijautė?Ir žinodama,kad vyras turi 2 vaikus dėl to nesuko sau galvos?Reiškia,ji viena negali auginnti šio vaiko,o toji kita gali net du?

Aš alimentų neieškočiau Matyt esu per daug išdidi. O tai, kuri ieško, nepykit, pasakysiu kategoriškai: jei tada nematei su kuo guli, nematyk jo ir dabar.
Ir baikit varyt ant tų vyrų. Jie bukagalviai, nežino ką daro, o jūs tuo metu apie ką mąstėt . Sugulėt abu savo noru, o sprendimas turėti vaiką kažkodėl tik vienpusis. Visa tai iš anksto reikėjo aptarti ir saugotis, jei ką. Nelabai čia viskas švaru man atrodo

Pritariu,kad visi vyrai kiaulės,kurie galvoja ne galva, o galvute.Ir už klaidas mokame(bent jau turėtumėm) visi vienodai.Tačiau kai vyras suteikia vaikui pavardę,moka alimentus, o jai vis dar negana-nori sužlugdyti jį ir jo šeimą tiek moraliai,tiek materialiai-kaip tokią pavadinti?Dabar ji labai nuskriausta,o kai pati tempėsi vyrą į lovą tokia nesijautė?Juk žinojo apie du vaikus,kurie augtų be tėvo pavykus jos planui ir galvos neskaudėjo?Jos vaikui tėvo rekia, o kitiems ne?Tai tegul ir būna soti pavarede ir alimentais.Suprasčiau,jei tai būtų jauna,naivi ir nepatyrusi mergina,beta kai moteriaI 40,o ji vis dar nežino iš kur atsiranda vaikai...

Kodėl visos tariamąja nuosaka rašo? tegu parašo tos, kurios augina vienosir neieško alimentų. Va, tada paklausysim patirties, o čia visos rašliavos, ieškočiau neieškočiau, ką aš daryčiau, jie būčiau balerina Taigi, jei nėra alimentų, mama ne tik viena augina vaiką, skiria jam visą dėmesį, o dabar dar ir dirbti už du, tai reiškia to dėmesio nuo vaiko dar nuplėšti?? Tai vaiaks visiškai mamo tada nematys, nežiūrint į tai, kad nemato ir tėvo?? taigi, ko vertas tas išdidumas, viskas tų vargšų vaikų sąskaita.

Skaiciau skaiciau skaiciau.. Nu zinai ka, Virgulia.. budama moteris ir mama, tu turetum zinoti,kad - tai patvirtins bet kuris ispruses zmogus - nera 100 proc. apsisaugojimo priemoniu. Nera. Ir nereikia kalbeti taip, kad atseit 40-mete nezino is kur vaikai atsiranda, nesisaugoja ir bla bla bla. Saugokis nesisaugojes - kontraceptikai duoda maksimum 99 proc. Maksimum. Prezikai - 80-90 proc. Taigi - nuo vaiku mes neapsaugotos nei viena. kad ir kaip besisaugotum. nebent - gyvenk nesimyledama. Todel cia ir diskutuojama apie tai,kad abu privalo atsakyti uz abieju vaikus. Abu.

Kita vertus, speju, kad tu ir esi ta nukentejusi zmona. todel galbut ir lieji savo pykti. ir todel tavo emocijos uzgozia racionalu proto balsa.
Zinau, kad sunku, bet pamegink i tai pazvelgt siek tiek is "kitos puses".
Juolab, kad taves tai jis su vaikais nepaliko.

Vienaip ar kitaip - laikykites visos.

[Būtent,kad čia viskas nešvaru-moteriškė tiesiog pasinaudojo paskutiniu šansu.Tiesiog pasitaikė proga pasigauti kvailį.Tik tą kvailį,pasirodo,ne iki galo įvertino.Ką galima sakyti apie tokią,kuri,dar nespėjus vyrui pasakyti savo žmonai apie jos nėštumą jau surado advokatą skyryboms ir pradėjo į manus skambinti ir grasinti?O žmona staiga nusprendė jai vyro ant padėklo neatnešti ir nesiskirti,nusispjauti į visas neištikimybes ir gyventi toliu.Nežinau,ar tai teisingas sprendimas

[quote=visata,2005 04 26, 14:53]
Pyktį lieju ne dėl to,kad ji miegojo,o dėl to, kaip elgiasi dabar.Juk gav tai,ko siekė-vaiką,pavardę,nemažus alimentus.Tai kodėl negali palikti ramybėje?

Ah,tai cia iseina kaip detektyvas

Na,vistiek stoviu prie savo-uz vaikus atsakingi abu partneriai!

P:S o vyrukas pasirodo labai jau mylintis mergaites,antraip butu pasisaugojes!

[quote=visata,2005 04 26, 14:53]
utata.Pataikė būtent į tą vięną procentą.Koks sutapimas.O kam tada iškart advokatą skyryboms surado net nepasitarusi?

[o kam gi jam saugotis?Tai mes turėtumėm.AŠ labai pikta,pikta,pikta.ant jo,ant jos ir ant savęs.Gal net labiausiai.

Nu va parašysiu ir aš, nes auginu viena ir alimentų negaunu ir negausiu. Visų pirma, tai manau, akd apie apsaugą reikėtų pakalbėti prieš, o ne postringauti poto. Sprendimas dėl vaiko turi būti dviejų. Jeigu nusprendžia vienas, tai jo valia. Aš nusprendžiau viena pati ir nemanau, kad turiu teisę vaiko tėčiui primesti tai, ko jis gal net nenorėtų. Kaip tai žiauriai beskambėtų, vaikai - mūsų egoizmo pasėkmė, nes mes jų norim, mes juos išleidžiam į pasaulį arba ne.
Aš alimentų neprašiau ir neprašysiu, kažkaip išgyvensim, o ką patarti net nežinau.
Kiekviena situacija skirtinga. Mūsų visų požiūris ir supratimas skirtingas.

Pritariu...
Virgulia, čia gal ne tas forumas, kur gali lieti pyktį ant vienišos mamos.... mes visos vaikus auginam vienos (nebūtinai, nuo vedusių ) ir jei ir nepalaikom to fakto, kad susidėjo su vedusiu, tai jos kovą už vaiko ateitį tikrai palaikom. O kad tęsia tą kovą tavo supratimu negarbingai - tai kita tema. Aš, kaip tik, nepritariu tavo požiūriui - kabintis į vyrą bet kokia kaina ir juodinti tą kitą nežinant anos tiesos. Bet tai reikia perkelti į kitą diskusiją, berods 'kai įsimaišo trečias' .

O cia Virgulia,nesutinku-kodel turi saugotis tik moterys,kas mes raupsuotosios,kam prezervatyvai yra?..Jei jis tik pazaist norejo,tai reikejo jai liept saugotis ir maziausiai paciam tai daryti,nebutu jokiu broblemu dabar!

O cia pasirodo kazkas alimentus gavo?! kazkaip netaip buvau supratus..

Turiu du vaikus nuo pirmo vyro. Ir ką. Prieš gerą dešimtmetį išsiskyrėm, alimentus tuo metu prisiteisiau, bet kiek aš jų esu gavusi? Šiandien jis ne tik alimentų nemoka (aš jų ir nebeieškau - tebūnie tai jo sąžinės reikalas), bet ir gatvėj savo vaikų nepažintų, nors gyvenam tam pačiam mieste. Bet tai yra teisėti vaikai nuo teisėto vyro!!!!!!
Situacijos visiškai skirtingos.

sorriukas...bet nesupratau, ką čia primalei?... Kokią pavardę, kokia klaida?...kai jis jau gulėjo pas mane lovoje, aš tik tada sužinojau, kad yra vedęs, bet tipo negyvena su žmona, nes gyvenimo nėr...