QUOTE(meduza21 @ 2009 10 26, 16:43)
Iš tradicinių vestuvių prasmingiausi momentai man atrodo: išlydėjimas, tėvų palaiminimas (na duoklė sentimentams), dar sutikimas su duona ir druska, ir namų židinio perdavimas. Visa kita bent jau man cirko elementai. Vaikų vystymas, malkų kapojimas ir t.t. Na žinoma čia kiekvienos poros reikalas ar jie reikalingi ar ne
bet bent jau as savo sventeje šių dalių nepasigesiu. Bjauriausia man "karti karti" dalis
na nebent su saiku, bet kiek teko dalyvauti, paprastai ji įvyksta puotai įsilingavus ir kraupu žiūrėti ,kaip pagyvenę vyrai stveria į glėbį savo damas ir iki pamėlynavimo demonstruoja meilės priepuolius
Visa ta kosmariska mesmale, kuri sumale daugelio skirtingu kluturu tradicijas i viena (ir gavosi klaiki desra) buvo israsta sovietmeciu, kai zut but reikejo visas 15 sovietiniu respubliku taip permaisyti, kad jokio neliktu tautiskumo ir isskirtinumo.
juk visi fabrikai ir gamyklos buvo statomi taip, kad specialistai i ten turetu suvaziuoti is skirtingu respubliku "tautu brolija" visa tai vadinosi. Ir tada jauni ka tik baige institutus bei universitetus specialistai vaziuodavo is skirtingu saliu tai i sniecku (visagina) elektrineje dirbti, tai i vilniaus kuro aparaturos gamykla... ir isimyledavo ir susituokdavo tais laikais labai skirtingu tautybiu poros.
O vestuves tai tais laikais buvo visuomemninis reiskinys, ten ir partines oirganizacijos sekretorius ir profsajungos pirmininkas dalyvaudavo, tuo parodydamas kad naujoji seima skaitoma pavyzdinga ir turi sansu gauti bendrabutyje kambari seimynini...
Tai vat tada ir atsirado Lietuveleje tie malku pjovimai ir kapojimai, paklodziu tikrinimai ir kalbos apie "ana gala", visokiu atseit erotiniu dalyku imitavimas (cia is pietieciu tautu atejo), nekalbant jau apie rusiska "karti karti"...
O apie leliu vystyma tai cia jau buvo visai is kitos operos:
tais laikais buvo rupinamasi kad visi butu svaiki kaip ridikai ir pajegus tarnauti tarybinei saliai, todel tiek mokyklose, tiek stovyklose, tiek fabrikuose ir gamyklose vykdavo "gamybine manksta", visi buvo 'sveikai auklejami", nes oficialiai negalejo buti tokiu dalyku, kad sovietu sajungoje butu nesvaiku zmoniu.
O kad nuo mazens sveikus vaikus moteriskes moketu uzauginti, joms buvo kursai organizuojami, ir dar vykdavo tokios "jaunu seimu" vakarones kulturos namuose, kur jaunos komjaunuoliskos seimos priverstiniu budu dalyvaudavo atseit labai is didelio noro, o realiai - vel gi kad pries profsajunga ir partine organizacija pliusa uzsidetu (tik tuo atveju galejo tiketis materialiniu salygu pagerinimo, talono spintai ar saldytuvui isigyti, nekalbant jau apie zaporozieti ar buta...)
tai vat tu kursu ir vakaroniu metu ne moterys, bet ir vyrai tol vystydavo lele, kol ismokdavo. ir ne be reikalo, nes sliauztinuku ir kelnycio tais laikais nebudavo, siudavosi juos moterys savo vaikams is savo "maikiu", o vaikai vystomi buvo vos ne iki 4 menesiu. tai tada praktine reiksme turejo tokie dalykai, o veliau juos ir i vestuves ivele grynai eklektika megstantys neismaneliai, sovietiniai kulturos namu "meno veikejai"...
bet dar durnesnes tradicijos atejo i Lietuva po sovietmecio prasiverus langui is uzsienio:
pradejo tevai savo dukras vest prie altoriaus ir atidavinet jaunikiams.
bet juk tai vergijos paprotys! pasiskaitykite internete. jei noruite savo vestuviu diena buti kaip pazeminta verge, tai leiskites tevo vedama, bet jei prisiminsit kad cia laimiga diena, tai apgalvokit ar verta svetimas uzjurio vergu tradicijas puoseleti, tuo tarpu kai koneveikiate kai kurias lietuviskas...
Veliau, net kai vergove buvo panaikinta, dar ilgai buvo merginos istekinamos per prievarta. Kai merginu nuomones niekas neklausdavo ir jas prievarta istekindavo, tai suprantama - tevas jaunikiui ja pardave uz geras babkes ir "dali", tai tevas ja ir atveda, kad jau garantuotai jaunikiui iduot i rankas. Bet juk visa tai vykdavo taip toli nuo Lietuvos - lietuviu vestuvese nuo seniausiu laiku nieko panasaus nera buve, net ir prievartines vestuvese.
Tiek pagonijoje i romuva, tiek jau krikscionybeje i baznycia jaunieji zengdavo abu kartu, tvirtai laikydami vienas kita uz rankos, ir taip simboliskai pirma karta zengdami bendru keliu.
O tevai juos pasitikdavo prie aukuro ar prie altoriaus.
Tik pagonijoje jaunieji pereidavo 7 magiskus "laimes vartus", o krikscionybeje perzengdavo "dievo namu slenksti", bet tiek ten, tiek cia turejo tai daryti abu kartu.
na, su tuo vergisku paprociu kad tevas dukteri atveda tai dar bala nemate - zmones filmu prisiziureje, jiems grazu, tegul daro taip jei moraline prasme tai jiems netrukdo.
Bet jau tas keksisko keliaraiscio nutraukimas tai tikrai zemina nuotaka ir yra niekaip nesuvokiama kaip tai darantys jaunieji teigia, kad jie dare "tradicines lietuviskas vestuves" (?)
Ir cia matyt filmu itaka (keista tik kad dar nepradejo risti skarbonkiu prie limuzinu pas mus...
...)
O is lietuvisku tradiciju seimos zidinio perdavimas yra labai prasmingas, bet jis svarbus tik tiems, kas turi is ko tokia prasminga dovana perimti.
Jei tevu seimoje tas zidinys jau uzgeses, vadinasi ir perduoti nera ka...
Jei jau tevai butinai nori 'nepasisiukslinti" pries gimines ir kazka perduoti, jau geriau tada perduoti kokia seneliu relikvija (pvz. religingoje seimoje - perduoti mociutes rozanciu kad saugotu namus, arba jei nelabai religinga seima, galima perduoti juodos duonos gabaleli sudziovinta, kuris butu isiutas i koki linini "vokeli" - kaip linkejima kad netruktu duonos ant stalo ir t.t. - cia savo prasme tevai gali ideti)
pasitikimas su duona ir druska yra daugelyje tautu, ypac slaviskose tautose.
Labai grazu, silta, nuosirdu, simboliska.
Druskos galia pries piktas jegas aprasyta visose mitologinese sakmese daugelio saliu tautosakoje. Ir Lietuvoje be abejo.
Bet va degtine tai cia atsirado vel gi sovietiniais laikais, ziemos metu.
Kai nebuvo limuzinu su sildomom sedynem, o rajono vykdomajame komitete suregistruoti jaunavedziai atviruose sunkvezimiuose ir geleziniuose "viliukuose" dardedavo i savo kaima baliavoti per kolukio laukus, vatinkom ir "kaldrom" apsidangste, ir labai susaldavo, tai tekdavo juos "atsildyti"...
Na ir pagaliau stalo uzsedimas - cia grynai senovinis lietuviskas paprotys, kuris turejo magiska galia ir uzkoduota uzkalbejimu reiksme.
Veliau jis isliko del to, kad ruosimasis tam uzsedimui pasidare puiki pramoga giminems ir sveciams, laukiantiems sugriztanciuū jaunavedziu.
Sio paprocio prasmes cia aiskinti nera prasmes, nes jei kas nores - ras kur paskaityti, arba gali man parasyti i AZ.
Taciau, jei jusu vestuvese bus giminiu ir apskritai sveciu, kuriems nenorite leisti nuobodziauti, tai atsiminkit, kad sitei pasiruosimai stalo uzsedimui yra vienas ir geriausiu budu jiems prastumti laika ir nuimti itampa nuo laukianciu tevu.
Jei kas iki sios vietos perskaitet iki galo, aciu uz sugaista laika