Iš tikrųjų tai aš labai mažai ką atsimenu, nors praėjo vos keli mėnesiai, tačiau šį bei tą atsimenu, o gal berašant kažką atgaminsiu.

Žodžiu gaminom, pagaminom, nešiojau išnešiojau su nedideliais nesklandumais Pora kartų gulėjau ligoninėj, patologijos skyriuje, tai vis pasiklausydavau kaip dainuoja gimdyvės Mano bendrapalatinės draugužės baisiai kraupdao, užsikimšdavo ausis, lisdavo po pagalvėm, o aš paslapčia, gėdydamasi savo keistos aistros klausytis kaip rėkia, sliūkindavau į koridorių ir apsimetinėdavau jog skaitau žurnalą. O iš tikrųjų klausydavaus klausydavaus radau ir merginą su tuo pačiu pomėgiu, abi sėdėdavom ir kalbėdavom- rėksim ar ne
Va tie gimdyvių klykimai mane tarsi stiprino, aha, bus blogai labai labai blogai (todėl pagimdysiu lengviau nei tikiuosi ).


Kadangi, man buvo prognozuotas gimdymas anksčiau termino (jau vos ne nuo 34 savaitės, nes sakė, kad mano panelė baisiai didelė ne pagal savo "amžių"), aš nuolatos jaučiau įtampą, kad tuoj pagimdysiu. Nei aš bijojau gimdyti nei ką, mama tris pagimdė, ir laiminga Aš bijojau, kad ateis ta diena ir aš kažko būsiu nespėjusi. Nuo ~36 sav. maniakiškai blizginau namus, baiginėjau remontų likučius, siuvau, mezgiau, apsipirkinėjau, sudarinėjau sąrašus, aiškinausi kuo skiriasi siaustinukai nuo smėlinukų ir kitas su naujagimiais susijusias subtilybes.

Tačiau vis negimdžiau ir negimdžiau.

O aš vis blizginau ir blizginau, laksčiau ir laksčiau...

39 sav. ir 2 dienos. Išėjo kamštis, kuris nepanašus į kamštį. Supratau, kad tai jis, bet nervino, jog jis visai nepanašus į kamštį, įsivaizdavau, kad bus puch kaip šampano kamštelis... Iššaus, o tada važiuosiu gimdyt. Aišku taip nenutiko, tepliojo, kraujavau nedaug dvi dienas. Apskelbiau visoms forume, kad tikrai gimdysiu (lyg ir be jo nebūčiau gimdžiusi ) ir vėl puoliau blizgintis.

Pirmiausia nugramdžiau vonios apvadų klijų likučius ir užklijavau juostą. Po to nutryniau visas vonios plytelių tarpukus. Po to išgramdžiau nepatikusią spalvą iš virtuvės plytelių tarpukų kadangi vyras buvo pasiustas toli ir kuo ilgiau, tame plytelių gražinimo darbuose nedalyvavo. Tryniau nuo ryto iki vakaro, keliais, bo atsitūpt pilvas maišė, apskritai, jis man labai maišėsi, patogiau būtų jei būtų nugaroj.

Bobos iš forumo jau stato už tam tikrą datą, kada jau ta Abo pagimdys mums Abytę Kai kurios užsimina, kad gal reiktų nuvažiuoti pas gydytoją, na, kad užsitikrint, kad viskas gerai, kad nėra kokio tai placentos "atšokimo" ir pan.

Kadangi paniškai bijau kažko nespėti padaryti, į ligoninę nevažiuoju (o jei nebepaleis, tai gulėsiu ten be darbo? ).

Praėjo dvi dienos. Vyras išsiustas į darbą miegot, bo jis mane nervina. Kaip ir šuo, na, bet jo nėra kur išsiusti, nebent pasiusti

Naktinėju eilinį kartą ir apie trečią nueinu miegot. Sėdėčiau ir dar, bet reik išsimiegot, o jei gimdyt pradėsiu? kaip aš gimdysiu neišsimiegojus?..
Su vyru susitarėm, kad jei ką, skambinu ir jis atlekia.

Miegu miegu, ir staiga, žinot kaip būna, nebemiegu, pabundu ajei vajei, užsidegu šviesą- šliapia negana to, bėga vis bėga kažkas vis bėga greit į vonią, na, žinau, vandenys ir pan., bet ko jų tiek daug?! spalva rūžava, šiek tiek kraujinga. čiupinėju savo mažę...
Beveik keturios ryto.
Taip ir persmelkia per visą kūna...
Nieko nejaučiu Lyg tuščia būtų, pilvas yra, bet kaip pilvas, jokio vaiko neužčiuopiu. Susinervinu baisiausiai. Atsisėdu ant klozeto ir maigau. Nejuda. Nu viskas, baisu iki negalėjimo, - turbūt ten buvo ne kamštis, o atšokusi placenta, ir gal mano mažė numirė? Atsisėdus bliaunu ir bijau skambint greitajai. Lendu po dušu, gal atgaivins, maudaus ir toliau bliaunu, bet jau geriau. O tie vandenys vis bėga ir bėga, iš kur jų tiek daug??? pasikišu rankšluostį ir lekiu į miegamąjį telefono, šuo iš paskos patenkintas. Susirandu telefoną ir skambinu į greitąją, vyrui paskambinsiu po greitosios.

118... nu ne...122 01 yra 02 yra Blyn. Skambinu 122. Nėr tokio. 01 nėr tokio. 122, - jungia.
- Labas vakaras, koks greitosios telefono numeris?
-03 ir 033
- ačiū.
Padėjusi ragelį nepamenu nieko 133? 013? vajezau
Skambinu vyrui:
-man atrodo kad aš gimdau, arba man placenta atšokus, skambink greitajai.

Vyras suorganizuoja man greituškę, kurios laukiu rymodama prie lango. Daiktai seniai sudėti, pasiimu, gydytoja ar kas ten labai miela, tačiau net nepaklauso ar mano mažė gyva. Sakau, nu pasigailėkit sako, nesuprantu, aš nuvešiu ir pažiūrės

Ai dar sąrėmius pamiršau, skaudėjo

Prasilenkėm su vyru, atvažiavom į ligoninę, vairuotojui už parankės, rankšluostis tarp kojų, keliaujam gimdyti.

Man palinki sėkmės, o aš įžengiu pro duris.
Atslenka tokia užsimiegojusi bandelė ir sako,- kas yra? sakau,- "gimdau". "Nū tai gerai, kad gimdai, o kas yraaaa?",- klausia ji. Žvilgt į mano rankšluostį,- "O kas čiaaaa..." Paaiškinu smulkmenas, surenka mano daiktus. Sakau, paklausykit ar širdelė plaka. Sako- "paklausysym..." Ir įlenda į kabinetą. Stovu stoviu. Stoviu stoviu...
- A ko tū ten stovy?...
Puolu pas ją, sąrėmiai riečia, bet man ne tas galvoj. Na, ji vėžlišku greičiu išsiaiškina kuo aš vardu, kokios mano pareigos, kokia darbovietė, kokiom ligom sirgus nesirgus, pamatuoja kraujospūdį, sakau jūs širdelę paklausykit!!!!!!!! Paklauso. sakau- plaka? ??? "a ko jy tūri neplakt..."
Jes. parašau vyrui, esu laiminga iki dangaus
Parodo man krūva "naktinių" ir sako- persirenkit. Išsirenku gražiausius, apsivelku, iškirptė iki bambos... pažiūriu į kitus,- gerai ir šiti.
- Nūsimaukit lemenūka.
- O kam? Gimdykloj nusimsiu.
- Tokia tvarkaaa, nusiymkyt lemenūką.
- Tai ką, turėsiu vaikščiot su nuogais papais?
- Nėko nežynau.

Po gero pusvalandžio, kad ir be liemenuko, keliaujam į gimdyklą. Esu susijaudinus, skauda, tačiau nebijau, gal jau bus kokie 6 cm?
Gydytoja mane "nudžiugina"... 2cm.
Atvažiuoja vyras, pamačiau taip apsidžiaugiau, nu toks mielas, nu toks savas. Skauda. Palata graži. Nufotkinu. Karšta. Girdim kaip aplink gimdo. Normaliai, truputį paklykia, leliukai vua, paklykia,- vua. Ištversim. Uždeda aparačiukus, vaiko tonai puikūs. Sąrėmiai- oho, sako akušerė. Nieko, kentėt galima. Paklausia ar reikia nuskausminimo. sakau,- nea. Po pusvalandžio siunčiu vyrą- reikia!!! suleidžia kažką nuo ko geriau nepasidaro. Siunčiu vyrą, ateina gydytojas, sakau noriu epidūro. Tas man pradeda pasakot kas yra epidūras ir kad su juo lengviau, kad gyvenimas gražus, kad yra vaistai, bet be jų irgi gerai, kad skausmai būna skirtingi, kad va pagimdysim leliuką. Aš jau nesivaldau, sakau NORIU EPIDŪRO. Gerai, sako jis ir išeina. Akušerė liepia atsigulti ir uždeda juostas. Siunčiu vyra ieškoti epidūro, sakau, sakyk, kuo greičiau, kad nebūtų per vėlu. Ateina gydytojas ir pradeda pasakot apie epidūrą. Kad per vėlu negali būti, nes jei per vėlu, tai jau ne per vėlu, o jau tuoj gimdyt reikės, sakau gerai gerai, o jis na, gerai, pažiūrėsim. Niekas nesikeičia- 2cm.
Ateina faina anesteziologė, šiaip ne taip suleidžia ten kur reikia, liepia nejudėt ir t.t. Pagerėja. Jau vėlyvas rytas, užsnūstam. Pakartoja. Niekas nesikeičia- 3cm. Leidžia skatinamuosius. Vidurdienis. Skausmai didėja, niekas neateina man suleisti nuskausminamųjų. Žiūriu į ekranėlį ir drebu iš baimės matydama kylančius skaičius. Beprotiškai skauda. Vyras šlapina rankšluosčius ir deda prie galvos. 6cm... 8cm...
Vemiu, vyras pakiša rankšluostį, nuvalo, jį išmeta, pradedu rėkt, - juk geras rankšluostis!!!

mamyte..

Nebeleidžia nuskausmint.
Vis tik rėkiau ir aš. Ir tikrai ne taip kaip tos, kurias girdėjau rytą... 8cm. 8cm 8,5cm... Sodina, liepia sėdėt, daužau viską kas po ranka, klykiu, vemiu, sysioju, kakoju... Gimdau nelabai ką atsimenu, o ir plėstis nenoriu. žodžiu iki ~16val. nesivėrė man tie centimetrai. Drebėjo sienos nuo mano rėkimo, iš kur tiek jėgų, nežinau. Laksto gydytojai, iš kur jų tiek daug, - nežinau. Visi susinervinę, tačiau niekas nevyksta ir viskas. Nors tonai geri. Nebeturiu jėgų, nebenoriu gyvent, rėkiu kaip niekad nerėkus. Kai atsivėrė visi cm, pradėjom bandyti gimdyti. Vaikas normaliai neįsistato, aš nesivaldau, laužau viską kas aplink, - rankas, kažkokius tai įrankius, tonų normaliai sužiūrėt neina. rėkiu kaip laukinė, gydytojų krūvos, skyriaus vedėja už galvos- negaliu aš taip dirbti, susiimk. Negaliu nieko padaryti, kaupiuos kaip tik galiu, tačiau palengvėja tik tada kada rėkiu. Per stangas taip pat lengviau, stumti net patiko, nes tuomet nejaučiau tokio didelio skausmo. tačiau stangos pradėjo retėt, vaikas ir toliau neįstato, gydytojai mane užgulę, kerpa, o aš maldauju, kad kirptų daugiau, stumiam, bando traukt rankom, atveža vakuumą, tas sugenda. Staiga vieną minutę visi skausmai dingo. Gydytojai juokauja, kad jau galima praeit koridorium. O aš jų nekenčiu. Vėl prasideda skausmai, vėl tas pats. Stumiu kiek tik galiu, tačiau niekas nevyksta. Jėgos senka, pilna palata baltų chalatų, visi nežino ką daryt... Pradėjau kalbėt su dievais, drebėt. Staiga kodėl kažkodėl visi pradeda dar labiau lakstyt, - vežam!!!
Išvežė mane, veždami rėkia, nestumk, o aš raitausi ant to stalo, ir rėkiu ir stumu...
Sąrėmiai retėja. Veža per koridorių, o aš klykiu. Užjaučiu kitas gimdyves, kad joms teko mane girdėt...
Nesuprantu kaip, bet man iš naujo suleidžia į nugarą narkozę, įstatydami naują kateterį. Nežinau nei ką leidžia, nei su kuo, kiša kažkokius popierius pasirašyt, pakringalioju, ir staiga jaučiu kad darosi gera...
Nuoširdžiai sakau,- galvojau kad numiriau... gera gera... Šypsausi, klausia, kaip jautiesi?
Atsakau- mm... Negaliu pratart nė žodžio. Susitariam kalbėti galva. Klausia palinksiu. dar labiau pasidaro gera... Galva nebeklauso. Girdžiu kaip gydytoja sako kažkam, kad reikėjo nuskausmint ir paskutinius cm, nes va, nežinai kaip gali gautis...

kažkokie balsai, man gera gera... Girdžiu balsiukas- kniurkt... ne, ne mano pagalvoju, juk taip toli toli...

Ilgai gera nebuvo, vaistų poveikis ne ilgaamžis.
Organizmas nebereagavo į jokius nuskausminamuosius. Bet nieko. Užtat dabar graži, gyva. Per gimdymą numečiau 15kg.
Meilės dukrytei nė nenusakysi. Ką aš jums pasakosiu, pačios žinot ;D
Gera būt mama.

Mažiukė iš tikrųjų vos kniurktelėjo. Gimė pridusus, iškart į reanimaciją. Pažeidė galvytę, rado infekciją. Man irgi. Neatidavė man jos dvi dienas. Cezario operacija taip pat nepavyko labai sklandžiai, per daug vaistų, per daug išeikvota mano jėgų, per daug nubėgusio kraujo. Buvo labai sunku. Labai labai.

Bet dabar gera. Labai labai




Vysks super duper, kaip sako

Maladiec viskas praeityje "Iš tikrųjų tai aš labai mažai ką atsimenu, nors praėjo vos keli mėnesiai, tačiau šį bei tą atsimenu, o gal berašant kažką atgaminsiu" ------ale gerai pameni

ne tai kas svarbiausia, t.y. -gimdymo ir nepamenu gerai tikrai neatgaminčiau daugiau, o ir laikas kažkoks iškrypęs atrodė
ai buvo pražuvo

Sveikinu Svarbiausia, kad dabar esat sveikos ir labai grazios.. O savo gimdymo as ne tik nelabai pamenu, bet ir prisiminti nenoriu..Nors reiketu uzrasyt istorija,niekaip neprisiruosiu.

Aukit didutes

tikrai idomi istorija,tik biskuti "zodeliai" kai kurie labai jau netinkami tokiai istorijai

paskaiciau ir prisiminiau savo istorija...Kartais tai -kaip praeityje susapnuotas sapnas..Nesakau,kad baisus,nes jo prasmė -neikanojama ..
Stiprybes tau Abo ir tavo angeliukui..

saunuoles abi esate ir vyras saunuolis
skaiciau, juokiausi ir vos neverkiau. Bet puiku kai i viska galima paziureti ne taip skausmingai
aukite sveikutes ir laimingos

O dar sakai kad nieko nepameni skaiciau ir galo nemaciau Saunuole tu

Taip, dėl savo angeliukų mes viską galim padaryti aukite sveikutės

Graži istorija. Ir man visi žodžiai tinkami pasirodė. Jie suteikia pasakojimui brandumo ir išskirtinumo. Ačiū

oi gera istorija, papasakota liuksiskai toks vaizdelis kad ir as salia buvau gerai atpasakojai ta daktarele kuri tave sutiko, prisijiuokiau is jos kalbos , na paskui trupuciuka baugoka pasidare kai tu gimdei, na bet svarbiausia kad viskas gerai ir laimingai baigesi didziausi sveikinimai ir aukit sveikos
Papildyta:
beje, tavo dukryte gimus tokia pacia diena kaip as, 12 29, saunuole, oziaragis , o mano dukryte 2008 01 29, zodziu neblogas sutapimas

vaje na nejuokas, ką patyrei, lenkiu galvą, Tu tikra šaunuolė O lėlytės vardas labai labai

Malačius Bet ir pati tą žinai

tokio stiliaus ir tikejausi

galvojau, ilga, neskaitysiu.

skaiciau.
gale kažkaip ašara išsispaudė.

gerai kad parašei. pati nebliovei, kai rašei? aš tik pradedu, ir kažkaip negaliu, nematau per ašaras, o mano nei komplikuotas nei ką...


nu ką, uoga, šaunolė - dabar žinosi, kad gali ištverti, ko nežinojai...

keistai sutvertas tas pasaulis, nu kam tieeek skausmo.

vaje kazko apsizliumbiau kaip durne ,saunuoles abi mergaites

nu kodel kaip 'durne'? mieloji, kiekvienai moteriai, turinčiai ar tik planuojančiai tureti leliuka, ši istorija suvirpintų kažkokias stygas.

tokių istorijų vis dėlto norėtųsi kuo mažiau...

grazi istorija ,saunuoles linkiu jum visko geriausio?

rebelle, a-katyte nedurniuokit, nereikia žliumbti, visi istorijos dalyviai sveiki ir gyvi

ačiū už sveikinimus ir palinkėjimus

Abo graziai papasakojai,tikiu,kad buvo 100 kartu baisiau.Viska atsiminiau lyg pati siuo metu gimdyciau,tik skausmo nebeatsimenu
Net sirdis dauzosi.
O Grytute dabar auga grazi mergaite ir savo pasiekimais,,bei tobulejimu lenkia savo bendraamzius

Jauciuos kaip gera filma paziurejus - emociju perkrovos - tarpa juokiausi, tarpa baime sukauste - 'o kas bus dabar' (gerai kad istorijos pabaiga zinojau ); pabaigoj asara isspaudziau
Saunuole tu

skaičiau ir bijojau, kad tik gerai baigtųsi, nes pati "apturėjau" viens prie vieno gimdymą, tik su bloga pabaiga. aukit sveikos ir laimingos

net nesmagu pasidarė, kad priminiau kažką

net šiurpas perėjo. Žinau, kad senais laikais galėjau būt po velėna, arba aš, arba kūdikis. Jau nebebijau, bet ilgai drebėjau, kad tik nebūtų pažeistos smegenys. Buvo nesklandumų, bet viskas dabar gerai.

Nu ka cia bepridursi,viska iskentejai,bet buvo del ko.Tikiuosi nepraejo noras tureti dar vaikuciu.. Matau daktarai nelabai buvo profesionalus,jei sakai,kad jie' nezynojo' ka daryti'.Juk operacija galejo atlikti ir anksciau ,kad butu mazesne trauma tau ir vaikuciui.Sekmes

Gydytojais nesiskundžiu Tą dieną buvo beprotiškai daug gimdyvių, sakė ir po kelias į vieną grūdo. Tas irgi įtaką darė, kad taip ilgai man reikėjo kankintis. Jeigu plėstis, tai jie manė, jog aš viena iš tų, kuri rėkauja, nors nelabai skauda tegul rėkauja, pagimdys ir neberėks Ar ne?
Tačiau skausmas didėjo, o ne stovėjo vietoj, laikas bėgo bėgo, o centimetrai stovėjo vietoj, jau pakvietė skyriaus vedėją, tarėsi ką daryt. Cezaris - tai ne dantį išraut. Operacija. Jei aš, ir kiti būtų žinoję, kad vaikas neįsistatys, kad nyks gimdymo veikla, be abejo, geriau to nepatirt.

O vaikiuko dar vieno reikia tikrai. Nu kaip vaikas augs vienas Tik tikiuosi, kad bus planinis cezaris, kaip jau cezarinė esu, ir kad nebeteks patirt tokio skausmo... Jei užtruksiu su planavimu, o vėliau jau ir leuidžia pačioms gimdyt, tada nebegaminsim, nerizikuosiu... vien dėl to, kas vaikui gali atsitikt. Aš tai aš, prisidirbau ir srėbk, bala nematė, o vaikas kuo jis dėtas?

Saunuoles! gera istorija aukit sveikos
as visad prisimenu mociutes zodzius kad moterys kaip kates greit gimdymo skausmus uzmirsta, atrodo viska prisimeni o skausmo nebe!
Skaitydama prisiminiau savo pirma gimdyma tai net siurpas perejo , asb antra sakiau ir tik cezaris arba isviso daugiau jokiu vaiku! bet va po 13metu ryzaus ir pati ir nepatikesit viskas net pati negalejau patiket jau gydytojai mane kaip kiausini

Energingai.

Šaunuolė ABO , Grytutė taip pat Apsiverkiau

ABO,
Tai linkiu greiciau suplanuoti antra ir ,kad gimdymas butu panasus i svente

Abo, saunuole mergiote esi Stipruole Antras gimdymas bus lengvutelis, cia uz 2 atsikankinai

Abo - ka bepridursi, skaiciau tikro itempto siuzeto istorija su laiminga pabaiga

kokia grazi istorija na svarbiausia grazi pabaiga sveikinu

Abo, nu beveik mano istorija, tik aš svajojau, kad pabaigtų viską po paros Cezariu, nė velnio, tai panašios mūsiškės Maladec. Kaip dėl pametinukų?

Pavyzdžiui? Ar žodis "papai"? Papai ir Afrikoj papai, ne spuogai gi, spuogus zelionke reik gydyt

Gražiai aprašei
Iš pradžių juokiausi, o ant galo ir apsižliumbiau

nereali istorija,saunuole mamyte aukit sveikutes

Visoms ačiū


Nu jei pastosiu greit, tai ko gi ne, vieną cp tai ištversiu D bet jei vėliau tai ne ne ne nerizikuosiu, kad ir po 20 metų D bent dabar taip manau. Ai gerai ir vienas vaikas, jeigu ką sakai dėl "papų"? Niekad nebūčiau pagalvojus

Abo, saunuole tu

ech, prisiminiau save irgi baisu buvo , bet tu saunuole

Abo, net šiurpas ėjo skaitant...
Svarbiausia, kad viskas gerai baigėsi.
Aukit abi gražios ir laikykis
Sorry, kad banaliai...

Kokie žmonės......... Malonu

Abo tu tikra šaunuolė
aukit ir žydėkit su savo dukryte
svarbu,kad noras nedingo kito vaikučio susilaukt po tokio sunkaus gimdymo
lauksime kitos gimdymo istorijos greitu laiku
šaunuolė mamytė

Saunuole...
Gimdymas ne is lengvuju...
Bet matai atlaikei
Saunuole

Pasaulio pabaiga - Minerva atėjo gimdymo istorijų paskaityti, bet Abo gimdymo istorijos nepaskaityti tiesiog negalima.

Istorija tokia kaip ir tu pati - stipri ir nesaldi. Ir nepaisant košmariško gimdymo buvimas mama tau tikrai tinka - dvi nepriklausomos mergiotės neužilgo kartu pajūrį siaubs

Žinai, žaviuosi tavimi: kad nepaisant Grytės atsiradimo išlikai savimi ir nesi tik mama, nieko daugiau nematanti ir apie nieką daugiau nesvajojanti. Tu visų pirma esi Abo, o tik tada Grytės mama - taip ir toliau

saunuoles mergaites

aukit didutes ir bukit sveikutes

1.
2. čia žinok vienas ir tas ptas du viename bet ne po vieną
ačiū

saunuole graziai nupasakojai, zinau kad daug baisiau viskas buvo . Aukit stiprekit !!!!

super aprasyta. man patinka, kad musu mamos nepraranda humoro jausmo

wow, cia tai bent!!! as nesu zliumbike ,bet perskaiciau,irrrrr.... isspaudziau asara (cia is laimes,is laimes... )

Žliumbk žliumbk, bala nematė

Laaabai šauni istorija
SVEIKINU SU MAŽYLĖS GIMIMU
Verta prizo
Aukit sveikos ir laimingos

jetauz kokia mama saunuole

neaa nu jei neturi ką rašyti tai nerašyk..man labai patiko ABO istorija..kiek prisikentėta..vietom juokas iki ašarų ėmė..nei juoktis nei verkt.. oj baisu ir pagalvot kad taip sunkiai buna..vienoj vietoj tai labai mano gimdymo istorija primine..tas stumimas..oj baisu..bet užtad kokia laime dabar turime salia saves!!ramiu nakteliu ,saldaus miegelio,sveikateles jums!!