Tokios temos ieškojau, o neradusi užvesti norėjau jau seniai, bet kažkaip vis atidėliojau... Rudenį į mokyklą išleisiu savo pirmagimį. Gal ir absurdiška, bet jaudinuosi taip pat, kaip ir kažkada ieškodama jam auklės, vėliau prieš išleisdama į darželį... Juk mokykla - vėl visiškai naujas gyvenimo etapas. Mudviem abiems. Manau, kad tokį jaudulį išgyvenu ne aš viena. Norėčiau, kad ir kitos mamos pasidalintų mintimis, kaip jos ruošia savo būsimus pirmokėlius laukiantiems pokyčiams: ar jau išsirinko mokyklą, ar suplanavo pertvarką būsimo mokinuko kambaryje, ar galvoja apie pasikeitimus dienotvarkėje, pratina prie savarankiškų kelionių, savarankiško buvimo namie ir t.t. O gal čia užklys ir mokinukų mamos bei pasidalins savo patirtimi ir problemomis, su kuriomis susidurė pirmaisiais mėnesiais mokykloje?

Mano būsimas pirmokėlis - gana savarankiškas ir labai atsakingas, pareigingas vaikas. Gal tokius jo charakterio bruožus nulėmė tai, kad dar neturėdamas trejų tapo "vyresniuoju broliu" ir labai pamėgo šį statusą. Puikiai pabūna namie vienas, savaitgaliais leidžia mums pamiegoti ir pasirūpina pusryčiais ne tik sau, bet ir broliukams. Jau senokai prireikus nubėga į parduotuvę būtiniausių produktų. Kaip ir nebijau dėl savarankiško grįžimo iš mokyklos. Iš kitos pusės jis vis dar vaikas ir idėjos kartais jam šauna vaikiškos... Padėtį komplikuoja ir tai, jog vasarą keičiam gyvenamąją vietą (kraustomės net į kitą miestą), todėl vaiką iškart užgrius krūva pokyčių: ir nauja vieta (net ir man dar daug kas ten nežinoma), ir nauji draugai, ir naujas gyvenimo ritmas.

Į būsimą mokyklą užsirašėme jau prieš gerą mėnesį. Labai nesidžiaugiu, nes variantas tikrai ne geriausias (bet ir neprasčiausias - turbūt vienas geriausių iš to, ką sugebėjau gauti mūsų situacijoje). Viliuosi, kad bent mokytoją pagal rekomendacijas pasirinkome gerą ir pas ją pakliūsime.

Na, nežinau, kas tave domina, bet iš tavo žinutės supratau, kad aš jaudinuos mažiau, nei tu Gal dėl to, kad nebe pirmą išleidžiu, gal dėl to, kad laisvo laiko turiu pakankamai ir žinau, kad galėsiu pati išleist, pati sutikt... Nežinau, kažkaip jokios baimės ir didelio susirūpinimo nejaučiu. Bent jau kol kas

na, mums irgi paprasciau- turim sese ilgakase prisizadejo pirmaklecki mokykloj sefuoti...pati as didelio nerimo nejauciu, po trupuciuka ruosiames: susitvarkem medicininius reikalus, nusipirkom kuprine dabar stala uzsisakinesim vasarai paliksim tik kanceliarinius reikalus labai dziaugiuosi, kad vaikis i mokykla verziasi gal viskas bus gerai

Sutinku, kad ne pirmą vaiką išleidžiančioms gal kitaip - į darželį savo jaunėlius aš jau irgi daug ramesne širdimi leidau... O jauduliui priežasčių artėjant rugsėjui vis naujų atsiranda. Turbūt tiksliausiai ir trumpiausiai apibūdinčiau - jaudinuosi dėl nežinomybės. Blogiausia, kad man pačiai darbe rugsėjis-spalis - vieni iš sunkiausių mėnesių, mano pirmokėlis savarankiškai turės susidoroti su savo problemomis nuo pat pirmų dienų. Ne tik kad negalėsiu išleisti į mokyklą ir sutikti - bus dienų, kai ir pasikalbėti neturėsime kada...

O čia tai jau blogiau Neturi, kas padėtų Giminės, artimieji, kaimynai... Auklę kokią pasamdyk... Baisu šiais laikais vieną žiogą paleist.

Nenusiteik taip liūdnai o gal ir į gerą, kad pirmokėlis savarankiškai sprendimus priims suprantu, kad neramu, ir aš galvosiu, ar pusryčius pavalgė, ar kuprinėj nieko netrūksta, ar per gatvę perėjo ir t.t..... bet jei išmoks pats susiruošti į mokyklėlę, kiek rūpesčio ir jam, ir tau atkris O dėl pasišnekėjimo....jei vaikutis norės pasipasakoti, jis tam ras žymiai daugiau progų ir galimybių nei mes įsivaizduojam

Nu vienas iš variantų būtų prailginta grupė, nes tikrai galiu pasakyti kad vaiką užgrūna lavina rūpesčių. Jei nėra galimybės pasiimt iš mokyklos. Na nebent mokykla tikrai arti namų
Daugiausia problemų su vyresniuoju buvo todėl, kad jis pastoviai pamesdavo savo daiktus na o parsivešdavo vyras pirmus pusę metų. Vieną namie palikdavau jau nuo 5 metų tai nebuvo problema

Pilnai tave suprantu. Nors mums į mokyklą ne šį rudenį, o dar po metų, bet jaudulys jau dabar ima. Aš dirbu iki 18 val. , o į mokyklą reikės vežiot iš užmiesčio į miestą. Padėt nėra kam ir kaip reikės viską suderinti, tai galva neišneša. Pirmokė autobusais tai dar tikrai neparvažiuos, o jei dar būreliai kokie nors, tai beviltiškumas visiškas. Bijau tos mokyklos labai.

Jei ruošiatės darželio išleistuvėms, gal pravers

Dovanosiu 5-6 metų dvynukėms:

2 sukneles darželio išleistuvėms,
2 žiemines striukes,
2 baltas basutes,
2 bliuzonus ir kitų rūbelių.
Rūbelių geras būvis, nenudėvėti. Tiesiog išaugti.

Dydis 122 - 128.
Mamos, jei pažįstate panašaus amžiaus dvynukes perduokit inforrmaciją arba atrašykit man į asmenines žinutes.

Na, aš saviškį irgi jau rudenį į mokyklą leisiu
Jau susitvarkėm mediciną, nunešėm prašymą bei pasirinkom mokytoją.
Ko reikės pirmoje klasėje pasakys mokytoja, kuri birželio pirmą savaitę ves būsimai savo klasei pamokėles
Vaikui nusprendėme padaryti kambaryje remontą ir pritaikyti baldus mokinukui
Na, vaikas keletą valandų jau gali pabūti vienas namuose, užsitepa sumuštinį, bet dar nepasikloja lovos ir nesugeba naudotis raktais - taigi, jei namie vienas, tai tik namie - čia didelė bėda mums
Į parduotuvę apsipirkti jokiu būdu dar nepasiųsi - nors pinigus moka skaičiuoti puikiai, bet dar vertę netaip įsivaizduoja
Kadangi lanko darželį [nors ne kiekvieną dieną] - tai šiais metais prieš pietų miegelį pats ateina pas mane į darbą - dirbu mokykloje už tvoros
Taigi, su nuvedimu problemų nebus - eis kartu su mama, na, ir pareisim kartu - juk aš ten mokytojauju kiek reiks tiek palauks, nes ir dabar laukia...
Vieno i miestą neišleidžiu, bet jau nuo beveik 4 metų be priežiūros galiu išleisti į kiemą [gyvename Vilniuje], o atvažiavusias močiutes būdamas 4 metų pravedė pro visas jam reikiamas parduotuves....
Bijau tos pirmos klasės, nes neįsivaizduoju kaip bus - neturim nei giminių arti nei auklių - visada vertėmės patys. Namuose nuo 5,5 metų po valandėlę pradėjo būti..

o mums tie mokinuko baldai tokia problema- būsimam pirmokėliui stuburas krypti pradėjo, tai tiek suvargom, kol staliuką reguliuojamą radom tik va neramu, kaip jį mokykloj pasodins, nes namuose, tai pastoviai kontroliuoti reikia, kad nesikuprintų kitas opus dalykas- nepasiekiama viršutinė durų spyna, gal, sakau, kokią dėžutę prie durų pastatyti, kad pasiliptų

Dėl mokyklos labai neramu ir man, nėra jis labai savarankiškas, apie parduotuvę nėra ir kalbos, kol kas neįsivaizduoju, kad vienas pareitų namo, o ir mokyla nearti, manu kad teks važinėti ir paiminėti, bandysiu kažkaip derintis, gal pirmoms savaitėms gausiu atostogu, būtų labai gerai. Kad pabūtų vienas namuose tai aš nebijau, tik reikės padėti namo parsirast. Dar galvojam apie mobilųjį tik gal geriau dar neleisti jam nešitis su savim, galvojam palikti namuose, kad galėtume patikrinti kaip jam sekasi. Tiek visko galvoje sukasi ir tikrai neramu.

Matau, kad čia labiau pirmagimių problema Paskui, su sekančiu vaiku, viskas būna daug paprasčiau

Vienas mano pažįstamas Pasiima vaiką iš mokyklos ir vežasi į darbą. O ką daryti, jei namas užmiestyje

Sveiki!
Paskaitinejus jusu pastebejimus, as irgi nerimauju ne maziau, nors ir antra savo atzala leisiu i mokykla. Bet patikekit manima, nerimas didelis- kaip iseis, kaip ateis, kaip duris- ar uzsirakins ir uzrakins ir t.t. ir pan. Tai jau dabar duodam rakta, kad pats bandytu..Kad saugiai gatve pereitu ir t.t ir pan.. Isleidziame viena su dviraciu i kiema, bet aisku patys stebime..Na tiesiog, kad daugiau pats pasijustu savarankiskesnis ir pan,.
Aisku, mums- privalumas,kad mokykla bent jau visai cia pat salia namu, bet velgi- mes su vyru abu dirbantys, tai kiekviena karta neiseis nuvesti, parvesti ir t.t. Tai dabar su vyru derinam atostogas darbovietese- vyras rugsejo menesi, o as spalio menesi- taip manome, kad bent 2-ju menesiu uzteks kad ipratinti "isivaziuoti" i dienotvarke ir dienos ritma.

va va , kodel ir nenoriu namo
mums mokykla salia salia. ir tai visa pirma klase turejom lydet iki mokyklos, jam kazko nedrasu buvo.
Mano giminaiciai irgi vaikus po mokyklos darbe laiko, nes pabodo veziot kasdien i nama. Jetus, galvoju, ka tiems vaikams veikt darbe? Sedi, pamokas ruosia.. Bet kiek taip ilgai galima? Gerai, kol dar sefas leidzia ....

Prieš kraustantis į užmiestį, reik apgalvoti visus UŽ ir PRIEŠ

Mes irgi užmiestyje. Kokiam rajone Jūs? Mums iki mokyklos dar 2 metai, o aš jau suku galvą, kaip čia organizuoti pasiėmimą iš mokyklos. Nuvežimas man atrodo be problemų, o po pamokų - gal prailginta grupė

Vakar sulaukiau skambučio iš būsimos sūnaus mokytojos: nuo birželio antrosios mano žvirblis jau keliaus į pirmas pamokėles.

o kodėl nuo birželio?

Čia tokios parengiamosios, kelias dieneles trūksiančios - susipažinimui, informacijai apie mokyklą, kiek dar iš savo vaikystės prisimenu. Daugiau kitą savaitę po tėvelių susirinkimo žinosiu.

Pas mus irgi reikės pirmą birželio savaitę eiti į mokyklą. Pamokėlės 9-12 val., o paskui - tėvelių susirinkimas.
Čia kiekvienais metais taip būna, kai būsimi mokinukai susipažįsta su mokytoja bei aplinka.

Nu nieko sau... Nei pas mane, nei pas mano vyresniuosius vaikus, nieko panašaus nebuvo

Na o aš visai nesijaudinu, dokumentus sutvarkėm, pareiškimą į mokyklą parašėm, nueisim i "atviras dienas" pirmokams, nusipirksim ko reikia ir keliausim į mokyklėlę . Pratinu būti savarankiškam, nors dar nenoriai namuose vienas būna, bet laiko dar yra. Ne visose mokyklose, bet yra prailgintos grupės.
Nereikia kelti panikos, viskas bus

Mes Salininkuose.

O-o, kitas miesto galas

Jungiuosiu ir aš prie jūsų kompanijos rudenį į mokyklą keliaus mano didžioji, o kartu su ja ir aš LABAI jaudinuosi, o ko pati nežinau nuvežimas, parvežimas aiškus, bet dūšioje neramu

Na mes jau antra dienele kaip mokykloje, ryt paskutine, po kurios dar bus trumpas susirinkimas. Zinokit mamytes, vakar tai vietos neradau, labai nerimavau, bet pasiemus vaika nusiraminau ir pamaciau, kad as pati gal labiau jaudinausi nei pats pirmakleckis Na zeasim kaip siandien praeis. Vakar su dideliu noru pareiske-ryt vel noriu i mokykla tai supratau, kad viskas ok Tad turime viska isgyventi kartu ir viskas bus ok

maniškis jau irgi antra diena "mokosi" . Sakė, kad ir mokytoja labai patiko ir draugų daug iš darželio susirinko, o svarbiausia- LEGO kambarėlis yra

Sveikos mamytes ,na as siendien pirma kart palydejau savo sunu i mokykla,didelio nerimo nebuvo,kadangi ejome susipazinti su klase,mokytoja,naujais draugais bet va jau rugseji tai nezinau kur reiks detis, ,idomu kaip seksis tie mokslai moksliukai mum ,kaip kazkuri mamyte sake :mokysimes kartu .Mums mokykla arti ir gatves nera,bet vesim ir eisim pasiimt,kazkuri laika tai tikrai.Siaip sunui po pirmos dienos viskas ok patiko,baimes nera.Tad linkiu visoms mamytems istvermes su savo pirmaklasiais, vaikuciams sekmes ir rinkti tik gerus pazymius

O mums iki mokyklos dar du metai, dar džiaugiamės katino dienomis.
Nors kas tie du metai

Vakar buvom pirmame tėvelių susirinkime, susipažinome su mokytoja, su klase, rinkliavų yra, bet kur jų nėra klasėje 23 vaikai, tikiuosi nepadaugės, vaikų tėveliai geranoriški, nors yra ir keistuolių, priešiškai nusiteikusių jau pirmame susirinkime

mes dar irgi dziaugiames... tik neapsisprendziu, nuo keliu metu leisti . Salyje, kurioje gyvenam siuo metu, vaikai i mokykla eina jau nuo 4 m.

Sveiki, mes taip pat jau rugsėjį žygiuosim į mokyklą , kažko tai prisibijau aš pati labiau, manau, nei mano vyriukas , toks kažkoks jaudulys dūšelėj .Mokyklėlė nėra labai toli, ir vienas jau nueina ir į didesnę mokyklą pas močiutę, tai gal su parėjimu nebus didelios bėdos, o nuvest turbūt vis tiek kažkiek laiko vesiu pati, gal labiau dėl savęs, net nežinau. Namie vienas nelabai nori būt, o ir kažkaip nebuvo reikalo palikinėt vieno, ką nors nusipirkt nueina į parduotuvę, taip pat moka kiaušinį pasikept, tai gal alkanas ir neliks . Tik gaila , kad pas mus nėra tokių kelių pažintinių pamokėlių, o ir neaišku pas kokią mokytoją pakliūsim, kaip bebūtų gaila , o taip norėtūsi kad nors apsižiūrėtų. Stengiuosi save raminti, nes manau, kad vaikas tai labai nujaučia Vaje, kad išsiliejau , truputį aprimo širdis, kad ne viena aš tokia , na manau, kaip nors ....

Na ir mums į mokyklą ir man neramu , maniškis dar labai vaikiškas, su bendraamžiais nesulyginsi, tai tikrai turėsiu vargelio . O jūs tai šaunuoliai, kiaušinį jau patys išsikepat, super . Na, bet man viena paguoda, kad lėlytę mažą 6mėn turiu, tai dar tuos pirmus metus tai tikrai savo mokinuką pašefuosiu, o gal ir cielus antrus , tai tikiuos, kad paaugs truputį ne tiek išore, kiek vidumi

Oho Saviškį į kiemą tik neseniai vieną pradėjau leist, kur jau ten į parduotuvę... Ir prie dujinės neleidžiu nagų kišt, a maža ką

O šiaip, džiaugiuos, kad mūsų mokykloj užsiėmimai bus iki 15:30, antroj klasėj ir iki 16 val. Bus ir prižiūrėtas, ir pamaitintas

Mes irgi lankeme mokyklele, susipazinome su klasiokais, t.y. buvusiais darzelio grupiokais, mokytoja. Labai vaikuipatiko, noriai ejo ir kita diena, pilnas ispudziu buvo Nuvesiu tik rugsejo 1-aja, o toliau pats nueis ir pareis, nes senai labai savarankiskas, i kiema vienas eina nuo 3 metuku, o dabar jau kokie 2 metai ir i maxima ar IKI nueina prekiu nupirkt, visiskai pasitikiu vaiku

As tai drysciau neigti toki poziuri, manyciau, kad pasitikejimas geras dalykas, tik ar nepermazas vaikas tokiam pasitikejimui juk ir gatve pereiti reikia, ir siaip visokiu aplinkiniu buna

Oho kokios mamos drąsios Man mama visą paauglystę kartojo , kad ji manim pasitiki, bet nepasitiki aplinkiniais. Nervas ėmė dėl to O dabar pati taip jaučiuosi. Pasitikiu savo vaiku, bet nepasitikiu kitais Na gatvę pereit galima išmokint, bet ar maža ant svieto visokių iškrypėlių, girtuoklių ar šiaip chuliganų kurie nelabai turi ką veikt

O man dėl vaikų saugumo tiek pat neramu, kiek ir dėl savo pačios. Netampome katino už ūsų (t.y. mano pirmokėlis nesinešioja mobilaus ar pinigų, nesipuikuoja savo daiktais prieš kitus, žino, kaip elgtis, jei ji bando kalbinti nepažįstami), bet ir nemanau, kad pasaulis yra priešiškas mano vaikui (o tuo labiau nekartoju nuolat to jam). Leidžiu vaikui būti tiek savarankišku, kiek jam norisi ir kiek jis sugeba.

mano didziajai sy spalio menesy bus 7 metai taip kad rugsejo menesy jau suoliuos y pirmaja klase tik vat nezinau kaune y kokia mokyklite leist ...

Mano sūnui Lapkritį bus 7-ri. Tai šį rudenį irgi bus pirmokas. Tik bėda ta,kad jis hyperiukas ir nežinau į kokią Kauno mokymo įstaigą jį leisti?!

Turiu ir aš rūpestėlį- vaikui lapkričio pabaigoje sueis septyneri metai ir pagal visą esamą tvarką turėčiau nuo rugsėjo jį leisti į pirmą klasę. Bėda tame, kad jis ir šiaip jaunesnis už savo darželio grupės draugus, dar ir po sunkaus gimdymo visada šiek tiek atsilikdavo nuo bendraamžių- vėliau pradėjo sėdėti, vaikščioti... Dabar irgi jis suskaičiuoja tik iki 10, pažįsta tik keletą raidžių, net savo vardo nemoka parašyti, neištaria r, š raidžių, beveik nesidomi kompiuteriu- dažniau žaidžia savo susigalvotus žaidimus. Apie vaikščiojimą vienam po miestą nė kalbos negali būti. Ir ūgiu toks mažutis, čiuplutis, neįsivaizduoju, kaip jis galėtų kuprinę pilną knygų patempti Šiaip jis visai normalus, vaikas su lakia fantazija,turtingu žodynu, bet ryškiai nesubrendęs mokyklai. O gal tik man taip atrodo? Nes apylinkės gydytoja nemato problemos- sako, suaugs per vasarą ir ragina pradėti tvarkytis medicinines pažymas. Nors darželio auklėtoja irgi nusiteikusi ne taip entuziastingai, kaip ir aš...
Anais laikais tėvai galėdavo patys spręsti- leisti vaiką į mokyklą, ar dar palaukti metus, o dabar, kiek girdėjau, nėra taip paprasta- vaiką turi ištirti Vaiko raidos centro specialistai ir kaip ir uždėti štampą- "brokas"...
. Gal kas nors esate susidūrę su panašia situacija? Kaip elgtis? Kas geriau vaikui- būti "nurašytam" šiais metais, bet galbūt (nieks nežino- gal tų problemų bus visada...) turėti mažiau problemų mokantis vėliau, ar vistik pasiryžti ir leisti į mokyklą rudenį ir tikėtis, kad viskas bus gerai?...
Jis pats labai nori į mokyklą, pastaruoju metu labai pradėjo domėtis raidėmis, žaidžia "namų darbus"- pildo pratybas. Savaip, taip kaip jam išeina, bet bent jau stengiasi. O gal tikrai dar iki rugsėjo surimtės?...

maniske irgi lapkriti sulauks 7m , taip pat gyvas sidabras. siemet lanko kauno raj mokykloj 0 klase,viskas ir skaito, ir raso, ir skaiciuoja. bet cia nedaug vaiku juos cia visus suziuri, o ten kai bus daugiau nezinau kaip bus. db skiriames su vyru ir bijau kad jei tas stresas nepereitu ilgam, dar plius bus nauja mokykla, nauji draugai.

Jei vaikas pats domisi mokslais, tai bukit pasiruose mokyklai, taciau sprendima galutini priimkit vasara. As neleisciau tokio vaiko mokyklon - mano pana kai ejo i pirma klase skaityt rasyt mokejo, vos ne vunderkinde, o tiek problemu turejau su ja pirmoj klasej, kad ojoj. O siemet mazius mano jau i mokykla suoliuos - oi kaip gaila, juk jis mano leliukas vis dar:)))

man ir ji vis atrodo tokia maziuke, bet vis pasako mama as jau savarankiska.

O ka manot ir esate patyre del patekimo i norima pradine mokykla? Mes Kaune bandysim i Zaliakalnio pradine patekti - gal kas zinot kaip ten situacija ar reikia "paramos", ar yra pakankamai vaiku. Nes girdejau, kad 2002 metais - t.y. siemetiniu pirmoku gimimo metais Kaune gimstamumas buvo maziausias.

Dar neleisčiau. Tegul "duoda leidimą" kitais metais išeiti į mokyklą. Lai subręsta. Kad po to nereiktų antrais metais pasilikt toje pačioje klasėje(psichologiškai sunkiau). Na , čia tik mano nuomonė. Sėkmės jums.

Jeigu siais metais sueina vaikui 7 metai, tai jis privales eiti i mokykla. Taigi tai turi zinot ir darzelio aukletojos, jo juk nepriims kitais metais i parengiamaja klase darzelyje, nes pagal metus, jis privalo eiti i mokykla. Nebent kazkam geliu ir ne tik nesit..
Jeigu jau vaikas pradeda dometis raidemis, skaiciais, tai viskas ok.
Nenurasykit savo vaiko. Pagalvokit, kiek jam bus metu, kai bus 12 klaseje? 20?
Tai jau ne vaikas, o suaiges zmogus ir jam bus laaabai sunku issedet suole mokyklos bunant 20-ties, ypac berniukui.

Na, manau, kad leisk drasiai. Mano sunui bus 7 balandi, ir tik dabar jis pradejo labiau dometis raidemis - bandom skaityti, nors kai save prisimenu, tai ejau i mokykla nemokedama nei skaityti nei skaiciuoti... ir viska ismokau. Tam mokykla ir yra, o tiems vaikams, kurie viska moka yra sunkiau mokykloje, nes jiems pasidaro neidomu... Nebelieka noro mokytis.
Dar yra laiko, gal prades dometis, tuomet ir pamokysi. O kad kompiuteris neidomus, tai dziaukis, nes maniskio negaliu atplesti nuo jo, nieko daugiau nebereikia tik kompo....