Rugpjūčio pradžioje kelionė į Lietuvą ir mūsų vestuvės...Jaučiausi puikiai
Būdami Lietuvoje nukeliaujam į pirmą pasimatymą su mažyle. Gydytoja pasveikina, pasako ,kad viskas gerai. Mum jau šešios su puse savaitėlės Gimdymo data kovo 12.Toliau viskas einasi puikiai
18sav keliaujam į echoskopiją Švedijoje. Sužinom, kad laukiamės mergytės. Džiaugsmas sunkiai telpa krūtinėj
Didžiojo susitikimo data perkeliama į kovo 14.28sav vėl kelionė į Lietuvą... Kalėdos... O ir tėveliaims reikia pasirodyti kaip atrodau su pilvuku
Vėl keliaujam į pasimatymą su leliuku. Patvirtina, kad nešioju mergytę Viskas, daugiau jokių pasimatymų per televizorių. Dabar laukia susitikimas akis į akį Kovo 12 diena. Apie 4.00 pajuntu sąrėmius. Bet nesuprantu ar čia tikri ,ar tik parošiamieji. 5.00 vyras keliasi į darbą. Aš jam sakau, kad lyg ir sąrėmiauju, bet išleidžiu į darbą. Jis nors nenoriai ,bet išeina.Paskaičiuoju kas kiek laiko kietėja pilvukas: 7 min, 8, vėl 7. Paskambinu anytai. Ji liepia ruoštis į ligoninę. Klausau ir vykdau.
Paskambinu SB, kad grįžtų namo, pranešu į ligoninę,kad atvažiuojam. Mašinoj sąrėmiai jau kas penkias minutes ir vis skausmingesni. Baimės jokios. MB tėvai važiuoja iš paskos. Visgi kelionė 150 km, o jei kas atsitiktų mašinai geriau turėti palydą. Anyta vis skambina ir klausia kaip laikausi. Viskas puiku Atkeliaujam į ligoninę. Nusiveda į kambarėlį, pajungia klausyti toniukų. Praguliu valandėlę. Akušerė dar išsiunčia pasivaikščioti.
Na, šmirinėjam po parduotuves, o man sąrėmiai kas penkias minutes.Skausmelis jau ohoho, verčiantis susiriesti. Vaikščioti jau nebegaliu, tad keliaujam į užkandinę. Suvalgau tik batonėlį šokolado, nes bijau apsidirbti ant gimdymo stalo.
Kai pakylame eiti ,ant kėdės pamatau balutę. Teka vandenys 
Grįžtam į ligoninę. Vėl pajungia toniukų skaičiuoti ir po valandėlės vėl siunčia pasivaikščiot
Tačiau MB žudantis žvilgsnis ir gaunam palatą. Praeina 24 valandos sąrėmių. Pagaliau akušerė patikrina kas su manimi darosi. Ogi kaklelis visiškai neatsidaręs
Po kelių valandų ateina jau ir daktarė. Vėl patikrina. Jau vienas centimetras. Veikla labai lėta, tad pajungia lašelinę. O man baisu, kad mažiukė mano be vandenų. Visi ramina, kad viskas gerai. Stengiuosi jais tikėti. Pajungus lašelinę mes jau gimdykloj. Sąrėmiai vis stiprėja... Galiausia pasidaro nebepakeliami. Akušerė siūlo morfiną, nes man būtina pailsėti. Sutinku. Skausmas nedingsta tik vos vos sumažėja. Suleidus vaistus padidina ir skatinamųjų dozę. Po keleto valandų pradedu beveik kliedėti. Skausmas nepakeliamas. Patikrinimas ir turim tik 5 cm
Pasiūlo epidūrą. Sutinku, bet reikia laukti anesteziologo, o jis operacinėj. Bet po kokio pusvalanduko pajaučiu, kad noriu stumti MB liepiu greičiau kviesti pagalbą. Ateina akušerė. Jau 8 cm. Aš rėkiu nesavu balsu. Galvoju, kad mirsiu Už kelių minučių pasirodo anesteziologas, dar su kažkokiu studenčioku. Bet... Jaučiu, kad stumiu, jau lenda, negaliu sustabdyti. Patikrina. Pilnas atsidarymas. Aš leisgyvė, bet sukaupiu paskutines jėgas ir kimbu į darbą. Išeina mano epidūras 
Iš lovos nespėja padaryti gimdymui vietos, tad tik patiesia vienkartinę palą . Stumiu, kvėpuoju.... Klausia ar noriu pažiūrėti į galvytę, bet atsisakau, nes jaučiu ,kad jei nors šiek tiek atsipalaiduosiu nebepajėgsiu tęsti gimdymo pati. Iš viso septyni stūmimai ir išgirstu tylių kniurksėjimą Ji jau čia. Jaučiu Ją ant savo krūtinės. Tokia laukta, tokia išsvajota...
Paklausiu kas gimė, o niekas nepažiūrėjo. Kilstelėjus pleduką įsitikinam, kad mergytė . Visi skausmai užsimiršta akimirksniu. Po pusvalanduko keliauju dušan ir į kitą skyrių. Teko ligoninėj praleisti tris dienas, nes mažylė prabuvo ilgiau nei 24 valandas be vandenų ir bijojo, kad gali būti infekcija. Bet viskas buvo gerai
Nuo pirmųjų sąrėmių iki mažylės gimimo praėjo 31 valanda. Paskutiniai 5 cm atsivėrė per šiek tiek daugiau nei pusvalandį. Nekirpo, neplyšau .Štai toks Didysis Pasimatymas su mūsų Paulina
sekmes jums
