ech, paskutines 2 savaites skrajojau padebesiais, vis laukiau, laukiau kada gi pagaliau Iki pat vaiko gimimo, nežinojau jo lyties, todėl smalsumas sužinoti KAS užgožė gimdymo baimę (apie tai net negalvojau). Terminas gimdyti balandžio 04 d.
Dienos slinko bet kaip žaidžiau su pilvo gyventoju slėpynių taip tebežaidžiau, dėl kiekvieno neįprasto pojūčio ar bakstelėjimo puldavau skambinti bendradarbei (Elenai) su klausimu ar tai jau sąrėmiai?
(dabar net juokinga). O dar nekantraujantys aplinkiniai, giminės (mat aš pirmoji iš savo kartos laukiausi)
Nuotaiką kažkiek praskaidrino artėjančios Velykos ir tada pradėjau mastyti
, kad geriau tegu vaikelis dar šiek tiek užsibūna pilvelyje, nes labai jau aktualu man buvo daug ir skaniai pavalgyti (nuolatos jaučiau alkį). Nubudusi Velykų ryta, kaip įprastai pasisveikinau su vaikeliu, pasveikinau su Velykom ir pradėjau pamažu ruoštis šventei. Kuičiausi virtuvėje, padėdama ruošti valgį ir be perstojo kalbinau pilvuką (vienžo lyg ir įprasta diena).
Už šventinio stalo sėdėjom bemaž visą dieną tai svečiai, tai kaimynai ir pan. Gerokai jau vakare puoliau padėti tvarkyti indus, dar susigalvojau siurbliuoti kambarius, miegot visai nesinorėjo. Prieš eidama miegoti paskambinau vyrui, kad palinkėtų mums labos nakties (jis dirbo naktinę pamainą) ir galiausiai užmigau Oi kaip neilgai man teko pamiegot. 1:40 nakties atsikėliau, nes baisingai užsimaniau į tualetą nužingsniavau grįžau į lovą ir jaučiu, kaip kojom teka kažkas tooookio šlapio ir šilto, pirma mintis apsi
Stačia galva vėl į tualetą ir supratau, kad ne apsi
.., o vandenys nubėgo. Per tą trumpą laiką mano galvoje sukosi tiek daug minčių 
, vienos mintys lenkė kitas, kol galiausiai aš išlėkiau iš tuliko ir visu balsu pradėjau šaukti JAU, GIMDYSIU!!! Mama puolė skambint į greitukę, susitarė, kad atvažiuosim patys. Skausmo nebuvo visiškai, aš visa tokia išsiblaškiusi ir drebančiom rankom susitvarkiau (skutausi apgraibom ), namie sumaištis
skambinu vyrui ir pranešu džiugią naujieną, o anas man atšauna : brangioji, aš žinau, kad jau balandžio 1-oji ir suprantu, kad tu nori pirmoji papokštauti, bet
.gulk ir miegok... Šiaip ne taip pavyko įtikinti, kad tai tikrų tikriausia tiesa.Taigis, krepšius į mašiną ir keliaujam .brolis, bandydamas paįvairinti tylą pagarsina muziką mano džiaugsmui nėra ribų .jaučiausi savotiškai, juk važiuoju į tikrų tikriausią aklą pasimatymą. Nuo padebesių ant žemės mane nuleido kelių policininkai, kurie mus sustabdę, niekaip negalėjo suprasti kodėl vairuotojas (mano brolis) toooooks keistas (muistosi, nerimauja ). Jo paprašė išlipti iš auto aš ne juokais pradėjau pergyvent (visgi Velykos, o jei brolis su draugais šventė?). Galiausiai, brolis išklojo visą tiesą ir mes toliau traukėm ligoninės link. Maloniai nustebino tai, kad policininkai pasisiūlė lydėti mus.
Ligoninėje pasitiko malonus personalas, jau dėl ko dėl ko o dėl šito skųstis negaliu. Apžiūrėjo, viską paaiškino ir nupėdinom į gimdyklą. Vienintėlis diskomfortas - nuolatinis bėgiojimas į wc
. Sąrėmių taip ir nesulaukus, gavau dozę skatinamųjų, ir bemaž po __niolikos minučių pradėjau justi visą gimdymo malonumą. Turiu pripažinti, kad minčių būta visokių
dabar aš suprantu, kad tuomet aš galvojau tik apie fizinį skausmą (gimdžiau natūraliai, be jokių nuskausminamųjų) ir tik gydytojos ir akušerės dėka, aš šiam fiziniam skausmui nepasidaviau
. Akušerei pasakius, jog jau galim eit ant stalo mane tarytum papildomos jėgos užplūdo, ir tada aš sau tariau: aš sugebėsiu, aš tai padarysiu
ir.... nepraėjus nė 5 minutėms, aš pagimdžiau ... pagimdžiau nuostabią dukrytę 
. Aš verkiau
nuoširdžiai, graudžiai verkiau iš tos begalinės laimės. Liūdna tik tai, kad negalėjau tą pačią akimirką pamatyti mažosios (aptūrėjau narkozę).
Aš iki šiol atsimenu, ką jaučiau tik atsigavusi: aš nieko negalėjau suprast, bet tuo pačiu jaučiau begalinę ramybę, kol galiausiai pajutau, kad mane siuva. Vienintelė paguoda buvo ta, kad viskas jau buvo praeity, kad ir visai netolimoj, o priešaky pažintis su Velykine dovanėle džiaugsmas ir ašaros tiesiog visas gyvenimas
P.S. 2002 m. balandžio 01d., 13:25, 3050 g, 50 cm, mergytė Paulinutė
irgi i pasauli pasibelde balandzio pirma diena. Tuo metu ligoninej gulejau, nieko tokio, siaip stebejimui, nes velavo truputuka. Taigi irgi teko skambinti vyrui puse keturiu ryto. Bet jis net nesuabejojo, ar teisybe sakau, ir iskart prisistate. Tik veliau prasitare, kad visdel to buvo mintis apie apgaule, bet prisimines kokia as miegale , ir kad tikrai del tokio poksto vidury nakties nesikelciau, nuvijo tas mintis salin. 
Policininkai irgi shaunus pasitaike! 
