Na, kol atmintis dar neisblukino visu ispudziu reik surasyt...
Prasidejo viskas pirmadieni, labai jau aktyviai ir daznokai nors labai trumpam sutraukinejo man vis gimda... Dar spejau i baseina, kuriame kas kazkiek laiko reikedavo sustoti ir pailseti, nes ir toliau kietejo pilva. MB tvarkesi bute i kuri turime netrukus kraustytis, uzveziau jam uzkasti. Pilvukas nerimo. Taip ne itin stiprus ir trumpi saremiukai tesesi iki vakaro. Kadangi siuo metu apsistoje pas mano mama, klausiau jos ar jau pradzia, teiravausi SM mamu. Mamos gimdymas buvo skatintas, ji isvis saremiu neatsimena, bet pasitarusi su mociute pasiule nuvaziuoti iki ligonines, kad paziuretu.
GN priimamajame prieme akusere, isklausinejo kaip kas jauciasi, pati palaike ranka ant pilvo gimda tonizuoja, turetu buti pradzia, guldom. O as atvaziavus be jokiu daiktu, sakau tik paziuret norejau, gal kakleli galit patikrinti. Ji sako: skyriuje paziures. Na, paskambinau mamai kad atveztu daiktus, gerai, kad buvau bent jau i viena kruva sumetus viska ka reikia. Pasedejau apie pusvalandi, palaukiau, dave valdiskus marskinius ir su batais issiunte i gimdykla. Pagulde i palata (nesitikejau tokios prabangos odinis kreslas, ismontuojama lova-gimdymo stalas), atejo gydytoja, paziurejo kakleli minkstas, kazkas apie tai kad priekine dalis prasidariusi, o antra dalis net nepraleidzia pirsto. Padare isvada kad be reikalo pagulde, uzdejo tonusiukus matuoti, tas aparatas net nefiksavo mano saremiuku. Sako uz keliu valandu perkelsim i patalogini, o jei noresi, galesi ryte prasytis namo (nes as supykau kam isvis mane paguldet, tipo is gimdyklos namo niekas nepaleidzia tik arba I patalogini arba pogimdymini skyriu, o as dar taip nenorejau gultis, buvau ka tik grizus po 5 dienu poilsio patologiniam, nes mazoji pusdieni nerode pilvelyj gyvybes zenklu). Apie puse pirmos isvede i patalogini, pagulde, pasiskambinau MB, nuraminau kad dar niekas nevyksta ir apie pirma uzmigau.
Per miegus pajutau kad slampa lova pirma mintis keliom sekundem sisioju, bet paskui susivokiau, kad vandenys bega. Sokau is lovos ir i koridoriu visur varvindama. Kvieciu akusere, sakau vandenys bega. Ji iskviete kazkokia gydytoja, nuvede ant kedes-lektuvo, ta pamaige mane, vandenys biski istrysko, tai pasiklausiau bambejimo, per kuri isgirdau kad kaklelis pradejes atsidarineti. Toliau atgal i gimdykla. Pamiegojau pasirodo tik pusvalandi.
Jau kita palata, bet ta pati gydytoja. Paciai sypsena lupose, mazdaug saket nieko nebus, o prasidejo. Na ji mane nuteike, kadangi kaklelis nebuvo pasiruoses, tai viskas uztruks. Maziausiai iki 6-8 gali ramiai laukti. Tai, ir laukiau. Niekam neskambinau. Po vandenu nubegimo saremiukai tapo stipresni, ilgesni, bet ne tokie baisus kad reiktu vaistu. Taigi, laukiam ryto. Kuo toliau, tuo grazesni saremiai apima. Vaikstau po palata, suemus kimbuosi i stala ir puciu ora. Mintyse vis, kad vaikui reikia deguonies. Jau ir kuna pradeda drebinti uzejus skausmui. Bet kentet galima. Ateina gydytoja, pasiulo nuskausminamuju, sakau, jei cia dar tik pradzia, dar nenoriu, dar ne taip baisu. Apie sesta paskambinu MB, sakau jei nepersigalvojai del dalyvavimo gimdyme i darba nesiruosk, o vaziuok i ligonine, perspeju kad gali neskubet. Keiciasi pamaina, vel isgirstu isvada kad dar manes laukia ilgos dainos. Atvaziuoja ir brangusis. Apie devinta ateina patikrinti kaklelio 2.5-3 cm. Pasako, kad lasins skatinamuosius ir perspeja kad labia greitai dar nieko nebus.
Pradejus laset vaistam pajuntu kad skausmai darosi vis stipresni ir ilgesni. Jau nebe giliai kvepuoju, o dainuoju su kiekvienu iskvepimu. Apie 10 ateina akusere paziuret. Sako ar cia tu, galvoju kas cia jau garsus leidzia. Pasiprasau epiduro. Po kazkiek laiko (jau sunkiai orientuojuosi laike) ateina anesteziologe. Apsaukia mane isvadina nutukusia, pasako jei nori galiu aklai tau durti, pataikysiu ar ne nezinau, palieka lapa pasiskaityt ir pasako kad uz puse valandos pareis. (Vienintelis toks bjaurus sutiktas darbuotojas visame GN) Susinervinu, MB perskaito lapa, sako cia daug salutiniu galimu poveikiu, o as ziuriu i ta lapa ir nieko nematau. Sakau jei cia dar nesimato galo, o kuo toliau tuo stipriau neistversiu. Vel grizta akusere, paziuri kakleli, sako o vaikeli, tau jau beveik pilnas atsidarymas, dar valanda ir bus viskas. Paklausia ka del epiduro, pasakiau kad isvadino karve ir sake apsispresti paciai. O akusere: nu kad tau ji vis tiek jau per velu daryti. O as jau saukiu, nebeistversiu valandos, noriu ka nors nuo skausmo. Duokit bent jau kur siulet i raumenis. Vienu zodziu lieku be vaistu. Prisiminus pasiskaitymus SM, prasau vyro kad trintu strenas per saremius. Siek tiek pasirodo is tikruju padeda. Jau pradedu jaust kad su saremiu kaip ir stumt norisi. Pasisakau akuserei. Ji atveza tualeta ant ratu. Mazdaug tustinkis. Toliau kancios, MB jau liko toliau nuo manes, salia tik pora praktikanciu. Viena sako as pati taip isijauciau kad kvepuoju kartu, tai kartais uzpucia i veida salto oro.. nors tiek lengviau burna visiskai isdziuvusi, atsimerkt jau nebegaliu, galvos istiesti irgi. Pastoviai primena kad kvepuociau. Stengiuosi. Tik kartais nesusilaikau ir uzdainuoju. Jau ir akusere ateina ruosiasi, rengiasi, perspeja kad nesaukciau, nes negirdesiu ka sakys. Pagaliau paguldo ant stalo-lovos. Sako kai noresi stumt stumk. Nesusivokiu pradzioj, negi jau is tikruju. Taigi, dar viena saremi praleidziu veltui. Ji pakartoja, na stumiu. Sako, stop, bet laiku nesustoju. Siaip ne taip pavyksta Po keliu sekundziu vel girdziu stumk, taip kaip kakotum. Na ir vel stumiu.. dar, dar.. ir pajuntu kad kazkas islindo. Pakeliu galva, matau akuserei ant ranku kudiki, bet jis neverkia. Klausiu kodel, atsako kad reikia atsiurbti. Duoda vaika gydytojai o pati krapsto lauk placenta. Giria kad saunuole, kad viskas taip greitai, nei vaistu nereikejo. Galvute labia graziai istumei, bet vat laiku nesustojai ties petukais, tai dabar biski plysom. Pati nueina prie vaiko, girdziu 11.15, 3320 g, 53 cm, galvutes apimti praleidziu pro ausis. Atnesa vaika, padeda ant krutines, tokia mazute, po truputi pradeda kniurkti, sirdis suvirpa, kazkaip nelabai eina suvokti kad sitas zmogeliukas augo mano pilve. Bando duoti maitinti, bet speneliai per dideli, siek tiek paznaibo, bet nieko nesigauna. Tiesiog guli ant krutines ir kvepuoja, tokia tyli ir rami. O tuo tarpu mane siuva. Pacio siuvimo beveik nesijaucia, tik kai arciau isores padaro kelias siules. Vyras kalbina dukra, tokia maza ir grazia Veidukas lygus, tik akytes paburkusios. Mano mama atveza rubelius, nes as gi nesiruosiau siandien gimdyti. Mes dar turejome 10 dienu rezerve. Stai jau penkta diena kaip miegam, valgom (siek tiek vargstu su speneliais), dergiam pampersus bei nelabai norim juos keisti.

