Ech...geismas geismu, bet vaikai iki komos nuvaro, tai jegu nebelieka... Kad bent nakti ramiai miegotu...

Su vyru viskas tvarkoj nuo pat pradziu buvo, tik man noras gryzo tik po puses metu po gimdymo bet uz tai viskas daug geriau nei pries

Vyras geidžia ir labai, o man hormonai siautėja vis dar

Pradzia po gimdymo buvo kiek sunki, per nestuma visiskai nebebuvo like man geismo, tad ilgas susilaikymas vyrui isejo ir reikejo sugrizti, taip sakant, i vezias Taciau sugrizus viskas labai saunu. Abu vienodai rupinames vaiku, tad abu bunam pervarge vienodai, ir arba miegot slenkam, arba susimirkciojam...

viskas tvarkoj, vyras nori taip pat

Pritariu

Merginos, help - tos, kurioms noras po gimdymo dingęs - ką darot, kad sugrįžtų???
Turiu nuostabų vyrą, puikų vaiką ir 0 aistros...
Atrodo, viską išbandėm Nebežinau ką daryt. Nelaikau vyro "sausai", bet meilė iš pareigos tuoj mane pribaigs



Tikriausiai.
Iš vienos nemaitinančios mamytės girdėjau, kad irgi noras dingęs, bet ji kaltina kontraceptines. Taigi, čia irgi hormonai.




Tikiuosi, kad jums šis reikaliukas susitvarkė

as dabar nescia taip ziauriai noriu, o manes niekas negirdi....neidomu jam visiskai....

isivaizduoju kaip sunku turetu buti kai taip yra linkiu tik stiprybes ir tikiuosi kad cia vyrui pries gimdyvine depresija

esu girdejus, kad vyrai prisimasto, kad vaikui kas nors atsitiks...as klausiau jo ar del to...sake ne...bet matosi, kad prisimastes kazkokiu nesamoniu yra

jo jo buna maniskis ir bijojo is pradzios kol nepamate laidos ar skraipsnio nepaskaite kad sex naudingas nesciai moteriai

manęs nėštumo metu ir po gimdymo net pusė metų vyras nenorėjo paliesti.. siaubas kažkoks.. jau maniau, kad kitą turi...

labuka, samantyte!

na, as 3sav siaip ne taip istveriau po gimdymo vyras bijojo, kad per greitai, bet kai pamate, kad su manim viskas ok, tai vaiksto laimingas kaip kiaulviedris

maniskis tai vos 2 savaites iskentejo be myliuko. tik kad man naktim miego trukdavo, tai ir noro didelio nebuvo. bet dar nesu pasakiusi ne

Esu iš tų santūriųjų moterų, ar per nėštumą, ar po jo.
Mano nuomone, visi daro kaip kam patogiau. Mano abu nėštumai komplikuoti, tai pirmais mėnesiais beveik nebuvo lyt. santykių. Bet vyras tikrai nesiskundė, o net mane ramino, kad gal dar nesaugu ir gali grėsti persileidimas.
Jei gimdymas be plyšimų, be CP, tai manau, kad tikrai drąsiai galima mylėtis.
O kad negeistų vyras , tai sunku suprasti . Maniškis tai juokauja ir dainuoja :
- Pregnant woman, walking down the street , pregnant... .
Žodžiu, pervargimas, bloga savijauta, sveikatos problemos, tai normalu ir po gimdymo. Mylintys vyrai tai žino ir supranta. Kai nebus išvardintų trukdžių, pilnavertis gyvenimas vėl sugrįš .

Pas mus niekas nepasikeite, vyro noras nesumazejo, tik as siek tiek kompleksuoju del pasikeitusios figuros ir suglebusio pilvuko, bet vyras visada mane palaiko, ramina, kad jam esu grazi ir tai svarbiausia

Mano žmona šiuo metu laukiasi, bet jokių problemų nėra. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais viskas vyko kaip ir anksčiau, bet kai pilvukas padidėjo aš pats pradėjau nerimauti, kad nepakenkti, tačiau atsargiai, kaip suvalkiečiai sako: povaliai, povaliai Na o dabar, kai liko kelios savaitės iki gimdymo kažkaip suprantame vienas kitą, neverčiam daryti to, ko nesinori. Aišku, aš visada noriu , bet suprantu ir kenčiu. Kita vertus yra visokių kitų būdų, kaip žmona gali atpalaiduoti savo vyrą Kaip bus po gimdymo, nežinau, bet žinau, kad viskas priklauso nuo to, kas darosi žmogaus galvoje, nors kartais vyrų didžiąsias galvas valdo mažoji

Tiesa pasakius, ne vyrui sumazejo noras myletis, o man... kazkaip visiskai to nebenoriu, nebenoriu save nuogos parodyti, nes geda...gedijuosi savo kuno po gimdymo...bet tikiuosi viskas susitvarkys...

nepergyvenk ir man buvo taip dar blogiau bet nieko viskas savaime susitvarko po trupuciuka dar jei vyras palaikys pasnekesit abu bus dar geriau sakau is patirties

tfu tfu tfu pas mus su lovos reikalais viskas taip pat liko kaip ir pries nestuma. tiesa, dabar reikia derintis prie vaikelio, kai miega. expromtu nebebuna

mano vyras jau su nekantrumu laukia tos dienos kai galesime vel dziaugtis meile tad manau siuo klausimu niekas nepasikeite

nors kartais vyrų didžiąsias galvas valdo mažoji

[/quote]
liuks pasakyta, sventa teisybe

pas mus irgi viskas gerai, net geriau negu pries nestuma, cia jau as apie save ir malonuma kalbu
as jau po gimdymo praejus savaitei vos tvardziausi
pirmi kartai buvo kiek keistoki, bet kai vyras supratingas viskas iseina puikiai
o kad ekspromtu jau retai kada galim sau leist tikra teisybe, nebent mazajai pietu miegelis

lygi taip ir jauciuosi kaip tu sakai,as is vis nebenoriu,man pasidare nebemalonu suglebusio kuno

suprantu jus, bet tam nereikia pasiduot suglebimui , nemanau , kad visiskai sutizusios esat , nejau nebeimanoma nei kiek atsitaisyt? Imanoma, tik reikia dideliu pastangu ir noro. As taip pat bijojau saves veidrody, o pasirodyt nuogai . Dabar ciut daugiau menuo kai po gimdymo, ir jau tikrai nebijau saves, o ir seksas gimt pradejo Dirbkit mamytes su savo kunais , suprantu kad ir laiko tam reikia, na bet cia juk del savo sventos ramybes, kad patiktumem sau. kitos raso, kad manes vyras geidzia kokia bebuciau, cia tik joms taip atrodo(nepykit kad taip rasau), mazoji ju galva akiu neturi, bet kokias dideles akis turi ju didzioji galva ujujui MYLEKITES IR BUKITE MYLIMOS

kazkaip viskas sukasi tik apie vaikus,apie savo kuna neber kada pagalvot kai jegu neber.O pastangu stangrumui daug reikia.Na bet kada nors atsigausiu,tai tikrai.

Kai pagalvoju tai sexas po vaikelio gimimo tikrai pagerejo Mylejomes praktiskai iki paskutiniu nestumo dienu, nes laaabai jau norejau, tai su vyru atsargiai prisitaikydavom Man dare cezari, tai grizus i namus visa men tikrai net nepagalvojau apie sexa, pilvas perpjautas, kraujuoji, dar vaikeli kas kelias valandas maitinti, tikrai maniau bus sakes, jei taip sexo nenoresiu tai vyras pabegs Taciau po men man ir noras pradejo atsirast, bet vyras nelindo, sako del visa pikta pakentesiu, o kai gydytoja pasakys, kad jau galima tada ir bus galima Ir po 6 sav, nulekiau pas gydytoja, ji dave leidima, sake, viskas ok Tai grizus namo vyrui pasakiau, kad viskas siandien bandysim,nes as laaabai noriu ir leidimas yra Na ir ta pati vakara isbandem, galiu pasakyti, kad man truputi skaudejo gal todel, kad buvai isitempus, jaudulys dare savo, nes ilgas laikas buvo praejes, po paskutinio karto... Taciau kita diena dar pabandem, tada jau stengiausi daugiau atsiplaiduoti, o ir vyras pasistenge buti dar svelnesnis nei paprastai ir viskas buvo super Aisku, kuri laika tas noras buvo sumazejes, nes per diena su vaikeliu pavargdavau, kad vakare tik i lova ir miego tesinorejo Po gero pusmecio vaikuciui paaugus, pradejus ramiai nakti miegoti, pati geriau pailsedavau ir stojo viskas i savo vezes Dabar megaujames vienas kitu dar labiau nei pries vaikelio gimima Jauciu dar didesni nora, aistra, bei pati kulminacija dabar daug malonesne, ryskesne, nei pries vaikuti Pati tuo labai dziaugiuos

pas mus ir niekas nepakito.

Ir dar kaip,tik as nenoriu

nors jau maziukui ir 5 menesiai, bet noro taip ir nera

Jau septyni menesiai dukrytei, bet dar nei kart po gimdymo.. Svoris toks kaip pries nestuma, tik pilvas ne toks. Klausiau vyro kas yra, kas ne taip, tipo viskas gerai, o kodel nenori jis myletis ir neaisku. Siaip nakti nesikelia kai pradeda dukryte verkt, nes man atrodo kad visa diena turi dirbt tai as visad keliuos. Neturetu labiau pavargt negu iki dukrytes gimimo.. Siaip jau kaip ir susitaikiau su ta mintim kad jau nebeilgai turbut po vienu stogu gyvensim, nes nelabai tikiu kad neina i kaire

Kaip gaila, užjaučiu
O ar bandei jį vilioti? Nėštumo metu irgi taip buvo?

Kol buvau viskas lyg ir gerai buvo, aisku reciau bet bent savaitej karta butinai.. O dabar gryzta po darbo, vakariene, kompas, poto iki pardes alaus ir psio. Iskeite mane i alu , juokas pro asaras, o vaikelis gime labai lauktas ir po 9 metu buvimo kartu. Gal tiesiog per ilgai kartu buvom, gal jam nusibodau, nezinau. Sunku kazka daryt kai stengiasi tik vienas, nes geri santykiai yra dvieju zmoniu darbas..

mes su vyru po dukrytes atsiradimo neiskentem net menesio, po kokiu 3 savaiciu pabandem pasimyleti ir taip patiko,kad kartodavom kas vakara net po kelis kartus nestumo metu viskas buvo normaliai tik pabaigoj nestumo myledavomes reciau ir atsargiau, tuo poziuriu mano vyras saunuolis o dabar kai jau dukrytei 3 men. viskas vel stojo i senas vezes kaip ir pries nestuma.
Ir labai nuosirdziai uzjauciu tas moteris,kurioms su vyru kazkas pasikeicia santykiuose, tikrai sutinku su nuomone,kad jei zmones myli vienas kita tai turi abu stengtis,o ne vienas.

Nu jo, abu turi stengtis, jis turi žinoti kaip blogai tu dėl to jautiesi. Tėveliams irgi būna pogimdyvinė depresija, gal jam ji tiesiog užsitęsė?
Stiprybės Tau

Po gimdymo bijojo lyst prie manes...
bet veliau kai pabandem tai suprato ,kad viskas tas pats ...ir viskas liko kaip ir seniau ...

Mielos moterys,

Skaitau Jūsų visų istorijas ir už vienas labai džiaugiuosi, o dėl kitų nuoširdžiai gaila. Bet noriu, kad nuoširdžiai sau atsakytumėte, ar pradėdamos draugauti, tekėdamos, prabūdamos kartu su tuo žmogumi keletą metų nematėte, koks tas žmogus? Tas žmogus paskaitė? Ar nenorėdavote matyti? Gal matydavote tik tas gerąsias savybes, nepaisydamos blogųjų? Ir gal tos gerosios blogųjų neatsveria.
Jeigu vyras, vaikinas po kelerių metų buvimo kartu nebelabai nori su Jumis šnekėtis, nepadeda Jums namų ruošos darbuose, tai ar jis ims ir pradės Jums padėti tuomet kai pagimdysite? Ar tas, kuris tingi išplauti indus (visuomet), kelsis naktį pamaitinti mažylį? Ar tas, kuris vengia su Jumis bet kokių gilesnių pokalbių kalbėsis su Jumis tuomet, kai atsiras būtinas reikalas kalbėti ir išsikalbėti?

Ir netiesa, kad smulkmenos nesvarbios, nes būtent tos smulkmenos, kai jos susideda ir griauna viską. Jei laikote augintinį ir vyras/vaikinas nesibodi išvalyti smėlio dėžutės, ar išmesti iš jos tą nekvepiantį, turinį, tai tikrai galima turėti vilties, kad ir mažyliui sauskelnes pakeis. O jei pamatęs privemtą katiniuko balutę pats ima vos ne vemti, tai ar tikrai Jūs tokios naivios ir nepagalvojate, jog, ko gero, ir sauskelnių vaikui nekeis.

Juk čia viskas susideda. Jei Jūsų vyrui bjauru klausytis kaip pasakojate apie mėnesines, tai gal tegul jis geriau ir gimdyme nedalyvauja. Juk jei nesigeba priimti natūraliai visų biologinių procesų, tai tikrai gali tokio įvykio neatlaikyti.
Jei sulaukiate pagalbos, kai ruošiate pietus, tvarkote namus, tai galite tikėtis, jog vyras jums padės ir tuomet, kai pačiai bus sunku tai daryti. Jei vyras rūpinasi Jumis kai sergate, tai rūpinsis ir kai po gimdymo negalėsite pajudėti, kai jausitės silpnos ir t.t...

Atkreipkit į visas smulkmenas dar tik pradėjusios draugauti. Ir nesakykite, kad pradžioje viskas kitaip, neva laksto, rūpinasi, gėlės ir t.t... ne gėlės ir ne merginimas esmė. Esmė yra susirasti šeimynišką žmogų, kuriam namų ruoša kartu su Jumis būtų maloni. Ech... Kiek daug galėčiau apie tai kalbėti.

pas mus niekas nepasikeitė

pas mus gal truptėli pasikeitė,aš nebelabai noriu,bet po truputį noras atsiranda jau

Tikrai gaila, kai sulaukus stebukliuko, dziaugsma temdo tarpusavio santykiai. Laikykis O tu bandei vyro tiesiai paklausti, kiek jis isivaizduoja taip gyvensit, juk aistra musu variklis

niekas nepasikeite...