Kadangi tema labai aktuali ir naudinga, tai atidariau naują. Pasidalinkit mamytės savo patirtim, papasakokit, kokių patogumų/nepatogumų patyrėte dėl epidūrinė nejautros.

Atkeliu posta is praeitos temos, kuris mane sokiravo



Visiskai nepritariu jusu nuomonei Manau, kad jums truksta elementriu ziniu apie epidurinę nejautrą, jei rašote tokias nesamones, kad vaikas gimsta "girtas nuo vaistų". Be to epiduras tiik padeda lengviau istverti gimdymo skausma, gimdymo laikui, dazniausiai jokios itakos neturi. Be to as netikiu horoskopais, netikiu, kad butent gimimo laikas nulemia visa likusi gyvenima. O, kad kaip jus rasote, laksto mamos pas gydytojus ir psichologus del to, kad vaikas gime per cezario operacija ar taikant nejautra, absurdiska. Su visais vaikais laksto, jei tik jie turi kokiu problemu ir nesvarbu kokiu budu gime.
Cezario operacija krastutine priemone, kuri daznai padeda isgelbeti kudikelio gyvybe, ir man visiskai nesvarbu kiek tai kainuoja mokesciu moketojams. Vaiko gyvybe - neikainojama!!!
Galbūt jaučiate kokią nuoskaudą, kad tais laikais kada gimdete neturejote galimybes pasilengvinti sau kanciu??? Bet jei dabar mes ja turime, tai kodel turetume ja nesinaudot??? Mokslas zengia i prieki ir mes kasdien naudojames jo pazanga

vaistai, leidziami atliekant epidurine nejautra, pateka i motinos kraujotaka, o per virkstele patenka ir gimstanciam naujagimiui. kuo ilgesnis buvo nejautros laikotarpis, kuo didesne vaistu doze buvo suleista, tuo didesni poveiki vaistai turi naujagimiui. moksliniais tyrimais yra irodyta, kad gimdyviu, kurioms gimdymo metu buvo leidziami nuskausminamieji, sveiki ir isnesioti naujagimiai nesugebejo susirasti kruties ir pradeti zysti, tuo tarpu moteru, kurios gimde naturaliai - visi kudikiai kruti susirado, tinkamai apziojo ir pirma karta pazindo per 1 val. nuo gimimo.
naujagimis is tiesu buna "girtas nuo vaistu" - butent toks ir atrode mano pirmagimis. taciau kadangi tai buvo mano pirmasis vaikas, as neturejau zalio supratimo, kaip atrodo naujagimiai, tai ir jo stiklinis zvilgsnis, glebumas ir vangumas nesukele itarimu. koks apdujes jis is tiesu buvo suprantu tik dabar, kai galiu palyginti su treciuoju, gimusiu be medikamentu....

epidurine nejautra gali tureti itakos ir gimdymo trukmei. viena vertus, vaistai gali nuslopinti gimdymo veikla, todel galiausiai prireikia skatinti. del epidurinio nuskausminimo moteris gali nejausti stangu, todel stumti tenka pagal komanda - tai apsunkina isvarymo laikotarpi. kartais likus nedaug laiko iki isvarymo, vaistai nebeleidziami ir moteri staiga uzgriuva saremiu pikas, kuri istverti gerookai sunkiau, negu gimdant naturaliai (sakau is patirties).
kita vertus, jei moteris labai isibaiminusi, patiria stresa, butent jos baime ir stresas trikdo gimdymo veikla, didina skausmus - tuomet epidurine nejautra galli padeti atsipalaiduoti, o kai moteris atsipalaiduoja, gimdos kaklelis atsiveria lengviau ir greiciau.

atmetus horoskopus, like teiginiai del poveikio naujagimui ir gimdymo trukmes yra teisingi.

dar prideciau, kad medikamentu poveikis yra ne tik vietinis, bet ir bendrinis. as ne tik nejauciau saremiu ir stangu. as tikrai jauciausi apdujusi, sunkiai orientavausi, kas vyksta ir ka reikia daryti... nesuvokiau gimusio vaikelio, nesugebejau jo priimti. atsigavimas po gimdymo irgi buvo sunkesnis.

vaistai, leidziami atliekant epidurine nejautra, pateka i motinos kraujotaka, o per virkstele patenka ir gimstanciam naujagimiui. Nuo vaistu vaika apsaugo placenta, tai tarsi filtras i mazucio organizma

kuo ilgesnis buvo nejautros laikotarpis, kuo didesne vaistu doze buvo suleista, tuo didesni poveiki vaistai turi naujagimiui. moksliniais tyrimais yra irodyta, kad gimdyviu, kurioms gimdymo metu buvo leidziami nuskausminamieji, sveiki ir isnesioti naujagimiai nesugebejo susirasti kruties ir pradeti zysti, tuo tarpu moteru, kurios gimde naturaliai - visi kudikiai kruti susirado, tinkamai apziojo ir pirma karta pazindo per 1 val. nuo gimimo. naujagimis is tiesu buna "girtas nuo vaistu" - maniskis gavo nemaza vaistu doze, kadangi neiskarto man epidiuras suveike. Gime zvalus, verkiantis, ieskantis, valgantis, netgi pakele galvyte ir pasuko ja i kita puse.

epidurine nejautra gali tureti itakos ir gimdymo trukmei. viena vertus, vaistai gali nuslopinti gimdymo veikla, todel galiausiai prireikia skatinti. As irgi taip galvojau, bet pries atliekant epidiura apie tai paklausiau savo gydytojo ir akuseres, jie tai paneige ir priesingai pasake kad labai daznai epidiuras skatina kaklelio atsidaryma, nes moteris atsipaladuoja, maziau nervinasi, nekencia. Mano atveju taip ir buvo.

del epidurinio nuskausminimo moteris gali nejausti stangu, todel stumti tenka pagal komanda - tai apsunkina isvarymo laikotarpi. Viska jauciau. Visa gymdyma atsimenu nuo a iki z, nebuvau nei apdujus, nei su sventais kalbejau. Stumiau pati kaip didele, isstumiau per 3 saremius~12min

kartais likus nedaug laiko iki isvarymo, vaistai nebeleidziami ir moteri staiga uzgriuva saremiu pikas, kuri istverti gerookai sunkiau, negu gimdant naturaliai (sakau is patirties). Ne kartais, o dazniausiai ant paskutiniu cm vaistu niekas nebeleidzia. Saremiai neateina staigiai. Nesamone visiska. Saremiai grizta po truputi. Su kiekvienu saremiu skausmas vis dideja. Bet nera taip kad viena minute man nieko neskauda, o kita milziniskas skausmas.

Horoskopais netikiu. Netikiu kad epidiurus daro vien del komerciniu tikslu vien tik todel, kad bent jau mano gimdyma priemes gydytojas nera lupikautojas, tai vienintelis gydytojas kuri galiu drasiai vadinti pasisventusi savo darbui. Didelis dekui T. Birzieciui. Kiekviena turim teise rinktis, as rinkciausi tik epidiura, nes supratau ka reiskia varginantys saremiai ir ka reiskia poilsis pries didziausia darba - stumima.

be abejo, kiekviena turi teise rinktis. kiekviena tai ir daro. taciau manau, kad mano patirtis gali buti idomi svarstancioms - esu patyrusi "bloga" ir "gera" epidurine nejautra ir naturalu gimdyma, todel tikrai galiu lyginti. jokiu budu neneigiu to, kad profesionaliai ir laiku atlikta epidurine nejautra gali labai padeti, taciau sakau atvirai - jei dar tektu gimdyti, gimdyciau tik naturaliai.

manau, lemiamas dalykas yra nejautra atliekancio anesteziologo kompetencija ir patirtis. pirmaji gimdant epidurine nejautra buvo atlikta esant 8 cm atsidarymui (!), buvo akivaizdziai padauginta vaistu - as absoliuciai nebejauciau saremiu, noro stumti, buvau apdujusi, ateme viena koja (mano stuburas pakrypes). be abejo, visa tai buvo anesteziologes klaidos.

per antra gimdyma anesteziologas dirbo nepriekaistingai. saremius jauciau, taciau paskutine vaistu doze suleido pries pat isvaryma - niekas nesitikejo, kad gimdos kaklelis nuo 4 cm atsidarys iki 10 cm per valanda. taigi, vel stumiau pagal komanda...

vaistai praeina per placenta. tai irodytas faktas. taip, mano pirmagimis muistesi, sukiojo galvyte. akusere net istate kruti i burnyte ir jis pazindo. as tikejau, kad viskas yra puiku ir visi naujagimiai taip atrodo - kol nepamaciau gimusio jaunelio

na ir paskutinis dalykas, kol pati nepagimdziau naturaliai, netikejau, kad tarp stangu ateina toks tobulas atsipalaidavimas, kad imanoma net ir nusnusti minute kita

pritariu visiskai. Be to jus seniai pirma gimdet, gal ir vaistai kitokie budavo.


Oho, na tikrai greit.


O gal tiesiog toks vaikas, gal ir su epidiuru jis but buves toks pats. Niekas nezino kaip butu jeigu butu


Nzn kada ten numigt. Maniau saremiai prasides kas 10-15min, bet prasidejo kas 2-3min. Pries tai lankem kursus, vyras bande masazuot, as irgi visaip bandziau sau padet. Saremiai beprotiski. Gavau duju, nzn nepadejo nieko. Kai gavau epidiura, labai dziaugiaus, nors suveike tik is trecio karto, del to nelemto kreivo stuburo.

As labai nusiteikus antra gimdyt su epidiuru, bet turbut neteks Visad ko tikiuosi to negaunu Tada galesiu ka nors protingiau ir as papasakot apie naturalaus gimdymo privalumus

man saremiai nuo paciu pirmuju buvo labai reguliarus kas 4 min. trukdavo 20 s. ir ilgejo iki 1 min. cia per pirmaji ir antraji gimdyma. per trecia gimdyma reguliari veikla atsirado tik gimdykloje nuleidus vaisiaus vadenis.

idomus dalykas tas, kad gimdant naturaliai, net ir per pati pika saremiai nepasidare daznesni kaip kas 2-3 min, o nuslugus skausmui ateidavo visiskas atsipalaidavimas. gimdant su epidurine nejautra to naturalaus "bangavimo" nebuvo, jauciau tolygia stipria itampa. tiesa sakant, tokia itampa buvo labiau varginanti, negu naturaliu saremiu "bangos".



sekmes

Na su statistika pasiginčyti negaliu, bet mano atveju, tai nepadėjo tas natūralizmas Atsikankinau 14 valandų kaip Melnikaitė be jokių nuskausminamųjų, nes buvau įsitikinusi kad taip geriau ir vaikui ir man (labai bijojau po epidūro dažno pašalinio poveikio galvos skausmo). Na teisybės dėlei reikia paminėti, kad gimdymas nebuvo visiškai natūralus – sąrėmiai tik su didžiulėmis skatinamųjų dozėmis atsirado ir iki pat pabaigos buvo lašinami Kai atėjo laikas stumti, aš buvau taip išsekinta skausmo, kad nebeturėjau jėgų. Pavydžiu toms, kurioms su stangomis atsiranda naujas kvėpavimas. Man jis neatsirado, veikiau priešingai. Dabar sunku suvokti, bet kaip dabar pamenu, kad ateina sąrėmis, aš prieš tai įkvepiu pilnus plaučius, stumiu, paskui vėl reikia staigiai įkvėpti ir vėl stumti, o aš nebeturiu jėgų įkvėpti. Vyras net barti mane pradėjo, kodėl aš neklausau gydytojų ir neįkvėpiu pilnai, o aš niekaip jiems visiems neišaiškinu, kad negaliu įkvėpti, na NEGALIU. Na bet svarbiausia, kad gimė mano mažylė po daugiau nei valandos stūmimo Ir nors ir negavau jokio epidūro, nors ir paguldė ją tuoj šalia manęs, bet iš tiesų nei ieškojo ji krūties, nei ją paėmė normaliai. Praktiškai tik po paros, kai aš vis nemokšiškai bandžiau ją pažindyti, viena sesutė galų gale privertė mano užsispyrėlę pavalgyti. Bet privertė tikrąja ta žodžio prasme - pražiodo, sugrūda spenelį, jei spjauna lauk, vėl sugrūda, kol galų gale susiprato ir pradėjo godžiai žįsti. O iki tolei aš vis bandžiau ją pražiodyti ir įlašinti nors kiek priešpienio (tai gerai kad pas mane to priešpienio sočiai buvo), o ji pati net nebandė prabusti ir prašyti valgyti. O ir vangi mano mažylė buvo, vadinamuosius naujagimio refleksus vargais negalais atlikdavo, tonusas žemas. Dvi savaites gyvenau kaip tarybiniais laikais pagal žadintuvą, maitinau kas keturias valandas, nes pati mažylė nesiteikdavo prabusti, o pažadinti ne taip paprasta ją buvo. Na tik visa laimė, kad kai pažadindavom, tada jau garsiai pareikalaudavo maisto. Ir lankytis dėl teko ne pas vieną specialistą, masažus darėm kol galų gale susireguliavo tonusas.
Ir tvirtai sau pasakiau, jei kada sugalvosiu turėti antrą (o kažkada sugalvosiu), tai tikrai neatsisakysiu epidūro, ypač jei jį siūlys patys gydytojai.
A, ir aš taip bijojau to galvos skausmo po epidūro (kaip jau sakiau viena iš priežasčių kodėl jo neėmiau) ir koks buvo mano nusivylimas, kai kitą rytą pasitikau su baisiniu galvos skausmu... Tai net apsiverkiau – ir skausmus atkentėjau, ir vaikas vangus ir dar man galvą skauda

jusu gimdymas nebuvo naturalus ir jusu savijauta buvo susijusi su panaudotais vaistais niekada nedrysciau lyginti "suskatinto" gimdymo saremiu su "naturaliais", nes ju intensyvumas ir veiksmingumas gerokai skiriasi. kiek zinau, jei naudojami skatinamieji, gydytojai net rekomenduoja epidurine nejautra, nes dirbtinai "sustiprinti" saremiai buna intensyvesni, daznesni ir skausmingesni

man dare apidura kai kaklelis buvo atsidares 4 cm., tai kol padare ir suleido vaistus, kurie man visai nenueme skausmo man nubego vandenys ir prasidejo gimdymas taigi nepajutau jokiu epiduro privalumu

Antra gymdziau su epiduru,esu labai patenkinta enesteziologes profesionalumu,Jauciau kojas,jauciau stangas,istumiau is trecio karto .Galvos neskaudejo,po 4val. jau vaiksciojau.Tik gimes labai greit susiorentavo kur mamos pienelis,su zindymu nebuvo jokiu problemu.

Jei visoms viskas sklandžiai natūraliai vystytųsi, tai galbūt dauguma taip ir gimdytų..
Lengva girtis natūralizmu, kai tam nereikėjo didelių pastangų-o tiesiog pagimdyti natūraliai prasidėjus sąrėmiams..
Pirmą vaiką net negalvojau gimdyt su epidūru, apie tokį dalyką kaip skatinamieji net negirdėjus buvau-tiksliau maniau, kad man to nereikės..
Deja viskas susiklostė kitaip, negul įsivaizdavau prisiskaičius rožinių knygučių..Natūralūs sąrėmiai taip ir neprasidėjo, vaiko būklė pradėjo blogėt, todėl gydytoja nusprendė, kad reikia skatinti..Gal aš turėjau priešintis patyrusiams specialistui ir neleisti to daryt? Dėl kažkokių mistikų, kad vaikas gims ne "pagal horoskopą" rizikuoti jį aplamai prarasti? Kadangi buvo ir kitų rizikos faktorių (labai aukštas kraujospūdis, pablogėję tyrimai), buvo tiesiog liepta gimdyt su epidūrine nejautra..

Antras gimdymas buvo dar nesklandesnis negul pirmas, bet ką jau padarysi..

Apie tai negalvoju-džiaugiuosi savo augančiomis dukromis

Nors pati nepatyriau skatinamųjų poveikio, bet kiek teko domėtis, nemanau, kad tokiu atveju reikėtų atsisakyti epidūro. Mano atvejis buvo visiškai priešingas. Gimdyti pradėjau 34 sav., kaklelis pradėjo atsidarinėti per greitai, skausmas tapo nepakeliamas, be to, dėl kritinės kalio normos kraujyje mane visą (rankas, kojas, veidą, liežuvį, žodžiu visus raumenis) sutraukė mėšlungis. Tada sąrėmių skausmai buvo juokingi lyginant su palerižavimu. Gydytoja prašė kentėti ir nenaudoti epidūro, nes vaikelis galėjo būti ir taip silpnas, nes neišnešiotas. Taigi iškentėau, bet dabar būtent to ir bijau - sutraukimo, nors šį nėštumą kalis normos ribose.

nepastebejau, kad kas nors girtusi.

be to, itariu, kad man gimdymo komplikacijas sukele butent per velai ir nevykusiai atlikta epidurine nejautra. zinoma, nieko tvirtinti negaliu, nezinau, "kas butu buve jeigu butu buve"... taciau klaustuku liko daug, o tiksliu atsakymu taip ir negavau.

manau, kad epidurine nejautra, kaip ir bet koks kitas gydymas vaistais, turetu buti taikomas atsizvelgiant i salutiniu poveikiu ir rizikos santyki su numatoma nauda.

Visiškai jums pritariu. O p.Rimai norėčiau pasakyti šaunu, kad jus "atsikankinot" ir visiškai tuo esate patenkinta, šaunu, kad jums nebuvo jokių komplikacijų, taip pat suprantama, kad vyresnės kartos žmonės labai dažnai priešinasi arba neigia naujoves, bet ....na, nelipkim atgal į medžius. Visos naujovės atrandamos mūsų labui tikrai nėra blogos. Niekas jų neskatina, bet ir šitaip priešiškai negalima nuteikinėti, kokia "siaubinga" žala yra padaroma kūdikiui. Nežinau, kokia jūsų nuomone, yra didesnė žala, ar kad gimdydama pirmagimį "apšėriau jį vaistais" (nors epidūrą gavau tik gerokai įpusėjus gimdymui), ar, jei nebūčiau gavusi epidūro, ir netikėtai komplikavusis gimdymo eigai, būčiau pagimdžiusi vaikutį su ryškiomis natūralaus gimdymo pasekmėmis...
O komplikacijos buvo, vaikutis "užstrigo" gimdymo takuose, nes pasirodo kažkada patirta nedidelė trauma dar fizinio lav. pamokose, užtvėrė kelią vaikučiui (rėmėsi galvytė veideliu į uodegikaulį ). O šito niekas prieš gimdymą numatyti negalėjo. !!!Ir tik dėl to ,kad buvo epidūras , man nedarė neplaninio cezario, nes aš pasiryžau atkentėti, dar ir uodegikaulio laužimą gimdymo metu, kad tik vaikučiui nebūtų sužalotas veidukas Tuo metu man visiškai nebuvo svarbu ar aš pagimdysiu natūraliai, ar su didesne vaistų doze, nes tada, galėjau galvoti tik apie tai, kad mano vaikutis gimtų sveikas!!!!!!!!! Sakydama, kad galėjau galvoti, tą ir turiu mintyse, nes nesuprantu, kaip gavus epidūrą, galima visiškai nieko nejausti, nesuprasti, kas vyksta aplink. Viską jaučiau, supratau, buvau sąmoninga, bendravau su gydytojais, todėl ir priėmėm KARTU tokį sprendimą ( dėl uodegikaulio laužimo, o ne cezario). Taip pat p.Rima, kaip "tos srities specialistė", turėtumėte žinoti, kad cezario niekas nedaro vos tik jo panorėjus. Yra gyd. konsiliumas, kuris ir sprendžia , kas gimdyvei geriau ( o tai jau yra labai individualu).Ir dar, netiesa, kad "natūralūs" vaikučiai yra kažkuo pranašesni už tuos , jūsų vadinamus ,"nenatūralius". Auginu tokius, ir galiu pasigirti, kad tas mano "nenatūralus" pirmagimis yra be galo švelnus,guvus, protingas ir gabus vaikas! Ir jokių problemų aš su juo neturiu, nei dėl ligų ( nes didžiausi susirgimai yra slogos ar peršalimai, kuriuos pasigaunam vos porą ar kartą per metus!!!), nei dėl kokių kitų dalykų, kaip, beje , ir su kitais dviem "cezariukais".
Papildyta:

Ir dar. Ir su epidūru jaučiau tą vadinamą bangavimą: ir stiprų skausmą sąrėmių metu, ir didelį palengvėjimą jiems atslūgus. Ir kada stumti vaiką taip pat žinojau, nes niekur tie pojūčiai nedingo, bet buvo šiek tiek silpnesni nei be epidūro. ( kaip minėjau didelę dalį gimdymo praleidau be epidūro). O nusnausti po gimdymo tai jau tikrai nebuvo kada. Šone gulėjo mažiukas ir bandė pirmą kartą pavalgyti.

Sveiki.

Visiškai Jums pritariu. Gal ir geriau, kai vaikeliai gimsta "natūraliai", tačiau epidurinei nejautrai taip pat negalima visų blogybių pripiešti. Svarbu, kad mama ir vaikas būtų sveiki ir patenkinti. Kas iš to, jei po gimdymo mama visa išvargusi, gimdymą prisimena kaip košmarą? Tai ne išlepimo reikalas. Nėra dviejų vienodų žmonių, gimdymų. Kiekvienas yra atskiras, ypatingas ir nepakartojamas. Ir dar.. negalima kitų besilaukiančių taip kategoriškai nuteikti - viena absoliuti blogybė, kita - panacėja.

Problema Lietuvoj, kad viskas perkama ir viskas parduodama. Galima is anksto nusipirkti gydytoja, is anksto nusipirkti epidura, galima nusipirkti ir cezario operacija... Gydytojai turetu vadovautis tikrai ne savo pinigines papildymu. Turetu... Bet realybe kitokia.
Pas mus nieko neispesi is gydytojo, jei jis manys kad tai nereikalinga. Pirma bus isbandoma viska kita, kad pasiulytu epidura, tu gali jo ir reikalauti, bet jei gydytojo nuomone tau jo nereikia-negalima, tu jo ir negausi. Man paciai buvo epiduro nejautra. Atliko labai profesonaliai- nuo 4cm iki 10cm atsidare per 1,5val. Atejus stumimo laikui, viska padariau pati, pupa buvo beveik 4kg (o tai kad as pati smulkute visai neblogai sakyciau). Man pagulejimas vonioje visiskai nieko gero nedave, o tik pakenke. Isbandziau visokias pozas Galiausiai norejo duoti ir linksmuju duju, bet mat ta kaukes gumos smarve
O tos kurios TIK uz naturalius gimdymus, atrodo kazkokios fanatikes ir mazochistes Gaila buvo girdeti viena gimdyve, kuri stauge kad ji pati nori gimdyti, o gydytojai jei bande paaiskinti, kad pati jie niekaip nepagimdys. Gimdymas tai toks procesas, kurio nesuplanuosi (na aisku kaikurios pinigeliu deka susitvarko), nereikia atmesti visokiu variantu

Tokiu moteriskiu kaip Rima, man nuosirdziai gaila jos...

Bet jau nesamones kokios vaikas "nenaturalus", kaip nenaturalus, puikiaiusiai vystesi ir gime, koks skirtumas ar mamai buvo palengvintas gimdymas vaistais ar ne Jis zmogutis "pagamintas" naturaliu budu, kaip apie koki mamonta sneka, kuri uzaugino labolatorijoje
Nemanau, kad tai yra labai blogai, palengvinti sau gimdyma, juk ir danti uzzaldo, kaip israuna, ir uzmigdo, kai operuoja apendicita.
O apie horoskopus isvis nesamone Gal kaip tik su epiduro pagalba pakeisi vaiko likima i geraja puse, jei jau taip tiketi horoskopais.
Vos ne atsilikeliais padare vaikucius, kuriuos mamos pagimde ne taip skausmingais, kaip be epiduro.
Cia kiekvieno teise rinktis, negaliu nuspeti koks bus mano gimdymas, bet pagal mamos pasakojimus jos 2 gimdymai buvo labai sunkus. Mane gimde 16val., jegu nebeturejo, sirdute pradejo reciau plakti, daktaram teko rankomis spausti ant pilvo, kad isspausti mane. Dabar budama nescia pagalvoju, kad ir mano gimdymas gali buti sunkus, nes mes su mama labai panasios, lygiai taip pat jauciuosi kaip buvo mamai, net tiek pat svorio priaugau, kaip ji. Nenoreciau taip kankintis, pasinaudosiu viskuo ka siulo dabartine musu medicina. Mama sako, kad butinai pasinaudotu, jei tais laikais butu epiduras.

Taigi siais laikais ant Lietuvos mamos vardo nenusipelnei jeigu pastoji is megintuvelio, jeigu cezaris, jeigu epidiuras, jeigu maitini misiniais ir t.t...
Absurdas kazkoks. Paciai teko patirti, kai pagimdzius, susitikus ka nors - pirmas klausimas ne kaip sekas, kaip vaikas, o - ar maitini pati??

Jeigu paguosiu, dziaugsiuos. Ne butinai viskas turi buti kaip buvo tavo mamai Mano mama buvo tokio pat sudejimo kaip ir as (smulki), nestumo metu ir priaugom panasiai svorio (sveriau gimdymo diena 60kg). Bet mama gimde labai sunkiai ir laaabai ilgai ir mane ir mano sese. As su sese gimusios buvom truputis virs 3kg, o va man pranasavo didele lelyte. Mano mama irgi man sake - vaikeli jei tik siulys palengvinima koky, tik neatsisakyk! Ir kai atejo laikas, neatisakiau. Gimdamas man buvo svente!!! Viskas truko tik 8val (nuo to laiko kai supratau kad prasidejo saremiai). Linkiu lengvo gimdymo

Aciu
Zinau, kad man gali buti visai kitaip negu mamai, bet as jau viskam pasiruosusi Ir jei tik prireik, tikrai pasinaudosiu epiduru, o jei viskas klostysis gerai, tai bus puiku. Reikia numatyti kuo daugiau variantu.
Sveikinu, kad tau gimdymas praejo kaip svente, baltu pavydu pavydziu
Tikiuosi ir man taip bus.

nors gydytojai tarp saves kalbasi o ir kiek zinau grieztai nedaro epiduro savo vaikams ar siaip artimiems zmonems, bet esu vistiek uz, nes pati patyriau ka ta reikia kai gali galvoti apie savo kudikio atejima pas tave su sypsena o ne su galvos kraipymukaip buvo blogai ir kaip be galo skaudejo ir laukei kada viskas kuo greiciau pasibaigs. kiek zinau gydytojai geriau daro cezari nei kad duoda epidura, bet manau tai dar blogiau nei kad jis. nezinau kaip bus si karta nes gimdysiu ne toj vietoj kaip pirmagime savo be vistiek prasysiu epiduro bent jau dabar taip galvoju (ir galvojau nuo pat pradziu), aisku bus matyt ir pas ka pakliusiu, nes jei jau gydytojas neleis tai niekas aisku ir nedarys, bet tai juk mano gimdymas ir koks kieno reikalas kaip as noriu gimdyt ar ne

ne, na as negaliu nusiraminti del tos p.Rimos komentaro... tai jai geriau tegul vaikas ar motina mirsta nei atliekamas Cezaris????????????????????????????? kokie horoskopai?!? ar tas vaikelis skaiciavo savo horoskopa kai tetis su mama ji "gamino"? o gal jis norejo, kad jie ta procesa pradetu penkiom minutem anksciau, o jie uzstrigo parduotuveje, nes eile buvo per ilga prie kasos, tai ir prie reikalo priejo 5 ar 25 min veliau ir pasikeite vaikelio horoskopas...
tai ir laksto po pasauli tokie, "neteisingai" padaryti, tarp naturaliuju...
tai jai turbut ir prieslaikinis gimdymas yra nusizengimas? vaikas savo horoskopo netures.... paslysta koja nesciai moteriskei, krenta, prasideda gimdymas, po to laksto po pasauli visokie neisnesiotukai ir gadina "naturaliems" gyvenima....
zinot, nusikeikt riebiai noretusi, bet cia ne delfi, tai susilaikysiu..
as ramiai jau nuo antro nestumo menesio nusiteikusi epidurui ir nepergyvenu ir nedrebu pagalvodama apie gimdyma. manau, kad vaikui IR TAI YRA SVARBU, kad mama jo atejimo nelauktu su didziausia baime.
o del horoskopo...kas pasakys, kurios minutes ir sekundes horoskopas yra teisingiausias....

visikai pritariu as irgi viska jauciau,vaikelis nebuvo apdujes,be to artejant prie stumimo niekas man vaistu nebeleido tiktai jau po to kai vaikelis islindo gavau doze,kad neskaudetu kai siuna ir tie horokopai kazkokia nesamone,cia zmones gal sektose kazkokiose dalyvauja,kad pries epidurus,cezarius,uz horoskopus ir panasias nesamones
mano nuomone del epiduro-tai pradekim tat dantis rautis be nuskausminamuju,operacijas darytis..mes gi ne kales,ne gyvuliu pateles kurios turi justi skausma kad neuzmirstu stumti kai ju vaikeliai lenda pagaliau,pries gimdyma apsiklausinejau savo drauges,kurios gimde su ir be epiduro,taigi isgirdau labai skirtingus pasakojimus-tos kurios gimde su ,sake kad nors ir dabar antra gimdytu,neskaudejo,netgi faina buvo,grazu,o tos kur gimde be,tai buvo pasibaisejusios,viena net prisieke niekada gyvenimne vaiku neturet,buvo pakraupus,vaikui jau du metai bet nuomones nepakeite
Papildyta:

i kai cezari daro gi epiduru ir nujautrina

oi, tie moksliniai tyrimai Paskutiniu metu pradedu įsitikinti, kad kam reikia tas juos užsako, nuperka, o paskui bado pirštu "va moksliniai tyrimai" Nes maniškis pirmagimis, kurį gimdžiau su epidūru, nežinau gal dešimčiai minučių praėjus, įspūdingai siekė, ieškojo krūties ir mokėsi žysti. Pamenu, koks tai buvo didžiulis įspūdis man ir vyrui.
O šiaip, norėčiau pasakyti, kad man, mieliau pasakyti savo sūnums, kad "man gera buvo tave gimdyti", nei pasakoti kraują stingdančias istorijas, apie tai ką teko išgyventi

Rodos ,kad jeigu jau mokslinis tyrimas tai kazkoks nenugincijamas ir tikslus faktas.Daugeliu patirtis rodo visai ka kita.

butent taip ir galiu pasakyti apie savo kiekviena gimdyma - ir nuskausmintus, ir nenuskausminta.

kai kalbame apie zmogaus kuna, zmogaus fiziologija, nenugincijamu 100 proc. teisingu teiginiu nera. teisybe slypi kazkur per viduri. asmenine patirtis visada yra subjektyvi, objektyviu faktu, atskaitos matu, ji tampa tik tada, kai yra lyginama su daugeliu kitu zmoniu subjektyviu patirciu. kai tu rasai "daugelio patirtis rodo visai ka kita", apie kiek moteru tu kalbi? kur ir kaip jos gimde? kokias gimdymo traumas patyre? kaip buvo ivertinti naujagimiai? iki kokio amziaus jos zinde savo kudikius? ir tt.
pasakymas "o vat mano sese ir kaimyne tai..." arba "o vat pas mus bendraamziuose tai" nera nei mokslinis tyrimas, nei "daugelio patirciu" apibendrinimas, is kurio galima daryti pagrystas isvadas.

sutinku, kad deja labai daznai tyrimus uzsako pvz., farmacijos imones, ir pasistengia rezultatus ir isvadas pakreipti sau palankia linkme, o priesingus duomenis- nutyleti arba neigti. is cia atsirandantis skeptiskas ir nepatiklus poiuris i "mokslinius tyrimus". antra vertus, mes patys renkames, kuo tiketi ir kuo ne. pvz., ilga laika farmacijso kompanijos itikinejo, kad butina vartoti iv. maisto papildus - antraip mus kankins negalios, nuovargis, ir tt, o vat jei isgersime stebuklingo preparato kasdien po tablete - gyvensime simta metu ir busime sveiki. ypac aktualu nesciosioms ir zindyvems - jei nevartosit tabletyciu su trigubom vitaminu dozem, jums gresia issekimas ir tt. ir stai dabar jau atsiranda tyrimu, kad is tiesu sintetiniu vitaminu, mineralu ir kitu maisto papildu kompleksai nera tokie efektyvus, kaip mums bandoma iteigti, kad net atvirksciai - gali buti kenksmingos. kuo rinkistes tiketi - jusu ir tik jusu reikalas...

moterys nemeta gerti "stebuklingu" lieknejimo tableciu is "naturaliu kinisku zoleliu" net ir tada, kai suprasteja sveikata... nes taip troksta "suliekneti", kad ignoruoja galima rizika (man taip neatsitiks)...

gryztat prie epidurines nejautros, ar jus perskaitet ta lapa, kuri duoda pasirasyti pries atliekant epidurine nejautra? ar reiketu tokio dokumento, jei epidurine nejautra butu absoliuciai nekaltas ir salutiniu poveikiu neturintis isikisimas?

Kai antro gimdymo metu paprasiau savo gydytojos epiduro, tai tuoj i trasa soko akusere: kas per norai, visos pagimdo- nemirsi be epiduro, ar zinai, kaip vaikui pakenksi, liks invalidu, gaus narkotiku, nepagimdysi!!! Tai man saunuole gydytoja taip ramiai ramiai jai tare su atlaidzia sypsena veide- aik aik is cia nekarksejus. Tada pakviete anesteziologa, gavau epidura ir lengvu lengviausiai ir greiciausiai pagimdziau sveikut sveikuteli vaikuti. O pati po gimdymo buvau saunuole-stipruole- grazuole. O ne nusibaigusi kutvela su angelais rasborkes vedanti (kaip buvo po pirmo naturalistinio gimdymo).

Kai dabar isgrstu kazka vardinant epiduro gresmes ir gasdinant gimdyti besiruosiancias, kad ju egoistiski norai isvengti nemonisko skausmo yra nuodeme, tai irgi taip sypteliu ir sakau sau- aik aik is cia nekarksejus.

as irgi. tik po naturalistinio...

ir gydytoja, tikra saunuole, laike uz pakarpos anesteziologa, kuris labai verzesi man "palengvinti kancias" ir po gimdymo pagyre ir padekojo uz "grazu gimdyma"...

kar kar kar

Ragnez, tai gal parodo, kad reikia klausyti SAVO gydytojos ir SAVES, o ne SM "profiu"?

tai tik parodo, kad pirmiausiai reikia klausyti SAVES, nes joks gydytojas per gimdyma negali ilysti i tavo kaili ir pajusti to, ka tu jauti.

as zinojau, kad galiu pagimdyti be medikamentu, ir pagimdziau. einant i gimdykla gydytoja dar pasitikslino, ar tikrai to noriu, ar tikrai man to reikia - atsakiau, kad taip. ir gydytoja gerbe mano pasirinkima. buciau pasakiusi, kad noriu epidurines nejautros - buciau ja gavusi.

"sm profes" mano pasirinkimui itakos praktiskai nepadare. apsisprendziau remdamasi savo dvieju gimdymu patirtimi ir is ivairiu saltiniu susirinkta medziaga.

Nesuprantu is kur traukiat tokias nesamones, kad vaikas nuo apidiuro "girtas" gimsta ir net nemoka kruties paimti. As gimdziau 2 vaikus, viena naturaliai, kita su nuskausminamais ir tikrai galiu pasakyti, kad antras vaikelis gimes kaip jus sakot nenaturaliai, buvo daug guvesnis ir kruti iskart mokejo paimti ir traukti, ko nepasakyciau apie pirma gimusi vaikeli. Ir pieno gamyba nuo to visai nepriklauso, maitinau vaikeli iki 1,4men.
Tik apidiuro nepatarciau daryti moterims, kurios turi problemu su nugara, nes po gimdymo, kuri laika gali skaudeti ja. Taip man paaiskino anesteziologe.

jei atveš "skatinamųjų" lašinę - dar iki jų lašinimo pradžios pasiprašyk

labai svarbu vidinis nusiteikimas Taip ir bus, viskas bus ok

Na jo, ragnez, kaip matau, patapai visu galu meistre . "Viska ismanantys", deja, yra patys ribciausi zmones pasaulyje. Dvieju-triju gimdymu patirtis- tai yra dvieju-triju atskiru sekmingu gimdymu patirtis. Vat jei turetum keliu simtu gimdymu patirti, jei tavo deka butu isgelbeta bent viena mirstancio vaiko gyvybe, jei butem atpumpavusi koki po klinikines mirties, jei kokia mama is ano pasaulio butum istraukus, tai gal tavim patikeciau ir be mokslu ir oficialios gydytojos praktikos. Bet dabar, sorry. Maciau as tokiu "zinoviu" po dvieju ar triju gimdymu.

Kazkada, kai abejojau, ar darytis genetinius tyrimus, tai prisikaiciau SM "profiu" egzaltuotu svaiciojimu- svarbiausia tiketi, ir gims sveikas vaikas. Po to skaiciau apie sedmenine pirmeiga- ir vel- oi, tik tikek, ir pagimdysi net taip. O tada paklausiau seses- gydytojos, ka ji apie visa tai masto. Ji pasake, kad yra sick and tired nuo situ susireiksminimu. Ji priemus daugybe gimdymu, turejo labai gera reputacija ir paklausa pas Danijos gimdyves (veliau pakeite specializacija, nes atidare savo klinika, o viena gimdymu nepriimineja- ne pribuvalka-sarlatane gi, o atsakinga gydytoja). Taigi, ji sake, kad, deja, apsigimimu pasitaiko net ir patiems didziausiems optimistams, ir net dazniau, nei galvoji... (pasidariau genetinius, ir del to dziaugiuosi). Sake dar, kad komplikaciju pasitaiko, labai daznai- butent del mamyciu-visaziniu uzsispyrimo tik vilkinamas laikas. Ir repliu-vakuumu pasitaiko. Kai jie laiku panaudojami- viskas ok, o kai jau po laiko.... Gimdymo metu su tokia profesine patirtim tiesiog matai, kas suveiks butent siuo atveju, kaip isspresti ekstrine situacija. Kartais net gimdymo nereikia- matai echoskopuojant situacija, gali ivertinti artejancio gimdymo gresmes ir patarti busimai mamai. Todel jokiu budu nesiruosia savo tikrai sesei kenkti ir konsultuoti per atstuma, o dar varyti i galva muros apie "jautimus". Sake- klausyk savo gydytojos.

Taip ir darysiu.

Zodziu, Rasma, man tikrai atlaidu sypsni kelia tie sklaidymaisi apie patirtus kelis sekmingus gimdymus... Aisku, kiekviena mama isivaizduoja, kad jau jos gimdymas tai buvo kazkas tokio, su lemiamais momentais, jutimais, dievybiu isikisimais. Bet, manau, jei paklaustume Tavo gydytoju, tai jie Tavo gimdymu net neatsimintu- eilinis gimdymas, nieko ypatingo. Turbut ta pacia savaite jiems teko priimti kur kas sudetingesniu gimdymu. Tai nereikia brukti tos savo euforijos del Tavo sekmes visoms besirengiancioms gimdyti.

Merginos, savo gydytoju klausykit.

Galvodama apie savo artejantį gimdymą jaučiuosi saugiau ir ramiau, nes žinau, kad jei labai skaudės yra galimybė pasinaudot epiduru. Tai man suteikia drasos ir gimdyti visai nebijau (jau dabar epiduras duoda naudos ) )Nezinau kaip man bus,neįsivaizduoju koks tas skausmas, bet apsvarstau įvairias galimybes su ir be epidūro.

alfa, tai kam vis tik oponuoji - ragnez ar Rasmai?

apie subjektyvios asmenines patirties reiksme rasiau savo atsakyme i gagrate posta. paskaityk.

i akuseres nepretenduoju. taciau manau, kad gydytojai nera antzmogiai, kurie nezemiskos isminties ir ziniu semiasi is daugiau niekam neprieinamu saltiniu. ka zino mano ginekologe, galiu suzinoti ir as. skaityti moku, logiskai mastyti irgi. be to, esu susidurusi ne tik su puikia mediku kompetencija ir sekmingu gydymu bei profilaktine pagalba, bet ir klaidomis ir tokiais atvejais, kai atsakymu i klausimus nebuvo.

optimizmas negali pakeisti genu, jei vaisius yra apsigimes. taciau as genetiniu tyrimu nesidariau. ne todel, kad nepamatuotas optimizmas lyg kinkomam arkliu akidangciai leistu man isivaizduoti, kad ko nematau - visai ir nera. o todel, kad visu pirma nepatenku i rizikos grupe, antra, zinau, kad 100 proc. tksliu tyrimu nera, o visu svarbiausia, todel, kad pagal tyrimu rezultatus atsiradus itarimu, kad vaisius gali buti apsigimes, as neistengciau priimti sprendimo nestuma nutraukti, nes visada liktu abejoniu, ar pasielgiau teisingai. todel genetiniu tyrimu apskritai atsisakiau - jie tik sukeltu papildoma stresa ir abejones.

akivaizdziu ir realiu riziku ignoravimas yra ne optimizmas, o kvailumas. jei, pvz., grestu sedmenine pirmeiga arba oftalmologas tvirtintu, kad gimdydama galiu prarasti regejima, butinai konsultuociausi su keliais specialistais del galimybes gimdyti paciai, pasidomeciau rizikos realumu ir prieinama informacija apie panasius atvejus, ir remdamasi specialistu nuomone bei surinkta informacija, spresciau, ar rizikuoti gimdyti paciai. nes galutinis sprendimas del mano ir vaiko sveikatos ir galutine atsakomybe uz mano ir vaiko sveikata priklauso man. as sprendziu, kada, kaip, del kokiu priezasciu ir i kieno rankas ta atsakomybe perduoti.

lygiai taip pat vertinu ir epidurine nejautra. nesureiksminu naturalaus gimdymo kaip dievisko gerio ir stebuklo, kaip kelio "per kancias i zvaigzdes" ir tt. taciau mano turimomis ziniomis, epidurine nejautra nera visai nekaltas dalykas. be jokiu abejoniu, epiduras yra tikras issigelbejimas, jei gimdymas komplikuojasi, jei prireikia skatinti, jei moteris isvargusi, isibaiminusi ir nuskausminimas gali padeti jai atsipalaiduoti ir greiciau pagimdyti. bet kai gimdymo eiga normali, bereikalingas isikisimas gali ja sutrikdyti, sukelti komplikacijas ir tolesniu isikisimu lavina - pvz., nujautrinus gali suleteti gimdymo veikla, todel prireikia skatinamuju, saremiai ir stangos gali tapti neefektyvus ir tt. tame lape, kuri anesteziologas pakisa pasirasyti pries atlikdamas epidura, yra aprasyta kruva salutiniu poveikiu motinai - verta ta lapa pasiskaityti is anksto, dar nestumo metu, ir aptarti su savo gydytoja pries gimdyma.
epidurine nejautra turi poveiki ir gimstanciam vaikui, apie tai jau rasiau anksciau.

pasikartosiu, esu patyrusi "nevykusia" epidurine nejautra, kuri galejo prisideti prie kilusiu gimdymo komplikaciju ir gimdymo traumu, kurias patyriau. esu patyrusi "nepriekaistinga" epidurine nejautra - kai nuskausminimas buvo veiksmingas, o gimdymas greitas ir sklandus. ir puiku gimdyma be medikamentu. jei tektu dar gimdyti, atsizvelgdama i asmenine patirti ir tai, ka suzinojau, rinkciausi naturalu gimdyma.

Ragnez, ir ka man Tau atsakyti? (Beje, del Rasmos atsiprasau- netycia, gal ja tuo momentu prisiminiau, mes gimdysim ta pati menesi ).

Del genetiniu tyrimu- nusisnekejai eilini karta tuo savo filosofiskai-uztikrintu tonu , kas parodo, kad tobuleti Tamstai dar yra kur. Vandenu genetinius tyrimus daro butent todel, kad jie duoda simtaprocentini atsakyma del triju dazniausiai pasitaikanciu sindromu- Dauno, Edvardso ir Patau. Moterys, kurios turi priimti sprendima del nestumo nutraukimo, svarsto ne kazkokia tiketina rizika, o FAKTA, kad vaikas turi Edvardso sindroma, gimes kankinsis ir ilgai negyvens. Echo ir kraujo tyrimai parodo tik tikimybe, bet tu tyrimu pagrindu nieks nestumo ir nenutraukineja.

Jei kiek daugiau ismanytum apie gimdymu praktika, tai suprastum, kad ir apie gimdymus zinai tikrai ne viska. O skaityti medicinine literatura reikia moketi. Todel ji ir vadinasi profesine, kad skirta profesionaliems medikams, turintiems med. issilavinima.

Su kitu Tavo tekstu nematau prasmes polemizuoti- i toki bla bla bla galima atsakyti tik bla bla bla.

alfa, ka tik kitame forume sekiau diskusija butent apie dauno sindroma ir jo nustatymo tyrimus. jei domina, galiu i az persiusti issamu akuseres-ginekologes atsakyma ta tema.

o del zinojimo kuo daugiau zinai, tuo geriau supranti, kad dar daugiau nezinai... nors siais laikais informacijos bado nera tai, ka gauni, priklauso nuo to, koki filtra uzsidedi.

bla bla bla

ps., ar gali paneigti ta fakta, kad epidurine nejautra turi salutiniu poveikiu ir daro itaka gimdymo eigai?

Ragnez, mano nestuma priziuri viena kieciausiu Lietuvos ginekologiu, kuri kartu ir viena kieciausiu genetikiu. Taip kad nepyk, bet manes tos forumines dikusijos sia tema ir Tavo pastebejimai tikrai nedomina. Jei ka noriu suzinoti- klausiu gydytojos. Pasitikiu savo gydytoja, kuri turi ilgamete praktika. Matai, genetiniai apsigimimai todel taip tiksliai gali buti nustatomi, kad yra tokis daiktas kaip DNR ir chromosomos, kurios tvarkingai dalinasi arba ne. Butent vandenu ar placentos meginio tyrimo metu atliekamas chromosomu tyrimas, tam tikro numeruko chromosomos dalinimosi ypatybes visus atsakymus pateikia ant lekstutes ir su garantija. Net nesiruosiu cia apie tai diskutuoti, nei skaityti Tavo "argumentu" ar kazkokiu no-name'iniu "akuseriu", kurios neaisku, ar turi koki issilavinima, praktika, supratima apie tuos genetinius tyrimus.

Ragnez, nu ne Tau ir ne man svarstyti epiduro nauda ir nenauda konkreciais atvejais. Kokia Tavo specialybe? As- ne medike. Todel niekad sau neleisciau spekuliuoti "med. ziniomis", atseit, esu n med. knygu perskaicius, tai protinga. Taip, skaiciau, taip, man tai tikrai smalsu ir idomu. Bet tikrai nerizikuosiu nei savim, nei savo vaikais, nei SM mamom ir ju vaikais, brukdama savo profaniskas "zinias" visiems aplink. Vat reikia mano profesiniu patarimu- laisvai. O apie medicina galim tik ant suoliuko semkes begliaudydamos, i kompanija ta "akusere" pasieme paplepet.

Apskritai, jei realizuotum save savo tiesioginej prfesinej srity, gal maziau lomkiu butu del visu aplinkiniu profesiju. O tai dabar, matau, taip spirgi visus ismokyti gyventi, kad net nebeskanu darosi skaityti.

o kodel gi ne?

juk galutini sprendima per laabai konkretu gimdyma ir iki intymumo konkreciomis aplinkybemis priimti tenka man, ir pasekmes patiriu labai konkreciu nuosavu kunu, o ant anesteziologo apskaitos lapo suraitau savo parasa, kad esu susipazinusi su proceduros ypatybemis ir salutiniu poveikiu. manau tai suteikia pakankama teise dometis ir svarstyti.

galu gale, dar NERA tokio budo, kuris leistu net ir paciam kruciausiam gydytojui pagimdyti uz mane mano kudiki...


beje, neatsakei i mano klausima uztektu trumpo "taip", "ne", "nezinau"

I kvailus klausimus neatsakineju. Sie pliurpalai panasus i bobelku-patarsku blevyzgas. Pazaidem- pakaks.

o man kol kas smagu. tai kodel gi tas mano klausimas kvailas?

perskaiciau rimos pasisakyma,ir kazkaip keistai pasirode teiginys,kad mamos kurios darosi epidura galvoja apie save,o negalvoja,kas geriau vaikeliui.Ir iskart pagalvojau,o koks vaikelis pasake kas jam geriau,ar mama kencianti skausma,ar mama laukianti vaiko ramybes busenoje tokiu apsurdu prisiskaiciau cia apie epidura,kad galima butu fantastine knyga parasyti.Nesuvokiu,kam tada visokie vaistai,automatines skalbimo masinos,pampersai ir t.t reikalingi,gyvenkim kaip senoveje manau darytis epidura ar ne,tai kiekvienos mamos apsisprendimas,jei zmogus nepakantus skausmui,kodel gi ne,jei kam kankintis skausmuose,jeigu visa gimdyma galima praleisti civilizuotai ,nesmerkiu ir tu kurios gimdo be epiduro,manau,tai kiekvienos seimos pasirinkimas,juokingai atrodo tik tos ,kurios eidamos i gimdykla,rekia,kad jos gimdys naturaliai,kad epiduras joms nereikalingas,jos bus didvyres,bet vidury saremiu,pasikeicia nuo skausmo plokstele,ir pasigirsta atvirkstinis rekimas,kad darykit greiciau epidura,nes nebegaliu iskesti skausmo
As dariausi epidura ir vaikai blaivus gime,tos nesamones apie horoskopis tai isvis is fantastikos srities,o ir tokie pareiskimai parodo apie zmogaus mentaliteta,zodziu gimdykit visos,kaip jums patogiau,svarbiausia,kad jusu leliukai gimtu sveiki

Ragnez, jei jau tu turi savo nuomone,tai turek, bet kam rasyti tokias nesamones, kad anesteziologe, verzesi (gimdymo metu), tau daryti epidiura. Jau matau, nebezinai, kaip ir beitikinti kitua,ar pakeisti ju nuomone.

o ka as galiu padaryti, kad man butent taip ir nutiko?

ir per pirmaji gimdyma butent taip ir buvo - anesteziologe siulesi padaryti epidura ir padare... prie 8 cm atsidarymo. nu paskaityk gimdymo istorijas - prie tokio atsidarymo epiduru dazniausiai nebedaro, aiskina, kad per velu, jau tuoj gimdysi... o man padare. tiesiogine to zodzio prasme, ikalbejo darytis - atseit mano trumparegyste yra indikacija epidurinei nejautrai o as, durna, ir paklusau "specialistei". kuo tai baigesi jau rasiau anksciau.

per treciaji gimdyma anesteziologas du kartus buvo atejes pasikalbeti: klausinejo, ar as tikrai noriu gimdyti be nuskausminimo, ar suprantu, ka darau, ar suprantu, kad paskui bus velu ir tt. takart atsisakiau, o ginekologe jo pati paprase manes daugiau nebekalbinti.

as tikrai nezinau, kodel medikai sitaip elgesi. galbut, ta pirmoji tikejosi kokio atlyginimo

tik per antraji gimdyma anesteziologas atkalbinejo darytis nejautra, minejo galimas komplikacijas ir salutinius poveikius...

Taip graziai viska surasei balionas tau
As kai uzniestejau, pamenu savo pirmos gines zodzius - neklausyk tu psixavotu mergu is interneto Istikruju taip ir yra, niekada nesuprasiu tu kurios atsitikus nelaimei pirmiausia ilenda i SM ir klausia - ka daryt???

KODEL MAMOS VISADA GALVOJA TIK APIE SAVO SKAUSMA GIMDYMO METU, O VAIKO SKAUSMA PAMIRSTA??? JAM GIMIMO METU SKAUDA LYGIAI TAIP PAT KAIP IR MAMAI.
Tai, ka rase Ragnez del kudikiu apatiskumo - visiska tiesa, tai ne vienos mamos patirtis, o tyrimu, atliktu Pasaulines Sveikatos Organizacijos su 100 000, gal net daugiau moteru, isvados. naujagimiai is tiesu gimsta nepriduse, rausvi, bet ... tingus, net apatiski, vangiai ciulpia pirma karta prideti prie kruties. Atlikus tyrimus, buvo prieita isvados, kad gimdanciai moteriai skauda, jos smegenyse gaminasi tam tikros nuskausminancios medziagos - endorfinai. Viena endorfino molekule nuskausmina 10 kartu stipriau nei morfijaus molekule!!! Kadangi endorfinas yra nedideles molekulines mases, jis nesunkiai praeina pro placenta. Vadinasi, kai mamai skauda, jos endorfinai per placenta nuskausmina vaikeli. Motinos mase didele, todel jai naturaliu, savo pacios pagamintu endorfinu nepakanka, kad gimdymas butu visai be skausmo. Taciau, kai mamai pritaikoma epidurine nejautra, jai neskauda ir jos smegenyse endorfinu gaminasi labai mazai. Vadinasi, ju negauna ir vaisius, kuris turi gimti didziuliuose skausmuose. Todel manoma, kad po epidurines nejautros gime vaikuciai tokie vangus yra todel, kad gimsta skausmo soko busenos.
Kitaip tariant, kai per gimdyma skauda mamai, neskauda vaikui, kai mamai neskauda, nesigamina endorfinai, todel skauda vaikui.
Taip nusprende gamta, mamos skausmas turi gilia prasme. Manau, ne tik fizine prasme, bet ir psichologiskai.
Gimdziau be epiduro, gimdymo metu pati vos nepaluzau keleta kartu, gimdymas buvo beprotiskai sunkus, niekada neisivaizdavau, kad gali taip skaudeti, uztat dabar dziaugiuosi ir didziuojuosi, kad atsilaikiau... Apsispresti del naturalaus gimdymo padejo zinios apie epiduro salutini poveiki ne tik vaikui, bet ir mamai, pvz. koju paralyzius, ir ne savaitei, kaip cia kazkas rase, o visam gyvenimui. Na ir kas, kad pasitaiko 1 atvejis is 10 000. Tokia statistika. Bet kai gyvenimas pasirinks butent tave is tos tukstantines minios, tada taip nebekalbesi.

Oi ,is kur cia tokios teorijos,ar tik ne pati ismastei,nes nera tiksliai dar niekas iki galo irodyta

Kurgi ne, ismasciau ir rasau cia, kad suklaidinciau kitas mamas Na ir sugalvojot
Is kur zinot, kad niekas nera irodyta? Ar ieskojot, skaitet, domejotes? Taip, yra daugybe hipoteziu, bet ju daug maziau nei buvo tarybiniais laikais, kai visa medicina buvo paremta vien tiek hipotezemis, nebuvo jokiu irodymu. Ne viduramziu laikais gyvename. Bet daugybe dalyku jau yra atskleista, irodyta, pasaulyje organizuojamos konferencijos ivairiausiomis temomis. Mano saltinis yra Pasaulio sveikatos organizacija, ne sureliu gamykla juk Ir as nesiremiu vienos savo drauges ar kaimynes pavyzdziu, kaip daugelis cia raso - o man buvo taip. Kalbame apie plataus masto tyrimus, kur surenkama didziule simtatukstantine zmoniu grupe ir atliekami ivairiausi tyrimai bei pateikiamos isvados, jos platinamos visame pasaulyje. O po to Vilniaus kaimo gydytojai tvirtina, kad nieko apie tai nezino, nemate ir negirdejo
Nesu 100 proc. pries epidura, yra atveju, kai jis reikalingas ir nenoriu nieko izeisti, tik dauguma cia pasisakanciu labai kategoriskos, tad ir as nuo tokio tono pradejau, nepykit

Nereikia uzsimyneti propaganda,tada niekas ir nepyks