Sveikos mergytes,
Turiu tokia problemele ir labai reik issikalbeti... Gal kam is jusu kazkas panasaus yra buve?
Planuojam su MB leliuka, beeet... Su visada viskas budavo gerai, o dabar kai tik pradejom planuoti, mums (jam) nepavyksta „ten“ baigti... Jau antra cikla taip...
Nezinau, kodel... Man atrodo, kad vyras jaucia spaudima is mano puses, bijo mane nuvilti... Be to jis labai daug dirba, darbas labai itemptas, grizta pavarges (ir dar bent keleta menesiu nenusimato, kad jo darbo ritmas taps ramesnis) . Man atrodo, kad TOMIS dienomis kai pagal kalendoriu reiketu daryti namu darbus, jam tuomet gal nesinori, bet jis stengiasi del manes. Tik stresas, nuovargis ir itampa daro savo ir jam nepavyksta baigti....

Be to anksciau (iki apsisprendimo pasikviesti leliuka) mes : dareme irgi ne ypatingai daznai - karta per savaite (kartais dar reciau), bet mums tai budavo pats tas ir tai dazniausiai darydavome savaitgaliais, nes darbo dienomis tiek as, o ypatingai MB grizdavome nusikale po darbu, tai tikrai ne tas galvoj budavo. O dabar kai norim leliaus ir jeigu norim jo greit susilaukt, tai namu darbai vien savaitgaliais atpuola. Kada ispuls vaisingos dienos ir O, tada kaip ir reiketu stengtis. Tai gal tas toks skaiciavimas ir : darymas tada kai REIKIA, o ne tada kai NORISI irgi turi itakos MB...?

Leliaus mes abu norim. As aisku labiausiai, bet vyras taip pat nori (net nesa man straipsnius apie nestumo planavima skaityti ).
Stengtis del leliaus turim labai, nes jau ir amzius pats tas (abiems beveik 27 m.), o blogiausia, kad mano gine liepe kuo greiciau pastoti, nes turiu ginekologiniu problemu ir su pastojimu liepe juokiais budais nedelsti.

Tai dabar ir sielvartauju... Su SB sios temos per daznai stengiuosi neliesti, kad nepasijaustu spaudziamas. Kai pasikalbam, tai atsiprasineja, kad taip jam nepavyksta. Sakau jam kad myliu, raminu, kad viskas gerai, kada uzkibs tada bus OK, tik reik stengtis ir bandyti, nors galbut ir ne visi bandymai bus sekmingi... Anksciau tokiu problemu nebuvo, o dabar nusprendus planuoti leliu jau antra cikla taip

Bet nezinau, jauciu, kad toks „vaiko darymas“ greit nei man, nei jam nebus prie sirdies
Ka daryti? Kaip man atsikratyti apsedimo ties noru kuo greiciau pastoti? O vyrui kaip atsipalaiduoti, nesijausti kaltam ir sugebeti prisitakyti prie mano vaisingu dienu?

Ar kuri nors esate buvusi panasioje situacijoje?

Kai paskaitau SM temose, kaip kitos mergytes planuoja, tai net pavydas ima (baltas aisku)… “Atlikom visus namu darbus per TAS dienas”, “Siandien man O, pasigavau SB ir darem mylu mylu”, ”per si cikla darbavomes kiekviena diena”… ir t.t. ir pan… O mums taip per TAS dienas jau antra cikla nesigauna Ka mums daryti? Patarkite...

Jum reiktų atsipalaiduot, kokio raudono vyniuko įkalt, ar atitinkamą filmuką pažiūrėt Bus laikas bus ir vaikas, kam tas stresas??? Vaikelis ateis tada, kai pats norės, o ne tada kai jūs planuosit, sėkmės

Sveika, violeetta, pas mane irgi tas pats gaunasi, vaiku DARYMAS. Darbuojames per vaisingas dienas pagal grafika ir nieko neiseina. Kartais net isterija apima kai neuzkimba. Gyd. sake atsipalaiduoti ir megautis vienas kitu, kitaip lelius neuzkibs, jeigu ji tik DARYSIME. Stenkis visai apie tai negalvoti. Aisku ir as taip bandau daryti, bet kazkaip sunkai gaunasi. Sekmes Tau planuojant.

Galiu daug ko pavardinti gal ka pritaikysit praktikoj vyno taure nepakenks tikrai, siaip ne pro sali "nekaltai" karts nuo karto pasimaivyt naujais apatiniais, padaryti masaza pavargusiam MB su kvapiais aliejukais, gamtoje paisdykauti irgi smagu, jo akivaizdoj save paglamonet (mano MB tiesiog zvereja nuo to ), filmuku geru paziuret, ir dar labai gerai izangai [COLOR=yellow]oralini masaziuka padaryt , pakeiskit poza. Na gal kas nors tiks

Violeetta, puikiai tave suprantu Pas mus mylu mylu ir per daznai iki "leliaus gaminimo" nebuvo... Kartais ir po kelis menesius... Po KT man visiskai bet koks noras atsoko... Kitaip tariant, vartojant KT pasireiske visi salutiniai pozymiai. Kazkaip, kai jau pradejo viskas tvarkytis - pradejom ir apie lialiu mastyt Taciau, kaip ir tavo atveju, dazniausiai savaitgaliais, nes darbo dienomis kaip sunys pavarge namo gryzdavom. Paskui, kai pradejau MB kalbint, kad dieneles vaisingos, reikia mylu mylu ir jam problema su baigimu buvo. Ir puikiai ji suprantu - jis mate mano akyse ta nezmoniska nora tureti vaikuti, o ir pats ne ka maziau norejo (tebenorim abu ). Ir gavosi, kaip visada - kuo labiau nori, tuo labiau nesigauna... Tada pradejau gudraut. Prisiglausdavau lovyteje prie jo, o jis nedrasiai klausdavo, ar tos vaisingos dienos. Atsakydavau, kad ne, tik siaip noriu forma palaikyt Ir kazkaip pamazu abu atsipalaidavome. Net iprotis (poreikis) dazniau myletis atsirado Tai MB lig siol nelabai nutuokia kada tos mano dieneles vaisingos Ir, zinoma, ne visada pasitaiko namu darbus laiku atlikt - buna, juk, kai nesinori, ir viskas... tuomet verstis per galva tikrai neverta, nes pakui, kai nepavyksta, labai sopa abien sirdeles... O dabar darbuojames po biskiuka, ir tikimes geriausio - kad gandriukas ir mums iteiktu pacia nuostabiausia dovana musu gyvenime

Labai suprantama tavo vyro problema. Jis turbūt jaučiasi kaip vaikų darymo mašina. Patarimas būtų tik vienas- neužsiciklink ant TŲ dienų Užsiciklindama darai spaudimą ir jam, ir sau. Tau bet koks gydytojas pasakys, kad psichologinis spaudimas yra didelė nepastojimo priežastis. Pasinaudok merginų patarimais- išgerkit raudono vyno, atsipalaiduokit, pamirškit vaikų DARYMĄ, nes taip nieko nebus. O jei vyras paklaus, ar tau dabar TOS dienos, nusišypsok ir pasakyk, kad neturi nei žalio supratimo, nes nusprendei nebesekt jų. Pamatysi, vyras pasijus iš karto kitaip

Vaikucio laukiam jau beveik metukai, pirmus menesiukus negalvojau nieko tik tikejausi kad ir siaip uzkibs, po tu keliu menesiu be rezultatu, pradejau matuoti BT, skaiciuoti dienas, stebeti gleives. Pati labai uzsiciklinau vaiko darymu per tas dienas, buvo net taip, kad man ovuliacija, o jis nusikales vargsiukas, o as verkiu, nes bus dar vienas menuo be rezultatu, tada aisku mylu mylu buna, bet abiems nei sioks nei toks - is reikalo Pastebejau, kad man jau vaziuoja stogas totaliai, vyras jau net bijo ka pasakyt, kad neapsiverkciau O dabar pagaliau nebesureiksimu to skaiciavimo ir laukimo, SB nesakau, kad man vaisingos dienos, tiesiog pati bandau uzvesti.. Stengiames tiesiog reguliariai myletis, bet tik tada kai norisi, kol kas sekasi Dabar bandau megautis laukimu, o galbut atsipalaidave pagaliau sulauksime stebuklo

mes savo pirmagimi darem puse metu o kai atsibodi ji daryt, tai ir pats ikrito manau is tirkuju neverta kasdien geriau du kart per savaite ir spermatozoidai bus gyvesni , ne tokie pavarge

Pirmas sakinys mano būtų - atsipalaiduokite. Viskas ateina savo laiku. Lekiukas laukia tinkamos progos pasibelsti į jūsų širdis. tikėkite tuo.

ir man keistai skamba tas žodis "darėme"... juk nesam gamyklos, kad gamintume vaikus... fe

Mes su vyru norejome mazylio apie du metus, o paskutini pusmenti myledavomes tik per O. dienas (pirkdavau testus ir stebedavau gleives) tokiu budu pasiilgdavome vienas kito ir meile liedavosi per krastus tai vyras taip laukdavo tu sekso dieneliu Patariu daugiau naudoti suniuko poza, taip spermiukam lengviau ieti, kad jam butu maloniau paglamonek jo erogenines zonas, pasiulyk jam viagros ar kitu priemoniu sukelenciu didesni geisma. Po meiles, pasidek po uzpakaliu pagalvele, kad grikiukai neisteketu i isore ir stenkis ramiai uzmigti.
Is esmes, sios priemones padejo man pastoti, pabandyk gal ir tau pavyks, na bent jau napakenks tai tikrai

pabandykit abu pailseti... pasiimkit atostogas, meskit visus buitinius darbus ir isvaziuokite, paatostogaukite... atsipalaiduosite, pailsesite, o gal keliones metu ir uzkibs kleckiukas

sekmytes jums

Labai aciu visoms uz patarimus
Turiu geru naujienu, kad sventems buvome dviese su SB istruke prie juros pailset ir buvo fantastiskai Atsipalaidavome, pailsejome, net kelis kartus Gaila tik, kad tai jau buvo paskutines sio mano ciklo vaisingos dienos. Beeet... Galbut kas ir uzkibo... Labai labai to tikiuosi ir labai labai nelauksiu savu mmm nuo kitos savaites pabaigos.
Tai vat kaip gaunasi: kai darbai lieka toli toli, tai stresas nekankina, kai abu esame pailseje ir atsipalaidave, tai ir noras bei aistra atsiranda ir visos problemeles dingsta... Gaila tik, kad gyvenimas buna ivairus. Neimsi gi kiekviena karta vaisingoms dienelems mini atostogu vaikucio pradejimui. O kai be atostogu, tai grizus velai po darbu su itampa ir stresu nezinau, kaip ir kada leliuka pasikviesim O norisi gi kuo greiciau.
Manau, kad pasinaudosiu Varliaus pasiulymu ir nesakysiu SB, kada tos mano vaisingos dienos. Jam ir be to pakanka itampos, kad dar is savo puses spausdziau ir zliumbciau... Bandysiu ji kitais budais vilioti Tikiuosi mums pavyks ir darbo dienomis atsipalaiduoti ir atsiduoti tik sau ...

Dar karta visoms dekui uz patarimus ir palaikyma

P.s. savatgali matem tieeek gandru, kad uchhch Manau, jie jau jau kibs i rimtus darbus ir atnes visoms laukiancioms po maza sveika leliuka

as niekada nesakiau vyrui kada mano vaisingos dienos, mums lelius neisejo 2 metus, ir jau buvom nusprende eiti pas nevaisingumo specialistus, atlikinejom siaip ivairius tyrimus. tas gleiviu stebijimas ir O laukimas yra gryniausia nesamone, reikia myletis pradedant iskart po menesiniu kokius 2 kartus savaiteje iki galo, man pagal skaiciavimus O budavo vienokia diena, bet pagal tai kai pastojau implantacijos laikotarpi, supratau, kad galejau pastoti iskart po menesiniu. vyras net nesuprasdavo, ko as kartais lendu viduri nakties, nes man nuo noro pastoti ilgai neuzmigdavau, o jis krisdavo kaip negyvas , nes ziauriai daug dirba, bet prisikeliu , greit greit padarom ir miegam, bandydavom savaitgaliais, ir isgere ir kokio sexo filmo paziureje, o mes turim sunu, tai jis mums dar labiau trukdydavo, nes tai ilgai neuzmiega, tai anksti atsikelia, ir kai tik mes pabegam, jis iskart rekia ant tetes , kad nelystu prie mamos, vyras irgi galvojo , kad del jo nesigauna vaikas, bet tiesiog kantrybes reikia.
pirmus metus darydavom tada kai as nesergu, kai nieko neskauda, kai nevartoji kokiu nors vaistu , kad tik leliui nepakenktu, o jau antrus metus neziurejau, darem isvien, nesvarbu ar sergu ar geriu ka nors. tiesiog linkiu nespausti vyro, nesimylek koki menesi, isvaziuokit kur nors , isgerkit kokio vynelio ( sako jis labai padeda)ir kibkit i darbus.
dar girdejau , kad vyrams labai gerai , kad spermos butu daug ir geresnes kokybes reikia gerti cinko tab., kaip mano vyras sako, net kiausiniai sunkus

Na gaunas jau del vaiko...Jus atsipalaiduokit ,nes esat abu isitempe butent del "vaiko" darymo, tai tampa jau nebe malonumas o darbas..taip jus negreitai pasikviesit leliuka tikrai.Del tu nebaigimu... tai ju psichologiniai dalykai manau gyvenkit iprasta savo gyvenima ir mylekites tada kai to tikrai norite o ne tada kai _reikia_ ir vaisingas - nevaisingas dienas pamirskit nes jos gadina gyvenima As planavau savo mazaji apie metus , jau ir su asarom ir su pykciais ..nedarykite to pasirinks mazylis laika ir ateis netiketai..patikekit tikrai Apie vyneli.. gal ir padeda bet manau jei jus abu kaskur dviese pailsetumet taip kunas labiau atsipalaiduoja apie nieka negalvodami... na zodziu kaskokiu budu ta itampa reikia nuimti


Sekmes planuojanciom leliukus -jie ateina tik pagal savo laika o ne pagal musu norus

jo atsiapalaiduokit ir steknites gyvent iprastu ritmu nors tai padaryt yra sunku mes irgi 2 m nesusilaukem as isvis gyvenau strese ir su begale abejoniu gal kas negerai ir t.t... o tai dar labaiu didina itampa ir va sugalvojom isigyti mopsiuka ir nzn ar sutapimas ar kaip bet kai atsirado tas mopsiukas nebegalvodavau tiek itemtai ir visa savo meile atiduodavau mopsiukui ir va po 6 menesiu suzinojau kad tai dabar laukiam stebuklelio savo

Temos autore jau beveik 26 savaites, butu ydomu suzinoti kaip jiems vis gi pavyko prisisaukti gandra?

didziausi sweikinimai

Man irgi sunku suvokti, kaip kitiem taaaip puikiai gaunasi Gi yra darbai, rupesciai, jei zmogus pavarrges, tai anokia cia kuryba, mechaninis darbas bus po to...et as prasta patareja, nes ir pati pergyvenu, kai matau, kad tinkamas laikas, o neiseis pagal aplinkybes:unsure: Mes pirma vaikuti virs metu planavom, ir kai neiseina menesisi po menesio, viduj kazkokia itampa ganasi, nemoku paaiskint, nebeisiena atsipalaiduoti...Tai gal TAviskiui irgi tame problema, tik jau gilesne siek tiek...BEje pagavom pirma vaikuti kaip tik tada kai maniau, kad jau nebeimanoma, 19-ta ciklo diena Ta vieninteli menesi turbut nebuvau isprotejus del 'planavimo reikalu'...ienkiu greitai pagauti mazyli ir nestresuoti O gal vardan to atsipalaidavimo net pora menesiu is viso nemastyt apie pastojima...Kaip bus taip, kada bus taip...

Sveikos,

netycia uztikau savo seniai atidaryta tema..
Nuo to laiko jau prabego keleta metu ir viskas laaaabai pasikeite. Dabar esame puikios mergytes tevais Mums jau beveik metai ir 5 men.
Dar karta aciu visoms uz patarimus
Bet siandien rasau labiau toms, kurios dabar dar planuoja vaikuti ir susiduria su tokiomis problemomis, kaip mes pries keleta metu. Neplanuokit kaip isproteje, atsipalaiduokit, neskubekit ir dziaukites vienas kitu, vaikai pradedami IS MEILES, o ne pagal grafika... Jie vis tiek ateis tuomet, kai maziausiai to tikesites

Visoms sekmes

tikrai zinau,ka reiskia "dirbti" pagal kalendoriu, gaudyti O dienas, neprisileisti vyro dzniau nei kas antra diena..nu zodziu 4men vargseli savo kankinau ir pati jauciau,kad kazkokia nesamone...kaip koks darbas-jokio malonumo o pastojau ta menesi,kai vyras isvyko i komandiruote ir buvo grizes tik ant savaitgalio.ir nors pagal kalendoriu man tada neturejo buti O, as pastojau taigi maziau ziurekite i tuos savo kalendorius,o paprasciausiai atsipalaiduokite ir megaukites meile sekmes visoms