Likus savaitei iki gimdymo teko atsigulti i ligoninę,nes šoktelėjo kraujospūdis.Kelias dienas pagulėjusi nutariau kad jau noriu gimdyti ir ėmiau gydytojos prašyti kad pastatytų lašelinę su skatinamaisiais ir kad jau negaliu daugiau kentėti.Aišku niekas manęs neklausė,tik pasakė:"jei iki penktadienio (06.25d.) nepagimdysi, tada ir žiūrėsim."Taip ir likau ligoninėje laukti to išganingojo penktadienio.Tačiau jau ketvirtadienio rytą pajutau, kad vaikelis penktadienio nesulauks.Buvo kaip tik birželio 24d. tad su gydytoja juokavau,kad bus arba Jonukas arba Raselė,nes tiksliai taip ir nežinojome kas gims. Paskambinau vyrui, atvažiavo užsimiegojęs (jonines mat šventė iš vakaro), taip ir laukėm visą dieną, skaudėti labai neskaudėjo, tad nuskausminamųjų atsisakėm.Gydytojai leidus vyras atnešė ir davė išgerti trupučiuką konjako, tapo dar linksmiau.Taip bekrykštaudami ir sulaukėm savo stebuklėlio, nors teko ir pasikankinti, nes trupučiuką buvo "įstrigęs".
Dabar mūsų stebūklėliui jau 10 mėn.ir jau pasako "tete" ir vardu aišku Jonas!

[SIZE=14][COLOR=purple]

Aukite sveiki ir gražūs. Šaunu, kad jau nekate. Sėkmė

grazu

Prisijunk prie birželio-liepos plepučių!

Faina, kad vardeli pats atsinese, nereikejo teveliams rinkti ir kankintis

Mano pirma meilė buv vardu Jonas .
Graži istorija, sėkmės .

Fainai, kai vaikas atsinesa nebloga varda, nes, kai gime manieji, tai vardadieniai tomis dienomis buvo tragiskai baisus . Turbut nebutu atleide, jai buciau juos davus, be to kol laukem, buvo laiko ir vardus isrinkti, taip ir laukimas neprailgo, buvo ka veikt.
Istorija be smulkmenu, bet faina, nuotaikinga, o Jonukas gali ir pats jau Jonines svest

Istorija trumpa ir aiški

Kaip gerai,kad gan nesunkiai pagimdei